Šiaulienė, Irena „Informacinės visuomenės plėtra: valstybės politikos tęstinumas“, LRS IVPK
•Download as PPTX, PDF•
0 likes•373 views
Plenarinis pranešimas, „Kompiuterininkų dienos - 2013“ Šiauliai, 2013.09.20 d.
Recommended
More Related Content
Viewers also liked
Viewers also liked (13)
More from Lietuvos kompiuterininkų sąjunga
More from Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (20)
Šiaulienė, Irena „Informacinės visuomenės plėtra: valstybės politikos tęstinumas“, LRS IVPK
- 1. INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTRA: VALSTYBĖS POLITIKOS TĘSTINUMAS Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto narė dr. Irena Šiaulienė
- 2. Pradžia Visi žinome, kad Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir žiniomis savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai – paprasti Lietuvos gyventojai ir visų lygių vadovai – gali, moka ir nori visose savo veiklos srityse efektyviai taikyti šiuolaikinių informacinių technologijų priemones, naudotis savo šalies ir viso pasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, priimti sprendimus, užtikrinti gyventojams prieinamą ir patikimą viešąją informaciją. bet ne visi pamename, kad ši sąvoka gimė 2001 m. vasario 28 d., Vyriausybei patvirtinus pirmąjį informacinės visuomenės plėtrai skirtą dokumentą - Lietuvos informacinės visuomenės koncepciją .
- 3. Informacinės visuomenės plėtrą reglamentuojantys dokumentai 1. Vienu svarbiausiu dokumentu, garantuojančių informacinės visuomenės plėtrą yra Vyriausybių programos ir tų programų įgyvendinimo priemonės. 2. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011-2019 metų programa, kuri šiuo metu yra atnaujinama ir pertvarkoma, kad atitiktų dabarties lūkesčius. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2014-2020 metų programa „ Lietuvos skaitmeninė darbotvarkė“, kurios strateginis tikslas - pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę ir įmonių veiklos aplinką naudojantis IRT teikiamomis galimybėmis ir pasiekti, kad iki 2020 m. ne mažiau kaip 85 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu.
- 4. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės 2012-2016 (1) Mūsų Vyriausybė suprasdama, kad ekonomikos augimas be orientacijos į aukštųjų technologijų sritį - neįmanomas, o Lietuvos ateitis be pažangių informacinių ir ryšių technologijų – neįsivaizduojama, pripažindama, kad veiksminga, technologijų pažangą spartinanti mokslo ir technologijų plėtros politika, sąlygų kurti naujas inovatyvias technologijas sudarymas, mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas, pažangių informacinių ir ryšių technologijų sprendimų diegimas įvairiuose ūkio ir viešo administravimo sektoriuose – neatidėliotini veiklos prioritetai,
- 5. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės 2012-2016 (2) siekdama, kad Vyriausybės programa būtų kiek galima sėkmingiau įgyvendinta į Vyriausybės 2012 -1016 metų programos įgyvendinimo priemonių planą įtraukė priemones, kurios leistų: • sustiprinti tarpinstitucinį informacinės visuomenės plėtros politikos įgyvendinimo koordinavimą, siekiant nuoseklaus Lietuvos gyventojų skaitmeninio raštingumo didinimo, elektroninių viešųjų paslaugų turinio ir informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros plėtros;
- 6. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės 2012-2016 (3) • apibrėžti saugumo elektroninėje erdvėje principus, sukurti strategiją ir sureguliuoti koordinavimą užtikrinantį kritinių informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros, elektroninės informacijos saugumą; Viena iš svarbiausių sąlygų atsirasti saugiai elektroninei erdvei – asmens tapatybės nustatymo priemonių infrastruktūros sukūrimas ir naudojimas. Todėl būtina plėtoti asmens tapatybės nustatymo ir privatumo išsaugojimo elektroninėje erdvėje sprendimus. Taip pat svarbu užtikrinti IRT infrastruktūros apsaugą, ypač tos, kurios pažeidimai gali padaryti didelę žalą nacionaliniam saugumui, šalies ūkiui ar visuomenės gerovei.
- 7. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės 2012-2016 (4) • užtikrinti geografiškai tolygią plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų infrastruktūros plėtrą visoje šalies teritorijoje ir skatinti Lietuvos elektroninių ryšių tinklų integraciją į tarptautinę elektroninių ryšių infrastruktūrą, siekiant, kad iki 2020 metų visi Lietuvos gyventojai galėtų naudotis spartesniu negu 30 Mbps interneto ryšiu, ir ne mažiau kai pusei Lietuvos namų ūkių būtų suteikta galimybė naudotis spartesniu nei 100 Mbps spartos plačiajuosčiu internetu; 2012 m. pabaigoje 92 proc. Lietuvos teritorijoje esančių vartotojų turėjo galimybę naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Eurostato duomenimis 2012 m. pabaigoje, plačiajuosčiu ryšiu Lietuvoje naudojosi 61 proc. namų ūkių (ES vidurkis – 72 proc.); didžiausias plačiajuosčio ryšio skverbties skirtumas pastebimas tarp miesto ir kaimo teritorijų.
- 8. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės 2012-2016 (5) • parengti rinkos ir viešo administravimo poreikius atitinkančius specialistus, gebančius kurti inovatyvius informacinių ir ryšių technologijų produktus bei paslaugas; Eurostato duomenimis, 2010 m. 25,4 proc. darbuotojų Lietuvoje turėjo IRT naudojimo įgūdžių – pagal šį rodiklį Lietuva užėmė 2 vietą Europoje (ES vidurkis – 18,5 proc.), tačiau IRT specialisto įgūdžius Lietuvoje turėjo tik 1,6 proc. darbuotojų (ES vidurkis – 3,2 proc. darbuotojų, ir pagal šį rodiklį Lietuva užėmė paskutinę vietą ES). Asociacijos „Infobalt“ atlikto tyrimo duomenimis, 2011–2016 m. atotrūkis tarp IRT specialistų paklausos ir pasiūlos Lietuvoje gali siekti 6000 specialistų; nors Lietuvoje pastaruoju metu pastebimas stojančių į IRT specialybes skaičiaus didėjimas, tačiau būtina ir toliau skatinti, kad kuo daugiau jaunimo rinktųsi IRT specialybių studijas.
- 9. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės 2012-2016 (6) • Lietuvai pasiekti Europos skaitmeninėje darbotvarkėje 2010-2020 metams numatytus svarbiausius tikslus, kad Lietuvos visuomenė galėtų ir norėtų aktyviai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis, kad būtų sumažinta e.atskirtis; Daugelis Lietuvos gyventojų internetu naudojasi kasdien: internetu deklaruojami mokesčiai, naudojamasi bankų teikiamomis paslaugomis, ieškoma profesinės ar pramoginio turinio informacijos. Ypač aktyviai internetu naudojasi jaunimas. Tačiau Lietuvoje išlieka gyventojų tikslinių grupių, kurios nesinaudoja kompiuteriu ar internetu arba naudojasi jais mažai.
- 10. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės 2012-2016 (statistika) Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje IRT mažai naudoja: • Vyresnio amžiaus žmonės. 2012 metais tik 14,1 procento 65–74 metų gyventojų naudojosi kompiuteriu, 13,7 procento – internetu (palyginimui – kompiuteriu naudojosi 98,3 procento, internetu – 98,1 procento 16–24 metų respondentų). • Kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojai. 2012 metais prieigą prie interneto turėjo 40,4 procento kaimo gyvenamųjų vietovių namų ūkių (palyginimui – miesto gyvenamosiose vietovėse – 62,8 procento namų ūkių).
- 11. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės 2012-2016 (statistika) • Gyventojai, turintys mažesnes pajamas. 2012 metais prieigą prie interneto turėjo tik 23,3 procento namų ūkių, kurių pajamos – iki 800 litų (96,1 procento namų ūkių, kurių pajamos didesnės negu 2501 litų). • Neįgalieji. Specialios IRT priemonės neįgaliesiems brangesnės už įprastines, be to, teikiama internetu informacija turi atitikti specialius prieinamumo standartus, kad ja galėtų naudotis žmonės su specialiaisiais poreikiais. Nors Lietuvoje patvirtinti teisės aktai, užtikrinantys informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliųjų socialinei integracijai naudojantis IRT didinti, tačiau šie žmonės sunkiau įsitraukia į informacinę visuomenę.
- 12. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės 2012-2016 (7) • efektyviai valdyti valstybės informacinius išteklius, sistemingai koordinuoti jų sąveikumą ir plėtrą valstybiniu lygmeniu, optimizuojant valstybės registrų tinklą, integruojant valstybinius ryšių ir duomenų perdavimo tinklus, centralizuojant prieigą prie valstybės skaitmeniniu būdu kaupiamų duomenų, skatinant viešųjų paslaugų teikimą „vieno langelio principu; kad būtų sudarytos sąlygas naudotis valstybės informaciniais ištekliais ir privačiam sektoriui, siekiant kurti naujas informacines sistemas; • tęsti viešųjų ir administracinių paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę darbus, užtikrinant paslaugų teikimo procesų kompleksinį pertvarkymą, pagrįstą naudotojo poreikių tenkinimu bei elektroninių paslaugų patogumu ir patrauklumu jų naudotojams;
- 13. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės 2012-2016 (statistika) 2012 m. viešojo sektoriaus elektorinėmis paslaugomis naudojosi 39 proc. Lietuvos gyventojų ir 99,2 verslo įmonių. Lietuvos gyventojai gana aktyviai naudojasi elektroniniais bendravimo su viešuoju sektoriumi kanalais: Europos Komisijos 2012 m. tyrimo duomenimis, iš per pastaruosius 12 mėn. į viešojo sektoriaus institucijas besikreipusių asmenų, Lietuvoje 49 proc. asmenų tai darė elektroniniu būdu (ES vidurkis – 46 proc.). Taip pat Lietuvos gyventojai, lyginant su kitų ES valstybių gyventojais, labiau linkę elektroninį bendravimą su viešojo sektoriaus institucijomis vertinti kaip efektyvų ir pripažinti tokio bendravimo naudą.
- 14. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės 2012-2016 (8) • toliau vystyti elektronines viešąsias paslaugas plėtojant valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugų sistemą, diegiant oficialių elektroninių dokumentų pristatymą tarp valstybės ir asmenų, užtikrinant, kad visos viešojo sektoriaus elektroninės paslaugos naudotojams būtų pasiekiamos centralizuotai, patogiai, greitai ir lengvai; Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad elektroninės sveikatos paslaugos yra vienos aktualiausių Lietuvos gyventojams (Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, su elektronine sveikata susijusiomis elektroninėmis paslaugomis per pastaruosius 12 mėn. naudojosi 20 proc. gyventojų). Gyventojų mobilumas, keliaujant ES, taip pat įtakoja poreikį užtikrinti tikslių ir patikimų sveikatos duomenų apsikeitimą ne tik tarp nacionalinių sveikatos priežiūros institucijų, bet ir tarptautiniu mastu.
- 15. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės 2012-2016 (9) • sudaryti sąlygas kurti ir diegti lietuvių kalbos ir paveldo skaitmeninius produktus, užtikrinant visavertį lietuvių kalbos (rašytinės ir šnekamosios) funkcionavimą visose informacinės visuomenės gyvenimo srityse, kad būtų remiami kultūros, kalbos, istorijos paveldo skaitmeninimo darbai; Per pastaruosius 5 metus skaitmeninimo infrastruktūrai sukurti bei atminties institucijose saugomoms kultūros vertybėms suskaitmeninti buvo skirta virš 50 mln. litų. Šių investicijų dėka buvo suskaitmeninta ir viešai prieigai pateikta virš 650 tūkst. kultūros paveldo objektų. Lietuvių kalba taip pat gerokai atsilieka nuo kalbos technologijų lyderių, pavyzdžiui, anglų kalbos, dažniausiai atsiduria komerciškai mažiau patrauklių Europos kalbų, tokių kaip latvių, slovakų, slovėnų grupėje.
- 16. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės 2012-2016 (10) • sukurti palankias sąlygas Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus konkurencingumui vietinėje bei eksporto rinkose, skatinant valstybės, verslo ir mokslo bendradarbiavimą; bendradarbiavimo dėka Lietuva turi gerai išvystytą techninę infrastruktūrą, spartų interneto ryšį, padengiantį didžiąją šalies dalį, viešas interneto prieigas asociacijos „Langas į ateitį“ centruose ir bibliotekose, tik bendradarbiaudami galėsim kurti ir diegti IRT sprendimus, įtraukiančius piliečius į valstybės valdymą ir politinį gyvenimą bei skatinančius viešojo administravimo atvirumą ir atsakomybę, plėtoti intelektualias elektronines paslaugas ir sprendimus transporto, erdvinių duomenų tvarkymo ir lietuvių kalbos išsaugojimo srityse.
- 17. Pabaigai Neabejoju, kad mūsų Vyriausybei pavyks pasiekti Informacinės visuomenės plėtros srityje užsibrėžtus tikslus. Lietuvai naudinga tapti šalimi pasižyminčia aukšta vadybine kultūra, stipriu inovaciniu potencialu, gerai išvystyta informaciniu išteklių infrastruktūra. Tobulinsime informacinės visuomenės plėtros ir paslaugų teisinį reguliavimą, kuris sudarytų sąlygas naujoms verslo galimybėms, geresniam vartotojų teisių gynimui skaitmeninėje erdvėje ir prisidėtų prie sėkmingos skaitmeninės bendrosios rinkos plėtros.
- 18. Ačiū už dėmesį Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto narė dr. Irena Šiaulienė Irena.Siauliene@lrs.lt