1. Darbą atliko: Rimantė Studincovaitė, Rūta Pališkytė, Greta
Grinevičiūtė, Neda Varnelytė, Kamilė Mackevičiūtė, Justas Pocius. 2b
klasė
EKOLOGIJA
2. Pristatymo uţdaviniai
Susipaţinti
su ekologija, jos istorija
Išsiaiškinti veiksnius, kurie įtakoja ţalą
aplinkai
Aptarti alternatyvius energijos šaltinius
Suţinoti, kaip galima maţinti ekologijos
problemas
5. Ekologija – su kuo tai
valgoma?
Ekologija yra mokslas, tiriantis gyvųjų
organizmų santykius su gyvenamąja aplinka.
Ekologijos terminą įvedė vokiečių biologas
Ernstas Haeckelis.
Ekologijos tyrimai apima tris lygmenis:
autoekologiją, demoekologiją ir sinekologiją.
6. Šiek tiek istorijos..
Kaip jau minėjome, ekologijos sąvoką
įvedė E. Haeckelis. Tai jis padarė 1866
metais. E. Haeckelis buvo Darvino
pasekėjas ir kvietė sutelkti dėmesį į
santykius, kuriuos didysis evoliucijos teorijos
kūrėjas vadino “kova uţ būvį”.
Taip pat prie ekologijos atsiradimo
taip pat daug prisidėjo ir K. A. Möbiusas.
Jis įvedė biocenozės sąvoką.
7. Ekologija XX a. I p.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą A. E. Transley ne
tik įvedė į ekologiją ekosistemos terminą, bet ir
pasiūlė kompromisinį sprendimą: bendrija negali
būti laikoma superorganizmu, tačiau ji nėra ir
atsitiktinių rūšių samplaika
8. Ekologija XX a. II p.
F. Clementsas ir V. Shelfordas 1939 metais
sujungė augalų ekologiją su gyvūnų
ekologija, o apie1970 metus broliai
Odumai, dar pridėję mikroorganizmų
ekologiją, sukūrė bendrąją ekologiją ir
sampratą apie energijos srautus bei medţiagų
ciklus. Tačiau kurį laiką ekosistemos samprata
nebuvo įgavusi vientisos formos. Galima
teigti, kad ji galutinai susiformavo tik apie 1970
metus. Štai jos pagrindiniai kūrėjai: broliai
Odumai, G. E. Hutchinsonas, R. Margalefas ir
B. C. Patennas.
9. Ekologija dabar
Šiuo metu ekologija neturi savo visiems
daugmaţ vienodai priimtino veido.
Egzistuoja, gretafunkcionuodamos, bent kelios
mokyklos ar srovės, iš jų ekstremaliai viena nuo
kitos nutolusios yra dvi:
1) paveldėtas holistinis poţiūris į ekologijos
tikslus ir priemones;
2) šiek tiek vėliau atsiradęs analitinis
poţiūris, pagrindinį dėmesį skiriantis
pupuliacijoms.
10.
11. Veiksniai ţalingi aplinkai
Oro
tarša
Smogas
Automobilių transportas
Pramonė
Šiltnamio efektas
Ozono sluoksnio plonėjimas
Vandens tarša
12. Alternatyvūs energijos šaltiniai
Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra labai
svarbūs, kadangi daţniausiai jie yra daug
švaresni uţ tradicinį kurą, kuris ne tik kad nėra
ekologiškas, bet dar ir kaţkada baigsis.
13. Atsinaujinantys energijos
šaltiniai:
Saulės
energija paverčiama šiluma ir šviesa
Vėjo energija paverčiama elektra
Bioenergija paverčiama šiluma ir elektra
Hidroenergija paverčiama elektra
Geoterminė energija paverčiama šiluma ir
elektra
14. Kuo ekologija svarbi gyvūnams
ir augalams?
Mes taip smarkiai keičiame aplinką, kad
gyvūnai ir augalai ţūva. Tai vadinama gyvybinės
erdvės praradimu. Ţmonės medţioja gyvūnus dėl
jų kailio, odos, ragų ar mėsos, o kartais tiesiog
todėl, kad gyvūnai jiems trukdo. Didelę grėsmę
kelia ir aplinkos teršimas, kenkiantis
vandenynams, upems ir miškams.
Gamtosauga- gyvosios gamtos valdymas ir
rūpinimasis ja, tai gyvūnų globa ir jų saugojimas
nuo naikinančios ţmogaus rankos.
15. Gyvybė žemėje negalėtų egzistuoti be augalų. Žmonėms ir
gyvūnams augalų reikia maistui ir deguoniui. Medžiai
aprūpina mus mediena kurui, baldams ir įrankiams. Beveik
kiekvienoje šalyje milijonai žmonių augina daržoves ir gėles
maistui ir savo malonumui.
16. Ekologijos problemų
maţinimas
Įprastas elektros lemputes keisti ekologinėmis: nors
jos ir brangesnės, bet suvartoja penkis kartus
maţiau energijos ir tarnauja ilgiau.
Išeidamai iš patalpų, visuomet išjunkite šviesą.
Nepalikite prietaisų budėjimo reţime: sutaupysite
10 proc. energijos.
Vartokite skalbimo priemones be fosfatų. O
geriausia - rinkis natūralią priemonę - muilamedţio
riešutus, kurie ne tik delikatūs, bet ir daugkartiniai.
Rūšiuoti namų atliekas.
17. Pirkdami
prekes, atsisakykite vienkartinio maišelio:
prireiks net 400 metų, kad jis suirtų.
Rinkis vietinius ir sezoninius produktus: sumaţės
transporto priemonių keliamas oro uţterštumas.
Neišmesti vienkartinių muilo ar kt. priemonių flakonų:
juos vėl pripildyk, nusipirkęs nefasuoto produkto
atsargą.
Darbe stengtis kiek galima maţiau eikvoti popieriaus.
Tuščią lapo pusę panaudoti įvairioms pastaboms ar
vietiniam susirašinėjimui.
Ilgoms kelionėms rinkis traukinį, o ne automobilį ar
lėktuvą.
Trumpas distancijas įveik pačia ekologiškiausia
priemone - savo kojomis. Sveika ir paties, ir planetai.
Nekirsti miškų.
Nemedţioti.
18. Darome išvadą...
Ţmogus kaip ir visi kiti gyvi ţemės
organizmai daro didţiulę įtaką visam
gamtos mechanizmui. Kadangi jis gali
daryti veiksmus kurie gali įtakoti
gamta, supratęs visa tos sistemos tvarka ar
esmė, jis galėtų suprasti ir tai, kaip jis
galėtų jai pakenkti ar atvirkščiai. Šiai
sistemai suprasti atsirado mokslo šaka
pavadinta ekologija, apie kurią rašėme
viso šio referato metu.
