Švedijos augalininkystės tipologijos ir mokymosi objektai

1. Miestų augalininkystės kultūra
ŽMOGAUS gerovei: Studijuok
objektuose!
(šved., stadsodling för välbefinnande)
Pristatymą parengė: Evelina Ališkevičiūtė,
BEM-13

2. Tikslas ir uždaviniai
Tikslas – supažindinti su Švedijos Karalystės miestų
augalininkystės kultūra.
Uždaviniai:
1. Išanalizavus literatūros šaltinius aptarti miesto
augalininkystės/auginimo naudą ir reikšmingumą
ŽMOGUI bei miesto aplinkai (parkams).
Ekologinis/socialinis požiūris.
2. Pristatyti ir pateikti „Plug-in-objekt”, (liet.vertim.,
„Studijuok objekte”) miestuose pavyzdžių.
3. Pasidalinti asmenine patirtimi studijų metais (2010 m.)
Švedijoje (Kristianstado universitete).

3. Anot M. Gustaffson, (2013) vandens tekėjimas puikiai
stimuliuoja žmogaus klausą

4. “...stengiamasi atrasti tokias erdves, kuriose būtų
daugiausia biofilinių komponentų” (Pettersson, 2014)

5. Užsienio šalių parkų patirtis
 Kinijos parkuose tiesiami parkų takai, kurie turėtų nelygų paviršių,
kadangi ant jų žmonėms vaikštant, stimuliuojami pėdų raumenys ir
protas. Kinijoje augelis vyresnių žmonių siekia palaikyti kūno formas
ir kūno sąveika su aplinka yra itin svarbi.
 Vokietijoje šiuo metu įrenginėjamas kvapą gniaužantis parkas –
vandens žaidimų parkas. Lankytojams suteikiama galimybė
„pasitikrinti“ savo gebėjimus tam tikromis laukinėmis sąlygomis.
Lankytojai sąveikauja su vandens elementais.
 Vokietijoje taip pat atsirado „Basų pėdų“ parkas. Šiame parke
miesto vaikai turi galimybę realiai „išbandyti“ basas pėdas. Gamtos
aplinkoje įrengtas takas su įvairiomis gamtinėmis medžiagomis:
veja, pušys, spygliai, žvyras, purvas ir kt., (Gustaffson, 2014)

6. - stiprina kaulus ir mažina riziką
susirgti osteoporozę;
- mažina viršsvorį;
- gerina miego kokybę;
- stabdo depresiją ir baimę;
- mažėja stresas;
- apsaugo nuo įvairių infekcijų;
- stabdo ūmius širdies
susitraukimus;
- stiprina socialinį gyvenimą;
- stabdo vienatvės jausmą;
- mažina raumenų įtempimus;
- palengvina skausmą;
- mažina poreikį vaistams;
- pagerina hormonų
pusiausvyrą.

7. Lauko pedagogikos vertė
(šved., det naturpedagogiska värdet)

8. Lauko
pedagogikos vertė
(Pettersson, 2014)
 naudojama, kaip papildymas
kitokiam mokymuisi, kad
vaikai geriau suprastų ir
geriau prisimintų;
 šiuo modeliu siekiama
išaiškinti, patikslinti ir
konkretizuoti teorinius
modelius, procesus,
reiškinius ir kontekstus,
 iliustruoja turinį įvairiais
būdais, pvz: įvairių procesų
ir reiškinių, kurie vyksta
gamtos ir kultūros aplinkoje.

9. Miesto augalininkystės analizės sampratos
aspektai
 Ekonominis aspektas - nepaisant „krizių” augalininkystės interesas
nuolat auga...
 Ekologinis darnumo aspektas – svarbi bioįvairovė.
 Socialinis aspektas:
- socialinis gyvenimas;
- puikus motyvas žmonėms tarpusavyje bendrauti savo gyvenamąjame
rajone;
- svarbi dalis integracijos projektuose;
- sveikatos gerinimas.
Visi šie aspektai, tai atspirties taškai, kai siekiama formuoti
bioedukacines miesto erdves (miesto kambarius), (šved., vertim.
stadsrum).

10. I. Individualioji
augalininkystė
(šved., en individuell odling)

11. Kas yra individualioji augalininkystė?
Daugelyje Švedijos vietovių atsirandantis ir
vis labiau populiarėjantis reiškinys.
- augalai yra sodinami į tam skirtas
(auginimui) dėžes.

12. Balandžio mėn.,
Dėžės apvadai
dažyti tamsiai
raudona spalva
(Broberg F., A.
(2011).

13. Auginimo dėžės (šved.,
pallkragar) turi stogus,
užpildyti augalais,
pomidorais ir gėlėmis
(Frida Anthin Broberg,
2011)

14. Kuo reikšminga?
 Paprasčiausias būdas pradedant plėtoti miesto
auginimo kultūrą;
 Kiekvienas individas prisiima atsakomybę nuo
pasodinimo iki derliaus nuėmimo;
 Jaučiamas dalyvavimas, prisidėjimas
panaudojant žemę (iki kol kiti projektai prasidės);
 Tokie sumanymai „virsta“ gyvenamųjų rajonų ir
naujų parkų projektais (Pettersson, 2014).

15. Lauko augalininkystė (šved.,
frilandsodling)

16. Lauko augalininkystė (šved.,
frilandsodling)
Labiau koncentruota forma, kadangi
auginimas čia labiau fokusuotas į
daržovių sodinimą.

17. Lauko augalininkystės reikšmė (šved.,
frilandsodling)
 efektyviausias būdas plėtojant visuomeninę
veiklą;
 atsakomybės prisiėmimas (pvz: auginant savo
augalą);
 žmogaus suaktyvinimas, įveiklinimas, įtraukimas
į bendruomenės gyvenimą;
 skatinamas asmens reikšmingumas, dalyvumas,
prisidėjimas prie miesto, parko plėtros.

19. Lauko augalininkystė (šved., frilandsodling)
reikalinga tam, kad:
- žmogus lavintų savo motoriką;
- sukuriamos tokios auginimo dėžės, kurios būtų
skirtingų aukščių ir kampų, tam, kad fizinę
negalią turintis asmuo galėtų atsistoti/atsisėsti
jam patogiu būdu (Pettersson, 2014)

20. Kas sukuria
žaliąją miesto
struktūrą?

21. Šiamet - kukurūzai, o kitąmet.....

24. Kolektyvinė augalininkystė
(šved., det kollektiva
odlingsfältet)

25. Kolektyvas dirba.....

26. Kolektyvinė augalininkystė (šved., det
kollektiva odlingsfältet)
bendras kolektyvinio tikslo siekimas
(niekas taip nesuartina žmonių, kaip
bendro tikslo siekimas) (Pvz: sodo augalų
priežiūra);
aktyvus bendruomenės socialinis
gyvenimas;
nustatytos išmokos;
kolektyvinio sodo reprezentazija
visuomenei (pedagoginis tikslas).

27. Vaiskrūmių/vaismedžių
bioedukacinė erdvė
(šved., fruktlundsarboretumet)

29. Aviečių labirintai (šved., hallonlabyrinter) – labai
įdomi vieta vaikams (Pettersson, 2014)

30. Kuo naudingi aviečių labirintai?
- Sustiprina motoriką, mažina pyktį.
- „Išaugęs” kūrybiškumas.
- Mažesnė infekcijų, ligų tikimybė.
- Galima valgyti ir ilsėtis lauke, gryname ore.
- Sveikesni, laimingesni, protingesni ir su stipriu
polinkiu, meile bei atsakomybe dėl ateities
vaikai ir etc.

31. STUDIJUOK OBJEKTE!
(šved., Plug –in-objekt!)

32. Studijuok objekte! (šved., plug-in-objekt!)
 Tam, kad apsisaugotų
nuo kenkėjų, įrengiami
šikšnosparnių tiektuvai
(šved.,
fladdermusholkar).
 Tokie „nameliai”
įrengiami, laukinėms
bitėms, drugeliams,
paukščiams, vabzdžiams
ir ežiukams.

35.  Socialiniuose tinklapiuose dalinamasi vertinga
informacija....////....

36. Vabzdžių „hoteliai“(angl.,
insect hotel)
Daugiau pavyzdžių
galima rasti:
http://www.pinterest.com/lidhem/

38. Avilys mieste…(šved., bikupan i
staden)...
Svarbus komponentas
miestuose, nes:
- didesnis augalų kiekis ir
įvairovė;
- miesto parkai, dėl savo
biologinės įvairovės
gausos, tampa puikiais
namais bitėms;
- keičiasi žmonių požiūris į
bičių gyvenimą.

40. Kompostas – bioedukacinė „laboratorija”
Daugiau informacijos:
Saugomoje teritorijoje
galima stebėti komposto
„realybės šou“
Nuoroda į šaltinį
http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/saugomoj
e-teritorijoje-galima-stebeti-komposto-realybes-
sou.d?id=66325054

41. Lietaus „derlius” (šved., regnskördartunnan)

42. Augalininkystės projektai
(2)
(...šiuo metu dirbama)

43. Trys naujos sąvokos:
- Čia – här (tiesioginis kontaktas su
gamtine aplinka).
- Kodėl – när (svarbus vizualinis ir
socialinis komponentas).
- Ten – där (vietinės pagamintos prekės
parduotuvėje).

44. 1. Miesto planas (šved., stadsplan)

45. 1.1. Kristianstad universitetas
Augalininkystė gyv.,
būstuose (balkonai,
terasos ir pan.,)
(Nuotr.,iš asmeninio archyvo.
Kristianstad Högskolan, Švedija)

47. 2.1. Projektas i Årsta
 Nedidelė erdvė, kaip konceptas jų gyv. vietos
sodui.
 Restoranas, kuriame galima pasimėgauti tuo,
kas žmonių yra užauginama sode (vaisiai,
uogos, prieskoniniai augalai);
 Edukacinė aplinka, kurioje galima pasigaminti
maistą (čia ir dabar).
Kraštovaizdžio architektė L. Pettersson (2014) pabrėžė, kad miesto
augalininkystė nėra kažkokia naujovė ar „trendas”. Tiesiog
stengiamasi dėl ateities ir žiūrima „į ateitį”.....

48. Taigi Švediškoji augalininkystės kultūra,
kaip mokymasis objektuose (šved.,
„Plug in objekt”):
laimės katalizatorius;
vienybės skatinimas;
meilės gamtai jautimas;
egzistencijos palaikymas...

49. Naudoti šaltiniai
1. Broberg F., A. (2011). Pimpade pallkragar. [žiūrėta 2014-09-19]. Prieiga
per internetą:
http://fabkeramik.blogspot.com/2011/06/pimpade-pallkragar.html
2. Gustaffson M., (2014). Hypersensorisk landskapsarkitektur börjar med en
vattenpuss. Prieiga per internetą:
http://www.hallbarstad.se/blogs/posts/432-urbio-hypersensorisk-landskapsarkitektur-
borjar-med-en-vattenpuss
3. Pettersson L., (2014). Stadsodling för välbefinnande. Mokslinė -
metodinė konferencija. Švedija, 2014 m. kovo 20 d., [Žiūrėta 09-09-08].
[interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.ur.se/Produkter/182448-UR-Samtiden-Odla-i-stan-Stadsodling-for-valbefinnande
4. Werlin G., (2009). Sinnenas trädgård i Sabbatsberg – en terapiträdgård
för äldre i förvandling. Stockholm. [Žiūrėta 2014-09-09]. [interaktyvus].
Prieiga per internetą:
https://www.kth.se/polopoly_fs/1.176700!/Menu/general/column-content/attachment/5. Tvaraus miesto blo’ggas. Prieiga per internetą: en blogg på Hållbar stad.