3. Istorija
1905–1907 m. Rusijos revoliucijos išvakarėse lietuviams atgavus
spaudą (1904) ir sulaukus kiek daugiau politinių laisvių, iškiliausi
tautos vyrai sukrunta realizuoti „Lietuvių mokslo draugystės“,
„etnografiškos draugystės“ steigimo idėją.
1907 m. balandžio 7 d. (senuoju stiliumi kovo 25 d.) Vilniuje įvyko
steigiamasis Lietuvių mokslo draugijos susirinkimas, kuriame iš viso
dalyvavo 86 įvairių profesijų žmonės: gydytojai, juristai, rašytojai,
mokslininkai, kunigai, visuomenės veikėjai, iš jų – 63 nariai.
1907 m. rugpjūčio 18–19 d. buvo sušauktas pirmasis visuotinis
Lietuvių mokslo draugijos susirinkimas.Priimami dar 47 nauji nariai,
kai kurie nelietuviai.
4. Dar 1907 m. buvo įsteigta draugijos biblioteka. Ji
labai greitai augo. Nuo 1909 m. prie bibliotekos
pradėjo veikti skaitykla, kuria galėjo naudotis ne
tik draugijos nariai, bet ir kiti mokslo žmonės,
Kiek lėtesniais tempais kaupiamas draugijos
archyvas, įsteigtas 1908 m. Jam pradžią taip pat
davė Tilžės „Birutės“ draugija, paaukojusi įvairių
laikų rankraščių.
. 1907 m. prie Lietuvių mokslo draugijos pradėjo
veikti muziejus. Muziejuje buvo antropologijos,
archeologijos, etnografijos, numizmatikos
skyriai.
5. 1907 m. J. Basanavičiaus rūpesčiu pradėta leisti
„Lietuvių tauta“
1909 m. buvo sudaryta Dainų komisija.
18 draugijos narių (iš 20 pasirašiusiųjų) 1918 m.
vasario 16 d. tapo Lietuvos Nepriklausomybės
akto signatarais.
1927 m. Lietuvių mokslo draugiją ištiko skaudus
smūgis. Vasario 16 d., minint Lietuvos
nepriklausomybės 9-ąsias metines, mirė dr.
Jonas Basanavičius.
6. 1927 m. Komitetas reorganizuotas į
Valdybą.
1938 m. gegužės mėn. draugija buvo
uždaryta.
1938-1939 pasivadino Lietuvos mokslo
mylėtojų draugija. Taip besivadinanti,
turėdama 125 narius, ji dirbo iki Antrojo
pasaulinio karo.
7. Draugijos svarbiausi uždaviniai
patraukti prie mokslo darbo lietuvių inteligentiją ir
užmegzti ryšius su kitų tautų mokslininkais,
įsteigti Draugijos knygyną, muziejų, archyvą,
įsteigti Draugijos leidinį,
pasirūpinti lėšomis Draugijos įstaigoms tvarkyti ir
Tautos Namams įsigyti,
rinkti įvairiausią lituanistinę medžiagą
8. Reikšmė
Lietuvių mokslo draugija jau iki 1918 m. sukaupė didelius
lituanistinius lobius, kuriais galėjo naudotis to meto visuomenė ir
kuriuos išsaugojo ateinančioms kartoms.
Savo veikla ji dėjo pamatus lietuvių tautinei mokyklai, Lietuvos
aukštosioms mokykloms įsikurti.
Draugija konsolidavo visą krašto inteligentiją, švietė tautą, gaivino
jos dvasią, dėjo plytą prie plytos Lietuvos valstybingumo rūmui.
Draugijos nariai 1917–1918 m. svarbių istorinių lūžių laiku ryžtingai
atsistojo prie politinio Lietuvos gyvenimo vairo. 18 draugijos narių (iš
20 pasirašiusiųjų) 1918 m. vasario 16 d. tapo Lietuvos
Nepriklausomybės akto signatarais. Pirmasis po aktu pasirašė
Lietuvių mokslo draugijos įkūrėjas, jos pirmininkas ir siela dr. Jonas
Basanavičius.
9. Žymiausi nariai
Jonas Jablonskis,
Žemaitė,
Petras Kriaučiūnas,
Jonas Basanavičius,
Antanas Vileišis,
Juozas Kairiūkštis,
Mykolas Kuprevičius
25. Pirmojo pasaulinio karo metais dalyvavo Lietuvių
draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti
veikloje,
rūpinosi Lietuvos valstybės atkūrimu.
Ne kartą šelpė dailės parodų bei lietuvių kalbos
kursų organizavimą, mokyklų steigimą, karo
metu užleido dalį savo namų Antakalnyje
našlaičių prieglaudai, rėmė Petrapilyje ir
Voroneže leidžiamą lietuvių spaudą.
27. Veikla
Per vos dešimt metų trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis
šimtus muzikos kūrinių, tarp jų dvi stambias simfonines poemas,
uvertiūrą, kantatą chorui ir orkestrui, dvi sonatas ir kelis variacijų
ciklus fortepijonui, styginių kvartetą, kūrinius chorui.
Tuo pat metu, per vos šešerius metus trukusį tapytojo kelią, jis
nutapė daugiau nei tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos
darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių,
reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėjefotografijoje.
Jo užrašų sąsiuviniai iš studijų Varšuvos muzikos institute laikų
atskleidžia domėjimąsi geologija ir istorija, chemija ir geometrija,
fizika ir astronomija, astrologija ir senovine mitologija, senosiomis ir
moderniomis kalbomis, klasikine ir naująja filosofija, rytų ir vakarų
religijomis.
28. Reikšmė
M. K. Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno kūrėjų
draugiją,
aktyviai prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių
dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo
paveikslų.
Taip pat organizavo ir vadovavo lietuviškiems chorams
Varšuvoje, Vilniuje ir Sankt Peterburge,
buvo pirmasis profesionalus Lietuvos kompozitorius, taip
nuoširdžiai susidomėjęs lietuvių liaudies dainomis – ne
tik jas harmonizavo, naudojo jų melodiką savo
originaliuose kūriniuose, bet ir rinko jas, analizavo jų
savybes publicistikos straipsniuose.