Liudviko Rėzos kultūros centro veiklos pristatymas
1. LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
L. Rėzos 8, LT-93101 Neringa, Lietuva
tel./faks: (8 469) 53448
el. paštas: kultura@lrezoskc.lt
www.lrezoskc.lt
1
2. LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
1902-1903m. Juodkrantėje
pastatyta nauja raudonų plytų
mokykla - tipiškas Rytų Prūsijai
pastatas.
2003m. pirmą kartą po 100 metų
pasikeitė senosios mokyklos
paskirtis: čia įsikūrė Juodkrantės
parodų namai.
2007m. sausio 22 d. Juodkrantės
parodų namai ir Juodkrantės
kultūros namai buvo apjungti ir
reorganizuoti į kultūros centrą,
kuriam buvo suteiktas Liudviko
Rėzos vardas.
2
3. CENTRE NUOLAT VEIKIA ISTORINĖ EKSPOZICIJA, SKIRTA IŠKILIAI ŠIO
KRAŠTO ASMENYBEI – MARTYNUI LIUDVIKUI RĖZAI IR
JUODKRANTĖS ISTORIJAI
2004 metais, minint Valstybės dieną –
liepos 6-ją, buvusiuose Juodkrantės
parodų namuose atidaryta nuolat
veikianti istorinė ekspozicija. (Jos
koncepciją parengė Klaipėdos universiteto
doc. dr. Nijolė Strakauskaitė ir Mažosios
Lietuvos istorijos muziejaus direktorius doc.
dr. Jonas Genys. Ją realizuojant talkino
istorikai Zita Genienė ir Julius Žukas).
Ekpozicijoje atsispindi ryškiausi
Juodkrantės istorijos raidos momentai.
Seniausi mus pasiekę Juodkrantės
paminėjimo istoriniuose šaltiniuose
faktai, pirmosios žinomos gyventojų
pavardės, gintaro gavybos reikšmė
Juodkrantės suklestėjimui XIX a.,
Juodkrantės – parapijos centro vaidmuo
ir kurorto gyvenimo koloritas.
3
4. Martynas Liudvikas Rėza - ryškiausia
šio krašto kultūros asmenybė . Čia
eksponuojamas labai reikšmingas Rėzos
darbas – jo surinktos ir išleistos šio
krašto “Dainos”, kiti publikuoti jo
rankraščiai ir leidiniai apie Rėzą.
Atraktyvi šios ekspozicijos dalis –
kompiuterinis terminalas, kuriame
patalpinta gausi informacija apie Rėzos
asmenybę, jo veiklą ir kūrybą, jo epochos
kultūros atmosferą ir kt. Labai
patraukliai vizualine prasme realizuota
idėja apie Karvaičių kaimo užpustimo
smėliu procesą. Terminalą darbui
parengė Klaipėdos universiteto Gamtos
fakulteto studentai (grupės vadovas
doc.dr. Vitalijus Denisovas).
4
5. ,,XIX AMŽIAUS JUODKRANTĖS MAKETAS“
Bendradarbiaujant su
Lietuvos žmonių su negalia
aplinkos pritaikymo
asociacija (LŽSNAPA) ir
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių
sąjunga (LASS) (erdviniu
maketu vizualiai atkurti
istoriškai susiklostę XIX a.
Juodkrantės mikrorajonai:
Vilų rajonas, Kolonija, Žvejų
kaimas ir Naujieji
Karvaičiai). Maketo
sudarytojai: dizaineris
V.Deveikis, dailininkai
A.Krajinskas ir J.Bučmytė.
5
6. LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRO KULTŪRINEI VEIKLAI SKIRTOS
PATALPOS salės (iki 50 žmonių), tinkančios teminiams, dainuojamosios poezijos vakarams,
dvi parodų
kameriniams koncertams, užsiėmimams, paskaitoms, seminarams ir kt., - L. Rėzos g. 8
didžioji parodų salė
koncertų salė (iki 200 žmonių) - L. Rėzos g. 54
lauko estrada (iki 600 žmonių) – L. Rėzos g. 54.
6
7. LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRO VEIKLA
Centro veiklos tikslas –tenkinti ir ugdyti vietos bendruomenės visų amžiaus grupių
kultūros poreikius, išlaikyti ir tęsti krašto tradicijas, puoselėti etninę kultūrą, organizuoti
mėgėjiško, profesionalaus meno renginius, bei teikti kitas kultūros paslaugas.
Vienas iš pagrindinių uždavinių- reprezentuoti ir populiarinti Kuršių nerijos kultūros
istorijos paveldą, etninę kultūrą akcentuojant ryškiausius Juodkrantės istorijos raidos
momentus ir pristatyti žymaus šio krašto kultūros asmenybės – Martyno Liudviko
Rėzos reikšmingus darbus nuolat veikiančioje istorinėje ekspozicijoje.
7
8. Rengiamos įvairios Lietuvos ir užsienio menininkų šiuolaikinio meno,
senosios dailės, istorijos parodos.
8
17. 2008 m. rugsėjo 6 d. įvyko pirmoji Liudviko Rėzos kultūros centro organizuojama folkloro šventė. Ji skirta Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjų vardams
įprasminti. Buvo pagerbtas vieno žymiausių Rytų Prūsijos kultūros veikėjo – L. Rėzos atminimas. Skambėjo jo užrašytos liaudies dainos. Tai siekis gaivinti
populiarias Juodkrantės švenčių tradicijas bei kopininkų ir žemininkų kultūrą pamario krašte. Ši šventė tapo tradicine pamario krašto švente.
17
18. 2009 m. rugpjūčio 1d. antroji šventė
2010 m. rugsėjo 4 d. trečioji šventė
18
20. Edukacinis, meninis-ekologinis vaikams ir jaunimui skirtas projektas ,,Kails!“
VšĮ “Impetus musicus” kiekvienais metais organizuojamasTarptautinis
kamerinės muzikos ir ekologijos festivalis “Nepaklusniųjų žemę” ir Ekologinė
akcija - pleneras
20
21. ORGANIZUOJAMA MENO KOLEKTYVŲ VEIKLA
Vokalinis moterų ansamblis ,,Neringa” . 2009-04-25 d. V-ajame respublikiniame
vokalinės muzikos festivalyje-konkurse „Iš širdies į širdį“, skirtame Lietuvos vardo
paminėjimo tūkstantmečiui, ,,Neringa“ laimėjo I laipsnio diplomą klasikos
kategorijoje ir tapo nugalėtoja, laimėjusia festivalio-konkurso „Iš širdies į širdį“ Grand
Prix.
Ansamblio ,,Neringa” repertuare – įvairių laikotarpių bei žanrų lietuvių bei užsienio
autorių dainos, giesmės.
21
22. 2010 spalio mėn. VIII-ajame respublikiniame solistų ir vokalinių ansamblių
konkurse ,,Sidabriniai balsai“ Liudviko Rėzos kultūros centro moterų
vokalinis ansamblis ,,Neringa“ iškovojo pirmojo laipsnio laureato diplomą.
2010 spalio mėn. Vilniuje vyko VIII-asis respublikinis solistų ir vokalinių ansamblių konkursas ,,Sidabriniai
balsai“. Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis ,,Neringa“ buvo pripažintas ir
įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – konkurso ,,Sidabriniai balsai“ pirmojo laipsnio laureato diplomu.
Įteiktas ir Laureato žymuo – Mažasis fjuzinginis vitražas.
Konkursą ,,Sidabriniai balsai“ kas penkeri metai organizuoja Lietuvos liaudies kultūros centras.
Konkurso finaliniame ture dalyvavo ankstesniuose turuose atrinkti visos Lietuvos geriausi vokaliniai ansambliai ir solistai.
Dalyvius vertino garbinga žymiausių Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos chorų dirigavimo specialistų, Dainų švenčių
rengėjų, kompozitorių komisija.
22
24. FOLKLORO ANSAMBLIS ,,AUŠRINĖ” ansamblio tautiniai kostiumai, atspindi XIX a.
pr. Ragainės apylinkių lietuvininkių šventadieninę nešioseną.
Ansamblio ,,Aušrinė“ tikslas – gaivinti senąją etninę kultūrą, Neringoje, šalyje ir už jos
ribų skleidžiant Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) etninės kultūros puoselėtojų
palikimą, ypatingą dėmesį skiriant M.L.Rėzos tautosakinei veiklai.
24
27. Moterų vokalinis ansamblis Linijinių šokių kolektyvas ,,Vėjų
“Mija”, rožė”.
27
28. M. L. RĖZOS VARDO ĮAMŽINIMAS NERINGOS MIESTE
1975 m. minint M. L. Rėzos 200 metų gimimo jubiliejų, kairėje kelio į Pervalką pusėje, ant
Skirpsto kopos pastatyta tautodailininko Eduardo Jonušo sukurta medžio skulptūra
M. L. Rėzai. Medinė skulptūra žvelgia į 1790 m. smėliu užneštą Karvaičių kaimą – M. L.
Rėzos gimtinę.
28
29. 1976 m. L. Rėzos vardu pavadinta pagrindinė Juodkrantės gatvė.
29
30. 1994 m. atidengtas skulptoriaus
Arūno Sakalausko paminklas
Liudvikui Rėzai Juodkrantėje.
30
31. 1994 m. Liudviko Rėzos vardas suteiktas Juodkrantės pagrindinei
mokyklai.
2006 m. Juodkrantės Liudviko Rėzos pagrindinė mokykla tampa
Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.
31
32. 2006-aisiais minint M.L.Rėzos 230-ąsias
gimimo metines, Buvusiuose Juodkrantės
parodų namuose buvo surengta mokslinė
konferencija, kurios pranešimų pagrindu
išleista knyga „Martynas Liudvikas Rėza:
epochų atspindžiai“, vainikavusi daugelio
metų mokslines paieškas. Juodkrantės
konferencija atliko ir kitą svarbų vaidmenį –
ji garsiai paskelbė (-usi) apie Liudviko Rėzos
kultūros centro įkūrimą.
2008 sausio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros
centre vyko knygos ,,Martynas Liudvikas
Rėza: epochų atspindžiai“ pristatymas,
skirtas M.L.Rėzos 232-ųjų gimimo metinių
paminėjimui. Po minėjimo įvyko sukviestų
mokslininkų ir kultūros darbuotojų posėdis,
kuriuo metu buvo nuspręsta įsteigti (-tas)
Liudviko Rėzos kultūros centro
kuratoriumą (Tarybą) kurio pirmininke
išrinkta juodkrantiškė Klaipėdos
universiteto doc. dr. N.Strakauskaitė.
32
33. LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRO
KURATORIUMO VEIKLA
Ieškoma galimybių bendradarbiaujant su Lietuvių literatūros ir tautosakos
institutu išleisti bent keletą M.L.Rėzos raštų tomų iš devynių numatytų – tai
būtų kultūrinis-istorinis nuopelnas ne tik Neringos miesto, bet ir visos
Lietuvos bei Europos kultūrai.
33
34. LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRO KURATORIUMO VEIKLA
Dedamos pastangos žymaus
vokiečių istoriko W. Hubatscho
surinktos dokumentinės
medžiagos apie Rytų Prūsiją
archyvo įsigijimui. Šio archyvo
įkurdinimas Liudviko Rėzos
kultūros centre sudarytų sąlygas
šiam centrui tapti rimtu mokslo
ir kultūros židiniu bei pritrauktų
nemaža mokslininkų, istorikų
dėmesio.
34
35. NUOLATINAI VEKIANTI ISTORINĖ PARODA
,,JUODKRANTĖ – ŽVEJŲ KAIMAS IR KURORTAS XX A. PRADŽIOJE.
IŠ ELISABETH KLUWE FOTOARCHYVO”
Kuratoriumo pirmininkės Dr.
N.Strakauskaitės dėka parengta ir
visuomenei pristatyta vardinė E.Kluwe
istorinė paroda ,,Juodkrantė – žvejų
kaimas ir kurortas XX a. pradžioje. Iš
Elisabeth Kluwe fotoarchyvo“.
35
36. ELISABETH KLUWE
Gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m.
vasario 23 d. žvejo Hanso Pietsch šeimoje,
lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo
Juodkrantės savivaldos institucijoje
(Bürgermeisteramt). 1944 m. rudenį su
pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos
gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje
netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26
d. mirė sulaukusi 85 – rių metų.
E.Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą,
kurio svarbą pirmiausiai suvokė patys jį
padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės
gyventojai, pavadindami šį fotoarchyvą
„Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba
„Schwarzorter Bibel“). Elisabeth Kluwe
fotoalbumas – neabejotinai unikalus
kultūrinės atminties faktas, nepaprastai
svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos,
bet ir platesniame Mažosios Lietuvos
(Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos
kontekste.
36
37. Ieškoma galimybių publikuoti E.Kluwe fotoarchyvą, kuris turėtų istorinę ir kultūrinę
reikšmę bei galėtų reprezentuoti Neringos miestą. Tai pasitarnautų Neringos
nekilnojamojo kultūrinio paveldo išsaugojimui ir sklaidai.
37
38. LIUDVIKO RĖZOS VARDOKuratoriumui pasiūlius-
Liudviko Rėzos kultūros centro KULTŪROS IR MENO PREMIJA
2008 m. gegužės 10 d. Neringos savivaldybės taryba įsteigė Liudviko Rėzos vardo kultūros
ir meno premiją. (Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą
mokslinės tiriamosios, edukacinės veiklos, etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimą. Premijai
gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai, asmenys
meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, kitos visuomeninės kūrėjus
vienijančios institucijos).
2010 m. sausio 8 d. Įteikta pirmoji premija Neringos tautodailininkui Eduardui Antanui
Jonušui.
38
39. Eduardas Antanas Jonušas
Dailininkas tapytojas, skulptorius. Gyvena Nidoje, yra Neringos miesto garbės pilietis.
Apsigyvenęs Neringoje E.Jonušas išpuošė ją medinėmis bei vario skulptūromis. Jis daug savo talento ir jėgų skyrė
Kuršių nerijos istorinio-kultūrinio paveldo išsaugojimui ir atkūrimui: surinko ir restauravo per 100 baigiančių sunykti
kuršių antkapinių paminklų - krikštų, senųjų kuršių laivų vėtrunges, sutvarkė kopų apželdintojo D. Kuverto kapą.
Vienas ryškiausių jo darbų - senovinio kurėno atkūrimas pagal senuosius brėžinius, atgabentus iš Vokietijos.
Aštuonis E.Jonušo tapybos darbus yra įsigijęs Lietuvos Dailės muziejus.
E.Jonušas yra gyva krašto istorija. Menininko darbai eksponuojami tiek Lietuvos, tiek ir užsienio parodų salėse.
39
40. M. L. Rėzos vardą garsinti
Juodkrantėje 2009-06-06 buvo
surengta bažnytinių chorų,
ansamblių bei orkestrų “Giesmių
šventė-2009”. Buvo atsigręžta į dar
vieną gilią Mažosios Lietuvos
kultūros tradiciją-evangelinių
giesmių giedojimą.
40
41. Doc. dr. Nijolė Strakauskaitė
2010 m. spalio 22 d. Liudviko Rėzos kultūros centre vykusiame Kuratoriumo posėdyje, buvo svarstomos pateiktos Neringos
savivaldybei 2011 metais Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti dvi kandidatūros, viena iš jų Juodkrantėje gimusi
ir Neringos mieste gyvenanti istorikė – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji
mokslo darbuotoja Doc. dr. Nijolė Strakauskaitė. Kuratoriumo posėdžio nariai vienbalsiai pritarė Doc. dr. Nijolės
Strakauskaitės, kandidatūrai. Šiam Kuratotriumo vieningam sprendimui dar turi pritarti Neringos savivaldybės kultūros
komitetas. Ir kaip praeitais metais ši Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija bus įteikta Liudviko Rėzos gimimo dienos
išvakarėse 2011 m., sausio 8 dieną.
Doc.dr. N.Strakauskaitė ilgamete bei kryptinga moksline-istorine veikla ypatingai daug prisidėjo prie Rytų Prūsijos ir
Mažosios Lietuvos bei Kuršių nerijos istorijos tyrinėjimų bei sklaidos.
41
42. Liudviko Rėzos kultūros centras sėkmingai vysto ir ateityje vis stipriau vystys
kultūrinę veiklą, jos sklaidą, susijusią su etnokultūra, mokslu, Mažosios Lietuvos
istorija, bendradarbiaujant su Kuratoriumo nariais bei LRKC partneriais – Lietuvių
kalbos institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Lietuvos konsulatu
Kaliningrade ir Kaliningrado srities lietuvių bendruomenės nariais, Kaliningrado I.Kanto
universitetu, Lietuvių kalbos katedra ir kt.
42