Lietuvių kalba ir literatūra

1. (1879-1907)
Jonas Biliūnas – baltas
liūdesio balandis
Tik viena literatūra ir įneša žmogui ramumą į širdį,
šiek tiek jos skausmus nutildo; daila visados šlifuoja žmogų, -
o taip visai blogai prisieitų. Jos dasilytėjęs, vėl pradedi
linksmai žiūrėti aplinkui, vėl pradedi tikėti,
nors kam – nežinau?!. 1

2. Trumpas, bet prasmingas Jono Bilūno
gyvenimo kelias
 1879 m. balandžio 11 d. Niūronių kaime, netoli Anykščių,
valstiečių šeimoje gimė Jonas Biliūnas, aštuntas ir jauniausias vaikas
2

3.  1886(?)-1891 m. kurį laiką mokosi pas buvusį dvaro prievaizdą,
tėvų priglaustą laikinai pagyventi. Keletą mėnesių lanko Anykščių
carinę pradžios mokyklą, po to stoti į gimnaziją rengia daraktorius
 1891m. pradeda mokytis Liepojos gimnazijoje (Latvijoje)
3

4.  1893 m. miršta motina. Tais pačiais metais nuo džiovos miršta ir
tėvas
 1896(?) m. gimnazijoje suburia slaptą lietuvių moksleivių
lavinimosi būrelį
4

5.  1899 m. baigia Liepojos gimnaziją. Kadangi neturi pinigų, į
aukštąją mokyklą nestoja. Metus pasilieka gyventi Liepojoje,
verčiasi iš privačių pamokų.
 1900 m. kartu su Povilu Višinskiu ir kitais vaidina Liepojoje
lietuviškai rodytoje Keturakio komedijoje „Amerika pirtyje” (piršlį);
įstoja į Dorpato (dabar – Tartu, Estijoje) universitetą studijuoti
medicinos; kuria eilėraščius, rašo korespondencijas, straipsnius-
juos spausdina nelegali lietuvių spauda: „Varpas”, „Ūkininkas”
(varpininkų mėnesinis žurnalas), „Vienybė lietuvninkų” (JAV
savaitraštis
5

6.  1901 m. už dalyvavimą anticarinėse studentų akcijose pašalinamas
iš universiteto; apsigyvena Šiauliuose, verčiasi iš privačių pamokų.
Susipažįsta su būsimąja žmona Julija Janulaityte; toliau eilėraščius
ir straipsnius siunčia į nelegalią lietuvių spaudą: „Varpą”, „Ūkininką”,
„Darbininkų balsą” (lietuvių socialdemokratų partijos žurnalą),
„Naujienas” (liberalinį mėnesinį žurnalą); pradeda studiją „Žemaitės
“Paveikslai”, parašo novelę „Per sapnį” ir kt.
 1902 m. susižieduoja su J.
Janulaityte.
Kurį laiką gyvena Panevėžyje. Rašo
straipsnius ir publikuoja minėtuose
nelegaliai ėjusiuose laikraščiuose bei
žurnaluose.
Tilžėje atskira knygele išleidžiamas ir
knygnešių slaptai platinamas Biliūno
mokslo populiarinimo straipsnis
„Apsireiškimai iš žemės gyvenimo”.
6

7.  1903 m. prašosi grąžinamas į Dorpato universitetą, bet leidimo
negauna. Lankosi Peterburge. Kelis mėnesius Tilžėje redaguoja
„Ūkininką”. Remiamas „Žiburėlio”, slaptai veikusios lietuvių šalpos
draugijos, išvyksta mokytis į Leipcigo (Vokietijoje) aukštąją
komercijos mokyklą (Handelshochschule). Pakeliui lankosi Berlyne.
Daugiausia publikuojasi „Darbininkų balse”. Čia išspausdinama
novelė „Pirmutinis streikas”. Parašo brošiūras „Valdžios pilvas”, „Iš
mūsų praeities” (išleidžia lietuvių socialdemokratų partija) ir kt.
7

8.  1904 m. apsisprendžia studijuoti tik literatūrą, todėl pereina į
Leipcigo universitetą, čia klausosi kalbininko Augusto Leskyno
(Leskien) paskaitų. Paūmėja džiova. Grįžęs į Lietuvą, rugpjūčio 4
d. Kairių bažnytėlėje (netoli Šiaulių) susituokia su J. Jaunulaityte.
Išvyksta gydytis ir studijuoti literatūros į Ciuricho universitetą.
Parašo novelę „Ant Uetlibergo giedra”, straipsnį „Apie lietuviškos
literatūros pradžią” ir kt.
8

9.  1905 m. Ciuriche pradeda atsiminimų ciklą „Kūdikystės sapnai”,
parašo noveles „Žvaigždė”, „Keliu”, „Pūga kalnuose”, „Nemunu”,
„Vagis”, „Tikėjimas”, „Laimės žiburys”, „Kliudžiau”, eilėraščių,
straipsnį „Mūsų gyvenimo dilgėlės ir usnys”. Sugrįžta į Lietuvą.
Išvažiuoja gydytis į Zakopanę (tuomet priklausė Austrijai -
Vengrijai, dabar - Lenkijai).
9

10.  1906 m. Zakopanėje parašo noveles „Joniukas”, „Piestupys”,
„Lazda”. Vasarą paskutinį kartą lankosi tėviškėje, parašo novelę
„Ubagas”. Gydosi Rozalime, Kačerginėje. Parašo noveles „Brisiaus
galas”, „Vieną rudens dieną”. Vėl išvyksta į Zakopanę. Pradeda
straipsnį „Atviras laiškas dailiosios literatūros ir kalbos
mylėtojams”. Išleidžiamos Biliūno knygelės: Tilžėje - „Įvairūs
apsakymėliai” (išleido „Aušros” leidykla), Vilniuje - „Piestupys“,
„Joniukas”, „Lazda“, „Ubagas“, „Brisiaus galas” (išleido „Lietuvos
ūkininko”, demokratų savaitraščio, redakcija).
10

11.  1907 m. Zakopanėje baigia 1906 m. pradėtą apysaką „Liūdna
pasaka”, pradeda „Nelaimę”. Apysaką „Liūdna pasaka” savo lėšomis
išleidžia Zavadskio knygų leidykla. Ketina parengti ir išleisti
specialų literatūros ir meno žurnalą „Aitvaras”.
 Gruodžio 8 d. mirė ir buvo palaidotas Zakopanėje.
1953 m. rašytojo palaikai perkelti į Lietuvą ir palaidoti
Anykščiuose ant Liudiškių kalvos.
11

12. Slapyvardžiai
Pasirašinėjo: Jonas Anykštėnas, Jonas
Barzdyla, J. Niuronis, Jonas B-nas, Jonas
Bežemis, Jonas Gražys, Jonas Žaltys, Jonelis,
Kazys Tauškutis ir kt.
12

13. 13

14. Jono Biliūno kūryba
 Psichologinės ir lyrinės prozos pradininkas.
Kūriniuose svarbūs žmonių santykiai, sąžinės, atsakomybės
temos, plėtojami neteisybės, skriaudos, kaltės motyvai.
Vyrauja moralinė nuostata: gailestis nelaimingajam ir
atleidimas skriaudėjui, kaltė ir atgaila.
 Pasakojama pirmuoju asmeniu (pasakotojas atvirai
užjaučiantis, jautrus, nuovokus, prisiimantis atsakomybę,
atidžiai žiūrintis į žmones, norintis juos suprasti, išsakantis
dejonę.
14

15. Kontekstas
Pagal idėjas artimiausias kontekstas yra Biblija.
Kaip ir krikščionybė, J. Biliūnas propaguoja
lygybę.
Aukojimasis taip pat yra slaptas krikščionybės
tikslas: juk ir Kristus miršta iš meilės ir
užuojautos
15

16.  Svarbiausia vertybė - žmogiškieji santykiai,
paremti Dekalogu. Visuose kūriniuose jis moko,
kaip įveikti moralinį blogį (retai - socialinį ).
16

17. Pagrindinė tema – skriauda
 Pasakodamas apie skriaudžiamus, siekia sužadinti
žmogaus sąžinę. Ji leidžia matyti, jausti, užjausti šalia
esantį.
 Rašytojo žvilgsnis visada nukreiptas į šalia esantį. Tuo
jis skiriasi nuo impresionistų, neoromantikų, kuriems
svarbiausias objektas yra „aš”, bėgantis nuo žmogaus.
Tai - aukojimasis dėl kitų laimės.
Antroji tema
17

18. Kokias vertybes gina J. Biliūno kūryba?
 Svarbiausia vertybė - žmogiškieji santykiai, paremti
Dekalogu. Visuose kūriniuose jis moko, kaip įveikti moralinį
blogį (retai - socialinį).
 Žmonių tarpusavio ryšiai gėrio ir blogio prasme.
 Užuojauta ir meilė kitam. O visas žmogaus gyvenimas - tai
moralinis tobulėjimas. Tą kelią žmonija eina nuo priešistorinių
laikų iki dabarties ( = nuo tamsos į šviesą).
18

19. Jonas Biliūnas - lyrinio psichologinio pasakojimo pradininkas
lietuvių literatūroje
Remdamiesi išankstinėmis žiniomis apie J. Biliūno kūrybą ir
vadovėlio medžiaga, užpildykite antrąją lentelės skiltį:
Epiniam pasakojimui būdinga Lyriniam pasakojimui būdinga
•Neapsiribojama vienu įvykiu.
•Veiksmą plėtoja priežasties-
pasekmės grandinė.
•Konkreti vieta ir erdvė, laikas teka
chronologiškai.
•Šokinėjama nuo vieno vaizdo prie
kito.
•Keliamos įvairios socialinės ir
moralinės problemos.
•Dominuoja išorinis konfliktas. Be
to, vaizduojama kuo daugiau
konfliktų.
•Svarbūs ir teigiami, ir neigiami
veikėjai, įvairūs jų santykiai,
skirtingi charakteriai.
•Mėgstamas veikėjo portretas. 19

20. Remdamiesi kūrinių tematika ir pavadinimais, pasamprotaukite,
kokios vertybės svarbiausios Jonui Biliūnui.
20

21. Perskaitykite Aido Marčėno eilėraštį „Iš Biliūno”
Iš Biliūno
Ar bepameni buvo katytė
klasikinis ir liūdnas kliudžiau
o dabar taip toli nematyti
pasislink trupučiuką arčiau
apsakysiu vien tau kas nutiko
kol į žiburį laimės žvelgiau
nieko tokio tik kas mums beliko
brisiaus galas ir nieko daugiau
1992
Kas eilėraštyje „biliūniška”?
21

22. Perskaitykite pateiktą ištrauką iš R. Granausko esė „Baltas
liūdesio balandis”.
<...> Patys gražiausi, patys šviesiausi Biliūno kūriniai parašyti
tada, kai jis jau tikrai žinojo mirsiąs. Argi kur nors jis puola į
pesimizmą, argi jo kūryba nešviečia į mūsų sielos akis kaip
skaidrus miško šaltinis? Ar jis kur tyčia mus graudena? Ir jeigu
mes visi verkėme, skaitydami jo „Kliudžiau”, „Brisiaus galą” arba
„Liūdną pasaką”, tai vien tik iš gražumo; vien tik iš gražumo,
sakau, nes liūdesys taip pat gali būti ir gražus, ir skaidrus, ir
taurinantis. Parodykit man žmogų, kuris neverkė dėl tos baltai
murzinos katytės? Parodykit man tą žmogų – ir aš į akis jam
pasakysiu, jog gamta vietoj širdies dar vaikystėje jam teįdėjo
akmenį. Ir dar labai suabejosiu, ar šiandien tas akmuo jam
atvirto atgal į širdį.<...>
Remdamiesi turimomis žiniomis apie J. Biliūną ir perskaityta
ištrauka, pasamprotaukite, kodėl šiam rašytojui R. Granauskas
taiko balto liūdesio balandžio metaforą.
22

23. Literatūros kritikas A. Zalatorius teigia: „Jautrus, bet
stoiškas požiūris į pasaulį yra ta išsigelbėjimo sala, kurią autorius
susiranda ir pasiūlo skaitytojui”. Pasamprotaukite, ar jauni šių
dienų skaitytojai priima tokį J. Biliūno pasiūlymą. Parašykite
rašinį tema:
•Jautrumo problema šių dienų pasaulyje
•Ar J. Biliūno puoselėtos vertybės nepaseno?
•Ko reikia, kad žmogus būtų laimingas?
23