1. pas šeimyninis J. Basanavičiaus gyve-
nimas taip pat prabėgo ne Lietuvoje.
Gilindamas medicinos žinias Praho-
JONAS je, jis susipažino su Gabriele Eleono-
ra Mohl ir 1884 m. ją vedė. Po penke-
BASANAVIČIUS rių metų daktaro žmona mirė.
(1851 – 1927 m.) Pasibaigus lietuviškos spaudos
draudimui, atsirado palankios są-
„Kaip aušrai auštant nyksta lygos J. Basanavičiui grįžti į Lietu-
Skaidrūs, romantiški jausmai, apie
nuo žemės nakties tamsybė, vą. 1905 m. jis apsigyveno Vilniu- kokius skaitome nebent garsiausiuose
o kad taip jau prašvistų ir je ir ėmėsi visuomeninės veiklos, ku- meilės romanuose siejo dr. J. Basana-
Lietuvos dvasia!“ rią vainikavo 1918 m. vasario 16-oji. vičių su Gabriele Eleonora Mohl,
Dvidešimt Lietuvos Tarybos narių, čekų vokietaite.
Jonas Basanavičius, „Aušra“
pirmininkaujant J. Basanavičiui, pa-
skelbė Lietuvos nepriklausomybės mi. J. Basanavičius sukūrė romantinę
aktą. Tautos patriarchas mirė Vilniu- hipotezę apie lietuvių kilmę iš trakų–
je 1927 m. Simboliška, jog jo gyveni- frygų. Etnografinis daktaro palikimas
D aktaras Jonas Basanavičius –
vienas ryškiausių tautinio at-
gimimo veikėjų, pirmojo lietuviško
sitetas 1832 m. buvo carinės Rusi-
jos uždarytas ir neveikė iki 1919 m.).
Užsienyje J. Basanavičius išgyveno
mo kelias baigėsi būtent vasario 16 d.
J. Basanavičius buvo palaidotas Rasų
kapinėse. Laidotuvėse dalyvavo tūks-
išleistas rinkiniuose „Lietuviškos pa-
sakos“, „Ožkabalių dainos“, „Iš gyve-
nimo vėlių bei velnių“, „Lietuviškos
laikraščio „Aušra“ redaktorius, gy- daugiau kaip tris dešimtmečius. tančiai žmonių, o Lietuvoje buvo pa- pasakos įvairios“.
dytojas, tautosakininkas, publicistas. Maskvos universiteto Istorijos–fi- skelbtas penkių dienų gedulas. Be tautosakos, J. Basanavičių do-
Jis vadinamas tautos patriarchu ir losofijos fakultete J. Basanavičius mo- J. Basanavičius domėjosi lietuvių mino archeologija, istoriniai tyri-
šio vardo nusipelnė tiek švietėjiška, kėsi 1873–1874 m., paskui, gavęs sti- tautosaka, mitologija ir kalbos ištako- mai. Gyvendamas Bulgarijoje jis ka-
tiek visuomenine, tiek politine veikla. pendiją, perėjo į Medicinos fakultetą. mis, aukštino tautos praeitį. Dar be- sinėjo Romos laikų griuvėsius, o grį-
J. Basanavičius ne tik žadino lietuviš- 1879 m. J. Basanavičius baigė univer- simokydamas Marijampolės gimna- žęs į gimtinę, įkūrus Lietuvių Mokslo
ką savimonę, bet ir aktyviai dalyvavo sitetą, bet gydytojo darbo Maskvoje zijoje, ėmėsi tautosakininko veiklos – draugiją, iniciavo archeologinius kasi-
kuriant nepriklausomą valstybę. negavo, todėl 1880 m. išvyko į Bul- užrašinėjo savo gimtojo Ožkabalių nėjimus įvairiose Lietuvos vietovėse.
J. Basanavičius gimė 1851 m. gariją, kur Lome pradėjo dirbti ligo- kaimo ir apylinkių dainas ir pasakas. J. Basanavičius su bendramin-
Ožkabalių kaime, Vilkaviškio apskri- ninės vadovu. Šioje šalyje prabėgo di- Ir vėliau, gyvendamas toli nuo Lietu- čiais pradėjo leisti pirmąjį lietuvišką
tyje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. delė daktaro gyvenimo dalis. Jis dir- vos, įkalbėjo bendraminčius tėvynėje laikraštį „Aušra“ (1883–1886 m. leis-
Paaugusiam sūnui tėvai samdė kaimo bo Lomo, Elenos, Varnos miestuose. rinkti dainas, sakmes, pasakas ir ki- tas Ragainėje ir Tilžėje). Nors ir gy-
mokytoją – daraktorių, o vėliau vedė Gyvendamas Bulgarijoje, J. Basanavi- tą žodinę tautosaką, ją užrašinėjo ir vendamas užsienyje, jis tapo pirmuo-
į Lukšių pradinę mokyklą. Jam buvo čius pradėjo dalyvauti politinėje vei- publikavo. Taip pat domėjosi bulga- ju leidinio redaktoriumi.
numatyta kunigo karjera, bet, baigęs kloje, buvo demokratų partijos atsto- rų tautosaka, rinko etnografinę me- Pirmajame „Aušros“ numeryje
Marijampolės gimnaziją, J. Basana- vas Varnos taryboje. 1892 m. gydyto- džiagą. Aptikęs panašumų su lietu- publikuota garsioji prakalba, kurio-
vičius perkalbėjo tėvus ir išvyko tęs- jas buvo apdovanotas Bulgarijos ordi- vių kultūra, ėmė domėtis ir trakų tau- je buvo suformuota tautos atgimimo
ti mokslų į Maskvą (Vilniaus univer- nu „Už pilietinius nuopelnus“. Trum- ta, tai tapo didele jo tyrinėjimų sriti- idėja. Laikraštyje stengtasi žadinti lie-
FF LT Basanavicius.indd 1 14/06/2012 13:11

2. Iškiliausi tuvių tautinę savigarbą, skatinti meilę 1917 m. rugsėjo 18–22 d. priėmusiai
Lietuvos gimtajam kraštui. „Juk ir mes esame labai svarbius dokumentus, padėju-
žmonės
tokie pat žmonės, kaip ir mūsų kai- sius pamatus Lietuvos nepriklauso-
mynai, ir norime visomis teisybėmis, mybės atkūrimui. Konferencijos me-
AUTENTIŠKUMO SERTIFIKATAS priklausančiomis visai žmonijai, ly- tu išrinkta Lietuvos Taryba. J. Basa-
giai su mūsų kaimynais naudotis“,– navičius tapo vienu iš jos narių. Jam
rašė J. Basanavičius. Perskaitęs „Auš- pirmininkaujant, 1918 m. vasario
rą“, impulsą sugrįžti į lietuvybę paju- 16 d., Taryba paskelbė Lietuvos Ne-
to būsimasis „Tautiškos giesmės“ au- priklausomybės aktą. J. Basanavičius
torius Vincas Kudirka. perskaitė akto tekstą ir pirmasis jį
Didžiausias tautos patriarcho pa- pasirašė.
likimas – visuomeninė-politinė vei- Lenkams užėmus Vilniaus kraš-
kla, siekiant Lietuvai tautinės ir so- tą J. Basanavičius pasiliko Vilniuje
cialinės laisvės. Jo iniciatyva 1905 m. ir ėmėsi kovos už lietuvių teisių iš-
buvo sušauktas Didysis Vilniaus Sei- saugojimą okupuotame krašte. Dir-
Leidimo metai: 2011 mas, kuriam J. Basanavičius ir pirmi- bo Vilniaus lietuvių gimnazijos gy-
Masė: 24 g ninkavo. Seime caro valdžiai buvo iš- dytoju, dalyvavo švietimo draugijos
Skersmuo: 38,6 mm keltas reikalavimas suteikti autono- „Rytas“ veikloje, pirmininkavo lie-
Metalas: varis, dengtas 999/1000 prabos miją etnografinei Lietuvai. Po dviejų tuviškoms draugijoms, rašė straips-
auksu metų daktaro iniciatyva įsteigta Lie- nius į lietuvišką spaudą, globojo
Kokybė: blizgus paviršius, matinis reljefas tuvių mokslo draugija. Jos pirminin- Lietuvių mokslo draugijos bibliote-
(„proof-like“) ku J. Basanavičius buvo iki pat mir- ką ir rankraščių skyrių. Tautos pa-
Autorius: Elles Kloosterman (Olandija) ties. Draugija leido žurnalą „Lietuvių triarchas ne tik nurodė tautai gaires,
Nukaldinta: St Pauls monetų kalykloje tauta“, tyrė kalbą, tarmes, rinko dai- bet ir pats padėjo pasiekti svarbiau-
(Didžioji Britanija) nas, patarles, plėtojo mokslinius tyri- sią tikslą – nepriklausomybę. Dau-
Aversas: Jono Basanavičiaus portretas nėjimus, rengė ir leido vadovėlius lie- gelis Lietuvos miestų šiandien puo-
Reversas: stilizuotas įvairių epochų Vytis tuviškoms mokykloms. šiasi paminklais Jonui Basanavičiui,
Tiražas: 7 500 vnt. J. Basanavičius pirmininkavo ir jo vardu vadinamos gatvės, skverai,
istorinei Vilniaus konferencijai, aikštės, parkai.
GARANTIJA
1988 m. balandžio 1 d. šalia gimtosios
Šiuo dokumentu medaliui suteikiama neribota J. Basanavičiaus sodybos buvo pradėtas
autentiškumo garantija. sodinti Lietuvos tautinio atgimimo
ąžuolynas. Tris savaitgalius žmonės
važiavo iš visos Lietuvos ir ne tik
Lietuvos, bet ir Latvijos, Gudijos bei
UAB „Monetų namai“ Kaliningrado srities lietuviai. Vežė ir
sodino ąžuoliukus, liepaites, eglaites
1SFace001
ir kitus Lietuvoje nuo seno augusius
medžius, buvo užsodinta 30 ha plotas.
FF LT Basanavicius.indd 2 14/06/2012 13:11