Kaip atrode pagoniskoji Vilniaus katedra? Ar tikrai nebera vilciu atgaivinti jos atminti?

1. K A I P AT R O D Ė
PA G R I N D I N Ė PA G O N I Ų
ŠVENTYKLA
VILNIUJE?

2. PA I E Š K O S
“Manoma, kad
pirmoji katedra
pastatyta XIII a.
viduryje. Ji buvo
pereinamojo iš
romaninio į gotiką
stiliaus, kvadratinio
plano, trijų navų.”
2

3. Po Mindaugo mirties (1263 m.) katedra
buvo paversta pagonių šventykla

4. 1387 m. Jogailos rūpesčiu per vienus ar dvejus
metus buvusios pagonių šventyklos vietoje pastatyta
nauja trinavė gotikinė katedra su 5 koplyčiomis

5. 1419 m. katedra sudegė. Jos vietoje Vytautas pastatė naują
didesnę halinę gotikinę katedrą. Ji pastatyta Fromborko
(Frauenburgo) katedros pavyzdžiu.

6. 1522 m. katedra
remontuota italų
architekto Anus,
šalia buvusiame
gynybos bokšte
įrengta varpinė

7. B A R O K I N Ė K AT E D R A PA G A L
M A KOV S K I 1 6 0 0 M

8. 1783 m. katedra pradėta rekonstruoti pagal Lauryno
Gucevičiaus projektą. Iš abiejų katedros šonų
esančias įvairių formų praeitų šimtmečių koplyčias
architektas nusprendė sujungti į darnią visumą.

9. !
Katedra tapo
klasicistine.
Klasicizmo stiliaus
halinis trijų navų
pastatas, vidurinė
platesnė, o dvi
šoninės siauresnės
9

10. Fasadą ir vidų skulptūromis ir bareljefais išpuošė
italų skulptorius Tomasso Righi (1727–1802)

11. Laur yno Gucevičiaus
sumanytoji taurios ir
aiškios architektūros
šventovė turėjo
atspindėti Apšvietos
epochai priimtiną
religiją — nuosaikią,
protingą, ugdančią
pilietines dor ybes.
Katedros inter jero
erdvę į tris navas
dalija masyvūs
pilioriai, sienas
skaido dorėninio
orderio piliastrai.

12. Prie pir mosios
katedros r ytinės
sienos atrasti
laukų akmenų ir
degto molio grindų
fragmentai, būdingi
pagoniškų apeigų
vietovei. Prie šių
grindų aptiktos 6-ių
židinių liekanos.
Ta i g a l ė j o b ū t i
pa goniški aukojimo
židiniai. Kai kurie
iš jų gali būti iš 1ojo tūkstantmečio.

13. XIX amžiuje istorikas
Te o d o r a s N a r b u t a s r a š o , k a d
šventykla buvo mūrinė, be
stogo, aptvaro pavidalo.
Įėjimas į ją buvo iš Neries
pusės. Priešais įėjimą prie
galinės sienos stovėjo
kopl yčia, o ant jos – aukšta
altana su Per kūno statula.
Priešais kopl yčią buvo
kvadratinis altorius su
dvylika pakopų. Narbutas
šias žinias rado XVII amžiaus
pa baigos Johano Friedricho
Riviuso kr onikoje, r ašytoje
vokiečių kalba, kuris
pasinaudojo Vilniuje
g yvenusio istoriko Augusto
Rotundo „Lietuvos kr onika“,
parašyta lotynų kalba
(neišliko).

14. I S TO R I N I A I D U O M E N YS
• Perpasakodamas rusų metraščius, A.H.Kirkoras rašo, kad
Perkūno šventykla buvo 150 aršinų (105 m) ilgio, 100 (70
m) aršinų pločio ir 15 (10,5 m) aršinų aukščio. Ji buvo be
stogo, įėjimas – iš vakarų pusės (kaip ir dabar į katedrą).
Šalia jos augo ąžuolas, po kuriuo stovėjo Perkūno stabas.
O pačioje šventykloje virš sienos buvo įrengta 16 aršinų
ilgio galerija. Ten, galerijoje, buvo pagrindinis altorius,
arba aukojimo vieta, – 9 aršinų pločio ir 3 aršinų aukščio.
Altoriaus link vedė 12 laiptų. Laiptai buvo ir žemdirbystės
kalendorius – ant jų buvo sužymėti visi Mėnulio ciklai.
14

15. GREIČIAUSIAI NE BE STOGO, O BE
S I E N O S , K A I P, K A D Š I A M E PA V Y Z D Y J E
15

16. “Bandyti atkurti, kaip galėjo atrodyti mūsų pagoniškoji Perkūno
šventykla iki Mindaugo laikų, – dar sunkesnė užduotis ne tik
dabarties, bet ir ateities tyrinėtojams.”
AR TIKRAI?
16

17. Š E R N U O S E R A S TA P E R K Ū N O ( K A L V I S ,
A K M E N I N I S I R T. T. ) S T O V Y L Ė L Ė
Vienoje rankoje
dievas laiko tris
žaibus, o kita
ginkluota kūju
arba kardu.
17

18. P E R K Ū N O S TAT U L Ė L I Ų PA P L I T I M O
AREALAS

19. PA S L A P T I N G A S I S
PERKŪNAS ROMOJE
V A D I N TA S J U P I T E R I U ,
O GRAIKIJOJE
DZEUSU

21. K A I P AT R O D Ė J U P I T E R I O Š V E N T Y K L A ?

22. K A I P AT R O D Y T U A P G R I U V U S I
V I L N I A U S K AT E D R A ?

23. K A I P AT R O D Ė N A U J A J U P I T E R I O
ŠVENTYKLA?

24. LABIAUSIAI
PA S L Ė P TA PA S L A P T I S
V I S A DA P R I E Š J Ū S Ų
AKIS!

28. 28

29. D I F Ū Z I N I S K U L T Ū R O S PA P L I T I M O
M E C H A N I Z M A S - TA I P Š I U O M E T U P L I N TA M A D A
PA S A U LY J E K U LT Ū R O S K A Ž K I E K G A L Ė J O I Z O L I U O T I S T I K
T O L I M O S I O S E S A L O S E . TA I P I R L I E T U V O S PA G O N Y B Ė , PA P R O Č I A I ,
R Ū B A I , Š O K I A I A R D A I N O S N Ė R A U N I K A L Ū S , O AT S P I N D I V I E N Ą A R
K I TĄ E U R O P O S L A I K O AT K A R PĄ .

30. K Ą PA S L Ė P Ė K AT E D R O S K Ū R Ė J A I ?
30

31. Ar atsitiktinai Mozė panašus į Jupiterį?

32. TOMASSO
RIGHI
S U K U R TA S
JUPITERIS
ARBA
PERKŪNAS

33. L. GUCEVIČIAUS
PA S I Ū LY TA S
R O T U Š Ė S P R O J E K TA S
!
“Priešais įėjimą prie galinės sienos stovėjo
kopl yčia, o ant jos – aukšta altana su Per kūno
s t a t u l a ” . Te o d o r a s N a r b u t a s

34. Katedros išorės akcentas — frontono timpane esanti kompozicija
„Nojaus auka“. Tai puikus alegorinis Dievo sandoros įvaizdis,
liudijantis apie aukos Dievui kilnumą ir reikšmingumą.
Kompozicijos centre stovi aukuras su liepsnojančia auka.
Sukurtas Tommaso Righi!
“ P R I E Š I Ų G R I N D Ų A P T I K T O S 6 - Š I O S Ž I D I N I Ų L I E K A N O S . TA I G A L Ė J O
B Ū T I PA G O N I Š K I A U K O J I M O Ž I D I N I A I . K A I K U R I E I Š J Ų G A L I B Ū T I I Š
1 - O J O T Ū K S TA N T M E Č I O ” .

35. SIMBOLIAI IR
PRASMĖS

36. PERKŪNO
PA S L A P T I S
Architektas pagrindinį
altorių pavaizdavo kaip
duris į kitą šventyklą. Ar
tai nereiškia, kad altorius
tai tik durys į tikrąjį?

38. Jameso Stevenso Curlo
Oksforde 1999 ir 2000 m.
išleistoje knygoje
Dictionary of Architecture
Vilniaus katedra
apibūdinama kaip
„įspūdingas
neoklasicistinio grynumo,
kuris kitur Europoje nebuvo
pasiektas, pavyzdys“

39. APŠVIETOS
AMŽIAUS IDEALAI
Europoje Apšvietos amžius susitelkė
kovai prieš Absoliutizmą, tiek prieš
valstybinį, atstovaujamą Monarcho, tiek
ir prieš religinį, atstovaujamą
Popiežiaus.
Tai proto, priežasties amžius.
Žmonės turi sukurti valstybę savo
prigimtinėms teisėms – nuosavybei ir
laisvei ginti. Visi žmonės turi būti lygūs,
nepriklausomi, laisvi. Valdžia turi
priklausyti tautai.

40. L. GUCEVIČIUS 1778 M. VILNIUJE ĮSTOJO
Į MASONŲ „GEROJO GANYTOJO"LOŽĘ
Masonai savo religingumą
supranta kaip universalų, tinkantį
visoms religijoms, kuris remiasi
gyvenimo bendryste, tikėjimu
prigimtiniu įstatymu, esančiu
kiekviename žmoguje.
Laisvė ir lygybė, religinė
tolerancija ir tautų brolybė, artimo
meilė ir labdarybė, asmens
tobulėjimas - visos šios idėjos
sudarė laisvųjų mūrininkų veiklos
pagrindą.
40

41. Gucevičius kovojo prieš Masalskį 1794 metų
sukilime
“ L . G U C E V I Č I A U S P R O J E K T Ų T U R I N Y S B U V O I D E O L O G I Š K A I A N G A Ž U O TA S :
K L A S I C I S T I N Ė A R C H I T E K T Ū R A S I E TA S U D E M O K R AT I N I A I S A P Š V I E T O S
E P O C H O S I D E A L A I S , V I S U O T I N E P I L I E Č I Ų S O C I A L I N Ė S LY G Y B Ė S I D Ė J A .
K AT E D R A I R R O T U Š Ė B U V O S U M A N Y T O S K A I P V I E Š I PA S TATA I . L I G I T O L
V I L N I A U S K AT E D R A , K A I P I R K I T O S E U R O P O S K AT E D R O S , S A U G O J O S A V O
P R I V I L E G I J U O TĄ S R I T Į S I E N O M I S I R U Ž D A R A I S K I E M A I S . L I E T U V O J E
K L A S I C I S T I N Ė A R C H I T E K T Ū R A T U R Ė J O TA M T I K R Ų PAT R I O T I N I Ų A S P I R A C I J Ų :
L I E T U V I Ų K I L M Ė S I Š PA L E M O N O I R S U J U O AT V Y K U S I Ų R O M Ė N Ų T E O R I J A
J A U N U O X V I A . B U V O L I E T U V O S S A V A R A N K I Š K U M O S I E K I M Ų AT R A M A . ”
O G A L TA I G R Į Ž I M A S P R I E Š A K N Ų , T I K S U M Ė TA N T P Ė D A S ?

42. P R A R A S TA S I S S I M B O L I S Y R A
N E P R A R A S TA S
Laurynas Gucevičius, kaip tikras masonas, visiems prieš akis
grąžino Lietuvai pirmapradį Pagoniškos Perkūno šventyklos
vaizdą, nuvalęs ją nuo vėlesnių laikotarpių mados įtakos.
Ir taip jis padarė viską, kad ji taptų pagrindine šventykla.

43. L. GUCEVIČIAUS
T E S TA M E N TA S :
K AT E D R A
VISIEMS
IEŠKANTIEMS
DIEVO,
N E S VA R B U A R
JIS KRIKŠČIONIS
A R PA G O N I S
43

44. DARIUS RADKEVIČIUS SIMBOLIŲ ARCHEOLOGAS

45. Simboliai, paslėptos prasmės ir valdymas
S I M B O L I A I , PA S L Ė P T O S P R A S M Ė S I R V A L D Y M A S
www.versloknyguklubas.lt