2.  Įvardisyra kalbos dalis, kuri nurodo
daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų
nepavadina.

3.  Paprastieji
 Įvardžiuotiniai

4.  Asmeniniai (aš, tu, jie)
 Sangrąžiniai (savęs)
 Savybiniai (manas, tavas, saviškis)
 Parodomieji (tas, ta, anas, ana, toks, šitoks)
 Pažymimieji (pats, tas pats, tokia
pati, kitas, kiekvienas, niekas)
 Klausiamieji–santykiniai
(kas?, kuris?, koks?, kelintas?, keli?)
 Nežymimieji (kažkas, kažkoks, bet kuris, kažin
kas, kai kas)
 Atskiriamieji (kitas, kitoks, vienoks)
 Apibendrinamieji
(visas, visoks, viskas, niekas, kiekvienas)

6.  Skaitvardisyra kalbos dalis, kuri žymi skaičių
ar skaičiuojamąją vietą eilėje ir atsako į
klausimus kiek? kelintas? kelinta? Nuo kitų
kiekybę reiškiančių žodžių jis skiriasi
skaičiuojamų daiktų kiekio tikslumu. Plg. Ten
buvo daugybė (daiktavardis) žmonių ir Ten
buvo šimtas (skaitvardis) žmonių.

7.  Kiekiniai
 Pagrindiniai (vienas, šimtas)
 Dauginiai (treji, penkerios)
 Kuopiniai (penketas, šešetas)
 Trupmeniniai (pusantro, pustrečio, trys
penktosios)
 Kelintiniai (penktas, dešimtas)

8.  Vientisiniai(du, antras, dvylika, dvidešimt)
 Sudėtiniai (dvidešimt trys, šimtas
keturiasdešimt keturi, septynios dešimtosios)