• Ir pragydopaukštelis ant kiemo
tvoros, ir pražydo gėlė ant motulės
skaros...
• Verkė lietus už lango, spaudė širdį
tamsa...
• ,,Paukštė mažą paukštelį
Šildo plunksna švelnia.
Šiltą mažą rankelę
• Spaudžiu savo delne...“
,,Kas atidarytųaukso skrynią
Tėvynės dainių malonių?..“
,,Asiūkli, asiūkli-stebukle,
tik tu neišeik iš mūsų...“
gyvenimą reikia mylėti !
27.
RETORINIS KLAUSIMAS
RETORINIS KREIPINYS
RETORINISSUŠUKIMAS
Klausiamosios formos tvir-
tinimas arba neigimas.
Kreipimasis į čia nesantį ar
mirusį asmenį, į daiktą, į
abstrakčią sąvoką (ar į
save!).
Emocingas šaukiamasis
sakinys.
,,Aš kaltinu–visus, visus, visus,
Išmokiusius lietuvį nuolankumo...“
Nenoriu aš vėjo, nenoriu lietaus, nenoriu
nieko, kas ramina...
Ėjo jie ten, ėjo neatsigręždami...Ėjo, nes
tikslą turėjo...
,,Priešas kirtokumštim
geležinėm,
0 jisai kalbos gimtosios
gražumu...“
,,Panorėk!- aš nueisiu į dangų!
,, Ar nužengsiu juodan
pragaran...“
Pasaulis neprisimena, ką mes
pasakėme, jis prisimena, ką
padarėme...
,,Laiminga irgarsi buvo kistynų tauta.“
,,Avelės tavo juodosios
Baltoj lankelėj miega...“ (S. Nėris)
,,Nuostabus jūs žmogus.“ (j.Grušas)
36.
INVERSIJA
neįprasta žodžiųtvarka sakinyje.
Suteikia ekspresyvumo (išraiškingumo).
Svarbiausias prasmės atžvilgiu žodis perkeliamas
į neįprastą vietą, atkreipiamas į jį dėmesys.
37.
Kas aplankystą vietelę,
Pasakys ačiū tai rankai,
Kuri tašė, kalė suolelį.
Čia taip malonu ir ramu!
Paukščiai čiulbimu pripildo
Tą žalią bepastogio salę...
(neinversinė redakcija)
38.
Kas aplankystą vietelę,
Pasakys ačiū tai rankai,
Kuri tašė, kalė suolelį.
Čia taip malonu ir ramu!
Paukščiai čiulbimu pripildo
Tą žalią bepastogio salę...
Kas tą vietelę aplankys,
Tai rankai ačiū pasakys,
Kuri suolelį tašė, kalė.
Čia taip malonu ir ramu!
Pripildo paukščiai čiulbimu
Tą žalią bepastogio salę...
O taip,juk aš kaltas visada...
Aišku, žmogus- mašina, todėl
nepavargsta...
,,Plėšikas rodėsi vaikui aukštas,
malonus, gražiais juodaisn rūbais
apsirėdęs, lyg kunigas su
blizgančiais kaliošais...( J.Savickis)