Downloaded 15 times
Romantizmas Lietuvoje
- 1. Romantizmo muzika DARBĄ ATLIKO ARŪNASŢIVATKAUSKAS
- 2. Bethoveno kūryba muzikojebaigėsi dar viena reikšminga epocha muzikos istorijoje. Klasicizmą pakeitė romantizmas. Klasicizmo ir romantizmo epochos nebuvo prieštaringos, o kaip tik papildė viena kitą, abiejų laikotarpių muzikos stilius vienijo bendri bruoţai.
- 3. Romantinė muzika klestėjoIXXa. Kompozitoriai romantikai didelį dėmesį skyrė jausmams, ţmogaus vidiniam pasauliui. Romantikai laikėsi tokio principo, kad muzika galinti išreikšti ţmogaus jausmus be ţodţių. Pagrindinė muzikos išraiškos priemonė jų kūryboje buvo orkestras, daţniausiai simfoninis, kuris turi plačias išraiškos galimybes, todėl romantikų kompozitorių kūryboje svarbią vietą uţima būtent orkestrinė muzika.
- 4. Kiekviena epocha turisau būdingus ţanrus. Kompozitoriai ir romantikai mėgo maţos apimties ir nesudėtingos formos kūrinius: • instrumentines pjeses, • dainas, • romansus. Tačiau trumpus kūrinius mėgo jungti į vieną vienumą – ciklus. Vietoje simfonijų (nors kūrė ir jas) jie labiau mėgo simfoninės poemos, simfoninės urvertiūros ţanrą. Kadangi romantikai muzikoje svarbiausią dėmesį skyrė jausmų išraiškai, jų muziką galima būtų apibūdinti šiais ţodţiais: • jausminga, • melodinga, • išraiškinga, • daininga, • kūrybiška.
- 5. Neabejotinai didelis muzikosryšys romantikų kūryboje pastebimas su poezija, lyrika ir literatūra. Joms apsijungus gimė kamerinės dainos ţanras. Svarbią vietą kūryboje uţima programinė muzika – instrumentinė muzika, lydima programos ir siuţeto. Daţnai jau pats pavadinimas nusako siuţetą ir pagrindinę muzikos mintį.
- 6. Romantikų kūryboje sutinkameaiškią harmoniją, kuri buvo būdinga ir klasicizmo muzikai. Tik šalia T, S, D, romantikai naudoja spalvingus II, III, IV, VI laipsnio akordus. Romantizmo muzikos ţymiausi kūrėjai yra šie: • • • • • • • • F. Šubertas, R. Šumanas, F. Listas, F. Mendelsonas, J. Bromsas, A. Dvorţakas, P. Čiaikovskis, M.K. Čiurlionis
- 7.
- 8. Vilniaus muzikinis gyvenimasitin pagyvėjo, kai 1802 m. Vilniaus Universitete buvo įsteigta muzikos katedra, viena pirmųjų Europos miestuose. Šios katedros įkūrėjas – vokiečių kilmės kompozitorius J. D. Holandas (1746 – 1827 m.).
- 9. Po 1831 m.sukilimo muzikinis Vilniaus gyvenimas prislopo. Jį kiek pagyvino tuo metu Vilniuje gyvenęs lenkų kompozitorius S. Moniuška (1819 – 1872 m.) bei nuolat besilankę gastroliuojantys muzikantai.
- 10. 19 a. viduryjeVilnius tapo svarbiu muzikos instrumentų gamybos centru. 1850 m. jame veikė net septynios fortepionų ir kitų instrumentų dirbtuvės. Imti uţrašinėti bei spausdinti lietuvių liaudies dainų tekstai ir melodijos. Pirmieji to ėmėsi L. Rėza ir S. Stanevičius. Liaudies dainos domino ir kitus to meto šviesulius: A. Baranauską (1835 – 1902 m.), kūrusį religines giesmes, V. Kudirką (1858 – 1899 m.), komponavusį nesudėtingas pjeses, harmonizavusį lietuvių liaudies dainas.
- 11. V. Kudirkos atvejis unikaluslietuvių kultūros istorijoje: talentingas rašytojas ir publicistas ne tik domėjosi muzika, pats muzikavo, bet ir kūrė. Tautinėje Paryţiaus parodoje eksponuotos šešių V. Kudirkos kūrinių natos tuo įrodant, kad net spaudos draudimo metais lietuvių menas gyveno ir stiprėjo.
- 12. Tautinę ţmonių dvasiąţadino ir Vydūnas (1868 – 1953 m.). Filosofas, rašytojas, chorinių dainų kūrėjas, aukštinęs nenugalimą meno jėgą ir dvasinį ţmogaus bei tautos tobulėjimą.
- 13. Vienas pirmųjų lietuvių muzikųprofesionalų buvo J. Kalvaitis (1842 – 1900 m.), labiau išgarsėjęs kaip pirmųjų lietuviškų mišių, dedikuotų kunigui A. Strazdui, kūrėjas.
- 14. Profesionalios fortepioninės ir simfoninėsmuzikos pradininkas Lietuvoje yra M. K. Čiurlionis. Ţymūs to meto kompozitoriai J. Naujalis, Česlovas Sasnauskas, Mikas Petrauskas, Stasys Šimkus, Juozas Talat-Kiaupša. Buvo įprasta, kad kompozitoriai muzikos mokslo mokėsi pas vargonininkus, tad šie kompozitoriai įgijo vargonininko specialybę, o po to ir kompozicijos.
- 15. Lietuviškos instrumentinės muzikos pradininku laikomas Vincas Kudirka(1858 – 1899 m.). Jis buvo gabus muzikai, grojo smuiku ir fortepionu. Jis kūrė nedidelės apimties kūrinius fortepionui, o taip pat yra ţinomas kaip Lietuvos himno melodijos ir ţodţių autorius.
- 16. Juozas Naujalis – pirmasislietuvių muzikas, kuris įgijo profesinį išsilavinimą Varšuvos Muzikos institute, ten jis baigė vargonų ir kompozicijos specialybę. Jo kurtos dainos chorui tiek išpopuliarėjo, kad virto liaudies dainomis, pvz.: “Lietuva brangi”, “Uţ Raseinių ant dubysos”, “Kur banguoja Nemunėlis” ir t.t. Nors jis rašė muziką ir instrumentams, tačiau vokalinė kūryba uţėmė svarbiausią vietą.
- 17. Česlovas Sasnauskas –taip pat yra ţinomas kaip vargonininkas ir chorvedys. Jo sukurtos choro dainos buvo tokios pat populiarios kaip ir Naujalio: “Kur bėga Šešupė”, “Uţmigo ţemė”, “Karvedėlis”, ” Siuntė mane motinėlė” ir kt.
- 18. IXX a. Lietuvoskultūros raidai didelę įtaką davė mokytojai, gydytojai bei atsiradę laikraščiai “Aušra” ir “Varpas”. Jau 19 a. daugėjo ţmonių, kurie norėjo įgyti muzikinį išsilavinimą Leipcigo, Maskvos, Peterburgo ir Varšuvos koncervatorijose. Labai svarbus įvykis – 1920 m. įkurta pirmoji vaikų muzikos mokykla Kaune, kuri atvėrė pačias galimybes muzikos vystimuisi. Čiurlionis sukūrė dvi simfonines poemas “Jūra” ir “Miške”.
- 19.