Lito devyniasdešimtmečio proga nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus kartu su žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstove ir oficialia kolekcinių monetų ir medalių platintoja Lietuvoje UAB „Monetų namai“ pristatė skulptoriaus Juozo Zikaro dar 1926 metais sukurtos ir iki šiol neemituotos auksinės 50-ies litų monetos repliką. Jai nukaldinti buvo panaudotos Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje saugomi monetos modeliai.
UAB „Monetų namai“ pristato unikalų paauksuotų medalių rinkinį, įamžinantį 3 mūsų tautos istorijai reikšmingus, bet mažai žinomus mūšius. Tai – didžiausia karine pergale prieš Rusiją tituluojamas Oršos mūšis, istorikų žymiausiomis XVII a. kautynėmis vadinamas Salaspilio mūšis, kuriame nedidelė lietuvių-lenkų kariuomenė sugebėjo pasiekti pergalę prieš pavyzdinę keliolikatūkstantinę švedų armiją, ir šiemet 650-ąsias metines švenčiantis mūšis prie Mėlynųjų Vandenų, kuriame, susivienijus lietuvių, ukrainiečių bei baltarusių pajėgoms iki tol atrodžiusi neįveikiama Aukso Orda patyrė triuškinantį pralaimėjimą.
1. zikinio teatro jis apsiliejo benzinu ir tuvės jau įvyko, suorganizavo eiseną.
padegė save, sušukęs: „Laisvę Lie- Nuo R. Kalantos namų patriotinius
tuvai!“. Tai buvo padaryta priešais šūkius („Laisvę!“, „Laisvę Lietuvai!“),
miesto vykdomojo komiteto pasta- skanduojanti minia pajudėjo į mies-
tą. Medikai jaunuolį rado dar gyvą, to centrą. Muzikinio teatro sode bu-
tačiau gegužės 15 d. rytą jis mirė li- vo sakomos kalbos. Yra duomenų, jog
goninėje. Išlikę R. Kalantos užrašai buvo pradėtos statyti barikados.
rodo, jog savižudybė buvo planuota. Gegužės 19 d. jaunimas vėl susi-
„Aš žinojau, kad vėliau ar anksčiau rinko į demonstraciją. KGB duome-
turėsiu tai padaryti. Aš neapken- nimis, per dvi dienas į gatves išėjo
Romas čiu socialistinės santvarkos“, – ra- daugiau nei 3000 žmonių. Kadangi
Kalanta šė R. Kalanta savo užrašų knygutėje.
Susideginimo data tikriausiai
milicijos pajėgų neužteko, buvo pa-
sitelkta vidaus kariuomenė ir drau-
(1953–1972 m.)
buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes govininkai. Demonstracijos išsklai-
po savaitės į Maskvą atvyko JAV dytos jėga, 402 asmenys buvo sulai-
„Laisvę Lietuvai!“ prezidentas Ričardas Niksonas. Vis- kyti. Politiniai motyvai oficialiai vėl
Paskutiniai R. Kalantos žodžiai gi sovietinės valdžios propaganda buvo nutylėti. Suimti asmenys ap-
ir KGB iš karto pasistengė paslėp- kaltinti chuliganizmu.
ti politinius aukos motyvus, griežtai Kauno įvykių atgarsiai sklido
pasmerkdami įvykį ir griebdamiesi po visą Lietuvą. Suaktyvėjo pogrin-
patikrinto metodo. Ir iki susidegi- dinių organizacijų veikla, daugely-
J aunuolis, per savo trumpą gyvenimą
nebuvęs nei garsiu, nei įtakingu, po
mirties tapo pasipriešinimo sovietinei
(dabar – Kauno technikos kolegija),
o motina – prekybos srityje. Pavadin-
ti disidentiška Kalantų šeimos tikrai
nimo propaganda sistemai nepalan-
kius asmenis apšaukdavo psichiškai
nesveikais. Tas pats padaryta R. Ka-
je miestų platinti antisovietiniai at-
sišaukimai ir R. Kalantai skirti ei-
lėraščiai. Gegužės 27 d. Šiauliuose
priespaudai simboliu. Tai buvo pasiek- negalima. 1963 m. Kalantos persikėlė lantos atveju. Penkių psichiatrų ko- prie V. Lenino paminklo trys jauni
ta didžiausios aukos – gyvybės – kaina. į Kauną. 1971 m. Romas turėjo baigti misija paskelbė, jog jaunuolis sirgo darbininkai susprogdino sprogsta-
Visuomenės dėmesį Romas Kalanta vidurinę mokyklą, bet neišlaikė kelių šizofrenija. Tik 1989 m. kita gydy- mąjį paketą. Savo poelgį jie paaiški-
atkreipė drastišku būdu, susideginda- egzaminų. Perėjęs į vakarinę (suau- tojų komisija dar kartą išanalizavo no noru sukelti tokias demonstraci-
mas Kaune. Ne mažiau svarbi už jo gusiųjų) mokyklą, jis kurį laiką dirbo medžiagą ir konstatavo, kad R. Ka- jas kaip Kaune. Birželį šalia Kauno–
auką buvo tautos reakcija, parodžiusi, „Aido“ gamykloje. Nors gauti atesta- lanta atliko sąmoningą veiksmą. Klaipėdos plento, netoli Ariogalos,
jog laisvės idealai neišnyko net tada, to nepavyko, R. Kalanta apibūdina- Įvykiai po R. Kalantos mir- slapta pastatytas kryžius su užrašu:
kai Lietuvos nepriklausomybė atrodė mas kaip apsiskaitęs, eilėraščius rašęs ties dažnai vadinami Kauno pava- „Romui Kalantai, pasiaukojusiam
nepasiekiamas tikslas. jaunuolis. Jis nešiojo ilgus plaukus, sariu. Baiminantis neramumų, lai- už Lietuvą“. Jis netrukus buvo nu-
R. Kalanta gimė 1953 m. vasario mėgo grupės „The Beatles“ muziką, dotuvės Romainių kapinėse gegužės verstas. Panevėžyje moksleiviai su-
22 d. Alytuje. Jo tėvas tarnavo sovie- grojo gitara, domėjosi hipių judėjimu. 18 d. valdžios iniciatyva surengtos degino pionierių kaklaraiščius.
tinėje kariuomenėje, Antrojo pasauli- Didvyriu ir kovos už laisvę simbo- dviem valandomis anksčiau nei pla- Kai kurie sovietine santvarka
nio karo metu buvo sužeistas. Po ka- liu 19-metis R. Kalanta tapo 1972 m. nuota. Prie R. Kalantos namų susi- nepatenkinti žmonės pasekė R. Ka-
ro jis dirbo Kauno politechnikume gegužės 14 d. Sode prie Kauno Mu- rinkęs jaunimas sužinojęs, kad laido- lantos pavyzdžiu. 1972 m. gegužės
FF LT Kalanta.indd 1 23/02/2012 12:17
2. 29 d. Varėnoje, iškėlęs lietuvišką tris- minklus. Vakaruose šis įvykis leido
Iškiliausi palvę, susidegino Stonys, birželio 3 d. dar kartą priminti, jog Baltijos šalys
Lietuvos Kaune – Andrius Andriuškevičius. Ir į SSRS sudėtį buvo įtrauktos netei-
žmonės šiais atvejais aukoms buvo priklijuo- sėtai. Nepaisant okupacinės valdžios
tos psichinių ligonių etiketės. Ne vi- pastangų, R. Kalanta nebuvo už-
AUTENTIŠKUMO SERTIFIKATAS si disidentai pritarė tokiai drastiškai mirštas ir Lietuvoje, tačiau galimy-
protesto formai, tačiau susideginimų bės įamžinti jo atminimą atsirado tik
būta ir vėlesniais metais. 1990 m., atgavus Nepriklausomybę. 1990 m.
protestuodamas prieš SSRS vykdo- R. Kalantos vardu Kaune pavadin-
mą Lietuvos blokadą, Maskvoje susi- ta gatvė, ant namo, kuriame jis gy-
degino Stanislovas Žemaitis. veno, pakabinta memorialinė lenta.
Netrukus po R. Kalantos mirties 2000 m. R. Kalanta po mirties apdo-
informacija apie jo poelgį per Mas- vanotas Vyčio kryžiaus I laipsnio or-
kvos disidentus pasiekė Vakarų ša- dinu. Apie jį sukurtas dokumentinis
lis. Apie susideginimą ir po jo seku- filmas „Fontano vaikai“. 2002 m. ge-
sius įvykius daug rašyta spaudoje, ži- gužės 14 d. žūties vietoje atidengtas
Leidimo metai: 2012 nia pranešta per radijo stotis. Užsie- paminklas „Aukos laukas“. 2005 m.
Svoris: 24 g nio lietuviai leido R. Kalantai skir- R. Kalantai suteiktas Laisvės kovų
Skersmuo: 38,6 mm tus pašto ženklus, knygas, statė pa- dalyvio statusas.
Metalas: varis, dengtas 999/1000 prabos auksu
Kokybė: blizgus paviršius, matinis reljefas
(„proof-like“)
Autorius: Elles Kloosterman (Olandija)
Nukaldinta: St Pauls monetų kalykloje
(Didžioji Britanija)
Aversas: Romo Kalantos portretas
Reversas: stilizuotas įvairių epochų Vytis
Tiražas: 7 500 vnt.
GARANTIJA
Šiuo dokumentu medaliui suteikiama neribota
autentiškumo garantija. Roberto Antinio sukurtas
paminklas Kaune.
Rinkodaros skyriaus vadovė
Amerikos lietuvių lėšomis
1SFace007
Čikagoje pastatytas paminklas
RomuiKalantai
FF LT Kalanta.indd 2 23/02/2012 12:17