slides about skristijonas donelaitis.

1. KRISTIJONAS
DONELAITIS
1714-1780

2. Klausimai
1. Kada ir kur gyveno K. Donelaitis?
2. Ką sukūre K. Donelaitis?
3. Kas būdinga K. Donelaičio kūrybai?
4. Kokia K. Donelaičio kūrybos reikšmė?
5. Kaip įamžintas K. Donelaičio atminimas?

3. Lietuvių grožinės literatūros pradininku
laikomas Kristijonas Donelaitis,
gyvenęs XVIII a. viduryje Mažojoje
Lietuvoje.

4. Taip galėjo atrodyti K.
Donelaitis. Archeologo
V. Urbonavičiaus
rekonstrukcija.

5. •
K. Donelaitis - pirmasis didelis
lietuvių poetas, nepakartojamas
literatūros talentas, kurio įtaką
tolimesnei lietuvių kultūrai sunku
nusakyti žodžiais. Jo kūryba
priklauso pereinamajam laikotarpiui,
kai dar nebuvo pasibaigusi Baroko
epocha, bet jau tolydžio stiprėjo
Švietimas.

6. Su Baroku Donelaitį sieja krikščioniška moralė, o
jo kūrybos ryšį su Šviečiamuoju amžiumi rodo
poeto panieka išnaudojimui, noras šviesti ir mokyti
lietuvių tautą, kuri vilko sunkų baudžiavos jungą ir
kuo toliau, tuo daugiau buvo germanizuojama.
Donelaitis stojo į kovą su visomis gyvenimo
negerovėmis - taip, kaip jis tai suprato.

7. Klausimai
1. Apie ką pasakojama poemoje “Metai”?
2. Kas būdinga K. Donelaičio poemai?
3. Kokia poemos vieta pasaulinėje
literatūroje?

8. Veikėjai
Poema “Metai” vaizduoja lietuvių baudžiauninkų
(Mažojoje Lietuvoje jie buvo vadinami būrais)
bendruomenę, jos socialinę padėtį ir dvasinius
bruožus.
“Metų” būrai - tai tie Mažosios Lietuvos lietuviai,
kurie išnyko germanizacijos bangose, bet amžinai
liko gyventi Donelaičio kūryboje.

10. “Metai” (ištrauka)
Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą
Ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės.
Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo,
Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto.
Tuo laukus orai drungni gaivindami glostė
Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė.
Krūmai su šilais visais išsibudino keltis,
O laukų kalnai su kloniais pametė skrandas.
Vislab, kas rudens biaurybėj numirė verkdams,
Vislab, kas ežere gyvendams peržiemavojo
Ar po savo keru per žiemą buvo miegojęs,
Vislab tuo pulkais išlindo vasarą sveikint.

11. Būrai
Dail. V. Jurkūnas

12. Kompozicija
Keturi metų laikai buvo tas kompozcinis
pagrindas, kuris leido aprėpti viską, nes būrų
darbai ir rūpesčiai kas metai kartojosi. Gamta
ir žmogus sukasi ratu: po pavasario, vasaros,
rudens ir žiemos vėl bus pavasaris...

13. Svarbiausias poemos klausimas
Baudžiava - didelė blogybė. Tad ką daryti,
kur ieškoti išeities? Tas klausimas ir tapo
poetui pats svarbiausias. Jis buvo įsitikinęs,
kad tėra vienintelis kelias: žmogus turi tapti
geresnis, teisingesnis. Todėl jis taip
nuoširdžiai mokė lietuvius būrus išminties,
dorovės, tautinio atsparumo.

14. Poemos dalys
Poemą sudaro keturios dalys: “Pavasario
linksmybės”, “Vasaros darbai”, “Rudenio
gerybės”, “Žiemos rūpesčiai”. Nuo pavasario iki
žiemos rodomi tie patys veikėjai, gyvenantys tame
pačiame Vyžlaukio valsčiuje (valsčių sudarydavo
20-30 kaimų).

15. Siužetas
Poemoje nėra siužeto, nes Donelaičiui rūpėjo
parodyti didelės žmonių grupės buitį ir likimą, o
ne pavienio žmogaus likimą.

16. Poemos kalba
K. Donelaitis turėjo “aukso plunksną”. Jis
puikiai mokėjo gimtąją kalbą ir, būdamas
talentingas kūrėjas, meniškai ją išdailino.
“Metuose” sunku rasti bent vieną eilutę,
parašytą sausais, nevaizdingais, bejausmiais
žodžiais. Poetas jautė žodžio grožį ir siekė jį
išryškinti. Todėl jo sukurtus vaizdus skaitytojas ir
mato, ir girdi.

17. Eilėdara
Eiliavimo meno Donelaitis mokėsi iš antikinių
rašytojų: jo poema parašyta hegzametru - šešių
pėdų nerimuotomis eilutėmis. “Metų” pėdą
sudaro du arba trys skiemenys.

18. Stilius
Donelaičio poemoje valstietiškas žodis ir antikinis
hegzametras susijungė į nepakartojamą visumą,
sukurdamas unikalų - lengvai atpažįstamą , su
niekieno nesupainiojamą – stilių.

19. K. Donelaičio atminimo įamžinimas
Sukurtas K. Donelaičio memorialas Tolminkiemyje. Ši idėja
subrendo artėjant poeto gimimo 250-osioms metinėms (1964),
Lietuvos Mokslų akademijos Prezidiumo nutarimu prie Lietuvių
kalbos ir literatūros instituto buvo įsteigta Nuolatinė Kristijono
Donelaičio komisija, pirmininkaujama K. Korsako. Jos iniciatyva
atstatyta po karo sugriuvusi Tolminkiemio bažnyčia (darbų
vadovas - inžinierius ir architektas bei archeologas N.
Kitkauskas) ir surasti K. Donelaičio palaikai. Atstatytoje
bažnyčioje 1979 m. atidarytas K. Donelaičio muziejus. Po
bažnyčios grindimis suradus K. Donelaičio palaikus (Paieškų
mokslinei komisijai vadovavo L. Gineitis), archeologas V.
Urbanavičius sukūrė K. Donelaičio skulptūrinį dokumentinį
portretą. Poeto palaikai naujai palaidoti toje pat vietoje
specialiai įrengtoje kriptoje.

20. Taip atrodo
restauruota
Tolminkiemio
bažnyčia, kurioje
įkurtas K.
Donelaičio muziejus.

22. Tolminkiemio
bažnyčios vidus.
Manoma, kad čia K.
Donelaitis būrams
skaitydavo savo
“Metus”.

23. 1979 m. spalio mėn.
Tolminkiemyje atidarytas
K. Donelaičio muziejus.
Šioje kriptoje perlaidotas
poetas. Bažnyčios
restauravimo autorius-
N. Kitkauskas

24. K. Donelaičio atminimo įamžinimas
Sukurta daug reikšmingų literatūros ir meno kūrinių
apie K. Donelaitį - Poezijos ir prozos kūrinius parašė
J. Marcinkevičius, K. Bradūnas, S. Šaltenis, E.
Mieželaitis, A. Drilinga ir kt. Kompozitorius A.
Bražinskas sukūrė operą „Kristijonas“. Savo prozos
kūriniuose Donelaitį pavaizdavo vokiečių rašytojai J.
Bobrovskis, H.-J. Cyrkė (Zierke), vokiečių
kompozitorius R. Kunadas parašė apie K. Donelaitį
operą ir kantatą. 2003 m. režisierius E. Nekrošius
pastatė spektaklį „Pradžia. K. Donelaitis. Metai

25. K. Donelaičio atminimo įamžinimas
Sukurta daug reikšmingų literatūros ir meno kūrinių
apie K. Donelaitį - Poezijos ir prozos kūrinius parašė J.
Marcinkevičius, K. Bradūnas, S. Šaltenis, E.
Mieželaitis, A. Drilinga ir kt. Kompozitorius A.
Bražinskas sukūrė operą „Kristijonas“. Savo prozos
kūriniuose Donelaitį pavaizdavo vokiečių rašytojai J.
Bobrovskis, H.-J. Cyrkė (Zierke), vokiečių
kompozitorius R. Kunadas parašė apie K. Donelaitį
operą ir kantatą. 2003 m. režisierius E. Nekrošius
pastatė spektaklį „Pradžia. K. Donelaitis. Metai

26. Aktoriai Vaidas Vilius,
Salvijus Trepulis ir
Kristina Mauruševičiūtė
Eimunto Nekrošiaus
spektaklyje "Pradžia.
K.Donelaitis. Metai"

27. K. Donelaičio atminimo įamžinimas
Įžymius grafikos, skulptūros, freskos darbus K.
Donelaičiui skyrė V. K. Jonynas, V. Jurkūnas, P.
Gailius, V. Kalinauskas, K. Bogdanas, P. Deltuva, E.
Varnas, V. Valius ir kt. 2003 m. atidengtas paminklas
K. Donelaičiui Bitėnų kapinaitėse. Kraštotyrininkas
B. Aleknavičius išleido fotoalbumą „Donelaitis ir
mes“. 1992 m. Vilniuje įsteigta Kristijono Donelaičio
draugija (pirm. N. Kitkauskas). Draugija leidžia
laikraštį Karaliaučiaus (Kaliningrado) sričiai
„Donelaičio žemė“ (red. S. Lukoševičius).

28. Tokį K. Donelaitį
įsivaizdavo P. Kalpokas.
1932

29. Tokį K. Donelaitį
įsivaizdavo V. Grybas.
1940

30. K. Donelaičio atminimo įamžinimas
Tokį K. Donelaitį įsivaizdavo
K. Bogdanas. 1963

31. Tokį K. Donelaitį
įsivaizdavo A.
Aleksandravičius. 1963

32. Tokį K. Donelaitį įsivaizdavo
S. Ušinskas. 1964

33. K. Donelaičio atminimo įamžinimas
S. Ušinsko vitražas.

34. Tokį K. Donelaitį įsivaizdavo
P. Rimša. 1955

35. Poema pasaulyje
Poema “Metai” išversta į kelioliką pasaulio kalbų
(vokiečių, latvių, lenkų, rusų, baltarusių, gruzinų,
čekų, vengrų, anglų, japonų, švedų). Ji įrašyta į
Europos literatūros šedevrų sąrašą, kurį 1977 m.
sudarė tarptautinė Švietimo, mokslo ir kultūros
organizacija (UNESKO).

36. Klausimai
1. Kada ir kur gyveno K. Donelaitis?
2. Ką sukūre K. Donelaitis?
3. Kas būdinga K. Donelaičio kūrybai?
4. Kokia K. Donelaičio kūrybos reikšmė?
5. Kaip įamžintas K. Donelaičio atminimas?

37. Klausimai
1. Apie ką pasakojama poemoje “Metai”?
2. Kas būdinga K. Donelaičio poemai?
3. Kokia poemos vieta pasaulinėje
literatūroje?

38. 1.Kokį tikslą turėjo Donelaitis kurdamas “Metus”?
A. Parodyti atskiro žmogaus likimą.
B. Siekė parodyti lietuvių bendruomenės gyvenimą.
C. Rasti atsakymą į klausimą: kaip įveikti
baudžiavą?
D. Parodyti gamtos ratą: pavasaris, vasara, ruduo,
žiema.

39. 2. Donelaičio poemos unikalumą sudaro:
A. poemos stilius,
B. gyva, vaizdinga kalba,
C. poemos kompozicija,
D. autoriaus sumanymas.

40. 3. “Metų” pagrindiniai veikėjai
A. miestiečiai,
B. kaimiečiai,
C. turtuoliai,
D. senoliai.

41. 4. Kuo yra įdomus Donelaičio eiliavimas?
A. Donelaičio poema neeiliuota.
B. Donelaičio eilėdara unikali, su niekuo
nesupainiojama.
C. Donelaičio poema parašyta antikine
eilėdara.
D. Donelaičio poemos kiekviena dalis parašyta
skirtinga eilėdara.

42. 5. Donelaičio kalba
A. turtinga ir vaizdinga,
B. sausa, nevaizdinga,
C. monotoniška,
D. trumpa ir aiški.

43. 6. K. Donelaitis
A. pirmosios lietuviškos knygos autorius.
B. lietuvių grožinės literatūros pradininkas.
C. pirmasis vertėjas ir rašytojas.
D. kalbininkas -tobulinęs lietuvių kalbą.

44. 7. Donelaičio poemai būdingi
A. Klasicizmo ir pereinamosios epochos bruožai.
B. Baroko ir klasicizmo epochų bruožai.
C. Švietimo ir klasicizmo epochų bruožai.
D. Baroko ir švietimo epochų bruožai.

45. 8. Kristijonas Donelaitis gyveno
A. Lenkijoje.
B. Lietuvoje.
C. Mažojoje Lietuvoje.
D. Vokietijoje

46. 9. K. Donelaičio nuostata:
A. žmogus turi tapti geresnis, teisingesnis.
B. rašytojas turi būti teisingas.
C. baudžiauninkas neišmintingas.
D. būrus reikia mokyti.

47. 10. K. Donelaitis poemoje
A. skelbė, kad reikia mokyti lietuvių tautą.
B. poetizuoja baudžiavą ir baudžiauninkus (būrus).
C. papasakojo apie gyvenimo negeroves.
D. kovojo su gyvenimo negerovėmis.