Šviesos spektras

8,049 views

Published on

Vilniau Barboros Radvilaitės pagrindinės mokyklos mokinės Amandos S. Arsabaitės studija apie šviesos spektrą.

Published in: Education
0 Comments
0 Likes
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

No Downloads
Views
Total views
8,049
On SlideShare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
37
Actions
Shares
0
Downloads
44
Comments
0
Likes
0
Embeds 0
No embeds

No notes for slide

Šviesos spektras

  1. 1. Vilniaus Barboros R advilait ės pagrindinė mokykla Šviesos spektras Darbą atliko: Amanda S. Arsabaitė 7 d Darbo vadovė M. Petrauskienė
  2. 2. Turinys1. Šviesos suskilimas prizmėje2. 7 spalvos3. Baltos šviesos lūžimas prizmėje4. Spektro spalvų animacija5. Daiktų spalvos6. Šviesos filtrai7. Spalvų rūšys ir maišymas8. Pagrindinės spalvos9. Pagrindinių spalvų maišymas10. Spalvų ratas11. Vaivorykštė12. Renė Dekartas13. Vaivorikštės susidarymas14. Antrinė vaivorykštė15. Informacijos šaltiniai palvų rūšys ir maišymas
  3. 3. Šviesos suskilimas prizmėjeI. Niutonas 1666 m. atliko šviesos bandymus užtemdytame kambaryje pro skylutę užuolaidoje praleidęs šviesospluoštelį. Pluoštelio kelyje buvopastatytas trikampis stiklas- prizmė. Užprizmės pastatytameekrane buvo stebimos septynios spalvos.
  4. 4. Balta šviesa yra sudėtinė. Ją sudaro 7 spalvos: Raudona Oranžinė Geltona Žalia Žydra Mėlyna Violetinė
  5. 5. Kiekvienas šviesos pluoštas, eidamas per prizmę, lūžta nevienodai.Mažiausiai nuo pirminio kelio nukrypsta raudonieji spinduliai, daugiausia – violetiniai.
  6. 6. Įsiminti spektro spalvų eilėstvarką gali padėti filmukas →
  7. 7. Daiktų spalvos Spalva – tai regėjimo pojūtisNeskaidrūs kūnai yra tokios spalvos, kokios spalvos spindulius jie atspindi. Žmogaus akis saulės šviesos spektre gali išskirti iki 160 įvairių atspalvių.
  8. 8. Gyvenime dažnai naudojami šviesos filtrai. Jie praleidžia tik tam tikros spalvos spindulius Balta šviesa
  9. 9. ŠviesosfiltraiBalta šviesaGelfonas filtras
  10. 10. ŠviesosfiltraiBalta šviesaGelfonas filtras
  11. 11. Spalvų rūšys ir maišymasSpalvųrūšys irmaišym as
  12. 12. Pagrindinės spalvos:
  13. 13. Maišydami pagrindinių spalvų šviesosspindulius tarpusavyje, galime gauti bet kokios kitos spalvos šviesą
  14. 14. Spalvų ratasŠitas dvylikos spalvų ratas parodo pagrindinius spalvų maišymo principus Pagrindinės spalvos Spalvų ratas formuojamas iš 3 pagrindinių spalvų, sudarančių lygiakraštį trikampį: raudona, geltona ir mėlyna. Kitas žingsnis – antrinės spalvos. Jos taip pat vaizduojamos trikampiais, esančiais šalia pirminių spalvų trikampio. Toks spalvų grupavimas vadinamas absorbciniu, kadangi gaunamas rezultatas – antrinė spalva sugeria daugiau šviesos nei pagrindinė. Antrinės spalvos Kuomet viena pirminių spalvų yra sumaišoma su kita, gaunama antrinė spalva: žalia, oranžinė, violetinė. Jų gali būti trys: oranžinė (gaunama sumaišius raudoną ir geltoną spalvas), žalia (geltona + mėlyna), violetinė (mėlyna + raudona). Trečiosios spalvos Šios spalvos sukuriamos sumaišius vieną antrinę ir vieną pirminę spalvą, taigi iš viso tris (kadangi antrinę spalvą sudaro dvi pirminės), pavyzdžiui – mėlyna + violetinė. Spalvų rate kiekviena ši trečioji spalva bus greta esančių spalvų kombinacija. Trečiosios spalvos yra šešios: geltona-oranžinė, raudona-oranžinė, raudona- violetinė, mėlyna-violetinė, mėlyna-žalia, geltona-žalia. Spalvų seka šiame rate yra ta pati, kaip ir vaivorykštėje. Naudojantis ja, galima surasti visas įmanomas spalvų kombinacijas.
  15. 15. Vaivorykštė Vaivorykštė ko gero yra pats įspūdingiausia s ir spalvingiausia s optinis atmosferos reiškinys.
  16. 16. XVII amžiuje šio reiškinio susidarymą beveikvisiškai pilnai ir teisingai paaiškino Renė Dekartas Renė Dekartas (pranc. René Descartes, 1596 m. kovo 31 d. – 1650 m. vasario 11 d.) – prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas. Laikomas moderniosios filosofijos pradininku. Žymiausias Renė Dekarto posakis – Cogito ergo sum („Mąstau, vadinasi, esu“).
  17. 17. Vaivorikštės susidarymas Norint perprasti vaivorykštės susidarymą, pakanka panagrinėti šviesos sklidimą viename vandens laše. Lygiagrečių saulės šviesos spindulių pluoštelis, kirsdamas priekinę lašo sienelę lūžta ir yra išsklaidomas į spalvotų spindulių spektrą. Kiekvienos spalvos spindulys sklinda šiek tiek skirtingu kampu, atsispindi nuo galinės lašo sienelės ir išeidamas iš lašo vėl lūžta. Taip maža vandens sfera veikia visai kaip stiklinė Niutono prizmė. Kiekvienai iš lašo išėjusių spindulių spalvai egzistuoja savitas mažiausio nuokrypio nuo pradinės sklidimo krypties kampas - nuo 42 laipsnių raudonai šviesai, iki 40 violetinei. Visų kitų spalvų spindulių atlenkimo kampai patenka į šį intervalą, kuris ir lemia regimąjį vaivorykštės lanko plotį, tai yra atstumą tarp violetinio ir raudonojo kraštų.Vaivorykštės lanko spindulys ir yra jau minėtieji 42 laipsniai, o centrassutampa su priešingu Saulei tašku, kuris dieną visada būna žemiau horizontolinijos. Būtent todėl beveik visada matome tik mažiau nei pusę vaivorykštėslanko (kitą dalį užstoja horizontas), o jei Saulė aukščiau nei 42 laipsniai -spektro danguje išvis nepavyks pamatyti. Tai, žinoma, negalioja aukštai viršžemės paviršiaus esantiems stebėtojams (ant aukšto kalno ar lėktuve), kurie,idealiu atveju, gali matyti net ir visą vaivorykštės apskritimą.Tik palyginti nedidelė dalis lietaus lašų atlenkia šviesos spindulius anksčiauminėtais kampais ir formuoja vaivorykštę. Dauguma kitų atlenkiamididesniais kampais. Jie taip pat lūžta ir yra išsklaidomi į spalvas, tačiauspalvotųjų spindulių kryptys susimaišo, tad žemiau vaivorykštės lankomatome tik pašviesėjusį dangų. Kita vertus, spinduliai negali būti atlenkiamimažesniu kampu, todėl susidaro tamsesnė dangaus sritis esanti viršvaivorykštės, vadinamoji Aleksandro juosta, kurios plotis apie 9 laipsnius.
  18. 18. Antrinė vaivorykštė Virš tamsiosios juostos kartais galima pamatyti antrinę vaivorykštę.Ji susidaro šviesos spinduliui atsispindėjus vandens lašo viduje dukartus. Dėl papildomo antrojo atspindžio, spalvos antrinėjevaivorykštėje apsiverčia - nuo raudonos lanko viduje iki violetinėsišorėje. Šios vaivorykštės lankas didesnis (spindulys apie 51 laispnį) irplatesnis, tačiau ne toks ryškus - kiekvieno atspindžio vandens lašemetu prarandama dalis šviesos intensyvumo. Labai retai gali būtimatoma ir trečioji vaivorykštė, o keletas stebėtojų pranešė matę net irketvirtosios eilės juostą. Šios vaivorykštės turėtų susidaryti dėl trijų ardaugiau atspindžių vandens lašo viduje ir būti matomos Saulės pusėje.Deja, jų šviesumas dažniausiai būna per menkas ir pastebėti jasakinančioje Saulės šviesoje beveik neįmanoma. Laboratorijosenaudojant šiuolaikinius lazerinius šviesos šaltinius, galima stebėti ne tiktrečiosios, bet ir kur kas aukštesnių eilių vaivorykštes (net tiki 200-tosios eilės).
  19. 19. Vaivorykštė gali atsirasti ir mėnulio šviesoje, nors šio dangaus kūno atspindima šviesa ir yra daug kartų silpnesnė nei Saulės. Tokią vaivorykštęlengviausia pamatyti pilnaties metu (tada Mėnulis šviesiausias), priešingoje mėnuliui pusėje.
  20. 20. Informacijos šaltiniai• Video nuorodos:• http://www.youtube.com/watch?v=tRNy2i75tCc&feature=related• http://www.youtube.com/watch?v=xzmXrC-Yzfc&feature=related• Paveiksliukai:• http://google/image• www.google.com• www.google.lt• http://en.wikipedia.org/wiki/File:Prism-rainbow.svg• http://www.steves-digicams.com/knowledge-center/test-prints-getting-the-a-grade.html• http://kids.britannica.com/comptons/art-15458/English-physicist-and-mathematician-Sir-Isaac-Newton-disperses-sunlight-through• http://www.school-for-champions.com/science/light_dispersion.htm• http://en.wikipedia.org/wiki/File:Prism.png• http://startswithabang.com/?p=1759• http://www.artfromthesoul.com/MoonbowEnlarged.html• http://www.vivaboo.com/a-double-rainbow-and-luck-is-on-its-way/• http://desktopwallpaper-s.com/23-Windows-7/-/Rainbow_Magic_Images/• http://en.wikipedia.org/wiki/Prism_%28optics%29• http://wowearytya.blogas.lt/vaivorykste-ir-seni-pamirsti-stebuklai-53.html• http://www.natures-desktop.com/cloud-wallpapers/rainbow-blue-sky.php• Tekstinės uorodos:• V. Valentinavičius. Fizika 7. Kaunas: „Šviesa“, 2003• http://proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=9&VIEW_KL=0&VIEW_ATS=1&VIEW_NATS=1&KL_KODAS=93• http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaivoryk%C5%A1t%C4%97• http://olimpiados.lt.server.it-projektai.eu/fiz/fizikiena/1013.html• http://www.grzegorzmilos.com/blog/• http://tamsoje.lt/?p=546• http://lt.wikipedia.org/wiki/Ren%C3%A9_Descartes

×