2. MINDAUGAS (? – 1263)
Lietuvos didysis
kunigaikštis bei
pirmasis Lietuvos
karalius, kurio
svarbiausiu nuopelnu
laikomas Lietuvos
žemių suvienijimas.
Kada Mindaugas
pradėjo Lietuvą
vienyti, nėra patikimų
duomenų, bet jau 1238
m. jis minimas kaip
visos Lietuvos
valdovas.
3. GEDIMINAS (1275 – 1341)
Pirmasis Gediminaičių
dinastijos valdovas ir
vienas sėkmingiausių ano
meto diplomatų.
Gediminui be karų, vien
tik diplomatinėmis
priemonėmis sekėsi
vykdyti ekspansinę LDK
užsienio politiką: atremti
kryžiuočių agresiją, LDK
sienas ir įtakos sferos
ribas pastūmėti toli į
Rytus bei Pietus, o LDK
plotą padidinti maždaug
trečdaliu.
4. ALGIRDAS (1300 – 1377)
Vienas įtakingiausių ir
ryžtingiausių Lietuvos
kunigaikščių, padėjusių
sukurti Lietuvą nuo jūros
iki jūros. Jo valdymo
metais Lietuva ne tik
patyrė apie šimtą
niokojančių karų su
Vokiečių ordinu bei
surengė apie 40
atsakomųjų žygių į šio
ordino valdas, bet ir
gerokai išplėtė Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės
įtaką dabartinių gudų ir
ukrainiečių žemėse.
5. KĘSTUTIS (1297 – 1382)
LDK valdovas ir Žemaitijos,
Gardino bei Palenkės
kunigaikštis. Kęstutis
žinomas ne tik kaip puikus
karvedys, sėkmingai
vadovavęs LDK vakarinių
sienų gynybai ir ne kartą
vedęs LDK kariuomenę i
Vokiečių ordino valdomą
Prūsiją. Svarbiausias jo
nuopelnas – LDK prestižo
Europoje didinimas ir kone
pavykęs mėginimas tapti
LDK karaliumi, o Lietuvai
sugrąžinti karalystės
statusą.
6. JOGAILA (1348 – 1434)
Lietuvos kunigaikštis
bei Lietuvos ir Lenkijos
valdovas. Jo
pastangomis Lietuva
buvo apkrikštyta, dėl
Krėvos sutarties
prarado Žemaitiją.
Jogaila dažnai
kaltinamas išdavyste,
tačiau jis stengėsi nešti
į Lietuvą Vakarų
kultūrą, mokslą ir
pažangą.
7. VYTAUTAS (1350 – 1430)
Vytautas ne be reikalo
vadinamas Didžiuoju. Jis
sugrąžino Lietuvai
Didžiosios Kunigaikštystės
titulą, o Žalgirio mūšyje
vadovavo Lietuvos ir
Lenkijos kariuomenei,
galutinai palaužusiai
Vokiečių ordino karinę
galią. Vytauto dėka
Lietuvoje ėmė sparčiai augti
miestai, kūrėsi
vakarietiškos mokyklos,
įsteigta mokslų akademija,
stipriai padidėjo
raštingumas.
8. ŠV. KAZIMIERAS (1458 – 1484)
Anksti ryte pamaldžiai
prie dar užrakintų
bažnyčios durų klūpantis
didikas kėlė nuostabą net
ir XV amžiuje. Jaunasis
karalaitis Kazimieras,
kuriam turėjo atitekti
Lietuvos, o galbūt ir
Lenkijos valdovo sostas,
garsėjo pamaldumu
dorumu ir uždaru
gyvenimo būdu. Po mirties
jis buvo paskelbtas
šventuoju ir Lietuvos
globėju.
9. MIKALOJUS RADVILA JUODASIS (1515 –
1565)
Mikalojaus Radvilos Juodojo
indėlį į Lietuvos
valstybingumą geriausiai
nusako jo paties ištarta
frazė: “Geriau nusideginsiu
ranką, negu sutiksiu su
nepalankiu savajai šaliai
sprendimu”. Būdamas
antras žmogus valstybėje po
Žygimanto Augusto, jis ne
tik tapo reformacijos
judėjimo Lietuvoje ramsčiu,
bet ir sumaniai naudojosi
įtaka siekdamas Lietuvai
politinės naudos.
10. KRISTIJONAS DONELAITIS (1717 –
1780)
Lietuvių literatūrai teko
nueiti ilgą kelią, kol iš jos
išaugo pirmasis poetas –
XVIII a. viduryje
pasakėčiomis ir
poemomis Mažojoje
Lietuvoje būrus guodęs,
baręs ir mokęs
Kristijonas Donelaitis. Jo
poema “Metai” tapo
tikrąja lietuvių
literatūros klasika. Ji yra
išversta į dvylika kalbų ir
įtraukta į UNESCO
sudarytą Europos
literatūros šedevrų
11. SIMONAS DAUKANTAS (1793 – 1864)
Pirmoji Lietuvos istorija
lietuvių kalba buvo parašyta
XIX a. pirmoje pusėje, o jos
autoriumi tapo profesionalus
istorikas, kultūrininkas ir
lietuvių kalbos puoselėtojas
Simonas Daukantas.
Svarbiausiu tautos bruožu
laikęs kalbą, o ne
valstybingumą, S. Daukantas
rašė švietėjiškas knygas, tapo
legalių parapinių lietuviškų
mokyklų steigėju, o savo
veikaluose siekė perteikti
pažangiausias to meto Vakarų
Europos idėjas ir taip priartinti
baudžiavinę Lietuvą prie
modernių vakarų.
12. MOTIEJUS VALANČIUS (1801 – 1875)
Motiejus Valančius tarp
didžiausių Lietuvos
asmenybių patenka dėl
blaivybės idėjų, bet ne
vien tiesiogine prasme.
Blaivaus liaudies
požiūrio, lavėjimo ir
sąmonėjimo vyskupas M.
Valančius siekė pats
rašydamas, leisdamas ir
paprastiems valstiečiams
platindamas prozos
kūrinius bei skaitydamas
tobulėti raginančius
pamokslus.
13. MAIRONIS (1862 – 1932)
Poetiškai Lietuvą
apdainavo bene
žinomiausias
romantizmo poetas
Maironis. Jo
eilėraščiai ir poemos
iki šiol įkvepia mylėti,
branginti ir didžiuotis
Lietuva.
14. VINCAS KUDIRKA (1858 – 1899)
V. Kudirka – tikras Lietuvos
laisvės simbolis. Pats
būdamas laisvas, V.
Kudirka siekė ir visuotinės
nepriklausomybės: tautos,
minties, religijos, kūrybos.
Per keturiasdešimt
gyvenimo metų V. Kudirka
spėjo įsiamžinti kaip
literatas, kompozitorius,
intelektualas, mokslininkas
ir visuomenininkas, o jo
gyvenimo kūriniu tapo 1898
m. parašyta “Tautiška
giesmė”.
15. JONAS BASANAVIČIUS (1851 – 1927)
J. Basanavičius – bene
daugiausiai sričių
aprėpęs savo laikmečio
Lietuvos visuomenės
veikėjas. Jis buvo
pirmasis laikraščio
“Aušra” redaktorius,
mokslininkas, gydytojas,
Lietuvių mokslo
draugijos įkūrėjas, kurio
pastangomis 1905 m.
buvo sušauktas Didysis
Vilniaus Seimas, o 1918
m. jam pirmininkaujant
paskelbta Lietuvos
nepriklausomybė.
16. JONAS JABLONSKIS (1860 – 1930)
Lietuvių literatūrinės
kalbos tėvą Joną
Jablonskį Vydūnas
vadino “lietuvių kalbos
sąžine”. J. Jablonskis
sukūrė tokius
naujadarus, kaip ateitis,
praeitis, pažanga,
vaizduotė, savo jėgomis
sunormino anksčiau
vartotą kalbą ir padėjo
lietuvių literatūrai
pereiti nuo tarmių prie
bendrinės kalbos
vartosenos.
17. MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS (1846 –
1914)
M. K. Čiurlionis yra
garsiausias XX a.
Lietuvos menininkas –
dailininkas simbolistas
ir lietuvių
profesionaliosios
muzikos pradininkas.
Vieno žinomiausių
pasaulyje Lietuvos
dailininkų vaizdų
pasaulis – tai
nepakartojamos vizijos,
atskleidžiančios vis
naujas suvokimo
plotmes.
18. ANTANAS SMETONA (1874 – 1944)
Pirmasis Lietuvos
prezidentas A.
Smetona įeina į istoriją
ne tik tautinio
atgimimo puoselėjimu
ar pirmininkavimu
Lietuvos Tarybai,
atvedusiai Lietuvą į
nepriklausomybę, bet
ir tarpukario diktatūra
bei neryžtingumu
susidūrus su sovietų
okupacija.
19. ALGIRDAS JULIUS GREIMAS (1917 –
1992)
Tai labiausiai XX a.
Lietuvą pasaulyje
garsinęs intelektualas
ir mokslininkas –
kalbininkas,
mitologijos
tyrinėtojas.
Svarbiausias A. J.
Greimo darbas –
sukurta bendroji
reikšmės teorija.
20. MARIJA GIMBUTIENĖ (1921 – 1994)
Tai pasaulinio garso
mokslininkė. 1993 m.
už knygą “Deivės
civilizacija: Senosios
Europos pasaulis” M.
Gimbutienei buvo
skirta prestižinė JAV
Anisfieldo – Wolfo
premija, kuria
įvertinami
reikšmingiausius
pasaulio kultūros
istorijos tyrimus
atliekantys
mokslininkai.
21. VYTAUTAS LANDSBERGIS (1932 – ?)
Naujosios Lietuvos
architektu vadinamas
politikas, meno, muzikos,
kultūros istorikas,
publicistas ir visuomenės
veikėjas prof. V.
Landsbergis pramynė
Lietuvos takus į
nepriklausomybę ir
tarptautinį pripažinimą. V.
Landsbergis buvo Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos – Atkuriamojo
Seimo pirmininkas.
