Vystomojo švietimo gebėjimų tyrimo tikslai buvo išsiaiškinti tikslinės auditorijos nuomonę apie vystomąjį švietimą, išsiaiškinti tikslinės grupės patyrimus ir lūkesčius vystomojo švietimo srityje. Vienas iš keliamų tikslų buvo nustatyti, kokiais informacijos kanalais naudojasi vystomojo švietimo tikslinė auditorija, įskaitant sprendimų priėmėjus, įtakingus asmenis ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, ieškodama informacijos apie vystomąjį bendradarbiavimą. Pasirinktas tyrimo metodas – fokus grupė. Dalyvavo aštuoni tikslinės grupės atstovai, atrinkti pagal Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos pateiktą sąrašą.

1. „Vystomojo švietimo gebėjimai“
Fokus grupės tyrimas
VYSTOMOJO ŠVIETIMO GEBĖJIMŲ TYRIMO ATASKAITA
Parengė Deimantė Žebrauskaitė
2010 m. lapkritis – Vilnius
Projektas „Baltijos valstybių sprendėjų, nuomonės formuotojų ir skleidėjų informuotumo
didinimas apie vystymą “ Nr. DCI-NSA ED/2009/201-971 remiamas Europos komisijos – EuropAid
bendradarbiavimo biuro. Šio dokumento kūrimui buvo gauta Europos Sąjungos finansinė parama. Už
šio dokumento turinį išimtinai atsako Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo
organizacijų platforma, dokumentas negali būti laikomas atspindintis oficialią Europos Sąjungos
poziciją.
Projektas yra bendrai finansuojamas Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos
įgyvendinant projektą „Sprendėjų, nuomonės formuotojų ir skleidėjų informuotumo didinimas apie
vystymą“ Nr. 176-10-VBPDD.
“Baltijos šalys – informuotumo didinimas apie vystymą”

2. Vystomojo švietimo gebėjimų tyrimas 2010 lapkritis
Tyrimo tikslai
Vystomojo švietimo gebėjimų tyrimo tikslai buvo išsiaiškinti tikslinės auditorijos
nuomonę apie vystomąjį švietimą, išsiaiškinti tikslinės grupės patyrimus ir lūkesčius
vystomojo švietimo srityje. Vienas iš keliamų tikslų buvo nustatyti, kokiais
informacijos kanalais naudojasi vystomojo švietimo tikslinė auditorija, įskaitant
sprendimų priėmėjus, įtakingus asmenis ir nevyriausybinių organizacijų atstovus,
ieškodama informacijos apie vystomąjį bendradarbiavimą.
Pasirinktas tyrimo metodas – fokus grupė. Dalyvavo aštuoni tikslinės grupės atstovai,
atrinkti pagal Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų
platformos pateiktą sąrašą.
Tyrimo rezultatai
Pirmiausia fokus grupės dalyviams uždavėme klausimą kas yra vystomasis švietimas.
Daugelis respondentų gana pateikė gana tikslius atsakymus. Repsondentai nurodė,
kad visuomenės švietimas apie vystymosi (pasaulines) problemas ir jų sprendimo
būdus, jaunimo, visos visuomenės švietimas apie pagalbą besivystančioms šalims.
Atsakydami į klausimą, su kokiomis veiklomis vietos veikėjams asociacijuojasi
vystomasis švietimas, respondentai dažniausi nurodė bendrai įgyvendinamus
projektus padedant besivystančiose šalyje (75 proc.), tinklalapius ir žiniaraščius
vystomojo bendradarbiavimo tema (50 proc.), savanoriavimą trečio pasaulio šalyse ir
kultūrinį bendradarbiavimą (37,5 proc.).
Tyrimo dalyviai buvo paprašyti pateikti bent vieną vystomojo švietimo pavyzdį
Lietuvoje, užsienio šalyje bei savo mieste/rajone. Visi repondentai paminėjo nemažai
vystomojo švietimo pavyzdžių pasaulyje – tai ir socialinė kampanija (Red), Europos
vystymosi dienos, UNICEF, „Gelbėkit vaikus“ socialinė reklama, „Live Aid“ labdaringas
koncertas ir kt. Paminėta ir gana daug vystomojo švietimo pavyzdžių Lietuvoje – NVO
informacijos ir paramos centro rengtos nemokamų filmų peržiūros, Paramos Gruzijai
koncertas, Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų
platformos ir partnerių rengtos konferencijos ir forumai. Kiek sunkiau sekėsi
identifikuoti vietines vystomojo švietimo veiklas (62,5). Respondentai paminėjo
2

3. Vystomojo švietimo gebėjimų tyrimas 2010 lapkritis
Visuotinio švietimo savaitės renginį miesto mokyklose renkant paramą maistu,
fotografijų parodą ir diskusiją.
Atsakant į klausimą, kaip dažnai respondentai susiduria su vystomuoju švietimu
paaiškėjo, kad daugelis respondentų vienaip ar kitaip savo darbe yra su juo susidūrę.
Pusė respondentų daug ar netgi labai daug kartų artimai susidūrė su bent viena iš
vystymojo švietimo sričių.
Dažniausiai respondentai susiduria skaitydami leidinius ar informaciją internete, yra
pastebėję pranešimą žiniasklaidoje (87,5 proc.), pusė repondentų matė socialines
reklamas, dalyvavo vystomojo švietimo renginiuose (konferencijoje, seminare, filmo
peržiūroje, diskusijoje).
Respondentų paprašius apibūdinti savo įsitraukimo į vystomojo švietimo veiklas
intesyvumą, daugelis nurodė, kad į šią veiklą įsitraukia kartkartėmis ir periodiškai.
Trys iš aštuonių respondentų vystomojo švietimo veiklose dalyvauja dažnai.
Kalbėdami apie savo vaidmenis vystomojo švietimo veiklose, ketvirtadalis respondentų
nurodė patys planuojantys bei organizuojantus šias veiklas, dar 37,5 proc. apklaustųjų
nurodė esantys aktyvūs vystomojo švietimo projektų dalyviai.
Iš respondentų atsakymų apie dalyvavimo vystomojo švietimo veiklose stažą paaiškėjo,
kad daugumai respondentų tai yra naujas patyrimas. 25 proc. apklaustųjų iki šiol nėra
asmeniškai dalyvavę vystomojo švietimo projektuose ar renginiuose. 37,5 proc.
respondentų neseniai susiduria su šia veikla. Tuo tarpu ne pirmus metus dalyvaujantys
vystomojo švietimo veiklose prisipažino 50 proc. respondentų, o vystomojo švietimo
senbuviu save įvardino tik vienas iš apklaustųjų. Pagrindinės kliūtys, trukdančios
aktyviau dalyvauti vystomojo švietimo veiklose, buvo nurodyti laiko, informacijos ir
išteklių stoka, taip pat kiti prioritetai.
Paklausus apie labiausiai dominančias vystomojo švietimo temas, respondentai
pažymėjo prekybos politika (vienas respondentų nurodė, kad „išsprendus su sąžininga
prekyba susijusias problemas būtų išspręstos dar kelios svarbios pasaulio problemos“).
Kita svarbia problema pažymėta migracija (respondentas pabrėžė, kad „svarbu šalinti
migracijos priežastis pagerinant gyvenimo kokybę besivystančiose šalyse“).
Respondentų nuomonė apie klimato kaitos problemos aktualumą buvo įvairi. Vieni
3

4. Vystomojo švietimo gebėjimų tyrimas 2010 lapkritis
tvirtino, kad ji sunkina pasaulio ekonomikos ir socialines problemas, kiti teigė, kad
klimato kaitos problema yra gerokai pervertinta.
Atsakydami į klausimą, kurios institucijos atsako už vystomojo švietimo įgyvendinimą,
didesnė dalis respondentų įvardino Švietimo ir mokslo ministeriją (50 proc.) ir
Užsienio reikalų ministeriją (37,5 proc.). Nemažai respondentų mano, kad už
vystomojo švietimo įgyvendinimą taip pat atsakingos švietimo įstaigos, universitetai,
neformalaus švietimo institucijos bei nevyriausybinės organizacijos, atliekantys
įgyvendintojo vaidmenį. Savivaldybes kaip v ystomojo švietimo įgyvendintojas
pažymėjo vienas fokus grupės dalyvis.
Tyrimo dalyvių teiravomės, kaip jie vertina skirtingų institucijų tarpusavio sąveiką
įgyvendinant vystomąjį švietimą mūsų šalyje. Šioje srityje institucijų bendradarbiavimą
respondentai buvo linkę vertinti patenkinamai ar prastai.
Vystomojo švietimo srityje geriausiai vertinama nevyriausybinių organizacijų
tarpusavio sąveika – apie ją teigiamai pasisakė trys ketvirtadaliai respondentų. Gana
palankiai vertintas Europos Sąjungos ir Lietuvos vyriausybės institucijų bendravimas
šioje srityje, nors daugelis respondentų negalėjo plačiau pagrįsti tokio įspūdžio.
Nacionalinių valstybės valdymo institucijų tarpusavio bendradarbiavimas buvo
įvertintas kritiškai, kaip gana formalus, stokojantis intensyvumo ir priklausantis nuo
turimo finansavimo (37,5 proc. ). Keli respondentai pažymėjo ir nepakankamą
savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų tarpusavio sąveiką, motyvuojant politikų
savanaudiškumu ir menku nevyriausybinių organizacijų gebėjimu pristatyti rezultatus
ir išsikovoti pripažinimą. Santykinai neblogai įvertintas savivaldybių ir joms pavaldžių
institucijų darbas (gerai ir patenkinamai vertino pusė respondentų).
Kalbėdamiesi apie nacionalinių institucijų pastangas plėtojant vystomąjį švietimą,
respondentai kritiškai įvertino Seimo veiklą. Daugelis kalbėjo apie menką Seimo narių
domėjimąsi vystomuoju švietimu ir šios srities palaikymą, pažymėjo pasitaikantį
populistinį neigiamų (neretai nepagrįstų) vertinimų ir nuostatų eskalavimą. Kritiškai
vertintas ir žiniasklaidos darbas (25 proc. respondentų vertino palankiai), nurodant
dėmesio vystomojo bendradarbiavimo ir švietimo temoms trūkumą, neigiamų
stereotipų skleidimą. Dalis respondentų nepalankiai įvertinta Švietimo ir mokslo
ministerijos veiklą, nurodė nepakankamą valstybės tarnautojų kompetenciją ir formalų
4

5. Vystomojo švietimo gebėjimų tyrimas 2010 lapkritis
požiūrį šioje srityje, pasigedo savarankiškos proaktyvios pozicijos (25 proc.).
Palankiausiai buvo vertinamas nevyriausybinių organizacijų (62,5 proc. įvertino gerai),
savivaldybių ir neformalaus švietimo institucijų darbas. Palankiai ar neutraliai
vertinama Užsienio reikalų ministerijos ir Prezidentūros veikla. Respondentai nurodė
projektinio finansavimo trūkumus, pažymėjo nepakankamą finansavimo skyrimą
vystomajam švietimui ir visuomenės informuotumo apie vystymąsi didinimui.
Fokus grups dalyvių paprašįme įvertinti ir pakomentuoti teiginius apie vystomojo
švietimo reikšmę ir svarbą vietiniame lygmenyje. Dauguma kalbėjusių pareiškė
pritariantys, jog vystomojo švietimo projektai ir veiklos yra reikalingi savivaldos
lygmenyje (82,5 proc. pritariančių teiginiui). Dauguma fokus grupės dalyvių sutiko,
kad vystomasis švietimas gali atnešti naudos vietos bendruomenėms. Kiek santūriau
vertintas vietos veikėjų pajėgumas savarankiškai organizuoti ir dalyvauti vystomojo
švietimo veiklose. Pusė respondentų sutinka, kad vystomasis švietimas būtų
efektyvesnis jį vykdant ne vien nacionaliniame, bet ir vietiniame lygmenyje.
Respondentai diskusijoje pažymėjo, kad būtina visuomenę daugiau šviesti apie ne vien
apie Rytų kaimynystės valstybėse ar Afganistane vykdomas veiklas, bet plačiau
nušviesti globalias problemas Afrikos, Azijos ir Karibų baseino valstybėse.
Fokus grupės dalyviams uždavėme klausimą, kas kliudo plėtoti vietos lygmens
vystomojo švietimo veiklas. Visi respondentai didžiausią pavojų įžvelgė
nepakankamame šios veiklos finansavime. Taip pat pažymėtanepakankama vietos
veikėjų motyvacija, menkas atsakingų institucijų palaikymas, nedidelį vietos
bendruomenės susidomėjimas, specialių žinių ir informacijos trūkumas.
Su tyrimo dalyviai kalbėjomės apie jų požiūrį į vystomojo švietimo įgyvendinimą
Lietuvoje. Daugiausia respondentų (82,5 proc.) sutinka, kad vystomasis švietimas būtų
integruotas tiek į formalaus, tiek į neformalaus švietimo programas. Tuo pačiu nemaža
dalis respondentų akcentavo būtinybę vystomąjį švietimą plėtoti remiantis
neformaliomis priemonėmis. Švietimo darbuotojai pritarė formalaus švietimo įstaigų
(vidurinių ir aukštųjų mokyklų) priedermei vykdyti vystomąjį švietimą. Tyrimo
dalyviai sutiko, kad vystomasis švietimas negali būti vykdomas vien visuomenės
informavimu per žiniasklaidą ar organizuojant socialinės reklamos kampanijas.
5

6. Vystomojo švietimo gebėjimų tyrimas 2010 lapkritis
Šio tyrimo kontekste buvo svarbu ištirti respondentų paskatus ir motyvaciją labiau
įsitraukti į vystomojo švietimo veiklas. Pirmiausia tyrimo dalyvių paprašėme įvertinti
aplinkybes, kurioms esant galėtų atsirasti stipresni paskatai aktyviau dalyvauti šiose
veiklose. Didžiausias faktorius aktyvesniam dalyvavimui – pasitikėjimas veiklų
organizatoriais (75 proc. pažymėjo šį aspektą). Vienas respondentas pabrėžė
nacionalinio vystomojo švietimo tinklo svarbą, rengiant bendrus nacionalinius
projektu sį juos įtraukiant savivaldoje besireiškiančias institucijas ir organizacijas.
Kalbėjusieji teigė, kad svarbu matyti realią naudą paramos gavėjams – nebūtinai vien
finansinę, materialią. Jei bendruomenės pajus susidomėjimą, atsiras platesnės
galimybės įsitraukti, jausti pasididžiavimą ir skleisti palankią nuosmonę apie veiklas,
kuriose dalyvaujama.
Fokus grupės dalyviai nurodė ateityje mielai dalyvausiantys mokymuose,
susitikimuose su įžymiais žmonėmis, viešose diskusijose. Dalis respondentų pasiryžę
vykti į užsienio šalyse vyksiančius mokymus (pvz., DEEEP vasaros stovyklą), stažuotes
ar studijinius vizitus. Vienas dalyvis kalbėjo apie tai, kad tarp besimokančiųjų
mokyklose gana populiaru rengti viktorinas ir konkursus, o švietimo institucijų
darbuotojams patartų užsisakyti specializuotos informacijos ar leidinių.
Paklausti apie tai, kiek tyrimo dalyviai ateityje planuoja patys imtis iniciatyvos ir
atsakomybės organizuoti vystomojo švietimo veiklas, respondentai tarp
perspektyviausių veiklos formų nurodė interesų atstovavimą, mokymų, kitų švietėjiškų
ir kultūros renginių organizavimą. Aktyviau įsitraukti į vystomojo švietimo veiklas
padėtų naujos galimybes tobulėti bei geriau pritaikyti įgytas žinias ir patirtį.
Respondentai nurodė, kad dauguma potencialių vystomojo švietimo veiklso dalyvių
tikriausiai liks gana pasyvūs, priklausomi nuo kvietimų ar paraginimų bei pasiūlymų
gauti finansavimą vystomojo švietimo projektams. Tokias veiklas vykdyti skatintų
didesnis ir lengviau pasiekiamas projektų finansavimas, daugiau informacijos apie
informacijos apie vystomąjį švietimą ir geriau parinkti informavimo kanalai.
Kalbėdami apie visuomenės įsitraukimą į vystomąjį švietimą, respondentai nurodė,
kad visuomenė dažnai nepakankamai gerai orientuojasi sąvokose, disponuoja gana
paviršutiniškomis žiniomis, kas vyksta besivystančiose šalyse. Respondentai pažymėjo
pramoginių ir šviečiamųjų televizijos, radijo laidų ir straipsnių svarbą pasakojant apie
6

7. Vystomojo švietimo gebėjimų tyrimas 2010 lapkritis
besivystnčio pasaulio aktualijas. Atsakydami į klausimą apie visuomenės motyvavimą
dalyvauti vystomojo švietimo veiklose, respondentai nurodo , kad labiausiai
visuomenę galėtų skatinti dalyvauti daugiau informacijos ir įdomesnism patrauklesnis
jos pateikimo būdas. Respondentai pžymėjo būtinybę siūlyti žmonėms galimybes
įsitrauktio pritaikant savo žinias, sudarant palankias savirealizacijos sąlygas, taip pat
pasiūlant daugiau dalyvavimą skatinančių finansinių instrumentų.
Paklausti apie galimybę sudominti politikus, sprendimų priėmėjus ir padidinti jų
informuotumą vystymosi tema, respondentai buvo gana skeptiški ir tvirtino, kad šie
klausimai domina tik tuos, kurie juos sprendžia savo profesinėje srityje, ir tuos, kam jie
yra hobis. Kadangi vystomojo švietimo reikalai „gyventojams nėra ekonomiškai ar
politiškai naudingas pasiūlymas“, jie išliks specialistų ir dalyvaujančių nevyriausybinių
organizacijų kompetencija. Taigi reikia dar kartą pabrėžti, kad politikai ir sprendimų
priėmėjai aktyviau dalyvautų ir imtųsi spręsti šiuos klausimus tik tuomet, jeigu būtų
paskatinti gyventojų susidomėjimo. Pasak vieno respondento, net politikai
informacijos apie vystymąsi ieško labai retai, nes paprastai ją parengia padėjėjai ar kiti
pavaldiniai.
Su tyrimo dalyviais kalbėtasi apie jų nuostatas nacionalinės vystomojo švietimo
strategijos atžvilgiu. Pateikėme nuomonę, jog vystomojo švietimo strategija galėtų būti
rengiama siekiant suteikti aiškią vystomojo švietimo politikos kryptį, nustatyti tikslus
bei suplanuoti priemones. Dauguma (75 proc.) respondentų sutiko, kad nebūtina kurti
atskiros vystomojo švietimo politikos. Vienas pasisakiusių pažymėjo, kad rengiant tokį
politikos dokumentą „yra būtina pasiekti neformalų susitarimą arba suformuluoti
vystomojo švietimo politikos pagrindines kryptis“. Kitas respondentas išreiškė
įsitikinimą „ verčiau vystomojo švietimo priemones integruoti bendrojoje švietimo
politikoje ir ją reglamentuojančiuose teisės aktuose“. Trys iš aštuonių fokus grupės
dalyvių proitarė tam, kad nacionalinė vystomojo švietimo strategija būtų priimta kaip
savarankiškas teisės aktas. Tyrimo dalyviai nemano, kad papildomai reikia atskirų
savivaldybių vystomojo švietimo strategijų ar planų. Respondentai siūlė integruoti
vystomojo švietimo temas bei metodus į jau esančias mokymo programas, protarė
nuomonei, kad vystomąjį švietimą turėtų vykdyti nevyriausybinės organizacijos ir
bendruomenės organizuodamos viešinimo ir švietimo veiklas.
7

8. Vystomojo švietimo gebėjimų tyrimas 2010 lapkritis
Kalbant apie ateities vystomojo švietimo politikos priemonių finansavimą, fokus
grupės dalyviai pasisakė už programinio vystomojo švietimo projektų finansavimo
didinimą. Dauguma tyrime dalyvavusiųjų sutinka, kad finansuojamos turėtų būti tiek
nacionalinės, tiek vietinės vystomojo švietimo veiklos. 25 proc. respondentų palaiė
mintį, kad būtina turėti koordinuojančią vystomojo švietimo instituciją ir jai skirti
tiesioginį finansavimą.
Kalbant apie informavimo kanalus, visiems respondentams priimtiniausia buvo
informaciją apie vystomąjį švietimą gauti internetu ar elektroniniu paštu, tačiau
dauguma nurodė nenuvertinti ir gyvų pasitarimų bei mokymų. Tradiciniai
informacijos kanalai (televizija ir spauda) respondentaų manymu yra aktualesni
periferijoje gyvevntiems, vyresniems žmonėms. Tik vienas respondentas mano, kad
reikia naudoti įprastinius spausdintus leidinius, palaikyti korespondenciją laiškais.
Daugiausia informacijos vystymo klausimais respondentai surandama užsienio
interneto svetainėse, taip pat naujienų portaluose, socialiniame Facebook tinkle ir
Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėse. Vienok keli respondentai pažymėjo,
kad Lietuvoje esantys informacijos ištekliai yra nepakankami ir neišsamūs. Kadangi ši
informacija domina tik siaurą specialistų ratą, plačiajai visuomenei ji nepakankamai
teikiama.
Paminėtina, jog sprendimų priėmėjai informacijos stygių yra linkę sieti su tuo, kad
visuomenėje nėra jos paklausos. Ši respondentų grupė mano, jog politikai ir
žiniasklaida reaguoja į visuomenės poreikį gauti tam tikros informacijos,
atskleidžiančios vienokią ar kitokią veiklą. Kadangi šiuo momentu tokio poreikio nėra,
netgi priešingai – dabartinės ekonominės krizės sąlygomis žmonės nėra pasirengę kuo
nors dalytis ir nenori girdėti jokių prašymų tai daryti, vystomojo bendradarbiavimo
klausimai nėra prioritetiniai nei žiniasklaidai, nei politikams. Vieno iš fokus grupės
dalyvių nuomone, „vargu ar Lietuvos gyventojus vystomojo švietimo tema domintų ir
atsidurtų pirmuosiuose puslapiuose. Mūsų visuomenė prioritetinėmis viešojo
gyvenimo, renginių ir finansavimo panaudojimo sritimis laiko vidaus, o ne užsienio
politiką.“ Respondentai pažymi dalies visuomenės neigiamą nusistatymą pagalbos
besivystantiems kraštams atžvilgiu.
8

9. Vystomojo švietimo gebėjimų tyrimas 2010 lapkritis
Focus grupės tyrimo dalyvių paprašėme pateikti nuomonę apie jų manymu yra
aplinkos požiūrį į vystomąjį švietimą. Pasak respondentų, palankiausiai vystomąjį
bendradarbiavimą bei vystomąjį švietimą priima nevyriausybinės organizacijos ir
bendruomenės (taip mano 62,5 proc. su tuo sutinkančių). Kultūros srityje veikiantys
žmonės taip pat respondentų nuomone gana imlūs vystomojo bendradarbiavimo bei
vystomojo švietimo idėjoms ir veikloms; nedaug nuo jų šiuo požiūriu atsilieka
švietimiečiai.
Apibendrinimai ir išvados
Bendriausia prasme tyrimo išvados rodo, kad respondentai domisi ir vienaip ar kitaip
yra įsitraukusi į vystomojo švietimo veiklas. Būtina toliau skatinti neformalių struktūrų
- nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, neformalių švietėjų - įsitraukimą į šias
veiklas, gerinant įvairių institucijų tarpusavio koordinavimą, didinant galimybes
pasinaudoti finansine parama šioms veikloms organizuoti ir išnaudoti elektronines
žiniasklaidos priemones gilinant vietos veikėjų suvokimą apie vystomąjį
bendradarbiavimą ir vystomąjį švietimą.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad respondentai turi pakankamai adekvatų įsivaizdavimą
apie vystomąjį švietimą nepaisant to, kad vystomasis švietimas yra palyginti naujas
fenomenas. Respondentų nuomonių klausantis darytina išvada, kad būtina skirti
dėmesio vystomojo švietimo sąvokos turinio populiarinimui ir unifikuotam
naudojimui.
Respondentai dar neturi vienodo supratimo, kurios institucijos atsakingos už
vystomąjį švietimą, kaip jos subordinuotos, koks yra nacionalinių institucijų,
savivaldybių ir vietos organizacijų vaidmuo bei santykis su jomis. Būtina daugiau
dėmesio teikti įvairių veikėjų pastangų koordinavimui, siekiant susieti gan sporadiškai
vykstančių vystomojo švietimo veiklų komponentus.
Respondentams yra būdingas visuomenėje vyraujantis nepasitikėjimas nacionalinėmis
valdžios ir valdymo institucijomis. Kita vertus, tyrimo dalyviai pozityviai vertino
neformalių tinklų ir ryšių svarbą. Į šią tendenciją svarbu atsižvelgti siekiant geriau
išnaudoti vystomojo švietimo vykdytojų potencialą įsitraukti į vystomojo švietimo
veiklas.
9

10. Vystomojo švietimo gebėjimų tyrimas 2010 lapkritis
Fokus grupės metu paaiškėjo, kad pagrindinės vystomojo švietimo plėtros kliūtys ir
pavojai susiję su nepakankamu finansavimu ir informavimu, bei menkomis
pastangomis sudominti ir įtraukti potencialius vystomojo švietėjo veikėjus į
aptariamas veiklas.
Daugelis respondentų laikosi nuostatos vystomojo bendradarbiavimo veiklas rengti
kaimyninėse, Lietuvai draugiškose buvusio socialistinio lagerio besivystančiose
valstybėse. Tyrimo dalyviai palankiai vertina nacionalinės vystomojo švetimo
strategijos kūrimą, dažniau pritaria nuostatoms, kad vystomojo švietimo politika būtų
integruota į bendrąsias švietimo sistemas, o prieš rengiant formalius politikos
dokumentus rekomenduoja siekti neformalaus konsensuso nusistant nacionalines
vystomojo švietimo gaires.
Fokus grupės dalyviai tarp tinkamų vystomojo švietimo krypčių ir priemonių nurodo
neformalias vietos iniciatyvas, susietas su nacionaliniais projektais ir lydimas
atitinkamu finansavimu. Nepakankamas finansavimas ar pernelyg sudėtingos jo
įsusavinimo sąlygos jam gauti, kaip ir informacijos stoka apie galimybes plėtoti
vystomojo švietimo veiklas gali trukdyti respondentų aktyvesniam dalyvavimui šioje
srityje.
Tyrimo dalyvių nuomone, labiau visuomenę įtraukti į vystomojo švietimo veiklas
nebūtų sunku, išnaudojant nebrangias elektoninės žiniasklaidos ptiemones.
Kombinuojant informacijos skaidą internetu su gyvais susitikimais bei tradicinėmis
žiniasklaidos priemonėmis, tikėtina laipsniškai generuoti platesnį vietos veikėjų ir
bendruomenės įsitraukimą į vystomojo švietimo darbo barus.
10