Kompetencijos: iš didelio rašto išėjo iš krašto

1. Kompetencijos: iš didelio rašto išėjo iš
krašto
(pagal Z. Alaunienę parengė Z. Kairaitis)
Sutrumpinimai:
DLKŽ – Dabartinis lietuvių kalbos žodynas;
TŽŽ – Tarptautinių žodžių žodynas (2005 m.);
EEŽ – Enciklopedinis edukologijos žodynas (L. Jovaiša);
TŽŽ – Tarptautinių žodžių žodynas (V. Vaitkevičiūtė);
DžŽ – Dažninis žodynas;
DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas;
LMKT – Lietuvių mokslo kalbos tekstynas.

2. Ką sako žodynai:
Kompetencija – klausimų ar reiškinių sritis, kurią kas gerai
išmano (DLKŽ);
- klausimų ar reiškinių sritis, su kurias gerai susipažinęs (TŽŽ,
2005).
Kas ta sritis? geriau – vidinė savybė.
-gebėjimas pagal kvalifikaciją, žinias, įgūdžius gerai atlikti
veiklą (L. Jovaiša, EEŽ);
- funkcinis gebėjimas adekvačiai atlikti tam tikrą veiklą, turėti
jai pakankamai žinių, įgūdžių, energijos (V. Vaitkevičiūtė, TŽŽ).
Taigi, kompetencija – tai gebėjimas labai gerai , tinkamai ir
kvalifikuotai veikti.
Kompetencija – išmanymas, t.y. specialistas, kuris puikiai
išmano savo veiklos sritį (Kalbos patarimai, 4 kn.).

3. Pavyzdžiai:
- ...mokytojo dalykinė ir profesinė kompetencija;
- ...reikalingas platus išsilavinimas, teikiantis lingvistinę,
socialinę ir emocinę kompetenciją;
- ...išaugo projektų dalyvių kvalifikacija ir kompetencija;
- ...kompetencijų aplanko parengimo metodika;
- ...vadovo vadybinė kompetencija nustatoma vertinant
keturias veiklos sritis.
Vienos kompetencijos – negana!
Kodėl nepakanka vadovams ir specialistams vienos
kompetencijos?
- ...ligoninės darbuotojų kompetencijų ugdymas;
- ...mokytojai nesupranta, kas yra kompetencijos;
- ...mokytojams bus įteikti pažymėjimai apie lankytus kursus ir
įgytas kompetencijas.

4. Kodėl sakoma – įgyti kompetencijų? Niekas nesako – įgyti išmanymų, įgyti protų,
o – turi išmanymą, protą, valią.
Gal tai reikšmingiau – turiu daug protų, valių, energijų, panašiai kaip pinigų.
Kompetencijų įvairovė ir sąvokų loginė maišalynė
Esama įvairių kompetencijų:
1. Mokymosi;
2. Mokymosi visą gyvenimą;
3. Profesinė;
4. Dalykinė;
5. Metodinė;
6. Socialinė;
7. Karjeros;
8. Strateginė;
9. Kultūros;
10. Diskurso;
11. Komunikavimo;
12. Mokėjimo mokytis;
13. Pragmatinė;
14. Mokėjimo rasti informaciją;
15. Kognityvinė;
16. Funkcinė;
17. Asmeninė;
18. Etinė;
19. Papildomoji;
20. Išimtinė;
21. Pasidalijamoji, arba tiesiog
22. Gebėjimą bendrauti;
23. Psichologinį atsparumą;
24. Požiūrio pozityvumą.

5. Galima nutuokti, kad kompetenciją sudaryta iš kitų
kompetencijų, o šios dar į smulkesnes...
Tik kodėl naudojamas tas pats terminas – kompetencija – ir
giminei, ir sąvokos rūšiniam skirtumui reikšti? (pagal sąvokos
apibrėžimo logiką).
Bandoma išsipainioti – kompetencijos skirstomos į :
25. Bendrąsias ir specialiąsias;
26. Bendrąsias ir dalykines;
27. Esmines ir esmines dalykines (gal pastarųjų porūšis?) ir
visai neaišku –
27. Dviprasmybės ir įvairovės (ar ji bendroji ar specialioji, ar
esminė?), o dar neužmiršti –
28. Metakompetencijos!

6. Jau visi mokiniai – kompetentingi, o mokslininkai
– tik gebingi.
Mokykloje jau nebetinka mokyti kokio nors dalyko, lavinti
sugebėjimus, sudaryti ir tvirtinti įgūdžius.
Reikia ugdyti ne tik pradinukų, bet ir ikimokyklinukų
kompetencijas. Pavyzdžiui, sveikatos saugojimo
kompetenciją, kurią sudaro 6-ios kompetencijos, viena jų –
gebėjimas justi ir valdyti kūną einant, bėgant, šliaužiant,
ropojant, lipant, šokinėjant, vartantis ir t.t. “Reikėtų pabandyti, ar dar
išlikusi kūlversčio kompetencija, bet draugė sako – dar sprandą nusisuksi” (Z.A.).
Vargšai mokslininkai, vargę prie projekto Lietuvos mokslininkų
gebėjimų ugdymas (www.lki.lt).
Trumpas plaukas – ilga kompetencija
Kompetencija antraštėse – tarsi kokybės ir šiuolaikiškumo
ženklas. Reikėtų “aktualizuoti” ir liaudies fraziologizmus ir
pasakas:

7. Pavyzdžiui:
• Kiekvienas savaip iš proto kraustosi → Kiekvienas iš proto
kraustosi pagal savo kompetencijas;
• Pagal Jurgį ir kepurė → Pagal kompetencijas ir kepurė
• Kiaulių neganęs, kompetencijų neįgysi;
• Trumpas plaukas – ilga kompetencija, ilgas plaukas – trumpa
kompetencija.
• Buvo trys broliai, du kompetentingi, o trečias kvailas.
• Ką sako statistiniai duomenys
Kompetencijos dažnis – 95 (DžŽ);
- vardininko linksnyje – 1594 atvejų, o kitų formų ir vedinių –
9005 atv. (DLKT, www.donelaitis);
Taigi, gana įsišaknijęs žodis. Tačiau akademinėje kalboje –
- tik 199 atv. (LMKT, www.coralit.lt).
Vadinasi, mokslininkai nesižavi kompetencijos terminu ir jį
vartoja rečiau, tiksliau ir atsargiau.

8. Autorių metakalba
Autorių metakalbos analizė – tai konkrečių vartosenos
pavyzdžių nagrinėjimas, kai autorius nurodo, paaiškina,
kaip tą terminą suprantą. Taigi analizuojami autorių
pasakymai, aiškinimai, apibūdinimai ir apibrėžimai.
Jie suskirstyti į tokias grupes:
Lakoniškieji – nusipelnantys aukščiausio vertinimo. Pvz.:
...jie turi kalbinių įgūdžių (kompetencijų), žinių ir supratimo
apie pasaulį;
...moksleiviams būdinga ne tik kalbinė kompetencija
(intuityvus kalbos mokėjimas), bet ir pakankamos kalbos
kultūros žinios.
Taigi, kompetencija – tai kalbos įgūdis, kitu atveju – kalbos
mokėjimas ir atskirta nuo žinių (žinojimo ar išmanymo).

9. Moksliškieji – tai konceptualūs ir skirti aukštesniems
kognityviniams (pagal B. Blumą) gebėjimamas. Kitais
atvejais – mįslingi, bet optimistiški:
...kompetencija – tai gebėjimas sėkmingai įveikti iššūkius ir
įgyvendinti užsibrėžtas užduotis.
Išsamieji – svarbūs tuo, kad išvardija sąvokos turinio
elementus:
Kompetencija – tai žinių ir įgūdžių derinys bei gebėjimas juos
pritaikyti konkrečiomis aplinkybėmis;
- tai žmogaus kvalifikacijos raiška arba gebėjimas veikti,
sąlygotas žinių, mokėjimų įgūdžių, požiūrių, asmenybės
savybių bei vertybių;
- tai visuma žinių, gebėjimų ir ypatybių, kurios leidžia asmeniui
tinkamai veikti konkrečioje aplinkoje.
Dažnai kompetencijos papildomos vertybėmis ir dorybėmis.

10. Konkretieji – tiksliai nurodo tam tikras kompetencijas. Net
taisyklių mokymasis laikomas kompetencijomis (pvz.,
gramatikos – nosinės, klaustuko rašymo kompetencijos;
tiesiog nosinės kompetencija, klaustuko kompetencija).
Logikos klaidos:
kompetencijos vartojamos kaip vienarūšės sąvokos greta –
žinių, gebėjimų, nuostatų. Paplitę stereotipiniai junginiai –
gebėjimai ir kompetencijos; žinios ir kompetencijos; įgūdžiai
ir kompetencijos.
Leksinės klaidos:
kompetencijos ir gebėjimai vartojami kaip leksiniai sinonimai.
Kuo skiriasi komunikaciniai gebėjimai nuo komunikavimo
kompetencijų.
Kompetencijų “išvengė” tik filosofijos Bendroji programa (2010)

11. Lietuvių kalboje pakankamai žodžių kompetencijos
semantinės grupės sąvokoms reikšti: geba; (su)gebėjimai;
mokėjimai(-as); žinios;žinojimas; suvokimas; supratimas;
nuovokumas; įgūdžiai; įpročiai; patirtis; patyra; potyris;
išmintis; išmanymas ir kt.
Ar reikia iš kitos kultūrinės erdvės ir kitų vartojimų tradicijos
perkelti terminus, kurie nepadeda siekti sistemiškumo,
darnos, o kelia tik sumaištį?
Šalia psicholingvistikos sąvokų language competence,
performance, activity, jau plinta konstruktas outcomes.
Tik, ar mokytojas kalbinius gebėjimus ar mokinių kalbą ugdys
kitaip, negu kalbinę ar diskurso kompetenciją?
_____________________
Šaltinis:
Alaunienė, Z. 2010. Nekompetentingas kompetencijų tyrimas. Dialogas. 44-45 (922-
923). http://www.dialogas.com/laikrastis/nekompetentingi-samprotavimai-apie-
kompetencijas/