Kaip atrode Perkuno katedra Vilniuje?

5,824 views

Published on

Kaip atrode pagoniskoji Vilniaus katedra? Ar tikrai nebera vilciu atgaivinti jos atminti?

Published in: Spiritual
0 Comments
3 Likes
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

No Downloads
Views
Total views
5,824
On SlideShare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
7
Actions
Shares
0
Downloads
15
Comments
0
Likes
3
Embeds 0
No embeds

No notes for slide

Kaip atrode Perkuno katedra Vilniuje?

  1. 1. K A I P AT R O D Ė PA G R I N D I N Ė PA G O N I Ų ŠVENTYKLA VILNIUJE?
  2. 2. PA I E Š K O S “Manoma, kad pirmoji katedra pastatyta XIII a. viduryje. Ji buvo pereinamojo iš romaninio į gotiką stiliaus, kvadratinio plano, trijų navų.” 2
  3. 3. Po Mindaugo mirties (1263 m.) katedra buvo paversta pagonių šventykla
  4. 4. 1387 m. Jogailos rūpesčiu per vienus ar dvejus metus buvusios pagonių šventyklos vietoje pastatyta nauja trinavė gotikinė katedra su 5 koplyčiomis
  5. 5. 1419 m. katedra sudegė. Jos vietoje Vytautas pastatė naują didesnę halinę gotikinę katedrą. Ji pastatyta Fromborko (Frauenburgo) katedros pavyzdžiu.
  6. 6. 1522 m. katedra remontuota italų architekto Anus, šalia buvusiame gynybos bokšte įrengta varpinė
  7. 7. B A R O K I N Ė K AT E D R A PA G A L M A KOV S K I 1 6 0 0 M
  8. 8. 1783 m. katedra pradėta rekonstruoti pagal Lauryno Gucevičiaus projektą. Iš abiejų katedros šonų esančias įvairių formų praeitų šimtmečių koplyčias architektas nusprendė sujungti į darnią visumą.
  9. 9. ! Katedra tapo klasicistine. Klasicizmo stiliaus halinis trijų navų pastatas, vidurinė platesnė, o dvi šoninės siauresnės 9
  10. 10. Fasadą ir vidų skulptūromis ir bareljefais išpuošė italų skulptorius Tomasso Righi (1727–1802)
  11. 11. Laur yno Gucevičiaus sumanytoji taurios ir aiškios architektūros šventovė turėjo atspindėti Apšvietos epochai priimtiną religiją — nuosaikią, protingą, ugdančią pilietines dor ybes. Katedros inter jero erdvę į tris navas dalija masyvūs pilioriai, sienas skaido dorėninio orderio piliastrai.
  12. 12. Prie pir mosios katedros r ytinės sienos atrasti laukų akmenų ir degto molio grindų fragmentai, būdingi pagoniškų apeigų vietovei. Prie šių grindų aptiktos 6-ių židinių liekanos. Ta i g a l ė j o b ū t i pa goniški aukojimo židiniai. Kai kurie iš jų gali būti iš 1ojo tūkstantmečio.
  13. 13. XIX amžiuje istorikas Te o d o r a s N a r b u t a s r a š o , k a d šventykla buvo mūrinė, be stogo, aptvaro pavidalo. Įėjimas į ją buvo iš Neries pusės. Priešais įėjimą prie galinės sienos stovėjo kopl yčia, o ant jos – aukšta altana su Per kūno statula. Priešais kopl yčią buvo kvadratinis altorius su dvylika pakopų. Narbutas šias žinias rado XVII amžiaus pa baigos Johano Friedricho Riviuso kr onikoje, r ašytoje vokiečių kalba, kuris pasinaudojo Vilniuje g yvenusio istoriko Augusto Rotundo „Lietuvos kr onika“, parašyta lotynų kalba (neišliko).
  14. 14. I S TO R I N I A I D U O M E N YS • Perpasakodamas rusų metraščius, A.H.Kirkoras rašo, kad Perkūno šventykla buvo 150 aršinų (105 m) ilgio, 100 (70 m) aršinų pločio ir 15 (10,5 m) aršinų aukščio. Ji buvo be stogo, įėjimas – iš vakarų pusės (kaip ir dabar į katedrą). Šalia jos augo ąžuolas, po kuriuo stovėjo Perkūno stabas. O pačioje šventykloje virš sienos buvo įrengta 16 aršinų ilgio galerija. Ten, galerijoje, buvo pagrindinis altorius, arba aukojimo vieta, – 9 aršinų pločio ir 3 aršinų aukščio. Altoriaus link vedė 12 laiptų. Laiptai buvo ir žemdirbystės kalendorius – ant jų buvo sužymėti visi Mėnulio ciklai. 14
  15. 15. GREIČIAUSIAI NE BE STOGO, O BE S I E N O S , K A I P, K A D Š I A M E PA V Y Z D Y J E 15
  16. 16. “Bandyti atkurti, kaip galėjo atrodyti mūsų pagoniškoji Perkūno šventykla iki Mindaugo laikų, – dar sunkesnė užduotis ne tik dabarties, bet ir ateities tyrinėtojams.” AR TIKRAI? 16
  17. 17. Š E R N U O S E R A S TA P E R K Ū N O ( K A L V I S , A K M E N I N I S I R T. T. ) S T O V Y L Ė L Ė Vienoje rankoje dievas laiko tris žaibus, o kita ginkluota kūju arba kardu. 17
  18. 18. P E R K Ū N O S TAT U L Ė L I Ų PA P L I T I M O AREALAS
  19. 19. PA S L A P T I N G A S I S PERKŪNAS ROMOJE V A D I N TA S J U P I T E R I U , O GRAIKIJOJE DZEUSU
  20. 20. K A I P AT R O D Ė J U P I T E R I O Š V E N T Y K L A ?
  21. 21. K A I P AT R O D Y T U A P G R I U V U S I V I L N I A U S K AT E D R A ?
  22. 22. K A I P AT R O D Ė N A U J A J U P I T E R I O ŠVENTYKLA?
  23. 23. LABIAUSIAI PA S L Ė P TA PA S L A P T I S V I S A DA P R I E Š J Ū S Ų AKIS!
  24. 24. 28
  25. 25. D I F Ū Z I N I S K U L T Ū R O S PA P L I T I M O M E C H A N I Z M A S - TA I P Š I U O M E T U P L I N TA M A D A PA S A U LY J E K U LT Ū R O S K A Ž K I E K G A L Ė J O I Z O L I U O T I S T I K T O L I M O S I O S E S A L O S E . TA I P I R L I E T U V O S PA G O N Y B Ė , PA P R O Č I A I , R Ū B A I , Š O K I A I A R D A I N O S N Ė R A U N I K A L Ū S , O AT S P I N D I V I E N Ą A R K I TĄ E U R O P O S L A I K O AT K A R PĄ .
  26. 26. K Ą PA S L Ė P Ė K AT E D R O S K Ū R Ė J A I ? 30
  27. 27. Ar atsitiktinai Mozė panašus į Jupiterį?
  28. 28. TOMASSO RIGHI S U K U R TA S JUPITERIS ARBA PERKŪNAS
  29. 29. L. GUCEVIČIAUS PA S I Ū LY TA S R O T U Š Ė S P R O J E K TA S ! “Priešais įėjimą prie galinės sienos stovėjo kopl yčia, o ant jos – aukšta altana su Per kūno s t a t u l a ” . Te o d o r a s N a r b u t a s
  30. 30. Katedros išorės akcentas — frontono timpane esanti kompozicija „Nojaus auka“. Tai puikus alegorinis Dievo sandoros įvaizdis, liudijantis apie aukos Dievui kilnumą ir reikšmingumą. Kompozicijos centre stovi aukuras su liepsnojančia auka. Sukurtas Tommaso Righi! “ P R I E Š I Ų G R I N D Ų A P T I K T O S 6 - Š I O S Ž I D I N I Ų L I E K A N O S . TA I G A L Ė J O B Ū T I PA G O N I Š K I A U K O J I M O Ž I D I N I A I . K A I K U R I E I Š J Ų G A L I B Ū T I I Š 1 - O J O T Ū K S TA N T M E Č I O ” .
  31. 31. SIMBOLIAI IR PRASMĖS
  32. 32. PERKŪNO PA S L A P T I S Architektas pagrindinį altorių pavaizdavo kaip duris į kitą šventyklą. Ar tai nereiškia, kad altorius tai tik durys į tikrąjį?
  33. 33. Jameso Stevenso Curlo Oksforde 1999 ir 2000 m. išleistoje knygoje Dictionary of Architecture Vilniaus katedra apibūdinama kaip „įspūdingas neoklasicistinio grynumo, kuris kitur Europoje nebuvo pasiektas, pavyzdys“
  34. 34. APŠVIETOS AMŽIAUS IDEALAI Europoje Apšvietos amžius susitelkė kovai prieš Absoliutizmą, tiek prieš valstybinį, atstovaujamą Monarcho, tiek ir prieš religinį, atstovaujamą Popiežiaus. Tai proto, priežasties amžius. Žmonės turi sukurti valstybę savo prigimtinėms teisėms – nuosavybei ir laisvei ginti. Visi žmonės turi būti lygūs, nepriklausomi, laisvi. Valdžia turi priklausyti tautai.
  35. 35. L. GUCEVIČIUS 1778 M. VILNIUJE ĮSTOJO Į MASONŲ „GEROJO GANYTOJO"LOŽĘ Masonai savo religingumą supranta kaip universalų, tinkantį visoms religijoms, kuris remiasi gyvenimo bendryste, tikėjimu prigimtiniu įstatymu, esančiu kiekviename žmoguje. Laisvė ir lygybė, religinė tolerancija ir tautų brolybė, artimo meilė ir labdarybė, asmens tobulėjimas - visos šios idėjos sudarė laisvųjų mūrininkų veiklos pagrindą. 40
  36. 36. Gucevičius kovojo prieš Masalskį 1794 metų sukilime “ L . G U C E V I Č I A U S P R O J E K T Ų T U R I N Y S B U V O I D E O L O G I Š K A I A N G A Ž U O TA S : K L A S I C I S T I N Ė A R C H I T E K T Ū R A S I E TA S U D E M O K R AT I N I A I S A P Š V I E T O S E P O C H O S I D E A L A I S , V I S U O T I N E P I L I E Č I Ų S O C I A L I N Ė S LY G Y B Ė S I D Ė J A . K AT E D R A I R R O T U Š Ė B U V O S U M A N Y T O S K A I P V I E Š I PA S TATA I . L I G I T O L V I L N I A U S K AT E D R A , K A I P I R K I T O S E U R O P O S K AT E D R O S , S A U G O J O S A V O P R I V I L E G I J U O TĄ S R I T Į S I E N O M I S I R U Ž D A R A I S K I E M A I S . L I E T U V O J E K L A S I C I S T I N Ė A R C H I T E K T Ū R A T U R Ė J O TA M T I K R Ų PAT R I O T I N I Ų A S P I R A C I J Ų : L I E T U V I Ų K I L M Ė S I Š PA L E M O N O I R S U J U O AT V Y K U S I Ų R O M Ė N Ų T E O R I J A J A U N U O X V I A . B U V O L I E T U V O S S A V A R A N K I Š K U M O S I E K I M Ų AT R A M A . ” O G A L TA I G R Į Ž I M A S P R I E Š A K N Ų , T I K S U M Ė TA N T P Ė D A S ?
  37. 37. P R A R A S TA S I S S I M B O L I S Y R A N E P R A R A S TA S Laurynas Gucevičius, kaip tikras masonas, visiems prieš akis grąžino Lietuvai pirmapradį Pagoniškos Perkūno šventyklos vaizdą, nuvalęs ją nuo vėlesnių laikotarpių mados įtakos. Ir taip jis padarė viską, kad ji taptų pagrindine šventykla.
  38. 38. L. GUCEVIČIAUS T E S TA M E N TA S : K AT E D R A VISIEMS IEŠKANTIEMS DIEVO, N E S VA R B U A R JIS KRIKŠČIONIS A R PA G O N I S 43
  39. 39. DARIUS RADKEVIČIUS SIMBOLIŲ ARCHEOLOGAS
  40. 40. Simboliai, paslėptos prasmės ir valdymas S I M B O L I A I , PA S L Ė P T O S P R A S M Ė S I R V A L D Y M A S www.versloknyguklubas.lt

×