Darbu sauga, konfliktai ir stresas
•
1 like•857 views
Darbų sauga - konfliktai - stresas? Ar stresas - konfliktai - darbų sauga? Kas yra priežastis, o kas pasekmė?
More Related Content
Viewers also liked
Viewers also liked (17)
Similar to Darbu sauga, konfliktai ir stresas
Similar to Darbu sauga, konfliktai ir stresas (9)
More from Darius Radkevicius
More from Darius Radkevicius (20)
Darbu sauga, konfliktai ir stresas
- 1. DARBŲ SAUGA, KONFLIKTAI IR STRESAS Darius Radkevičius
- 2. Tam, kad kažką paklausti, mes turim kažkokiu būdu suprasti tai apie ką klausiame.
- 3. SISTEMINIS VALDYMAS IR DARBŲ SAUGA «Sistemos» suvokimas ir aprašymas yra dvilypis - iš vienos pusės ji naudojama objektyviai esančių fenomenų aprašymui,o iš kitos pusės tai subjektyvus realybės modelis.
- 4. KAŽKODĖL VALDŽIOS CENTRALIZAVIMĄ VADINA SISTEMA, O DECENTRALIZAVIMĄ - CHAOSU Centralizuotoje sistemoje vadovas atsako už viską ir turi spėti visur, t.y. vyrauja Nyčės Antžmogio idėja
- 5. Karmos dėsnis grindžiamas priežasties pasekmės ryšiu Darbų sauga Konfliktai stresas dėl pavojingų darbo sąlygų Veiksmas Laikas Rezultatas
- 6. Karmos dėsnis grindžiamas priežasties pasekmės ryšiu konfliktai Darbų sauga stresas dėl pavojingų darbo sąlygų Veiksmas Laikas Rezultatas
- 7. Karmos dėsnis grindžiamas priežasties pasekmės ryšiu Stresas Konfliktai Darbų sauga Veiksmas Laikas Rezultatas
- 8. Karmos dėsnis grindžiamas priežasties pasekmės ryšiu Stresas Darbų sauga Konfliktai Veiksmas Laikas Rezultatas
- 9. TRYS VEIKIANTYS ELEMENTAI- KARMA, NUODĖMĖ IR APSAUGA Gobšumas, pyktis ir neišmanymas - trys didžiosios nuodėmės
- 10. Svarbiausia yra suprasti, kaip pereiti nuo žinojimo į įsisąmoninimą, ką pakeisti elgesio modelyje ir kodėl? Mes susidūrėme ne su metodu, o su vienu ar kitu realybės suvokimo būdu!
- 11. Pasaulėžiūra ir struktūra Tai mūsų organizacija! O kas tada ten??
- 12. Personalo vadovės priima šį tiesmukišką, nepadailintą, neemocinį, ekonomišką ir griežtai proporcingą organizacijos piešinį, kaip vyrišką pradžią, kaip duotybę. Jai, moteriai - romantikei, nesinori pripažinti organizacijos, kaip mechaniškai suderinto laikrodžio. Bet organizacijos vaizdavimo piešinys priverčia ją priimti tą nepatogią pozą ir verčia galvoti, kad negalima pasitikėti savo intuicija ir tvirtinti, kad organizacija tai gyvas organizmas, kuriam svetima dirbtinė robotų mechanika. Robertas Persigas «Dzen ir motociklų priežiūros menas»
- 13. Jūs nekalti - jūs apsėsti kontrolės:)
- 14. E. M. Goldratt 1947 – 2011
- 16. Pasipriešinimo pagerinimams nėra – žmonės nepriima pokyčių todėl, kad mes nesugebėjom jiems parodyti, kokį laimėjimą jie gaus šių pokyčių dėka. Pagarba Pagrindinė išeitinė ТОС prielaida:
- 17. Kas lemia nepageidaujamos pasekmės atsiradimą ? Nepageidaujamos pasekmės Nepageidaujamas veiksmas / elgesys Blogas žmogus? Konfliktuojančios “taisyklės” arba rodikliai “Bloga” prielaida Du nepageidaujamo elgesio tipai • Daryti tai, ką jie neturi daryti • Nedaryti tai, ką privalo daryti Įprastas tikėjimas TOC tikėjimas Kodėl? arba
- 18. Geras jis žmogus ar blogas, dažniausiai priklauso nuo aplinkybių, kuriuose jus abu randatės.
- 19. SISTEMOS GIMSTA REMIANTIS PRAEITIES PATIRTIMI IR DUOMENIMIS Kas gali numatyti ateitį?
- 20. KAŽKADA, KAŽKURIOJE ŠALYJE, KAŽKODĖL DARBININKAI DAŽNAI TRAUMUODAVO KOJOS NYKŠTĮ,TODĖL DABAR VISI PRIVALO NEŠIOTI ANT BATŲ UŽDĖTAS APSAUGAS LOGIŠKA?
- 21. Kas lemia nepageidaujamos pasekmės atsiradimą ? Stresas Konfliktai Blogas žmogus? Tai kas vienam yra apsauga, kitam gali tapti kančia “visi privalo dėvėti įmonės įsigytas unifikuotas apsaugines priemones” Kadangi žmonės yra skirtingi, gali būt skirtingas ir jų odos jautrumas
- 22. SISTEMINIS POŽIŪRIS Į VALDYMĄ GRĮSTAS PRIELAIDA, KAD YRA LAISVĖ RINKTIS Ar darbų saugos principai leidžia rinktis?
- 24. Kas lemia nepageidaujamos pasekmės atsiradimą ? Stresas Konfliktai Blogas žmogus? Būtina laikytis griežtų saugos reikalavimų “reikia skubiai pataisyti, kad įvykdyt planą” • Remontuoti, nepaisant saugos reikalavimų ar neįvykdyti planą?
- 25. DARBO SAUGOS TAISYKLĖS YRA ŠVENTA KARVĖ IR JŲ KEISTI NEGALIMA Prielaida apie stabilumo naudą
- 26. Pasakojimas Vieną kartą, vienas garsus vadovas paklausė Mokytojo: “Mokytojau, patarkite, ar įmanoma išlaikyti stabilumą organizacijoje?” - Laikyk, jei tau patinka blogas kvapas, - atsakė išminčius. Matydamas nuostabą vadovo akyse, tęsė pasakojimą: Šalia mėšlo krūvelės nukrito obuolys. - Tu kas? - paklausė mėšlas. - Obuolys. O tu kas? - Aš? Aš buvęs obuolys. - atsakė mėšlas.
- 27. «KAM MES TĄ DAROM?» PAGRINDINIS STEVE JOBS KLAUSIMAS «mes sugebėjome atsikratyti daugybės pasenusių taisyklių ir standartų, juos aš vadinu folkloru»
- 28. AR GALIME PASITIKĖT DARBUOTOJU IR LEISTI JAM PAČIAM RINKTIS APSAUGOS PRIEMONES?
- 30. Visi prieštaravimai gali būti išspręsti be kompromiso - prieštaravimai egzistuoja tik dėl skirtingo mūsų suvokimo arba dėl prielaidų kuriomis grindžiame savo sprendimus. Kaip taisyklė, kompromisas tai ne tas sprendimas, kuris abiem pusėm atneša laimėjimus. Bazinė TOC prielaida Nr. 2:
- 31. KONFLIKTE VISADA VIENA IŠ PUSIŲ GRINDŽIA SAVO NUOMONĘ NETEISINGA PRIELAIDA
- 33. ARISTOTELIŠKOS LOGIKOS PRIELAIDA - JEI JŪS SUGEBĖSITE UŽKARDYTI SMULKIAUSIUS NUSIŽENGIMUS,TADA IR DIDELĖS NELAIMĖS NEATSITIKS
- 34. Kas lemia nepageidaujamos pasekmės atsiradimą ? Stresas Konfliktai Blogas žmogus? Krenta asmeniniai darbo rodikliai “reikia gaudyti visus smulkius nusižengimus”
- 36. Du + du realiam gyvenime = keturiems tik vidutiniškai
- 37. • Gamybininkas dengia produktą 2 sluoksniais po 2 mikronus kiekvieną • Ar suminis padengimo storis sudarys lygiai 4 mikronus? Ar egzistuoja versle absoliučiai tikslūs išmatavimai? Taigi, tada kai mes pridedam vieną daiktą su reikšme 2.0 prie kito daikto su reikšme 2.0, gaunam reikšmę kuri lygi keturiems tik vidutiniškai, t.y. tokios reikšmės realybėje galime nei karto ir nesutikti - ji arba aukščiau 4.01 arba žemiau 3.99.
- 38. • Du + du = vidutiniškai keturi, tai ne matematikos taisyklių pažeidimas • Tam, kad atvaizduoti realybę, mes pridėjom variaciją • Naudoti variaciją sprendimų priėmimui - tai vadinama statistiniu mąstymu 2+2 = nuo 3,4 iki 4,5 ?
- 39. • Kasdieniam gyvenime mes jį dažnai naudojame. Pavyzdžiui, kas važiuoja į oro uostą be papildomos laiko atsargos? • BET, dažniausiai mes nesinaudojame šio mąstymo būdu, kur jo reikia labiausiai - analizuodami įvykius, vertindami ir tobulindami bet kokius procesus, bet kokiose organizacijose… • Kodėl? Atsakymas slypi ne žiniose, o suvokime… Statistinis mąstymas
- 40. «Laplaso determinizmas» Didysis prancūzų matematikas Pjeras Simonas Laplasas (1749—1827) manė, kad gamtos dėsniai griežtai apibrėžti ir nuspėjami: jeigu egzistuotų protas, kuris galėtų apimti visus įmanomus rušius taro visų Visatos objektų, tai jis galėtų suskaičiuoti ir nustatyti visų objektų greitį bet kuriuo laiku praeityje, dabartyje ir ateityje.
- 41. Determinizmo politikos pokyčiai • Ne mažiau didis matematikas, tik kitas prancūzas, Anri Puankare (1854—1912) įrodė, kad ypatingai maži pradinės sistemos būsenos neapibrėžtumai gali laikui bėgant stiprėti ir todėl ateities spėjimai yra iš principo neįmanomi.
- 42. • А. Einšteinas įrodė, kad Niutono dėsniai galioja tik sąlyginai lėtai judantiems ir nelabai dideliems kūnams ir tik netolimais atstumais • V. Geizenbergas ir E. Šredingeris aprašė kvantinę mechaniką, kur išaiškėjo, kad mikropasaulyje veikia tik tikimybiniai dėsniai Determinizmo politikos pokyčiai
- 43. Tai reiškia, kad atsitiktinumas sistemų elgesyje yra «įgimtas» ir jo atsikratyti neįmanoma sukaupiant vis daugiau duomenų. Gaunamą tokiu būdu atsitiktinumą pradėjo vadinti chaosu. Taigi,XVIII — XIX amžiaus determinizmą XX amžiuje pakeitė supratimas , kad pasauliniai dėsniai yra grįsti tikimybėmis, o ne apibrėžtumu
- 44. Chaoso egzistavimas įrodė, kad nelijininės sistemos elgesį negalima išvesti iš jo sudėtinių dalių elgesio Tačiau šis suvokimas iki šiol apėmė tik dalį mokslinės visuomenės.Todėl natūralu, kad šios žinios ir kitoks supratimas netapo kasdieniu, kuriuo vadovaujamasi darbe
- 45. Kintamumo teorijos pagrindai 1924 m.V. Šuchartas aprašė kad: visos produkcijos ir paslaugų rūšys, o taip pat ir visi procesai, kuriuose jos sukuriamos arba perdirbami, nukrypsta nuo užduotų reikšmių ir vadinami variacijomis
- 46. Kodėl atsiranda variacijos VariacijosBendros priežastys Kintamos priežastys yra neatskiriama sistemos dalis atsiranda dėl išorinių, nepriklausančių nuo proceso priežasčių įsikišimas į sistemą, kaip visumą lokalus įsikišimas į procesą Kovos būdai su variacijomis
- 47. Lokalus įsikišimas • dažniausiai jį atlieka darbuotojai dirbantys procese, ar arti jo (tiesioginiai vadovai, aptarnaujntis personalas ir t.t.) • galima sutvarkyti tik apie 15% problemų kylančių procese (pagal Jurano taisyklę). Juran. J., Gryna F.M., Jr. Quality Planning and Analysis. From Product Development through Use. - 2nd ed ])
- 48. Įsikišimas į sistemą • beveik visada reikalauja vadovybės įsikišimo • dažniausiai tai liečia 85% visų procese iškylančių problemų (Pagal J.Jurano taisyklę) • bet koks bandymas susitvarkyti su situacija darbuotojų- vykdytojų dirbančių procese jėgomis lems nesėkmę .Tuo labaiu, tai tik pablogins bendrą situaciją ir fiziškai ir emociškai.
- 49. Kada žmonės nesupranta kintamumo teorijos, todėl… • mato tendencijas kur jų nėra ir nemato ten, kur yra • bando paaiškinti natūralų išsibarstymą kaip ypatingus atvejus • nepagrįstai apkaltina ir/arba apdovanoja darbuotojus • negali efektyviai gerinti sistemą Reikia stebėti nuokrypius nuo svyravimo normos, o ne suvidurkintus duomenis!!!
- 50. DIDELĖS NELAIMĖS VISADA YRA«JUODOSIOS GULBĖS» - JOS PASIRODO, KAI NIEKAS TO NESITIKI Variacijas nuspėti dar galima, bet netikėtos nelaimės, krizės - ne.
- 51. “Trečia, kiekvieną situaciją, nežiūrint į tai, kaip sudėtingai pradžioje atrodo, yra ypatingai paprasta.”
- 52. VIENAS CECHO KAMPAS YRA PAVOJINGAS - GALIMA IR GALVĄ SUSITRENKTI IR Į DUOBĘ ĮKRISTI. BUVO PASIŪLYTA PRIVIRINTI GROTAS, BET DIDELIS ORO DULKĖTUMAS NELEIDŽIA ATLIKTI SUVIRINIMO OPERACIJŲ.
- 53. KAIZEN - TAI GRUPINIS MĄSTYMAS apie ką reikia mąstyti ir surasti tam laiko, tai jau vadovų atsakamybė
- 54. “Ketvirta - kiekviena situacija gali būti žymiai pagerinta, net dangus nėra riba.”
- 55. ARISTOTELIŠKA RACIONALIOS TVARKOS KONCEPCIJA - BET KĄ SUDĖTINGO GALIMA IŠSKAIDYTI Į SUDĖTINES DALIS IR SUDĖTI Į LENTYNĖLES pažiūrėkite į darbo saugos aprašus, ar juos įmanoma lengvai suprasti ir įsiminti?
- 56. Kas lemia nepageidaujamos pasekmės atsiradimą ? Stresas Konfliktai Blogas žmogus? Laikas nuo laiko esu priverstas pavaduot kitoj darbo vietoj “darbuotojas privalo žinoti darbo saugos reikalavimus”
- 58. AR GALIMA KURTI TOKIAS APSAUGOS SISTEMAS, KAD NESAUGIAI DIRBTI BŪTŲ NEĮMANOMA?
- 59. PAGRINDINĖ TO SĄLYGA - GRUPINĖ MINTIS IR GRUPINIS SUTARIMAS bei grupinė motyvacija
- 60. ĮDOMU AR NEĮDOMU, ŠTAI KUR MOTYVACIJOS ESMĖ galimybė dalintis, t.y. grupė «įdomu» gali padaryti labai energizuojantį ir begalinį
- 61. “Penkta, kiekvienas žmogus gali gyventi prasmingą gyvenimą.”
- 63. AR DARBŲ IR SVEIKATOS SAUGOJE ĮMANOMA SUKURTI KOMANDINĘ ATSAKOMYBĘ?
- 64. “Šešta - visada yra WIN-WIN (laimiu Aš - laimi Тu) sprendimas.”
- 66. ABSOLIUTUS VISA KO PRINCIPAS YRA VISUOTINIS GĖRIS o pagal Aristotelį - moralė tik viena iš daugelio lentynėlių…
- 67. Niekas dar neįvertino tos žalos dydį, kurį pasauliui padarė nesąmoningas senovės mąstytojų minties priėmimas Robertas Pirsigas
- 68. VISUOTINO GĖRIO FILOSOFIJA GRUPINĖ MINTIS KOMANDINĖ ATSAKOMYBĖ KAME APSAUGOS GĖRIS? AR JIS TIKRAS KIEKVIENAM DARBUOTOJUI?
- 69. Jūs nesate aplinkybių auka. Šios aplinkybės yra sudėtinė kūrybinio proceso žaliavos dalis. Robert Fritz 69
- 70. Jeigu tik kitaip pažiūrėsite į tuos pačius dalykus, tada ir gyvenimas pradės tekėti kita kryptimi. Jukio Misima
- 71. Prasmės strategija. Motyvacijos sistemos. Darius Radkevičius darius@versloknyguklubas.lt www.versloknyguklubas.lt Knygų “Dievas, kvantinė fizika, organizacijos struktūra ir valdymo stilius”, “Belaukiant aukso amžiaus” autorius