Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.

Lietuvos šventės,papročiai ir tradicijos

9,857 views

Published on

Lithuanian Cellebrations, Customs and Traditions

Published in: Travel
  • Follow the link, new dating source: ♥♥♥ http://bit.ly/39pMlLF ♥♥♥
       Reply 
    Are you sure you want to  Yes  No
    Your message goes here
  • Dating direct: ❶❶❶ http://bit.ly/39pMlLF ❶❶❶
       Reply 
    Are you sure you want to  Yes  No
    Your message goes here

Lietuvos šventės,papročiai ir tradicijos

  1. 1. LIETUVOS ŠVENTĖS,PAPROČIAI IRTRADICIJOSEglė Surblienė
  2. 2. NAUJIEJI METAI Lietuva pagal Krikščioniškąjį tikėjimą Naujuosius metus švenčia gruodţio 31, t.y. jų išvakarėse. Nors dauguma lietuvių - krikščioniai, jie tiki horoskopais ir kinų kalendoriumi, kuris kiekvieniems metams priskiria gyvūną. Taip pat ir lietuviai Naujuosius vis daţniau sutinka pasipuošę ateinančių metų gyvūną simbolizuojančiomis spalvomis. Naujuosius lietuviai sutinka artimųjų ir draugų rate, triukšmingai, būtinai su šampanu. 12-tą valandą nakties jie eina laukan iššauti fejerverkų arba tiesiog į juos pasiţiūrėti. Daugumai ši pramoga - tiesiog šventės kulminacija, linksmas reginys, todėl iš rytų atėjusi tradicija šaudyti fejerverkus, kad būtų nubaidytos piktosios dvasios, jiems nieko nesako.
  3. 3. TRYS KARALIAI Kalėdines ir Naujųjų metų linksmybes uţbaigia Trys Karaliai - šventė, švenčiama sausio 6-ąją. Šią dieną ypatingo šventimo nėra, tik kai kuriuose miestuose surengiamos eisenos su šios šventės simboliu - trimis karaliais iš Biblijos. Per Trijų karalių šventę namuose turi būti nupuošiamos eglutės, atsisveikinama su praūţusių švenčių linksmybėmis ir susikaupiama ateityje laukiantiems darbams.
  4. 4. VASARIO 16 - OJI 1918 metais vasario 16-ą dieną Lietuvos taryba pasirašė Nepriklausomybės aktą, skelbiantį valstybės suverenumą ir nepriklausomybę nuo kitų valstybių. Šiandien ši diena minima kaip Lietuvos valstybingumo, nepriklausomybės ir laisvės simbolis.
  5. 5. UŽGAVĖNĖS Kita linksma ir ne ką vangiau švenčiama šventė - Uţgavėnės. Maţa to, ji tampa vis populiaresnė, nes skatina lietuvišką identitetą bei primena, kad jau ne uţ kalnų pavasaris. Ši šventė švenčiama likus 46- ioms dienoms iki Velykų, visuomet antradienį. Uţgavėnių metu ţmonės persirengia įvairiais baubais, raganomis, velniais ar kitais padarais. Susigrumia lašininis ir kanapinis - ţiemos ir vasaros simboliai. Kepami blynai - vegetarizmo simbolis (po Uţgavėnių prasideda iki Velykų truksiantis laikotarpis Gavėnia, kurio metu negalima valgyti mėsos).
  6. 6.  Vėliau deginama šiaudinė lėlė "čiūčiala" - morė, kuri simbolizuoja ţiemą. Senovėje ši šventė buvo plačiai ir ilgai švenčiama: ţmonės vaţinėdavo po kaimus rogėmis, triukšmaudavo, juokdavosi, linksminosi, p ersirengėliai eidavo vieni pas kitus į svečius, vaišino ir vaišinosi, tikėjo, jog triukšmas, juokas ir vaišės greičiau prišauks pavasarį.
  7. 7. KAZIUKO MUGĖ Ši šventė - neatsiejama nuo pavasario. Ji švenčiama kovo 4 dieną - per šventą Kazimierą. Šią dieną ţmonės einą į baţnyčią. Vyksta rankų darbo gaminių, tradicinių patiekalų ir amatų mugė, pardavinėjamos verbos artėjančioms Velykoms.
  8. 8. MOTERS DIENA Kovo 8-ąją švenčiama Moters diena suteikia progą vyrams pagerbti ir pasveikinti savo damas, parodyti joms dėmesį. Kadangi ši diena yra darbo diena, kolektyvuose tądien moterys – ypač mėgiamos ir garbinamos.
  9. 9. KOVO 11-OJI Tai – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. 1990 metais kovo 11 dieną Lietuvos atkuriamasis seimas pasirašo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą ir skelbia nepriklausomą nuo Sovietų sąjungos Lietuvą.
  10. 10. VELYKOS Šią dieną kiekvienuose namuose jau turi būti papuoštas stalas margučiais (margintais virtais kiaušiniais), kviečių ţelmenimis, ţaliomis samanomis, kačiukais (berţų šakelėmis su išsprogusiais pumpurais), nertomis rankų darbo servetėlėmis, taip pat tradiciniais valgiais: bandelėmis, ragaišiais, kompotais. Ši šventė - vaikų ir moterų šventė, nes jos metu vaikai ridena margučius, rungiasi kieno kiaušinis stipresnis, o moterys - kieno graţesnis.
  11. 11.  Savaitę prieš Velykas, t.y. Didįjį Sekmadienį, šeimose iš pat ankstaus ryto ţmonės vieni kitus dar miegančius nuplakdavo verbomis, sakydami tokius ţodţius: "Ne aš plaku, o verba plaka...". Ţmonės tikėjo, kad jei kitą išplaksi, ar jei tave išplaks - visus metus būsi sveikas.
  12. 12. MOTINOS DIENA Ši šventė minima pirmąjį geguţės sekmadienį, kurios metu visos mamos, močiutės ir būsimos mamos sveikinamos su jų diena. Dovanojamos gėlės – daţniausiai tulpės. Skamba lietuviškos mamai skirtos dainos, vaikai joms šoka, vaidina, dainuoja ir dėkoja uţ vargo dieneles ir nakteles.
  13. 13. TĖVO DIENA Jei lietuviai turi motinos dieną, siekiančią gilias tradicijas ir net siejamą su ţemdirbyste, tai neseniai pradėta švęsti Tėvo diena taip pat uţkariavo tautiečių širdis. Šią dieną tėvams ir seneliams dovanojami gvazdikai, jie pasveikinami ir pagerbiami. Nors ši šventė dar nėra labai populiari, tačiau vis plačiau ir garsiau švenčiama.
  14. 14. JONINĖS ARBA RASOS ŠVENTĖ Birţelio 24-oji, tiksliau jos išvakarės - tai labiausiai mėgiama lietuvių vasaros šventė. Lietuviai 2004-ais net "iškovojo", kad Joninės būtų laisva nuo darbo diena. Birţelio 23-24-iosios naktis - trumpiausia metuose. Šią dieną ţmonės linksminasi, geria daug tradicinio alaus, sveikina Jonus ir Janinas. Tikima, kad jei Jonines švęsi kartu su Jonu ar Janina, bus sėkmingi metai.
  15. 15.  Ţolininkės renka ţolynus, nes tikima, kad tądien surinkti ţolynai turi ypatingos gydomosios galios. Iš šių ţolynų netekėjusios merginos pinasi vainikus, dedasi ant galvos arba paleidţia upėn su uţdegta ţvakele, kad nuplauktų pas būsimą jaunikaitį. Sutemus einama ieškoti paparčio ţiedo, uţdegami lauţai ir per juos šokinėjama (tikima, kad peršokęs lauţą turėsi gerą sveikatą visus metus).
  16. 16. MINDAUGO KARŪNAVIMO DIENA Tai pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus – kunigaikščio Mindaugo – karūnavimo diena. Jis ir jo ţmona, kunigaikštienė Morta 1253 metų liepos 6 dieną buvo karūnuoti karaliumi ir karaliene. Šią dieną rengiamos eisenos, linksminamasi, atgimsta patriotiškumas ir paţvelgiama į Lietuvos istorinę praeitį.
  17. 17. VĖLINĖS ARBA VISŲ ŠVENTŲJŲ DIENA Ši diena ne švenčiama. Tai – rimties, susikaupimo, mirusiųjų prisiminimo ir pagarbos jiems diena. Vėlinės ir Visi Šventieji minimi lapkričio 1-2 dienomis. Lankomi mirusių artimųjų kapai, ant jų uţdegamos ţvakelės. Vis daţniau pagerbiami ir nepriţiūrimi, artimųjų pamiršti neţinia kam priklausantys kapai: geri ţmonės juos sutvarko, pasimeldţia uţ mirusįjį ir uţdega ţvakelę. Per Vėlines tiesiog būtina nueiti į baţnyčią, pasimelsti uţ gyvuosius ir mirusius, uţpirkti uţ pastaruosius mišias. Daţnai tądien susiburia artimieji, lanko vieni kitus, nes ir kapai daţnai esti kituose miestuose.
  18. 18.  Į Lietuvą pamaţu ateina ir Amerikietiškojo Hellowyn’o šventė, švenčiama visiškai kitaip nei Lietuvos Visų šventųjų diena. Per Helovyną ţmonės persirengia demonais, numirėliais, linksmai gąsdina vieni kitus ir linksminasi. Ši šventė tikrąsias tradicija paliko Amerikoje, o į Lietuvą atėjo tik linksmybės, persirengimai ir šios šventės atributikos reklama.
  19. 19. KŪČIOS Gruodţio 24-ąją minima Krikščioniškoji šventė, bene glaudţiausia siejama su šia religija. Šiuolaikinės krikščioniškos lietuvių Kūčios sumišusios su senosiomis pagoniškosiomis. Jos metu ţmonės ramiai artimųjų rate ne tik pavakarieniauja, bet ir išsiburia (šiaudų traukimas iš po staltiesės, bato metimas). Vakarienės metu ant stalo turi būti 12 vegetariškų patiekalų (siejama su paskutine Jėzaus vakariene, kurios metu buvo 12 patiekalų). Būtinai turi būti plotkelė, raudonas vynas, kūčiukai, silkė, aguonų pienas ir duona.
  20. 20.  Tą vakarą prieš vakarienę privalu švariai nusiprausti, susitvarkyti namus, papuošti eglutę, sėdus prie stalo vietos palikti vėlėms. Prieš valgant - pasimelsti, o po vakarienės stalas negali būti nukraustytas, nes pagal tikėjimą naktį vakarieniaus mirusių artimųjų vėlės. Tikima, kad Kūčių naktį šulinio vanduo virsta vynu (nes Jėzus vandenį pavertė vynu), o gyvūnai tvartuose gali kalbėti ţmonių balsu.
  21. 21. KALĖDOS Ši kūdikėlio Jėzaus gimimo šventė šiais laikais švenčiama dovanojant vieni kitiems dovanas. Vaikai ankstų Kalėdų ryta atsikėlę ieško po eglute dovanų. Maţiausieji tiki Kalėdų seniu (sovietiniais laikais jį atstovavo Senelis Šaltis – rusiškai Died Maroz). Nors populiarėja kalėdinės atributikos reklamos, prekyba ir kitaip komercinama ši šventė, Kalėdos lietuviui – itin svarbi šventė, nes per jas ţmonės lanko vieni kitus, vaišina ir vaišinasi skaniais ir sočiais valgiais, dovanoja dovanas ir yra visi linksmi.
  22. 22. ŠALTINIAI Asmeninė informacija; http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_tradicijo s_ir_papro%C4%8Diai; http://day.lt/straipsniai/valstybes_diena; http://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85ra%C5%A1as: Lietuvos_%C5%A1vent%C4%97s.

×