Maironio gyvenimas ir kuryba

1. Maironis
(Jonas Mačiulis)
1862-1932

3. Skaitydami šiandien Maironio
poeziją, klausiame, ką ji mums galėtų
reikšti. Ar ne pernelyg tolimas mums
yra jos taurus,
harmoningas pasaulis?
V. Zaborskaitė

4. Jonas Mačiulis Maironis gimė 1862 m.
spalio 21 dieną Pasandravio dvare
Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje.
Vaikystė prabėgo gretimame Bernotų
kaime.

9.  1873 m. mokslus pradėjo krimsti
Kauno gimnazijoje. Šioje mokykloje ir
susidraugavo su plunksna, ir šeštoje
klasėje pradėjo rašyti. Taip pat šioje
mokykloje Maironiui teko susipažinti
su Adomu Mickevičiumi.
 Baigdamas gimnaziją, daug žinių
gavo apie Lietuvos istoriją.

11. 1883 m. baigė šią mokyklą. Tais pačiais
metais įstojo į Kijevo universitetą,
kur studijavo literatūrą.

12. 1884 m. tėvų paragintas ir įkalbėtas
metė mokslus Kijevo universitete ir
įstojo į Kauno kunigų seminariją. Tai,
kad Maironis pasinėrė į lietuvių
literatūrą, tam didžiulę įtaką padarė
Antanas Baranauskas, kuris tuo metu
seminarijoje dėstė lietuvių kalbą ir
literatūrą.

14.  1888 -1892 m. mokėsi Peterburgo
universitete. Šiuo laikotarpiu pirmą
kartą pasinaudojo savo slapyvardžiu
Maironis.

17.  1909 m. tapo Kauno kunigų
seminarijos rektoriumi. Jam pavyko
kiek sulietuvinti ir atnaujinti šią
seminariją

31.  1932 m. liepos 28 dieną mirė.
Palaidotas Kaune.

33. Poetas romantikas daug dėmesio
skyrė Lietuvos gamtai apdainuoti

35. Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos,
Miškais lyg rūta kalnai žaliuoja;
O po tuos kalnus sesutės visos
Griaudžiai malonias dainas ringuoja.
„Lietuva brangi“

36. Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka,
Tai mūsų tėvynė, graži Lietuva;
Čia broliai artojai lietuviškai šneka,
Čia skamba po kaimus Birutės daina.
Bėkit, bėkit, mūsų upės, į marias
giliausias!
Ir skambėkit, mūsų dainos, po šalis
plačiausias!
„Kur bėga Šešupė“

37. Išsisupus plačiai vakarų vilnimis,
Man krūtinę užliek savo šalta banga
Ar tą galią suteik, ko ta trokšta širdis,
Taip galingai išreikšt, kaip ir tu, Baltija!
„Nuo Birutės kalno“

38. Šalia gamtos vaizdų įsipina ir kita
svarbi Maironio poezijos tema. Poetas
aukština didingus protėvių žygius,
ilgisi herojiškos ir šlovingos tautos
praeities.

39. Eina garsas Prūsų žemės:
žirgą reik balnoti;
Daug kryžiuočių nuo Malburgo
rengias mus terioti.
Pasilik, sesute, sveika. Nuramink širdelę:
Aš pagrįšiu nepražuvęs į tėvų šalelę.
„Eina garsas“

40. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
„Oi neverk, matušėle“

41. Mokslo ir kultūros svarba
Maironis praeities šlovinimui skyrė ne
vieną eilėraštį, tačiau gyvendamas
svarbiu Lietuvai istoriniu laiku suvokė,
kad dabartis (XIX a pab.–XX pr.)
reikalauja heroizmo nebe kariniuose
žygiuose, o moksle.

42. Į darbą, broliai, vyrs į vyrą,
Šarvuoti mokslu atkaliu!
Paimsim arklą, knygą, lyrą
Ir eisim Lietuvos keliu!
„Užtrauksme naują giesmę“

43. Maironis kviečia krautis turtus,
kurių nei rūdys nesugraužia,
nei kandys nesuėda...

44. Nuostabus poetinis Lietuvos peizažas,
Tėvynės garbinga praeitis,
raginimas stoti į kovą už laisvę,
tautiškumas,
mokslo ir kultūros svarba.
Ar tai jau visos Maironio kūrybos temos?

45. Taip giedra ir linksma!
Tiek šviečia vilties!
Vien meilę norėtum dainuoti,
Apimti pasaulį, priglaust prie širdies,
Su meile saldžiai pabučiuoti!
„Pavasaris“

46. Naktis graži. Kvapai žiedų
Svaigina alpstančius jausmus;
Liūliuoja, supa, neša mus
Aukštai nuo žemės valandų!
Svaigina alpstančius jausmus.
„Duetas“

47. Meilė poetui – tai toji jėga, kuri
sujungia žmogų ir pasaulį. Tai
aukšta akimirka, nušviečianti
žmogaus gyvenimą.

48. Meilė visados siejasi su kūryba,
įkvėpimu, pasiaukojimu;
ji niekad nėra kasdieniška,
niekad nėra žaidimas, nėra pramoga.
Ji – žmogaus dvasinės vertės
paliudijimas ir patikrinimas.

49. Meilė yra pagrindinė žmogaus įkvėpėja
ir skatintoja, jos dėka nugalimi
sunkumai, įveikiamos kliūtys.
Meilė Maironio poezijos pasaulyje yra
pagrindinė gėrį kurianti jėga.
Ką žmogus daro mylėdamas, tas lemia
gėrio ir teisybės pergalę.

50.  Didelis dėmesys skiriamas Lietuvos gamtai;
 svarbi Lietuvos praeities tema;
 aktualios XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos
išsilaisvinimo idėjos;
 lyrinis „aš“ – stipri, savarankiška asmenybė. Jam
rūpi gyvenimo prasmė. Siekiai maksimalūs;
 kūryba negalima be aukštų idealų ir stiprių
išgyvenimų;
 kalbama kūrėjo ir kūrybos temomis.

51. Nejučia ataidi jo dar jaunystėje
parašyti žodžiai:

52. Išnyksiu kaip dūmas, neblaškomas
vėjo,
Ir niekas manęs neminės!
Tiek tūkstančių amžiais gyveno,
kentėjo,
O kas jų bent vardą atspės?

54. Skaitydami šiandien Maironio
poeziją, klausiame,
ką ji mums galėtų reikšti.
Ar ne pernelyg tolimas mums yra jos
taurus, harmoningas pasaulis?

55.  Maironio namai
www.youtube.com/watch?v=RPewuUIPwYo