u l

1. Ugdymosi gamtinėje aplinkoje
poreikio ištakos ir pagrindimas
Edukacinė aplinkotyra, 2015

2. Istoriškai Homo sapiens vaikai augo, vystėsi bei
ugdėsi gamtinėje aplinkoje (mažiausiai 190 000 m.).

3. Visuotinas mokymasis mokyklos patalpose - klasėse
Europoje pradėtas maždaug prieš 60 metų. Tai galima
laikyti natūralaus vystymosi apribojimų bei ugdymosi
atskyrimo nuo realybės bei gamtinės aplinkos pradžia.
http://youtu.be/huYxrSR4sW8

4. Tiesioginis aplinkos objektų ir reiškinių pažinimas
visais pojūčiais, stebėjimu, tyrinėjimu, judriaisiais,
vaidmeniniais žaidimais - yra natūralus kiekvieno
žinduolio, taip pat ir žmogaus vaiko vystymosi būdas,
kurį nutraukė formalizuota ir institucionalizuota
švietimo sistema, t.p. pedagogikos mokslas 

5. Ugdymo(si) gamtoje, pasitelkiant visus pojūčius,
tiesiogiai stebint realų gyvenimą, realią aplinką, idėja
ne nauja. Ją palaikė ir skatino:
J.A. Komenskis (J.A. Comenius, 1592-1670)
J.J. Ruso (J.J. Rousseau, 1712-1778)
J.H.Pestalocis (J.H. Pestalozzi, 1746-1827)
Nors šie pedagogikos teorijos ir praktikos pradininkai
cituojami visose pedagoginėse studijose, minėtos
idėjos vis labiau tolsta nuo bendrojo lavinimo m-los,
gamtinė aplinka kaip ugdymosi aplinka liko
neformaliojo bei informaliojo švietimo sferoms.

6. Kaip ugdymo(si) gamtoje prasmę ir poreikį aiškina
Gamtos teorija (Nature Theory)
Socio-kultūrinė istorija (A Socio-cultural History)
Psichoevoliucinė teorija (Psycho-evolutionary Theory)
Biofilijos hipotezė (Biophilia Hypothesis)
Čiabuvio pasąmonė (intra-indigenous consciousness)
J.Dewey (1859-1952) ugdymo filosofija
Empirizmas (Empiricism)
Radikalusis (kraštutinis) empirizmas (Radical Empiricism)
Postmodernizmas (Pots-modernism)

7. Dr. James Neill (University of Camberra, Australija)
"You must live in your school. Your house and land you
live on must be the school. You are always the teacher
and always the student. You must do everything possible
to educate yourself about life, the world, yourself, and
most importantly, the connections between everything.
You must have many people visit the school, and much
solitude and silence to reflect on things. You must start
this school now. It must be your life."
- James Neill, 30 June, 2001
Didel dalisė
informacijos
pasiekta d ka J.Neillė
aktyvios socialin sė
pozicijos ir dalijimosi
informacija internetu

8. Gamtos teorija (Nature Theory)
dar vadinama Rojaus sodo teorija
(Garden of Eden) aiškina žmogaus
siekį grįžti į natūralią gamtinę
aplinką, nežiūrint tobulėjančios
urbanizuotos aplinkos, technologijų.

9. Gamtos teorija (Nature Theory)
dar vadinama Rojaus sodo teorija (Garden of Eden)
Tyrimų rezultatai sveikatos, medicinos, psichologijos
srityse palaiko šią teoriją tuo, jog parodo sąveikos su
gamtine aplinką teigiamą įtaką žmonių savijautai, sveikatai
ir plačiąja prasme – gyvenimo kokybei.

10. Gamtos teorija (Nature Theory) arba Rojaus sodo
teorija (Garden of Eden) tam tikra prasme siejama ir su
Bibliniu Rojaus sodu, kuriui vadiname svajonių
vietoves, įdealias sąlygas gyventi, ilsėtis...
Kaip mes įsivaizduojame
Rojaus kampelį?

11. Gamtos teorija (Nature Theory) arba Rojaus sodo
teorija (Garden of Eden) tam tikra prasme siejama ir su
Bibliniu Rojaus sodu, kuriui vadiname svajonių
vietoves, įdealias sąlygas gyventi, ilsėtis...

12. Gamtos teorija (Nature Theory) arba Rojaus sodo
teorija (Garden of Eden) tam tikra prasme siejama ir su
Bibliniu Rojaus sodu, kuriui vadiname svajonių
vietoves, įdealias sąlygas gyventi, ilsėtis...

13. Gamtos teorija (Nature Theory) arba Rojaus sodo
teorija (Garden of Eden) tam tikra prasme siejama ir su
Bibliniu Rojaus sodu, kuriui vadiname svajonių
vietoves, įdealias sąlygas gyventi, ilsėtis...

14. Sociokultūrinė istorija (A Socio-cultural History)
Sociokultūrinė istorija ugdymą gamtoje šiandieniniame
pasaulyje aiškina kaip pusiau ritualizuotą sąveiką su
gamtine aplinka, Vakarų kultūrai persikrausčius į pastatus.
Iki to laiko visas ugdymas(is) vyko lauke, natūralioje
aplinkoje. Vaikai mokėsi stebėdami
vyresnius ir eksperimentuodami.
Pradėjus statyti pastoges, palapines, atsirado
durys – fizinis ir simboliškai kritinė riba
tarp dvasių apsaugoto vidaus ir laukinės bei
nekontroliuojamos išorės.
Industralizacijos periodu žmonijos darnus
ryšys su gamta galutinai nutrūko.

15. Sociokultūrinė istorija (A Socio-cultural History)
Žmonijos nutolimas nuo gamtos tapo problema ne tik
gamtai, bet ir žmogui. Matyti, kad įgimtas nuotykių, rizikos,
sunkumų poreikis gludi žmoguje, yra būtinas sveikatai,
palaiko išgyvenimo instinktą aštrų ir stiprų.
Tad, ugdymas(is) gamtoje galėtų būti suprantamas kaip
logiškas atsakas į žmonijos atitrūkimą nuo tiesioginės
išgyvenimo gamtoje patirties.

16. Sociokultūrinė istorija (A Socio-cultural History)
Dėka industrializacijos, žmonija neteko išgyvenimo
gamtoje įgūdžių, todėl net trumpam ištrūkstant į gamtinę
aplinką, pasiimama gausybė įrangos, baldų ir pan. Nors,
pvz. palapinės durys yra tik psichologinė apsauga nuo
išorės, sukurianti saugumo nuo išorės jausmą...
Ugdymo(si) gamtoje programos galėtų padėti asmenims ar
grupėms sustiprinti prarastą funkcionalumą ir ryšį su gamta.

17. Sociokultūrinė istorija (A Socio-cultural History)

18. Psichoevoliucinė teorija (Psycho-evolutionary Theory)
- glaudžiai susijusi su jau aptarta socio-kultūrine
ugdymosi gamtoje istorija.
Psichoevoliucinė teorija teigia, kad mūsų elgesys,
santykiai, pažinimas, emocijos formavosi žmogui
adaptuojantis prie gyvenamosiso aplinkos evoliucijos
(vystymosi) procese natūralios atrankos būdu.

19. Psichoevoliucinė teorija (Psycho-evolutionary Theory)

20. Biofilijos hipotezė (Biophilia Hypothesis)
Autorius Edward O. Wilson (Harvard University, USA)

21. Biofilijos hipotezė (Biophilia Hypothesis)
Biofilija – žmogaus meilė gyviesiems organizmams – mūsų
įgimtas ryšys su gamta.
Edward O. Wilson aprašė biofiliją kaip įgimtą tendenciją
domėtis gyvybe ir gyvybės procesais.

22. Biofilijos hipotezė (Biophilia Hypothesis)
Nežiūrint to, milijonus metų gyvybės evoliuciją
pastaraisiais metais sutrikdė žmogaus veikla: žmonių
populiacijos, urbanizacijos, transporto tinklo plėtra ...
Biofilijos hipotezės pagrindu Howard Frumkin išanalizavo
ir apibendrino tyrimus, rodančius teigiamą gamtos įtaką
žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai (tiesiogine sąveika su
gamta grįsta terapija)

23. Čiabuvio pasąmonė (intra-indigenous consciousness)
įgyta žmonijos evoliucijos eigoje, genetiškai išsaugota
ir užkoduota, slypinti kiekviename iš mūsų,
aktyvuojama, esant tiesioginei sąveikai su gamta.

24. Čiabuvio pasąmonė (intra-indigenous consciousness)

25. Čiabuvio pasąmonė (intra-indigenous consciousness)

26. Čiabuvio pasąmonė (intra-indigenous consciousness)

27. Čiabuvio pasąmonė (intra-indigenous consciousness)

28. Čiabuvio pasąmonė (intra-indigenous consciousness)

29. Čiabuvio pasąmonė (intra-indigenous consciousness)

30. Čiabuvio pasąmonė (intra-indigenous consciousness)

31. James Neill siūlo sąrašą būdų, kaip pažadinti čiabuvio
pasąmonę bei ją tobulinti
Rasti laiko pabūti gamtoje, pajusti simbiozę su gamta.
Nuosekliai, reguliariai stebėti savo ryšį su gamtą, tapti
gamtos draugu.
Vaikščioti, bėgioti ir kitaip keliauti gamtinėje aplinkoje,
ypač tinka stovyklavimas, gyvenimas gamtoje.
Domėtis žmogaus ryšiais su gamta holistiškai ir integraliai,
įskaitant kosmologiją, geologiją, botaniką, zoologiją, žemės
ūkį ir aplinkosaugos problemas.

32. Aktyvinti čiabuvio pasąmonę per ritualus ir pabuvimą
gamtoje vienam
Dalyvauti aplinkosauginėje ir gamtos atkuriamojoje
veikloje
Stengtis gyventi darnoje su gamta, kiek tai įmanoma
šiandien
Tobilinti gamtos stebėjimo įgūdžius, pajusti ir džiaugtis
visais metų laikais.
Šiais patarimas galima remtis kuriant ir
tobulinant bioedukacines programas

33. J.Dewey (1859-1952) ugdymo filosofija
J.Devwey teigė, kad mokymasis mokykloje turi būti
labai glaudžiai susijęs su realiu gyvenimu ir realiomis
problemomis, kurias sprendžiant būtų įgijamos žinios ir
gebėjimai. Pirmą kartą pabrėžė emocijų svarbą.
J.Dewey yra patirtinio mokymosi teorijos pradininkas,
kuri kartu su konstruktyvizmo filsofija yra šiuolaikinio
gamtamokslinio ugdymo pagrindas (pažangiose šalyse)
Ugdymas – yra
gyvenimas

34. Empirizmas (Empiricism) - pasaulio pažinimo teorija,
akcentuojanti patirties, įrodymų svarbą, suvokimą per
jutimo receptorius. Empirizmas teigia, kad pažinimo
šaltinis yra patirtis, gaunama per pojūčius, t. y., tai, ką
galime jusliškai patirti; žinios įgytos stebint ir eksperi-
mentuojant turi daug didesnę praktinę reikšmę, nei
gautos vien tik sausais loginiais samprotavimais.
Empirizmui priešingas – racionalizmas,
kuris teigė, kad protas turi autonomišką
nuo patyrimo nepriklausančią
tikrovės pažinimo galią.