Lina Aleksandravičiūtė IVa

1. „ Ten, kur ramiai miegama ir sočiai valgoma, didelių menininkų neiškyla.
Reikia didelių įtampų ir grėsmių.“ (literatūralogė V.Daujonytė) Ar pritariate
tokiai nuomonei? Savo įžvalgas pateikite lietuvių literatūros pavyzdžiais.
„ Ten kur ramiai miegama ir sočiai valgoma, didelių menininkų neiškyla. Reikia
didelių įtampų ir grėsmių.“ — tai teigia lietuvių literatūralogė Viktorija Daujonytė, Aš pritariui
šiai jos minčiai. Daugelis populiariosios lietuvių literatūros autorių išgyveno didelius sunkumus,
rašydami savo kūrinius. O dabar šie kūriniai kritikų yra vertinami aukščiausiais balais. Neretai jų
išgyvenimai atsispindi ir kūriniuose, kuriais šiandien remdamasi, bandysiu įrodyti, jog ten kur
vyrauja įtampa ir grėsmė, iškyla žinomi rašytojai.
Spaudos draudimo metais Vincas Kudirka buvo vienas aktyviausių to meto lietuvių
tautos žadintojų. Vincas Kudirka buvo ne tik gydytojas, bet ir prozininkas, poetas, laikraščių
redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas, Lietuvos himno autorius. Jo įgimti meniniai ir
intelektualiniai gabumai atsiskleidė jau mokykloje, o pirmas jo kūrinys, išspausdintas laikraštyje
„Aušra“ buvo nereikšmingas satyrinis eilėraštis. Kaip žinome, rašytojas gyveno spaudos draudimo
laikotarpiu. Tautinis sąjūdis jam tapo lyg religija. Taip kurdamas įvairius tekstus, tapo laikraščio
„Varpas“ redaktoriumi. Kadangi Vincas Krėvė buvo kovotojas dėl kitų laisvės, kartą už pernelyg
aktyvų pasipriešinimą caro valdžiai, buvo uždarytas į kalėjimą ir ten praleido metus. Gyvenimas
drėgnoje, molinėje kameroje dar labiau sustiprino njo ligą — džiovą. Bet tai nesustabdė rašytojo
mąstyti apie lietuvių tautos žadinimą. Jai atrodė, kad idėjos įgyvendinimui reikia aukoti viską, net ir
gyvenimą, todėl V. Kudirką galima vadinti tautinio atgimimo sąžine. Grįžus į laisvę, V. Kudirką dar
labiau veilė liga, nebaigti redaktoriaus darbai,. Tačiau tai visuomenės veikėjo nepalaužė.
Paskutiniaisiais gyvenimo metais, jau gulėdamas lovoje, jis parašė eilėraštį „Tautiška giesmė“.
Tačiau gaila, kad jam neteko pamatyti savo kūrinio rezultato, kurį jis puoselėjo savo kūryboje —
Nepriklausomos Lietuvos. Tačiau šis kūrinys ne tik išlaisvino Lietuvą, bet tapo ir Lietuvos himnu.
Nors Vinco Kudirkos ir nebėra, tačiau jo gyvenimas bei veikla buvo ir liks tautinio judėjimo
simbolius visais laikais.
Sunkus gyvenimas po II pasaulinio karo aprašomas XIXa pabaigos, Xxa pradžios
Lietuvių poeto, prozininko, dramaturgo Balio Sruogos romane „Dievų miškas“. Pats autorius 1943
metais buvo kaip įkaitas vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą.
Konslageryje išgyveno net 2 metus, kai tuo metu kaliniai išgyvendavo vos 2-4 menesius.
Koncentracijos stovyklos patyrimai stipriai paveikė menininko būklę. Įspūdžiai konslageryje įkvėpė
jį parašyti ironijos persmelkttą atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Romano pasakotojas — tai
įsikūnijęs Balys Sruoga. Jis pasakoja tik apie tai, ką pats patiria, bet neatskleidžia savo vidinių
išgyvenimų tiesiogiai. Jie tarsi „apvelkami“ ironijos „marškiniais“: kalbama tarsi pritariant, gėrintis,
žavintis, o iš tiesų smerkiama, piktinamąsi, kenčiama. Šiurpiausi konslagerio epizodai aprašomi
santūriai, lakoniškai, be sentimentalumų. Autorius beveik nekalba apie tėvynės ir šeimos ilgesį, kurį
sprendžiant iš laiškų Balys Sruoga išgyveno labai stipriai: „Jeigu tėvynės pasiilgimas yra liga, tai aš
ja sergu sunkiausia forma“ – rašė jis. Štuthofo lageryje nebuvo jokio žmogiškumo: žmonės mušami
lazdomis, keiksnojami įvairiais žodžiais. Visi patirti sunkumai konslageryje labai pakeitė ratyoją. O
noras atskleisti tikrąjį konslagerio gyvenimą paskatino parašyti šį memorianinę knygą. Knygos

2. leidimo metais buvo išleidta daug prisiminimų knygų, tačiau ši knyga buvo viena populiariausių.
Praėjus nemažai laiko, šią knygą režisavo Algimantas Puipa. Filmas sulaukė didžiulio žiūrovų
susidomėjimo ir darbar yra rodomas ne tik Lietuvosje, bet ir Amerikoje, dalyvauja įvairiuose
tarptautiniuose kino festivaliuose, konkursuose. Filmo ir knygos populiarumas parodo, jog Balio
Sruogos išgyventi ir aprašyti atsiminimai yra aukso vertės. Nors tuo metu rašytojui buvo
sunkiausias gyvenimo etapas, tačiau jo aprašymas sulaukė didelio viso pasaulio žmonių dėmesio.
Vadinasi, istorinių aplinkybių veikiamo žmogus kūriniai yra populiarūs net ir dabar.
Dar vienas rašytojas, kurį aš noriu pristatyti yra vienas žymiausių katastrofinio
modernizmo atstovų — Antanas Škėma. Rašytojo likimas buvo žiaurius. Dėl prasidėjusio
Pasaulinio Karo modernistui teko palikti tėvynę ir gyventi Amerikoje. A. Škėmos kūryba labai
autobiografiška: kūrinio „Balta drobulė“ herojus atspindi autorių ir jo išgyvenimus ( gimtos šalies
prisiminimus, Kauną, kur A.Škėma praleido vaikystę ir jaunystę, vaizduojami miestai, kuriuose jis
gyveno vėliau.) „Baltos drobulės“ pagrindinis veikėjas dirba liftininku, kaip ir pats A. Škėma.
Garšvos, kaip ir rašytojo, gyvenimo siekius sugriauna karas, bolševikų okupacija, persekiojimai,
darbas Amerikos viešbutyje. Kartais Garšvą valdo ne intelektas, o instinktai ir jis priverstas kovoti
už savo gyvybę. Garšva — kenčiantis poetas. Gyvenimas be poezijos — ne gyvenimas. Darbas
Amerikoje jam kelia šleikštulį. Jis jaučiasi tarsi narve uždarytas žvėris, kuris visdar nepamiršo
laisvės skonio. O jis tik nori kurti eilėraščius. Antanui Garšvai, kaip ir rašytojui — svarbi kūrybos
laisvė. Jie nori kurti, kad po mirties jų pėdsakas būtų giliai įsispaudęs ir niekaip nesunaikinamas.
A.Škėmos knygos pirmiausia buvo spausdinamos Vakaruose, o tik vėliau Lietuvoje. Jis jau yra
vienas populiariausių šiais laikais. O tai įrodo, jog įtemptas gyvenimas skatina kurti šedevrus.
Dauguma rašytojų, kurie patyrė didelę įtampą ir buvo apsupti įvairiausių grėsmių
dabar yra vieni populiariauių. Visi šie kūriniai yra parašyti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų
metais, kai vyrauja emigracija, stiptrus dvasinis nuosmukis, priešinimąsis esamai situacijai. Nors
tuo metu šie kūriniai buvo smerkiami to meto sovietų valdžios, dabar jie yra vieni iš skaitomiausių.
O tai įrodo, kad žmogus veikiamas įvairių grėsmių, patirdamas įtampą savo išgyvenimus perteikia
rašydamas. O po kurio laiko tokie kūriniai tampa vienais iš skaitomiausių literatūros kūrinių.