SPALIO 26 D.14 VAL.
Centro bendruomenė uždegs simbolinę žvakelę į amžinybę
išėjusiųjų atminimui paliudyti ir tradiciškai keliaus į Petrašiūnų
panteoną pagerbti mirusiųjų.
2.
DIEMEDŽIU ŽYDĖSIU
Irvienąkart, pavasari,
Tu vėl atjosi drąsiai -
O mylimas pavasari,
Manęs jau neberasi - -
Sulaikęs juodbėrį staiga,
Į žemę pažiūrėsi:
Ir žemė taps žiedais marga ...
Aš diemedžiu žydėsiu - - Salomėja Nėris
3.
SALOMĖJA NĖRIS
(1904-1945)
Lietuvių literatūros klasikė,
ryškiausia nepriklausomybės
laikais išaugusi poetė, pasiekusi
meno aukštumų. Savo jausmo
grynumu, formos lengvumu,
melodingumu ji yra tikra
čiulbanti lakštingala, nesudėtinga
minties gelmėmis, bet
patraukianti širdies atvirumu.
4.
TITAS MASIULIS
(1962-1991)
1962 m. vasario 6 d. Kaune –
1991 m. sausio 13 d. Vilniuj – viena
iš Sausio 13-osios įvykių
aukų, žuvo sausio 13 d.
naktį, gindamas
Lietuvos Respublikos laisvę ir
nepriklausomybę. Jo vardu
pavadinta gatvė
Kaune, Petrašiūnuose.
5.
ROMAS KALANTA
(1953-1972)
Lietuvių laisvės
kovotojas, disidentas, susideginęs už
Lietuvos laisvę. Po R.Kalantos
susideginimo prasidėjo masiniai
mitingai, susirėmimai su saugumo
pareigūnais. Demonstracijos galutinai
buvo numalšintos 1972 m. Drastiškas
Kalantos poelgis pagyvino antitarybines
nuotaikas krašte, suteikė vilties, kad
įmanoma pasiekti nepriklausomybę. R.
Kalanta virto nacionaliniu didvyriu.
6.
RIČARDAS MIKUTAVIČIUS
(1935-1998)
Lietuvių kunigas, teologijos mokslų
daktaras. Bažnyčiose populiarino poetų
kūrybą, pats kūrė eilės. 1992 m. už
publicistinę veiklą apdovanotas Prano
Dovydaičio premija. 1998 m. birželio 30
d. buvo nužudytas dėl vertingos meno
dirbinių kolekcijos, kurios dalis jau yra
surasta. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Po mirties, 2000 m. kunigui buvo
suteiktas Kauno miesto garbės piliečio
vardas.
7.
ANTANAS ŽMUIDZINAVIČIUS
(1876-1966)
Lietuvos
dailininkas, kolekcionierius, visuomenės
veikėjas. Jo vardas siejamas ne tik su
svarbiais XX a. pradžios Lietuvos istorijos
įvykiais, tautinių simbolių
įtvirtinimu, muziejine veikla, bet ir Lietuvos
tapybos raida. Yra sukūręs apie 2000 įvairių
technikų, žanrų, temų kūrinių, o jo kūrybos
ašis – peizažinė tapyba, kuriai būdingas
romantiškas, lyriškas gamtovaizdžio
perteikimas, realistinė vaizdo
traktuotė, siekis idealizuoti, pabrėžti gimtojo
krašto gamtos grožį.
8.
JUOZAS INDRA
(1918-1968)
Savo vardą į lietuvių muzikos istoriją
įrašė operos
solisto, dirigento, kompozitoriaus
darbais. Nors žymiausiais jo kūriniais
laikomi baletas "Audronė"bei
programinė simfonija "Griuvėsių
miestas",
pagrindinė kompozitoriaus kūrybos
sritis buvo lietuvių liaudies dainų
Harmonizavimas.
