Jolanta Žilinskienė, LSMU Sveikatos psichologijos katedros lektorė, VšĮ Ligos paliestųjų psichologinės pagalbos centro psichologė. Pranešimas skirtas POLA tarptautinei konferencijai „Kaip pagerinti komunikaciją tarp gydytojo ir paciento?“ (2017-10-19)

1. Ko gydytojas
negirdi, o
pacientas
nepasako...
LSMU Sveikatos psichologijos
katedros lektorė,
VšĮ Ligos paliestųjų psichologinės
pagalbos centro psichologė

2. Gydytojo ir paciento santykyje slypi konfliktas
- Asimetriškas gydytojo ir paciento santykis.
- Gydymo procesas turi emocinį krūvį.
- Gydymo procese susitinka dvi asmenybės.

3. Kad liga užklumpa netikėtai – negali pasiruošti
Blogos žinios perdavimo modelis (6 žingsnių principas)
– Pasiruošimas pokalbiui
– paciento supratimo apie būklę įvertinimas
– Paciento sutikimo gavimas
– Informacijos pacientui suteikimas
– Empatiškas atsakas į paciento emocijas
– Gydymo strategijos paaiškinimas (atsakomybės pasidalijimas)
SPIKES-A six-step protocol for delivering bad news: application to
the patient with cancer. Baile WF, Buckman R, Lenzi R, Glober G,
Beale EA, Kudelka AP. Oncologist. 2000; 5(4):302-11

4. Kad sunku priimti greitą sprendimą dėl gydymo
(medikamentai, operacija), kai stiprios emocijos
trukdo mąstyti logiškai
Lėtinė liga yra sunki situacija tiek sergančiam, tiek artimiesiems,
kuri susiklosto nelauktai ir pareikalauja iš jos paliesto žmogaus bei
jo artimųjų didelių asmenybės pokyčių ir naujų būdų prisitaikyti
prie sunkumų, kai senieji būdai nuvilia ir tampa jau neveiksmingais
(Plužek, 1996).
I tipo cukrinis diabetas visiškai pakeičia žmogaus gyvenimą, todėl neretai yra įvardijamas ne kaip
lėtinė liga, o priverstinis gyvenimo būdas. (Silverstein ir kt. 2005).

5. Kad lėtinės ligos neaiškios priežastys, pasekmės
trikdo ir skaudina...
Diabeto kaip streso (psichologinio) priežastimi tapimą apsprendžia ne
tik reikalavimai, susiję su ligos kontrole, bet ir komplikacijos, kurios
laikas nuo laiko primena apie šios ligos grėsmę taip dar labiau didinant
tėvų ir pačio vaiko baimę dėl savo ateities.

6. Kad liga pareikalauja iš ligonio ir jo artimųjų
papildomų resursų
Susirgus vaikui cukriniu diabetu, tėvai turi išmokti būti ne vien
globėjais, sutuoktiniais, draugais bet ir mokytojais, psichologais,
gydytojais. Tuo tarpu vaikas atlieka ne tik sūnaus ar dukros, draugo ir
mokinio pareigas, bet ir turi prisiimti savo sveikatos
būklės stebėtojo, cukraus kraujyje kiekio tikrintojo, gydytojo roles.
Tinkama 1 tipo CD priežiūra reikalauja suderinamumo ir bendradarbiavimo tarp abiejų tėvų ir vaiko
(Palmer ir kt., 2011).

7. Kad lėtinė liga yra trauminė patirtis
– Ligos sukeltas šokas
– Ligos priežiūros traumuojantys aspektai (kasdieninės, dažnos
gliukozės patikros ir insulino injekcijos).
Diabetu sergančių paauglių tėvai išgyvena gedėjimą, kurio emocinių
reakcijų intensyvumas prilygsta gedėjimui mirus vaikui. (Lowes L.,
2000)
I tipo cukrinio diabeto diagnozė vaikui yra trauminė patirtis tiek tėvui, tiek motinai. Ši diagnozė 24% mamų ir
22% tėvų sukelia potrauminio streso sindromą (PSS), kurio simtomatika stebima ir po šešių savaičių (Landolt,
2002).

8. Kad lėtinė liga gali atimti motinystės ir tėvystės
džiaugsmą
I tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų - tėvų tarpusavio santykiai
pasižymi perdėtu rūpesčiu, griežtomis taisyklėmis, ribojimais,
kritika, grubumu ir maža emocine parama, o visa tai susiję su
prastesne glikemijos kontrole, ligos valdymu ir dažnesniais
depresyviais simptomais jaunuolių tarpe (Cameron ir kt., 2008).
Aukštesnis HbA1c kiekis (t.y. mažiau optimali glikemijos kontrolė) koreliuoja su daugumos vaikų
paminėtu kritišku tėvų auklėjimo stiliumi, o problematiškas vaikų elgesys yra susijęs su tėvų
reiškiama kritika (Sweenie ir kt.,2014) .

9. Kad lėtinės ligos palydovas - prasta psichologinė
savijauta
Lėtinėmis ligomis sergantys išgyvena sielvartą, ateities baimę, kenčia
nuo įtampos ir nerimo, lėtinio nuovargio, stokoja pasitikėjimo savimi
ir vilties gyventi, sutrinka santykis su savo kūnu.
Daugeliui mamų, auginančių cukriniu diabetu seregančius vaikus, hipoglikemijų baimė yra naturali ir
kasdieninė emocija. Jos patiria kliniškai reikšmingus nerimo ir depresijos simptomus, kurie susiję su
hypoglikemijos baimėmis ir ligos priežiūros suvokimu (Ryan et al., 2005), (Patton S., 2008).

10. Kad lėtinė liga gali sutrikdyti tapatumo jausmą
Medikai priima svarbius su ligos priežiūra susijusius sprendimus,
nepaisant to, kad jie gali neigiamai įtakoti sergančiojo
psichosocialinę gerovę.
Apie paauglį medikai ir tėvai pirmiausiai sprendžia pagal gliukozės kiekį
kraujyje(Funnell, 1992).

11. Lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms be galo
reikalingas psichosocialinis palaikymas
Tvirta socialinė parama, šeimos ir draugų palaikymas yra „galingas
streso buferis” akistatoje su lėtine liga.
Tėvų naudojamos įtikinančios strategijos (t.y. priminimas paaugliui valdyti CD, bandymas pagerinti ligos
valdymo procesą ir įtikinimai atžalą stengtis labiau prižiūrėti ligą) ne tik erzina vaikus, bet ir sumažina
paauglių su aukštesniu saviveiksmingumu pasitikėjimą savo jėgomis bei gebėjimus savarankiškai veikti
(Berg ir kt., 2013).

12. Kaip svarbu, kad gydytojas drąsina ir palaiko
I tipo cukriniu diabetu segančių vaikų tėvų depresiškumas glaudžiai susijęs ne tik su artimųjų, bet ir
su medicinos personalo stoka (Pediatr J., 2016)

13. O apie ką tyli gydytojai ir ko negirdi pacientai...
- Akistata su mirtimi, arba stebėjimas, kaip pacientas kenčia, labiausiai sukelia
medikams stresą (Moustaka ir kt., 2010) .
- Kuo aukštesni reikalavimai darbe, tuo intensyvesnis medikų patiriamas stresas
(Glumbakaitė ir kt., 2007)
- Ilgos darbo valandos (Bhatia ir kt., 2010).
- Medikai skubios pagalbos skyriuje 4 kartus dažniau susiduria su smurto pavojumi
darbo vietoje (Maegnvita, 2014).
- Medikų išgyvenamas profesinis stresas yra glaudžiai susijęs su žemu darbo
atlyginimu (Vimantaitė ir kt., 2006).

14. - Medikų patiriamas stresas darbe susijęs su perdegimo sindromu ( pasitikimo savo
jėgomis, kompetencija, sugebėjimu sėkmingiau dirbti stoka) (Ding ir kt., 2014)
- 43 proc. medikų patyrė emocinį išsekimą, kuris yra susijęs su perdegimo sindromu
(Manzano-Gracia ir kt., 2017).
- Lietuvoje 40-80 proc. medicinos darbuotojų patiria perdegimo sindromą
(Lementauskaitė, 2015).
- Bendrosios praktikos slaugytojos, išgyvenančios profesinio perdegimo sindromą, savo
pacientams suteikė žemesnės kokybės paslaugas (Fiabane ir kt., 2013; Bhatia ir kt.,
2010).
O apie ką tyli gydytojai ir ko negirdi pacientai...

15. O apie ką tyli gydytojai ir ko negirdi pacientai...
- 77 proc. bendrosios praktikos slaugytojų dėl darbo pamainomis patiria
nuovargį, kuris padidina susižeidimo riziką darbe, vėžinių susirgimų
atsiradimą, turi įtakos fizinės ir psichinės sveikatos pablogėjimui (Rahman ir
kt., 2017)(Kandrašovienė ir kt., 2015).
- Medikų darbe patiriamas stresas susijęs su psichosomatiniais sutrikimais
(Lementauskaitė, 2015).
- Ilgą laiką patiriamas profesinis stresas gali skatinti medikų socialinę
izoliaciją, psichologinių problemų (nerimo, depresijos) atsiradimą
(Maegnvita, 2014)

16. Psichologinės pagalbos integracija į gydymo
procesą
- Savalaikė psichologinė pagalba ligoniams ir jų artimiesiems.
- Psichologinės pagalbos prieinamumas ir tęstinumas po gydymo
stacionare.
- Medikų psichologinis rengimas.
- Psichologinė pagalba medikams ir palaikymas.

17. Literatūra
1. Anderson B. J., Holmbeck G., Iannotti R. J., McKay S. V., Lochrie A., Volkening L. K. Laffel L. (2009). Dyadic Measures of the
Parent-Child Relationship During the Transition to Adolescence and Glycemic Control in Children With Type 1 Diabetes. Families, Systems
& Helath. 27(2):141-152.
2. Anderson, B., Ho, J., Brackett, J., Finkelstein, D., & Laffel, L. (1997). Parental involvement in diabetes management tasks: Relationships to
blood glucose monitoring adherence and glycemic control in young adolescents with insulin-dependent diabetes mellitus. Journal of
Pediatrics, 130, 257–265.
3. Berg C. A., Schindler I., Maharajh S. (2008). Adolescents' and mothers' perceptions of the cognitive and relational functions of
collaboration and adjustment in dealing with type 1 diabetes. Journal of Family Psychology. 22(6):865–874.
4. Berg, C. A., Butner J. E., Butler J. M., King P. S., Hughes A. E., Wiebe D. J. (2013) Parental persuasive strategies in the face of daily
problems in adolescent type 1 diabetes management. Health Psychology. 32(7):719-728.
5. Bhatia, N., Kishore, J., Anand, T., Jiloha, R. C. (2010). Occupational Stress Amongst Nurses from Two Tertiary Care Hospitals in Delhi.
Australasian Medical Journal AMJ, 3(11), 731-738.
6. Cameron, F. J., Skinner, T. C., de Beaufort, C. E., Hoey, H., Swift, P. G., Aanstoot, H., . . . Skovlund, S. E. (2008). Are family factors
universally related to metabolic outcomes in adolescents with Type 1 diabetes. Diabetic Medicine, 25, 463–468.
7. Landolt MA., Ribi K., Laimbacher J., Vollrath M., Gnehm HE., Sennhauser FH. Brief Report: Posttraumatic Stress Disorder in Parents of
Children With Newly Diagnosed Type 1 Diabetes. Journal of Pediatric Psychology, Vol. 27, No. 7, 2002, pp. 647–652

18. 8. Lementauskaitė, K. (2015). Medicinos personalo patiriamas profesinis stresas regioninėje ligoninėje. (Daktaro disertacija). Lietuvos
sveikatos mokslų universitetas: Kaunas
9. Manzano-Garcia, G., Ayala, J. C. (2017). Insufficiently studied factors relatedto burnout in nursing: Results from an e-Delphi study.
PLoS ONE, 12, 4. Žiūrėta internete 2017-04-20: https://doi.org/10.1371/ journal.pone.0175352Moustaka, E., Constantinidis, T.
(2010). Sources and effects of Work-related stress in nursing. Health Sci J, 4, 210–16.
10. Palmer, D., & Wiebe, D. J. (2011). Parental involvement and adolescents’ diabetes management: The mediating role of self-efficacy
and externalizing and internalizing behaviors. Journal of Pediatric Psychology, 36, 329 –339.
11. Patton S., R., Dolan L.M., Henry R., Powers S.W.Fear of Hypoglycemia in Parents of Young Children with Type 1 Diabetes Mellitus. J
Clin Psychol Med Settings. 2008 Sep; 15(3): 252–259.
12. Pediatr J. (2013). Maas-van Schaaijk Psychol, 30-40psl
13. Pediatr J. (2016). Hessler-jpepsy . Psychol. 002.pdf
14. Silverstein, J., Klingensmith, G., Copeland, K., Plotnick, L., Kaufman, F., Laffel, L., . . . Clark, N. (2005). Care of children and adolescents
with type 1 diabetes: A statement of the American Diabetes Association. Diabetes Care, 28, 186–212.
15. Vimantaitė, R., Šeškevičius, A. (2006). „Perdegimo“ sindromas tarp Lietuvos kardiochirurgijos centruose dirbančių slaugytojų.
Medicina, 42, 7.