2. Maironis - iškiliausias XIXa. pab. - XXa. pr.
lietuvių poetas, neblėstančio populiarumo dainius,
neišsitenkantis vien literatūros rėmuose.
Kartu jis I-ojo Lietuvos atgimimo simbolis,
įaugęs į visų lietuvių sąmonę.
2
3. Jonas Mačiulis (slapyvardis Maironis) gimė 1862 m. spalio 21 dieną Šiluvos valsčiaus
Pasandravio dvare, Raseinių apskrityje.
Pasandravio dvaras šiandien
Pasandravio dvaras apie 1860 m.
.
3
4. Po 4 metų poeto tėvai Mačiuliai persikėlė gyventi į Bernotus. Bernotuose
išlikusioje sodyboje 1989 m. įkurtas muziejus (Raseinių krašto istorijos muziejaus
filialas), kur yra poetui J.Mačiuliui-Maironiui skirta ekspozicija.
Poeto namas tėviškėje Ekspozicija iš Maironio muziejaus Bernotuose
4
5. 1873 m. J.Mačiulis pradėjo mokytis Kauno gimnazijoje. Pradžioje jam reikėjo pabaigti
parengiamąją klasę, susipažinti su rusų kalba. Mokslas sekėsi prastai: rusiškai jis nemokėjo,
tad, anot J.Tumo-Vaižganto, „nieko nesuprato, nieko nesuvokė“ ir liko toje pačioje klasėje
antriems metams. Bet po to pradėjo mokytis gerai ir visą laiką sklandžiai žengė iš klasės į
klasę. Parengiamojoje klasėje išsiskyrė matematiniais sugebėjimais, paveldėtais iš tėvo.
Kauno gubernijos gimnazijoje mokėsi daug garsių žmonių: matematikas bei fizikas Hermanas Minkovskis, jo brolis fiziologas
ir gydytojas Oskaras Minkovskis, kalbininkas Kazimieras Jaunius, aktorius bei režisierius Konstantinas Glinskis, buvęs
Užsienio reikalų ministras Kazys Lozoraitis ir kt.
Baigęs keturias klases, norėjo stoti į Kunigų seminariją, bet tėvai griežtai reikalavo,
kad sūnus baigtų gimnaziją. Jaunasis poetas pakluso tėvų valiai. Čia
besimokydamas bandė kurti ir pirmąsias savo eiles lenkų kalba.
5
6. 1883 m., baigęs gimnaziją, tais pačiais metais įstojo į Kijevo universitetą,
kur studijavo literatūrą.
Mokslus čia tęsė tik metus, tačiau spėjo susipažinti su A.Puškino ir kitų rašytojų kūryba. Būtent
šiame Universitete pasireiškė poeto patriotiškumas. Tą byloją ir „Naujajame laike“ („Novoje
Vremia“) išspausdintas poeto, pasirašiusio „liaudies mokytojo“ slapyvardžiu, straipsnis,
kuriame atkreipiamas dėmesys į beteisę lietuvių kalbą, kultūros suvaržymą.
6
7. 1884 m. metė mokslus Kijevo universitete ir įstojo į Kauno kunigų seminariją
bei prisijungė prie lietuvių nacionalinio judėjimo.
Kauno kunigų seminarija, kur Maironis mokėsi ir dirbo
Seminarijoje vienas iš dėstytojų buvo Antanas Baranauskas, kuris tuo metu
dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. A. Baranausko paskaitos sužavėjo jaunąjį
poetą ir jis nusprendė kitus būsimus kūrinius rašyti tik lietuvių kalba. Savo
pirmąją poemą dedikavo būtent savo mokytojui A. Baranauskui.
7
8. Baigęs Kauno kunigų seminariją, 1888 m. įstojo į Peterburgo imperatoriškąją Romos
katalikų dvasinę akademiją, kurią baigė 1892 m. Tais pačiais metais jam buvo
suteiktas teologijos magistro vardas.
Peterburgo dvasinė akademija
Maironis (sėdi kairėje) su
studijų draugais
8
9. Ketveri studijų metai Peterburge nulėmė aukštos Maironio bažnytinės karjeros kelią
ir kartu poetinį talentą. Poetas labai gerai mokėsi, buvo vienas stipriausių kurse, labai
gerai buvo įvertinta jo disertacija.
Studijuodamas 1891m. I-ą kartą Maironio slapyvardžiu išleidžia istoriją
„Apsakymai apie Lietuvos praeigą“ (iki tol pasirašinėjo Stanislovo Zanavyko,
Zvalionio, St.Garnio vardais).
9
10. 1892m. Maironis grįžo į Lietuvą ir profesoriavo Kauno kunigų seminarijoje.
1894-1909m. jis išvyksta profesoriauti atgal į Peterburgo dvasinę akademiją. Tai buvo 15
geriausių ir įdomiausių čia praleistų poeto metų. 1895 m. pasirodo garsiausias jo
eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“, poemos „Tarp skausmų į garbę“, „Jaunoji Lietuva“,
„Raseinių Magdė“.
I-asis eil. rinkinys „Pavasario balsai“ Vėlesni „Pavasario balsų“ leidimai
I-ąjį „Pavasario balsų“ rinkinį sudarė vos 45 eilėraščiai, bet jais Maironis sugebėjo aprėpti jaunam
poetui nepaprastai plačią vidinių išgyvenimų skalę. Jo kūryba pasižymėjo svaria visuomenine
tematika bei grakščia poetine išraiška. Vėliau šis rinkinys turėjo dar daugiau leidimų, o eilėraščių
skaičius jame išaugo nuo 45 iki 131.
10
11. 1909 m., grįžus Maironiui į Lietuvą, paskiriamas Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. Šias
pareigas ėjo iki savo mirties. Jam sumaniai vadovaujant pavyko kiek sulietuvinti ir atnaujinti šią
seminariją.
Kauno kunigų seminarijos Rektorius
1914m. paskirtas Dvasinio teismo pirmininku (oficiolu).
1917 m. dalyvavo Berno konferencijoje kaip Lietuvos delegatas. Lietuvai paskelbus
nepriklausomybę, jis profesoriavo LU (Lietuvos universiteto) Teologijos-filosofijos fakultete. Čia
dėstė ir pasaulietinę literatūrą. 1922 m. pripažintas LU Garbės profesoriumi.
1931m. Popiežius suteikė Apaštališkojo protonotaro titulą (aukščiausias garbės prelatų
vardas).
11
12. Maironis didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Kauno širdyje - Rotušės aikštėje.
Maironis nuo 1909 metų gyveno buvusioje
didikų Pacų rezidencijoje (Rotušės Jo namų svetainės fragmentas.
aikštėje)
Poetui gyvenant šiuose namuose, pirmame aukšte įsikūrė knygų leidykla „Sakalas“, dailiųjų amatų
mokykla, pirmoji Kaune viešoji lietuviška biblioteka ir skaitykla, kitos kultūrinės organizacijos.
Maironio namuose gyveno ir svečiavosi visuomenės veikėjai, kunigai, menininkai.
12
13. 1932m., sunkiai sirgdamas ir sulaukęs 69 metų, J.Mačiulis-Maironis mirė
Kauno miesto ligoninėje. Palaidotas Kauno arkikatedros bazilikoje.
Jono Mačiulio – Maironio amžinojo poilsio vieta.
13
14. Šalia buvusių poeto namų (dab. Maironio muziejaus) pastatytas skulptoriaus
G.Jokūbonio paminklas Maironiui.
G.Jokūbonio paminklas Maironiui Kaune
14
16. Maironio kūriniai
Rinkinys „Pavasario balsai“ – 1895 m.
Istorinė draminė trilogija: „Kęstučio mirtis“ (1921 m.), „Vytautas pas kryžiuočius“
(1925 m.) ir „Didysis Vytautas – karalius“ (1930 m.)
Poemos:
„Lietuva“ – 1888 m. (neišspausdinta)
„Tarp skausmų į garbę“ – 1895 m. (S. Garnio slapyvardžiu.)
„Nuo Birutės kalno“
„Jaunoji Lietuva“
„Raseinių Magdė“ – 1909 m.
„Mūsų vargai“ – 1920 m.
„Jūratė ir Kastytis“
Libretai:
„Kame išganymas“ – 1895 m.
„Nelaimingos Dangutės vestuvės“ – 1930 m.
Literatūros istorijos ir kritikos darbai:
„Trumpa lietuvių rašliavos apžvalga“ – 1906 m.
„Trumpa visuotinės literatūros istorija“ – 1926 m.
Istorija „Apsakymai apie Lietuvos praeigą“ – 1891 m.
Publicistiniai straipsniai, teologijos studijos
Vertimai:
Adomo Mickevičiaus, A. Miusė, Siuli Priudomo, Bilhanos poezijos, Rigvedos himnų. 16
17. Maironio kūrybos reikšmė
Maironis iškėlė lietuvių literatūrą iki pasaulinių standartų ir prisidėjo prie Lietuvos
nepriklausomybės, todėl visavertis mūsų tautos dvasinis gyvenimas prasideda Maironiu.
Poetas parodė, kaip sklandžiai, skambiai galima rašyti lietuvių kalba ir pasiūlė savitus
mąstysenos, jausenos, elgsenos modelius.
Savo tautos mitologiją, istoriją, geografiją vertiname per Maironio pasaulėjautą, nes jis
supoetino, pavertė mūsų namais visą Lietuvą, leido pajusti, kad Lietuva yra Europos dalis.
Šio kūrėjo laiko modelis yra romantinis, nes jis gerbė praeitį, su didžiule meile poetizavo
tautos istoriją ir kultūrą.
Maironis buvo charizmatinė asmenybė: šauklys ir pilietis, tobulas ir harmoningas žmogus.
Todėl ir jo lyrika visuomet liks prasminga savo etninėmis vertybėmis, pavyzdine poetinio
žodžio kultūra, plačiu intelektualiniu akiračiu.
17
18. „Mano kartos žmonėms,- prisipažino V.Mykolaitis- Putinas,- Maironis daugiau negu poetas.
Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį, tačiau Maironis mums kažkas daugiau negu jie.
Ne savo raštų gausumu, ne tematikos svarumu, o savo lietuviško žodžio galia ir poveikiu
mūsų sąmonei, žodžio, padėjusio mums rasti save, apsispręsti ir visą amžių pasilikti su savo
kraštu ir savo tauta“.
Parodą parengė bibliotekininkė I.Leonavičienė 18
