Kodėl sostinėje daugiausiai padidėjo šilumos kaina? Artūras Zuokas
Šiandien Vilniaus m. taryba svarstė mano siūlymą įpareigoti Vilniaus miesto administraciją įvertinti žalą, kokią patyrė Vilniaus miesto gyventojai permokėdami už šilumą, nes LR Vyriausybė ir Energetikos ministerija ilgą laiką Vilniui neleido miestui pereiti prie biokuro gamybos, o ir bendrovės „Ignitis“ vykdomas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas beviltiškai vėluoja. Suprantama, ne teismai yra tikslas, o tai, kad visi atsakytų už savo priimtus sprendimus ir sąžiningai atlygintų žalą, kurią savo veiksmais sukėlė. Taip, kaip Vyriausybė teismo sprendimu buvo priversta atlyginti Vilniaus savivaldybei ir jos gyventojams žalą dėl negautos GPM dalies ir sumokėti 56 mln. eurų.
Vilniaus savivaldybės koalicijos partneriai šiandien pristatė planus, kaip būtų galima 23 procentais sumažinti šilumos kainas Vilniaus mieste. Tam užtektų padidinti elektros supirkimo kvotą Vilniaus termofikacinei elektrinei Nr.3 ir gauti už jos gaminamą elektrą tokią pačią kainą, kokią nustatė Energetikos ministerija „Lietuvos elektrinei“ Elektrėnuose.
Vilniaus miesto taryba priėmė biudžetą, tačiau neatsižvelgė nė į vieną laisvė ir teisingumas siūlymą - nei skirti pinigų civilinei saugai, nei evakuacinių kelių projektavimui, nei kitų. Todėl mūsų frakcija susilaikė priimamt biudžetą.
Kodėl sostinėje daugiausiai padidėjo šilumos kaina? Artūras Zuokas
Šiandien Vilniaus m. taryba svarstė mano siūlymą įpareigoti Vilniaus miesto administraciją įvertinti žalą, kokią patyrė Vilniaus miesto gyventojai permokėdami už šilumą, nes LR Vyriausybė ir Energetikos ministerija ilgą laiką Vilniui neleido miestui pereiti prie biokuro gamybos, o ir bendrovės „Ignitis“ vykdomas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas beviltiškai vėluoja. Suprantama, ne teismai yra tikslas, o tai, kad visi atsakytų už savo priimtus sprendimus ir sąžiningai atlygintų žalą, kurią savo veiksmais sukėlė. Taip, kaip Vyriausybė teismo sprendimu buvo priversta atlyginti Vilniaus savivaldybei ir jos gyventojams žalą dėl negautos GPM dalies ir sumokėti 56 mln. eurų.
Vilniaus savivaldybės koalicijos partneriai šiandien pristatė planus, kaip būtų galima 23 procentais sumažinti šilumos kainas Vilniaus mieste. Tam užtektų padidinti elektros supirkimo kvotą Vilniaus termofikacinei elektrinei Nr.3 ir gauti už jos gaminamą elektrą tokią pačią kainą, kokią nustatė Energetikos ministerija „Lietuvos elektrinei“ Elektrėnuose.
Vilniaus miesto taryba priėmė biudžetą, tačiau neatsižvelgė nė į vieną laisvė ir teisingumas siūlymą - nei skirti pinigų civilinei saugai, nei evakuacinių kelių projektavimui, nei kitų. Todėl mūsų frakcija susilaikė priimamt biudžetą.
Nemokamo viešojo transporto Vilniuje galimybių studijaArtūras Zuokas
Net 87 proc. vilniečių teigiamai vertina nemokamo viešojo transporto idėją, rodo gyventojų apklausa, o pagrindinės Vilniaus problemos sukasi apie transportą – spūstys, oro tarša, eismo keliamas triukšmas, išlaidos susisiekimui, viešojo transporto kokybė, kelių būklė ir parkavimo problemos šalia namų bei mieste. Taline jau 5-eri metai mieste registruoti gyventojai naudojasi viešuoju transportu nemokamai. Ar ir Vilniuje gali būti nemokamas viešasis transportas, į klausimus atsako nepriklausomos konsultacinės įmonės “Civitta” ekspertų dar 2018 m. vasarą atlikta studija ir ekonominė analizė.
Vilniaus viešas transportas irgi gali būti nemokamas! Talino administracija papasakojo niuansus, keleiviai pasidalino savo vertinimu - po vizito įsitikinau, kaip išmintingai pasielgė Talinas, padaręs miesto gyventojams susisiekimą nemokamą. Idėja Lietuvai - nemokamas transportas regionuose. Idėja Vilniui - nemokamas transportas registruotiems mūsų mieste!
Oro bendrovė yra šalies infrastruktūros dalis, kuri labai naudinga joje veikiantiems subjektams. „Air Lituanica” atvežti turistai Lietuvoje išleido jau daugiau nei 20 mln. Eur. 2014 m. pabaigoje suskaičiavome, kad į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą „Air Lituanica” sumokėjo 0,1 mln. Eur, į „Sodros” biudžetą – 0,8 mln. Eur, už Vilniaus oro uosto paslaugas „Air Lituanica” sumokėjo daugiau nei 1 mln. Eur, už VĮ „Oro navigacija” - 0,5 mln. Eur. Iš viso iš Lietuvos įmonių „Air Lituanica” įsigijo paslaugų už daugiau nei 9,9 mln. Eur. Tai yra tiesioginė „Air Lituanica” sukurta nauda per veiklos metus. Netiesioginę naudą pamatuoti sunkiau, tačiau „Air Lituanica” dėka papildomos darbo vietos buvo sukurtos viešbučiuose, antžeminio aptarnavimo įmonėse, restoranuose, o verslininkai turi geresnes galimybes čia atvykti ir investuoti. „Lufthansa Consulting” ekspertai suskaičiavo, jog „Air Lituanica” sukuriamas bendrasis vidaus produktas po kelerių metų gali pasiekti 333 mln. Eur per metus.
Parengtas planas, kaip bus atnaujintas Žirmūnų kvartalasArtūras Zuokas
Vilniaus miesto savivaldybės merui Artūrui Zuokui pristatyta Miesto plėtros departamento kartu su urbanistų biuro „PUPA – Strateginė urbanistika" konsultantais parengta vizija ir vietos veiksmų planas – kaip darniai atnaujinti prieš 50 metų pastatytą daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą Žirmūnuose (tarp Minties, Tuskulėnų ir Žirmūnų gatvių), išspręsti automobilių parkavimo kiemuose problemas, atnaujinti gyvenamųjų namų aplinką bei viešąsias kvartalo erdves, sukurti darnią transporto, dviračių ir pėsčiųjų judėjimo sistemą.
Atgaivinęs Neries kantines, Vilnius nenusileis gražiausiems Europos miestams ...Artūras Zuokas
Sostinės Savivaldybė, planuojanti atgaivinti Neries krantines, šiandien vilniečiams pristatė jų modernizavimo projektą. Senąsias betonines upės krantines planuojama atnaujinti keliais etapais: pirmiausiai - centrinę teritoriją abipus Karaliaus Mindaugo tilto iki Žaliojo tilto, pakrantėse sukuriant patrauklias inovatyvias kultūrines, edukacines, sveikatinimo erdves, o per kitus tris etapus – pertvarkyti dešinįjį Neries krantą nuo Žaliojo iki pat Liubarto tilto prie „Verslo trikampio“.
Dalyvaudami rinkimuose 2011 m. žadėjome pažadinti Vilnių – miegančią gražuolę, kuri snaudžia nuo 2007 m. Turėjome išvesti Vilnių iš savotiškos aklavietės, suteikti miestui energijos ir sugrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis.
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ 2013 m. duomenimis, 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu Vilniuje. Aktyviai dirbdami, suvaldėme kritinę situaciją, pažadinome Vilnių, ir šį proveržį netruko pastebėti visas pasaulis:Vilnius pateko tarp geriausiai valdomų pasaulio miestų (2011 m. pabaigoje „The New York Times“ vertinimas). Dar po metų Vilnius pasaulio reitinge užėmė IV vietą pasaulyje („FDI Magazine“) dirbant bendrai pritraukus 100 proc. daugiau tiesioginių užsienio investicijų. 2013 m. Vilnius tapo daugiausiai investicijų pritraukusiu miestu Europoje (miestų kategorijoje iki 600 000 gyventojų). 2014 m. CNN įtraukė išmanųjį Vilnių į pasaulinės pažangos TOP 10.
Santariškėse atidarytas naujas darželis, Vilniuje sukurta 3,4 tūkstančio nauj...Artūras Zuokas
Santariškėse atidarytas naujas vaikų lopšelis-darželis. Tai – antrasis darželis Vilniuje, suplanuotas bei pastatytas jau nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu ir svarbi dalis Vilniaus miesto savivaldybės programoje, kuri numato užtikrinti visiems vaikams galimybę lankyti darželį.
Per paskutinius ketverius metus Vilniaus miesto savivaldybė mieste sukūrė 3400 naujų vietų vaikams darželiuose. Nors tai 15 proc. padidino bendrą vietų skaičių, to nepakanka, todėl sostinės savivaldybė yra numačiusi tolimesnę darželių plėtrą, taip pat ir skatinant privačių vaikų ugdymo įstaigų steigimą.
„Vilnius – vienintelis augantis miestas regione, į jį keliasi čia perspektyvą matantis jaunimas, kuria šeimas ir gimdo vaikus. Šis procesas mus džiugina, nes suteikia pagreičio miestui, tačiau jis yra ir iššūkis užtikrinti pakankamai vietų darželiuose. Tačiau mes jau esame parengę planą, kaip per kitą kadenciją šią problemą išspręsime, ir visi jauni tėvai savo darbo metu turės kur atvesti savo vaikus,“ – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Beveik 12 tūkst. m2 ploto pastate įsikūrusį naująjį Santariškių darželį galės lankyti apie 250 vaikų. Santariškių bendruomenė pasidžiaugė, jog statybos užbaigtos laiku, ir nors oficiali darbų pabaiga buvo numatyta tik 2015-ųjų vasarį, tačiau vaikai į darželį rinksis jau nuo sausio 12 dienos.
Moderniame, aukščiausią energetinio efektyvumo A klasę atitinkančiame pastate įrengtas geoterminis šildymas, investuota į inovatyvias technologijas, todėl jis bus šiltas ir naudos mažai energijos išteklių, vaikams bus užtikrintas kuo geriausias patalpų mikroklimatas.
„Grupes formavome ne pagal amžių, o skirstėme jas į lopšelinukus (nuo 1,5 iki 3 metų) ir darželinukus (nuo 3 iki 6 metų). Tai paprastesnė tvarka tėvams, o vaikams – tik geriau,“ - sako Santariškių vaikų lopšelio-darželio direktorė Aleksandra Remeikienė.
Kad naujas darželis atsirastų būtent Santariškėse, labai stengėsi šiame mikrorajone gyvenančių ir dirbančių iniciatyvių vilniečių bendruomenė, tačiau darželis buvo pastatytas tik Savivaldybės lėšomis (13,636 mln. Lt). Mokestis už vaiko išlaikymą šiame darželyje yra toks pats, kaip ir kituose sostinės valstybiniuose darželiuose.
Vien pernai Vilniaus savivaldybė įkūrė daugiau kaip 1300 naujų papildomų vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Per 2015-2016 metus planuojama pastatyti ir įrengti dar 4 naujus darželius Vilniuje.
Vilniaus miesto savivalybė ir pasaulinio garso architektas Danielis Libeskindas pristato sporto ir sveikatingumo centro „Vilnius Beacon“ („Vilniaus švyturys“) Liepkalnio slidinėjimo kalne projektą. Siekdama, kad Vilnius įsitvirtintų kaip Baltijos regioninis centras, Vilniaus miesto savivaldybė kartu su partneriais UAB „Trade State“ ir UAB „Start Vilnius“ pakvietė architektą bendradarbiauti, kuriant naują turizmo traukos centrą.
Nemokamo viešojo transporto Vilniuje galimybių studijaArtūras Zuokas
Net 87 proc. vilniečių teigiamai vertina nemokamo viešojo transporto idėją, rodo gyventojų apklausa, o pagrindinės Vilniaus problemos sukasi apie transportą – spūstys, oro tarša, eismo keliamas triukšmas, išlaidos susisiekimui, viešojo transporto kokybė, kelių būklė ir parkavimo problemos šalia namų bei mieste. Taline jau 5-eri metai mieste registruoti gyventojai naudojasi viešuoju transportu nemokamai. Ar ir Vilniuje gali būti nemokamas viešasis transportas, į klausimus atsako nepriklausomos konsultacinės įmonės “Civitta” ekspertų dar 2018 m. vasarą atlikta studija ir ekonominė analizė.
Vilniaus viešas transportas irgi gali būti nemokamas! Talino administracija papasakojo niuansus, keleiviai pasidalino savo vertinimu - po vizito įsitikinau, kaip išmintingai pasielgė Talinas, padaręs miesto gyventojams susisiekimą nemokamą. Idėja Lietuvai - nemokamas transportas regionuose. Idėja Vilniui - nemokamas transportas registruotiems mūsų mieste!
Oro bendrovė yra šalies infrastruktūros dalis, kuri labai naudinga joje veikiantiems subjektams. „Air Lituanica” atvežti turistai Lietuvoje išleido jau daugiau nei 20 mln. Eur. 2014 m. pabaigoje suskaičiavome, kad į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą „Air Lituanica” sumokėjo 0,1 mln. Eur, į „Sodros” biudžetą – 0,8 mln. Eur, už Vilniaus oro uosto paslaugas „Air Lituanica” sumokėjo daugiau nei 1 mln. Eur, už VĮ „Oro navigacija” - 0,5 mln. Eur. Iš viso iš Lietuvos įmonių „Air Lituanica” įsigijo paslaugų už daugiau nei 9,9 mln. Eur. Tai yra tiesioginė „Air Lituanica” sukurta nauda per veiklos metus. Netiesioginę naudą pamatuoti sunkiau, tačiau „Air Lituanica” dėka papildomos darbo vietos buvo sukurtos viešbučiuose, antžeminio aptarnavimo įmonėse, restoranuose, o verslininkai turi geresnes galimybes čia atvykti ir investuoti. „Lufthansa Consulting” ekspertai suskaičiavo, jog „Air Lituanica” sukuriamas bendrasis vidaus produktas po kelerių metų gali pasiekti 333 mln. Eur per metus.
Parengtas planas, kaip bus atnaujintas Žirmūnų kvartalasArtūras Zuokas
Vilniaus miesto savivaldybės merui Artūrui Zuokui pristatyta Miesto plėtros departamento kartu su urbanistų biuro „PUPA – Strateginė urbanistika" konsultantais parengta vizija ir vietos veiksmų planas – kaip darniai atnaujinti prieš 50 metų pastatytą daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą Žirmūnuose (tarp Minties, Tuskulėnų ir Žirmūnų gatvių), išspręsti automobilių parkavimo kiemuose problemas, atnaujinti gyvenamųjų namų aplinką bei viešąsias kvartalo erdves, sukurti darnią transporto, dviračių ir pėsčiųjų judėjimo sistemą.
Atgaivinęs Neries kantines, Vilnius nenusileis gražiausiems Europos miestams ...Artūras Zuokas
Sostinės Savivaldybė, planuojanti atgaivinti Neries krantines, šiandien vilniečiams pristatė jų modernizavimo projektą. Senąsias betonines upės krantines planuojama atnaujinti keliais etapais: pirmiausiai - centrinę teritoriją abipus Karaliaus Mindaugo tilto iki Žaliojo tilto, pakrantėse sukuriant patrauklias inovatyvias kultūrines, edukacines, sveikatinimo erdves, o per kitus tris etapus – pertvarkyti dešinįjį Neries krantą nuo Žaliojo iki pat Liubarto tilto prie „Verslo trikampio“.
Dalyvaudami rinkimuose 2011 m. žadėjome pažadinti Vilnių – miegančią gražuolę, kuri snaudžia nuo 2007 m. Turėjome išvesti Vilnių iš savotiškos aklavietės, suteikti miestui energijos ir sugrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis.
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ 2013 m. duomenimis, 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu Vilniuje. Aktyviai dirbdami, suvaldėme kritinę situaciją, pažadinome Vilnių, ir šį proveržį netruko pastebėti visas pasaulis:Vilnius pateko tarp geriausiai valdomų pasaulio miestų (2011 m. pabaigoje „The New York Times“ vertinimas). Dar po metų Vilnius pasaulio reitinge užėmė IV vietą pasaulyje („FDI Magazine“) dirbant bendrai pritraukus 100 proc. daugiau tiesioginių užsienio investicijų. 2013 m. Vilnius tapo daugiausiai investicijų pritraukusiu miestu Europoje (miestų kategorijoje iki 600 000 gyventojų). 2014 m. CNN įtraukė išmanųjį Vilnių į pasaulinės pažangos TOP 10.
Santariškėse atidarytas naujas darželis, Vilniuje sukurta 3,4 tūkstančio nauj...Artūras Zuokas
Santariškėse atidarytas naujas vaikų lopšelis-darželis. Tai – antrasis darželis Vilniuje, suplanuotas bei pastatytas jau nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu ir svarbi dalis Vilniaus miesto savivaldybės programoje, kuri numato užtikrinti visiems vaikams galimybę lankyti darželį.
Per paskutinius ketverius metus Vilniaus miesto savivaldybė mieste sukūrė 3400 naujų vietų vaikams darželiuose. Nors tai 15 proc. padidino bendrą vietų skaičių, to nepakanka, todėl sostinės savivaldybė yra numačiusi tolimesnę darželių plėtrą, taip pat ir skatinant privačių vaikų ugdymo įstaigų steigimą.
„Vilnius – vienintelis augantis miestas regione, į jį keliasi čia perspektyvą matantis jaunimas, kuria šeimas ir gimdo vaikus. Šis procesas mus džiugina, nes suteikia pagreičio miestui, tačiau jis yra ir iššūkis užtikrinti pakankamai vietų darželiuose. Tačiau mes jau esame parengę planą, kaip per kitą kadenciją šią problemą išspręsime, ir visi jauni tėvai savo darbo metu turės kur atvesti savo vaikus,“ – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Beveik 12 tūkst. m2 ploto pastate įsikūrusį naująjį Santariškių darželį galės lankyti apie 250 vaikų. Santariškių bendruomenė pasidžiaugė, jog statybos užbaigtos laiku, ir nors oficiali darbų pabaiga buvo numatyta tik 2015-ųjų vasarį, tačiau vaikai į darželį rinksis jau nuo sausio 12 dienos.
Moderniame, aukščiausią energetinio efektyvumo A klasę atitinkančiame pastate įrengtas geoterminis šildymas, investuota į inovatyvias technologijas, todėl jis bus šiltas ir naudos mažai energijos išteklių, vaikams bus užtikrintas kuo geriausias patalpų mikroklimatas.
„Grupes formavome ne pagal amžių, o skirstėme jas į lopšelinukus (nuo 1,5 iki 3 metų) ir darželinukus (nuo 3 iki 6 metų). Tai paprastesnė tvarka tėvams, o vaikams – tik geriau,“ - sako Santariškių vaikų lopšelio-darželio direktorė Aleksandra Remeikienė.
Kad naujas darželis atsirastų būtent Santariškėse, labai stengėsi šiame mikrorajone gyvenančių ir dirbančių iniciatyvių vilniečių bendruomenė, tačiau darželis buvo pastatytas tik Savivaldybės lėšomis (13,636 mln. Lt). Mokestis už vaiko išlaikymą šiame darželyje yra toks pats, kaip ir kituose sostinės valstybiniuose darželiuose.
Vien pernai Vilniaus savivaldybė įkūrė daugiau kaip 1300 naujų papildomų vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Per 2015-2016 metus planuojama pastatyti ir įrengti dar 4 naujus darželius Vilniuje.
Vilniaus miesto savivalybė ir pasaulinio garso architektas Danielis Libeskindas pristato sporto ir sveikatingumo centro „Vilnius Beacon“ („Vilniaus švyturys“) Liepkalnio slidinėjimo kalne projektą. Siekdama, kad Vilnius įsitvirtintų kaip Baltijos regioninis centras, Vilniaus miesto savivaldybė kartu su partneriais UAB „Trade State“ ir UAB „Start Vilnius“ pakvietė architektą bendradarbiauti, kuriant naują turizmo traukos centrą.
2. ATSAKO:
PREZIDENTO PATARĖJAS J. NEVEROVIČIUS,
BUVĘS ENERGETIKOS MINISTRAS:
,,... tai nutiko dėl uždelstų investicijų į šilumos
ūkį.“
3. ATSAKO:
VICEMERAS V. BENKUNSKAS:
„...neįgyvendintas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas
lėmė smarkiai išaugusias šilumos kainas ir „Ignitis grupė“
yra tiesiogiai už tai atsakinga“.
,,...Nors „Ignitis grupė“ viešai skelbia, kad iki metų pabaigos
biokuro bloko statybas užbaigs, patikėti tuo vis dar labai
sunku, nes iki šiol statybų aikštelėje reikalai taip ir
nepajudėjo...‘‘.
IR PUTINAS ... :
„Dujų kainų šuolį suvaldyti galėjo nebent balsai V. Putino
galvoje...‘‘
4. ATSAKO:
ENERGETIKOS SPECIALISTAI:
• Iki šiol Vilnius naudoja daugiausiai gamtinių dujų
šilumai gaminti.
• Beveik pusė, t.y., 44 proc. šilumos Vilniuje
pagaminama naudojant dujas, tuo tarpu kai kiti
Lietuvos miestai daugiau nei 75 proc. šilumos
gamybai naudoja biokurą.
• Nuo 2016 m. Vilniuje nei vienas nepriklausomas
šilumos gamintojas nepradėjo veiklos ir šilumos
gamybos naudojant biokurą.
5. VALSTYBĖS VALDOMA IGNITIS
ĮMONĖ TURĖJO PABAIGTI VILNIAUS
KOGENERACINĘ JĖGAINĘ (VKJ) 2019 M.
VYKDANT VYRIAUSYBĖS 2014 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 486 ir VADOVAUJANT
Energetikos ministerijai, paskirtasis projekto valdytojas AB „Ignitis grupė“ ir Vilniaus
miesto savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 1-907 patvirtino
Susitarimą dėl bendradarbiavimo. 2019 m. Vilniuje turėjo pradėti veikti nauja AB „Ignitis
grupė“ valdoma kogeneracinė elektrinė.
DABAR PAGAL, VICEMERO V. BENKUNSKO PAREIŠKIMUS NĖRA JOKIŲ
GARANTIJŲ, KAD VKJ PRADĖS VEIKLĄ NET 2023 M., TIK 2024 M. ŠILDYMO
SEZONĄ.
Papildomai Vilniaus miestas pardavė (už simbolinę kainą) didžiąją dalį savo nuosavybėje
turėtų šilumos tinklų:
TE-3, kurių dviejų blokų instaliuota elektros galia – 360 MW, šilumos galia – 603 MW;
Mazuto rezervo talpas, naudojamas avarijų ar ekstremalių situacijų metu;
Administracinį VŠT pastatą su valdymo centru;
Naudojamą žemės sklypą, kuris buvo būtinas VKJ statybai.
6. Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 18 d.
Nutarimu konstatavo viso teisinio mechanizmo, kurio
pagrindu teisės statyti atliekų deginimo jėgaines kaip
valstybinės reikšmės objektus buvo suteiktos
išskirtinai valstybės valdomoms bendrovėms
prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
(https://www.lrkt.lt/lt/teismoaktai/paieska/135/ta2075/content)
8. VYRIAUSYBĖ, MERAS R. ŠIMAŠIUS IR
VICEMERAS V. BENKUNSKAS IR AB
“IGNITIS” VIEŠAI ŽADĖJO:
• 20 proc. mažesnes kainas
• arba 13 mln. metinius sutaupymus vilniečiams
pagal 2016 m. kainas.
• Dabar ši suma būtų daugiau nei 25 mln. eurų ir tai
realiai padėtų vilniečiams pergyventi šį sudėtingą
laikotarpį.
9. 2010 m. VILNIUS GALĖJO PEREITI
PRIE BIOKURO NAUDOJIMO, TAČIAU TAM
TUOMETINĖ MIESTO TARYBA NEPRITARĖ.
MIESTUI VADOVAVO KONSERVATORIAI.
10. • NUO 2015 M. VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI GALĖJO NAUDOTI
70 PROC. BIOKURO
• NEPRIKLAUSOMI GAMINTOJAI GALĖJO PATIEKTI DAR APIE 20
PROC. ŠILUMOS NAUDOJANT BIOKURĄ IR DEGINIMUI
TINKAMAS BUITINES ATLIEKAS.
• BENDRAS BALANSAS – APIE 90 PROC. BE DUJŲ!
11. AB „Ignitis“, tarpininkaujant Vilniaus miesto savivaldybei,
įrodinėjant šio projekto svarbą vilniečiams, gavo:
140 mln. eurų ES paramą
ir
190 mln. eurų Europos investicijų banko paskolą.
Bendra planuota projekto vertė - 343 mln. eurų,
tačiau dėl generalinio rangovo bankroto, projektas vėluos ir papildomai
pabrangs.
Jėgainės elektrinė galia sudarys apie 100 MW, o šiluminė galia – apie 240 MW.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė suplanuota atsižvelgiant į šilumos poreikį
sostinėje ir situaciją atliekų bei biokuro rinkoje. Ji galės užtikrinti penktadalį
reikalingo poreikio šalčiausiu metu, ir apie 40 proc. visos Vilniui reikalingos
šilumos per visus metus.
12. TE-3 2 BLOKŲ IR VKJ PALYGINIMAS
• TE-3 dviejų blokų instaliuota elektros galia – 360 MW, šilumos
galia – 603 MW.
• Parduotas IGNITIS už nepilnus 10 mln. eurų.
• Prieš 2 mėnesius IGNITIS po 5 metų konservavimo sėkmingai
išbandė.
• VKJ elektrinė galia sudarys apie 100 MW, o šiluminė galia –
apie 240 MW. Projekto vertė daugiau nei 340 mln. eurų.