1. TEISINIO REGLAMENTAVIMO IR POLITINIO
KONTEKSTO 2013 METŲ ANALIZĖ
VIEŠOJI KONSULTACIJA
2014 04 30

2. Analizę atliko:
Dr. Zina Gaidienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė (skyrius „Formaliųjų ir
neformaliųjų švietimo lyderystės studijų finansavimas“)
Vidmantas Jurgaitis, Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto
lektorius, projekto „Lyderių laikas 2“ teisininkas (skyrius „Švietimo įstaigų finansavimo
(„mokinio krepšelio“ metodikos) tobulinimas“)
Rolandas Kučiauskas, Kauno r. Ugnės Karvelis gimnazijos direktorius, švietimo konsultantas (skyriai
„Lyderystės plėtotės mokyklos, savivaldybės bei nacionaliniu lygmeniu modelio (modelių)
įgyvendinimas“; „Lyderystės virtualios aplinkos institucionalizavimas“)
Dr. Romas Prakapas, Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentas
(skyriai „Lyderystės kompetencijų pripažinimo ir papildymo modelio įgyvendinimas“; „Longitudinio
lyderystės tyrimo nuolatinis įgyvendinimas“)
Denis Sosunov, projekto „Lyderių laikas 2“ teisininkas (skyrius „Švietimo konsultavimo modelio
įgyvendinimas bei institucionalizavimas. Įvairių teisinių veiklos formų (darbo nuoma, laikinasis
įdarbinimas, paslaugų teikimas ir kt.) taikymo galimybės pasitelkiant švietimo konsultantus“)
Dr. Jolanta Urbanovič, Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto docentė
(skyriai „Profesinės pagalbos teikimo, mokyklų bei kitų švietimo įstaigų bendradarbiavimo dėl
organizacinio tobulinimosi organizavimas bei finansavimas“; „Mokyklų vadovų tapsmo ir karjeros
sistemos kūrimas“)

3. Analizės tikslas
• Pristatyti 2013 m. švietimo teisinio
reglamentavimo ir politinio konteksto,
susijusio su lyderyste paremtu ir lyderiavimą
skatinančiu švietimo įstaigų valdymu, analizę.
Analizuojamas laikotarpis
• 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d.

4. Analizės-straipsnio autoriai nagrinėjo politinį
kontekstą ir švietimo teisinį reglamentavimą, per
2013 m. laikotarpį švietimo srityje priimtus
teisės aktus.
Autoriai pateikė išvadas dėl teisės aktų
tobulinimo poreikio su švietimo lyderystės
plėtote ir mokyklų savarankiškumo stiprinimu
susijusiose skirtingose srityse.
Toks skirstymas į sritis ir jų pavadinimai numatyti
projekto paraiškoje ir veiklų aprašyme.

5. ŠVIETIMO KONSULTAVIMO MODELIO
ĮGYVENDINIMAS BEI INSTITUCIONALIZAVIMAS.
ĮVAIRIŲ TEISINIŲ VEIKLOS FORMŲ (DARBO
NUOMA, LAIKINASIS ĮDARBINIMAS, PASLAUGŲ
TEIKIMAS IR KT.) TAIKYMO GALIMYBĖS
PASITELKIANT ŠVIETIMO KONSULTANTUS

6. LYDERYSTĖS PLĖTOTĖS MOKYKLOS,
SAVIVALDYBĖS BEI NACIONALINIU LYGMENIU
MODELIO (MODELIŲ) ĮGYVENDINIMAS

7. ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ FINANSAVIMO („MOKINIO
KREPŠELIO“ METODIKOS) TOBULINIMAS
• Mokinio krepšelio lėšos
• Spec. lėšos
• Mokyklos ūkio lėšos

8. • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016
metų programos įgyvendinimo prioritetinių
priemonių 107 punktas.
• Numatyta pakeisti Mokinio krepšelio lėšų
apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką (toliau –
MK metodika) ir papildyti ją nuostatomis, kad
skirstant mokinio krepšelio lėšas atsižvelgiama į
klasių komplektų skaičiaus kitimą ir su darbo
santykiais susijusias išmokas, keičiantis mokinių
skaičiui.

9. • Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. rugpjūčio 28
d. nutarimu pakeitė ir nauja redakcija išdėstė MK
metodiką.
• Siekta tarpusavyje suderinti MK metodiką su Mokyklų,
vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo
kūrimo taisyklių pakeitimo projektu, kuris parengtas
įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–
2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių
priemonių 102 punktą.
• Pakeista MK metodika įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.

10. • Išanalizavus, kad pagal sutartinių mokinių skaičių 2013 m. rugsėjo 1
d. 9 savivaldybėse mokinių skaičius didėjo ir joms papildomai reikia
skirti 5 mln. litų, o 51 savivaldybėje mokinių skaičius mažėjo ir jose
atsilaisvino 8 mln. litų, o nauja MK metodikos redakcija įsigalios tik
nuo 2014 m. sausio 1 d.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu
galiojančią MK metodiką papildė nauju 121 punktu, kuriuo Švietimo
ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į pasikeitusį sutartinių mokinių
skaičių rugsėjo 1 d., perskirsto specialią tikslinę dotaciją, skirtą
mokinio krepšeliui finansuoti iki einamųjų metų pabaigos, tarp
savivaldybių: pirmiausia kiekvienai savivaldybei skiria mokinio
krepšelio lėšų sumą, apskaičiuotą pagal sutartinių mokinių skaičių
rugsėjo 1 dieną, o likusią specialios tikslinės dotacijos mokinio
krepšeliui finansuoti sumą paskirsto savivaldybėms, kuriose pagal
rugsėjo 1 d. duomenis sutartinių mokinių skaičius sumažėjo,
proporcingai jų sutartinių mokinių skaičiaus sumažėjimui.

11. • Šiuo nutarimu sudaromos galimybės anksčiau nei nuo
2014 m. sausio 1 d. padengti bent dalį lėšų poreikio
pedagogų išeitinėms ir kitoms susijusioms išmokoms
mokėti.
• Tam leista naudoti ne ugdymo planui įgyvendinti skirtas
lėšas, bet lėšas atsilaisvinusias dėl mokinių skaičiaus
mažėjimo, nes specialios tikslinės dotacijos lėšos tose
savivaldybėse mažinamos atitinkamai proporcingai, bet
paliekant apie 38 proc. lėšų, atsilaisvinusių dėl mokinių
skaičiaus mažėjimo.
• Be to, nustatyta, kad į Lietuvos Respublikos valstybės
biudžetą grąžinama ta specialios tikslinės dotacijos
mokinio krepšeliui finansuoti dalis, kuri
nepanaudojama MK metodikoje nurodytoms mokymo
reikmėms tenkinti.

12. SAVIVALDYBĖS MOKYKLOS SUKAUPTOS SPEC. LĖŠOS
• Savivaldybės tarybos yra nustatančios, kad biudžetinių įstaigų
pajamos, gautos atliekant funkcijas, numatytas jų veiklą
reglamentuojančiuose teisės aktuose, vadovaujantis įstatymais arba
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, įmokamos į rajono
savivaldybės biudžetą.
• Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyrius perveda
lėšas specialiosioms programoms vykdyti remdamasis asignavimų
valdytojų paraiškomis.
• Teismas civilinėje byloje konstatavo, kad gimnazija, kuri nėra
privatus ar pelno siekiantis viešasis juridinis asmuo, net ir tomis
lėšomis, kurias surenka gaudamas pajamų iš įstaigos veiklos, privalo
jas pervesti į savivaldybės biudžetą.
• Ta aplinkybė, jog šias lėšas įstaiga turi teisę, pateikusi paraišką,
gauti specialiosioms programoms vykdyti, neleidžia įstaigai šių
lėšų naudoti tokiu būdu, kuris nėra racionalus ir ekonomiškas, bei
vertinti šių lėšų kaip įstaigos nuosavų („uždirbtų“) lėšų, nes bet
kokios pajamos, kurias gauna biudžetinė įstaiga yra savivaldybės
biudžeto pajamos, kadangi įstaigos savininkas yra savivaldybė.

13. Valstybės kontrolė atlikdama finansinius (teisėtumo)
auditus kontroliavo MK lėšų naudojimą
• Prielaida - nustatyti pažeidimai mažina pasitikėjimą mokyklomis ir jų savarankiškumo galimybes
• Pavyzdžiui, atlikus auditą Vilniaus miesto savivaldybėje, konstatuota, kad:
• 136 415,71 Lt mokinio krepšelio lėšų panaudota pažeidžiant teisės aktus, nes 2012 metų pabaigoje šių lėšų
negrąžino į savivaldybės biudžetą, o panaudojo ateinančių metų (2013 m. mokymo reikmių) išlaidoms
apmokėti.
• 11 062,25 Lt mokinio krepšelio lėšų panaudojo ne pagal tikslinę paskirtį, o apmokėjo Justino Vienožinskio
dailės mokyklos darbuotojų darbo užmokesčius, kurie turi būti finansuojami mokyklos ūkio lėšomis.
• Negalėjo įvertinti 108,5 tūkst. Lt mokinio krepšelio lėšų panaudojimo teisėtumo, nes nevalstybinė mokykla
VšĮ žydų vidurinė mokykla „Menachemo namai“ ir VšĮ žydų lopšelis-darželis „Menachemo namai“, kuriems
nuo 2012 m. liepos mėn. buvo iškeltos bankroto bylos, asignavimų valdytojui nepateikė ataskaitų, išlaidas
pateisinančių dokumentų arba patvirtintų jų kopijų.
• negalėjo įvertinti Vilniaus Šeškinės vidurinėje mokykloje 2 957,8 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų
panaudojimo mokinio krepšelio darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms teisėtumo, nes darbo
užmokesčio kasinių išlaidų registrų duomenys neatitiko banko sąskaitų išrašų duomenų, pedagoginių
darbuotojų asmens bylose nėra darbo stažą pagrindžiančių dokumentų, taikyti kiti darbo užmokesčio
koeficientai, negu nustatyti darbuotojų darbo sutartyse;
• Vilniaus Gabijos gimnazija pažeidė Vyriausybės nutarimo reikalavimus, nes apskaičiavo ir sumokėjo
darbuotojams 2 276,39 Lt daugiau darbo užmokesčio (be darbdavio socialinio draudimo įmokų), todėl
priedų ir priemokų suma viršijo teisės akte nustatytą dydį.
• Savivaldybė 2013 metais į valstybės biudžetą grąžino 147 477,96 Lt lėšų.

14. Mokyklos ūkio lėšos
• Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. gruodžio 18
d. nutarimu pakeitė Ūkio lėšų, skiriamų iš Lietuvos
Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto
specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams,
skyrimo savivaldybių mokykloms (klasėms arba
grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams,
turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, metodiką ir
išdėstė ją nauja redakcija.
• Vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais švietimo ir
mokslo ministras patvirtino mokyklų sąrašus, kurioms
2014 metais bus skiriama ūkio lėšų iš Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto.

15. Mokyklos ūkio lėšos
• Švietimo įstatymo 67 straipsnio 3 dalis nustato,
kad valstybinėms ir savivaldybių mokykloms ūkio
lėšas skiria mokyklos savininko teises ir pareigas
įgyvendinanti institucija savo nustatyta tvarka.
• 2013 metais Jonavos rajono savivaldybės taryba
patvirtino Jonavos rajono savivaldybės mokyklų,
teikiančių bendrąjį, ikimokyklinį ir
priešmokyklinį ugdymą, neformaliojo švietimo
įstaigų ūkio lėšų apskaičiavimo tvarkos aprašą.

16. Mokyklos ūkio lėšos
• Jonavos savivaldybė šiuo aprašu siekia
šiuolaikinių, su mokyklų savarankiškumo plėtote
susijusių tikslų:
• efektyviau naudoti mokymo aplinkai skirtas
biudžeto lėšas;
• sukurti skaidrią mokyklų finansavimo sistemą;
• stiprinti mokyklų finansinį savarankiškumą;
• didinti mokyklų vadovų atsakomybę už realiais
finansiniais ištekliais grindžiamą sprendimų
vykdymą.

17. Mokyklos ūkio lėšos
• Ūkio lėšų poreikis mokyklai skaičiuojamas pagal tam
tikras objektyviai matuojamas normas ar įvedamus
normatyvus.
• Vadovaudamosi tokia skaičiavimo tvarka, kiekviena
mokykla apsiskaičiuoja jai tenkantį savivaldybės
biudžeto lėšų krepšelį. Jeigu visoms mokykloms
susiskaičiavus ūkio lėšas, jų suma viršija savivaldybės
galimybes, tai aprašas numato, kad savivaldybės
biudžeto projekto rengimo darbo grupė gali priimti
sprendimą teikti rajono savivaldybės tarybai
ateinančių metų biudžeto projektą sumažinus biudžeto
asignavimus ūkio išlaidoms visoms mokykloms vienodu
procentu.

18. PROFESINĖS PAGALBOS TEIKIMO,
MOKYKLŲ BEI KITŲ ŠVIETIMO
ĮSTAIGŲ BENDRADARBIAVIMO DĖL
ORGANIZACINIO TOBULINIMOSI
ORGANIZAVIMAS BEI FINANSAVIMAS

19. • Švietimo pagalba – mokiniams, jų tėvams (globėjams,
rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams
specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti
švietimo veiksmingumą (Švietimo įstatymas).
• Sąvoka „profesinė pagalba“ teisės aktuose yra
neapibrėžta.
• Pagalbos mokyklai ir mokytojui paskirtis – teikti
informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir kvalifikacijos
tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą
ir skatinančią mokyklos veiklos tobulinimą ir mokytojo
profesinį tobulėjimą (ŠĮ, 23 str.).
• Švietimo pagalba yra finansuojama iš ūkio lėšų
mokykloms

20. Lietuvoje veikia 82 švietimo pagalbos įstaigos:
• 29 pedagoginės psichologinės tarnybos;
• 23 mokytojų švietimo centrai;
• 10 valstybinių švietimo pagalbos tarnybų ir
• 20 savivaldybių švietimo pagalbos tarnybų.
Matome, kad tarp švietimo pagalbos įstaigų
dominuoja psichologinę bei pedagoginę pagalbą
teikiančios įstaigos, tuo tarpu konsultacinę
profesinę pagalbą teikiančių įstaigų pasigendama

21. • Valstybinės švietimo 2013-2022 metų
strategijoje - yra kuriama organizaciniam
tobulėjimui palanki aplinka, tačiau mokykloms
yra būtina profesinė pagalba, kad jos
sugebėtų savarankiškai tvarkytis, racionaliai ir
tikslingai naudoti turimą potencialą.

22. LYDERYSTĖS KOMPETENCIJŲ
PRIPAŽINIMO IR PAPILDYMO
MODELIO ĮGYVENDINIMAS

23. Problema
12.4. Visais švietimo lygiais pernelyg silpnai išplėtota
kokybės kultūra, mokyklų bendruomenės nėra aktyviai
įsitraukusios į kokybės, įsivertinimo ir įrodymais grįstos
vadybos kūrimo procesus kaip sprendimų siūlytojai ir
priėmėjai. Todėl reikia plėtoti tokią kultūrą, kai tyrimai,
vertinimai yra nukreipiami į tai, kad atsirastų įrodymais,
patirtimi ir žinojimu grįsta lyderystė, nuolatinis
tobulinimas ir aukštos kokybės siekis. Tokia lyderystė
turėtų pasižymėti atsakomybe ir visų švietimo valdymo
lygmenų įsitraukimu, visų švietimo dalyvių ir socialinių
partnerių gebėjimų panaudojimu švietimo tikslui pasiekti.
Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija //
Valstybės žinios, 2013-, Nr. 140-7095.

24. Lyderystės raiškos sąlygos
Lyderystė kaip reiškinys pedagoginėje aplinkoje
suprantama kaip intelektualios bendruomenės
kūrimas ir bendradarbiavimu pagrįstos
mokyklos kultūros puoselėjimas.
Tam būtina sąlyga – savarankiškumo ir
pasitikėjimu grįstų santykių stiprinimas.

25. Situacija (1/2)
16.1. Švietimo vadyba turi tapti racionalesnė ir labiau bendruomeninė. Pastaruoju
metu nemažai padaryta mažinant mokyklų reguliavimą teisės aktais, suteikiant
mokykloms daugiau savarankiškumo (autonomijos) priimti įvairius sprendimus. Tačiau
bendra teisės aktų bazė išlieka gana didelė, bendrojo ugdymo mokyklose dėl ilgai
vyravusių griežtų valdymo reikalavimų ir kontrolės stokojama pasitikėjimo savimi,
linkstama apsidrausti. Menkai bendradarbiaujama į mokyklų bendruomenes įtraukiant
mokinius, tėvus, socialinius partnerius, nepasikliaujama visuomenės užsakymu,
daugiau orientuojamasi į aukštesnės vadovybės pavedimus. Tai neleidžia mokyklose
sukurti solidarios bendruomeninės elgsenos įgūdžių, neformuoja priklausymo
bendruomenei, tautai tapatybės, atsakomybės už tautos kultūros ir valstybės
gyvavimą. Visa tai slopina kūrybiškumą įgyvendinant naujas idėjas, atsakomybės
prisiėmimą, lyderystę ir dinamiškesnio savarankiško kokybės gerinimo galimybes.
Mažai skiriama finansinės paramos savarankiškai tobulėti pasiryžusioms mokykloms ir
savivaldybių administracijų švietimo tobulinimo projektams, neveiksmingos kitos
bendruomenių ir vadovų pastangų pripažinimo bei skatinimo priemonės, stokojama
finansavimo lankstumo. Nesukurtos mokyklų ir jų savininko teises ir pareigas
įgyvendinančių institucijų, dalyvių susirinkimų (savininkų) atskaitomybės
bendruomenei formos.
Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija //
Valstybės žinios, 2013-, Nr. 140-7095.

26. Regioninio lygmens specialistų
kompetencijos klausimas
Probleminiai klausimai:
•Ar kvalifikaciniai reikalavimai, keliami
savivaldybių administracijų švietimo padalinių
vadovams ir specialistams užtikrins strateginių
švietimų tikslų realizavimą?
•Kolizinė situacija - savivaldybių administracijų
švietimo padalinių vadovų, specialistų bei mokyklų
vadovų, pedagogų kvalifikacijų santykis.

27. MOKYKLŲ VADOVŲ TAPSMO IR
KARJEROS SISTEMOS KŪRIMAS

28. BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ
VADOVŲ ATRANKA
• Kompetencijų vertinimas (atlieka NMVA)
– tačiau jis taikomas tik asmenims norintiems tapti
mokyklų vadovais
• problema – naujai paskirtų ir pradėjusių eiti
pareigas mokyklų vadovų tolesnis
kompetencijų ugdymas.

29. • Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų
strategijoje pabrėžiama,
kad yra būtina „ugdyti švietimo įstaigų vadovų,
jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą
organizuojančių skyrių vedėjų ir kitų asmenų
telkiančios ir pasidalytosios lyderystės
gebėjimus“, tačiau
tarp numatomų veiklų ir siekinių
pasigendama veiklų, orientuotų į vadovų
lyderystės gebėjimų ugdymą.

30. MOKYKLŲ VADOVŲ TAPSMO IR KARJEROS SISTEMOS
VERTINIMO IŠVADOS:
• Daug dėmesio skiriama reikalavimams,
keliamiems pretendentams į mokyklos vadovo
postą bei jų atrankos proceso tobulinimui, tačiau
• būtina atkreipti dėmesį į tolimesnę mokyklų
vadovų karjeros raidą:
– naujai paskirtų vadovų mentorystės sistemos kūrimui,
– nuolatinį mokyklų vadovų lyderystės gebėjimų
ugdymą,
– peržiūrėti ir įvertinti esamų vadovų potencialą bei jo
kaitos galimybes.

31. FORMALIŲJŲ IR NEFORMALIŲJŲ ŠVIETIMO
LYDERYSTĖS STUDIJŲ FINANSAVIMAS

32. Analizės šaltiniai
• Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija
• Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas
• Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas
• Lietuvos Respublikos neformaliojo ir suaugusiųjų
švietimo įstatymas
• Lietuvos Respublikos valstybinio audito ataskaita
„Neformalaus suaugusiųjų švietimo plėtra (2013m)
• ŠMM įsakymo projektas „Dėl Neformaliojo suaugusiųjų
švietimo plėtros 2014-2016 metų veiksmų plano
patvirtinimo“

33. Problema
• Trūksta švietimo lyderystės studijų
finansavimo lankstumo, pernelyg didelis
mokyklų reguliavimas teisės aktais .
• Bet pakeisti prastai vertinamos
finansavimo metodikos ir krypties
neplanuojama

34. Pasekmės
• „Labai mažas baigusiųjų aukštąsias pedagogikos studijas studentų,
pasirinkusių dirbti mokytojais (per 2000-2010 m. laikotarpį tik 15
proc.) skaičius“
• „Lietuvos bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštosios,
neformaliojo švietimo mokyklos nepakankamai išnaudoja turimą
potencialą siekdamos geresnės kokybės bei sąveikos su žmogaus ir
visuomenės poreikiais.“
• „Šiuo metu Lietuvos suaugusiųjų mokymosi finansavime
dominuoja pasiūlos modelis, nemaža dalis lėšų tiesiogiai skiriama
švietimo institucijoms, konsultacinėms įmonėms.“
• Šiuo metu vyksta Švietimo lyderystės magistrantūros studijos
ISMe, bet finansų valdymo jose nemokoma.
• Ar švietimo lyderystės studijų finansavimas yra problema?

35. Išvados
• Lyderystė švietime yra procesas
• Neaišku ar reikia įstatymų, reguliuojančių
formaliųjų ir neformaliųjų švietimo lyderystės
studijų finansavimą
• O gal parengti lyderystės studijų finansavimo
principus, ne taisykles?

36. APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS
• Išskirtinas esminis pozityvus dalykas –
Valstybinėje švietimo 2013-2022 m.
strategijoje suformuluotas aiškus lyderystės
kultūros puoselėjimo siekis ir pagrindinės
kryptys

37. APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS
• Būtina tobulinti teisės aktus su švietimo
lyderystės plėtote ir mokyklų savarankiškumo
stiprinimu susijusiose srityse, numatyti aiškesnius
teisinius instrumentus.
• Lyderystės ir mokyklų savarankiškumo idėjos
turėtų būti realizuojamos ne griežtais teisiniais
imperatyvais, o nustatant pagrindinius principus
ir pateikiant aiškias rekomendacijas, kaip švietimo
subjektai galėtų šias idėjas naudoti ir veiksmingai
įgyvendinti savo veikloje, siekiant geresnės
ugdymo kokybės.

38. APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS
• Siekiant prasmingo strateginių švietimo lyderystės
siekių realizavimo, būtina numatyti pagrindinius
kriterijus, kurie leistų įvertinti švietimo lyderystės
veiksmingumą.
• Pastarojo objektyviam ir pagrįstam įvertinimui
rekomenduotinas reguliarus ilgalaikis lyderystės
raiškos bei skverbties švietime atskirų kintamųjų
matavimas, remiantis moksliškai pagrįsta
metodologija, empiriškai validuotais
instrumentais.

39. AČIŪ UŽ DĖMESĮ