3. ĮVADAS
Tarp 3 % - 9 % JAV gyventojų skundžiasi balso kokybės
sutrikimais, tačiau tik nedidelė dalis kreipiasi dėl
gydymo. Informatikos mokslininkai bando šią problemą
spręsti kurdami įvairius metodus ir įrankius balso klosčių
būklės vertinimui.
Dėl siūlomų metodų įvairovės yra sunku kritiškai įvertinti
tyrimų tendencijas ir raidą, kad pasirinkti aktualią tyrimų
kryptį.
Todėl svarbios tampa įvairaus pobūdžio literatūros
apžvalgos, leidžiančios įvertinti indėlį į srities raidą.
KOMPIUTERININKŲ DIENOS – 2021 KLAIPĖDA, LIETUVA
4. ĮVADAS
PROBLEMA IR
TIKSLAS
KOMPIUTERININKŲ DIENOS – 2021 KLAIPĖDA, LIETUVA
Informatikos metodų taikymo balso
klosčių būklei įvertinti tyrimuose vyrauja
analitinio pobūdžio apžvalgos. Dėl šios
priežasties yra sunku sritį įvertinti
kiekybiškai, nes apžvalgose analizuojami
tyrimai, kuriuose naudojami panašaus
pobūdžio metodai.
Šio darbo tikslas – apžvelgti informatikos
metodų taikymo balso klosčių būklei
įvertinti tendencijas.
5. METODIKA
SISTEMINIS
SRITIES
VAIZDAS
Sisteminio tyrimo srities vaizdo sudarymo
metodas (angl. systematic mapping study
arba scoping study) – bibliotekinių tyrimų
metodas, skirtas kokia nors konkrečia
tematika publikuotiems literatūros
šaltiniams rasti, jų klasifikavimo schemai
sudaryti ir pateikti tyrimų srities vaizdą.
Tyrimų srities vaizdas leidžia įvertinti
tendencijas, „baltąsias dėmes“ ir pagal
išskirtus matmenis vykdomų tyrimų
intensyvumą.
KOMPIUTERININKŲ DIENOS – 2021 KLAIPĖDA, LIETUVA
6. METODIKA
TYRIMO PLANAS
KOMPIUTERININKŲ DIENOS – 2021 KLAIPĖDA, LIETUVA
Naudota bibliografinių
duomenų bazė – „Web of
Science“
Paieškos frazė – „vocal
folds“. Ieškota dokumente,
raktiniuose žodžiuose,
santraukoje, pavadinime.
Iš 392 dokumentų atrinkta
92. Atrankai naudoti įvairūs
kriterijai citavimo indeksas,
kategorija, publikavimo
metai, citatų per metus
rodiklis ir kt.
Dokumentų
paieška
Dokumentų
atranka
Dokumentų
peržiūra
Klasifikavimo
schema
Rezultatų
analizė
Srities
vaizdas
7. REZULTATAI
TYRIMO OBJEKTAS IR
METODAS Balso klosčių būklės
tyrimuose dažniausiai
naudotas eksperimentinis
tyrimo metodas (82 %
atrinktų tyrimų rėmėsi
šiuo metodu).
Dažniausiai pasitaikantis
tyrimo objektas yra balso
klosčių būklės požymiai
(48 % atrinktų tyrimų
nagrinėjo šį objektą)
KOMPIUTERININKŲ DIENOS – 2021 KLAIPĖDA, LIETUVA
8. REZULTATAI
TYRIMO KLASĖ IR
UŽDUOTIS
Dažniausias uždavinys –
klasifikavimas į 2 klases
remiantis mašininio
mokymosi metodais (26 %
atrinktų tyrimų). Šio tipo
tyrimuose klasifikuojama į
sveiką balsą ir patologinią
balsą.
Dažniausiai taikomas
mašininio mokymosi
metodas – Atraminių
vektorių mašinos (28 %
atrinktų tyrimų).
KOMPIUTERININKŲ DIENOS – 2021 KLAIPĖDA, LIETUVA
9. REZULTATAI
TYRIMŲ
METODŲ RAIDA
Daugiausia publikuota
tyrimų buvo 2018 metais.
Šie tyrimai rėmėsi
eksperimento metodu.
Pastebimas cikliškumas –
poriniais metais
išleidžiama daugiau
tyrimų nei ne-poriniais.
KOMPIUTERININKŲ DIENOS – 2021 KLAIPĖDA, LIETUVA
11. DISKUSIJA
KOMPIUTERININKŲ DIENOS – 2021 KLAIPĖDA, LIETUVA
Tyrimo rezultatų kokybei pagerinti reikia papildomų
stebėtojų – užtikrinamas nešališkumas atrenkant
dokumentus ir pritaikant klasifikavimo schemą
Į tyrimą vertėtų įtraukti duomenis iš kitų
bibliografinių duomenų bazių (pvz., „Google Scholar“)
– padidinta duomenų imtis
Atliktas tyrimas nėra kritinė apžvalga – atrastos
„baltosios dėmės“ reikalauja papildomų
priežastingumo tyrimų
12. IŠVADOS
KOMPIUTERININKŲ DIENOS – 2021 KLAIPĖDA, LIETUVA
Balso klosčių būklės
įvertinimo užduotis yra
veikiama bendrų
informatikos srities
tendencijų. Didelė dalis
tyrimų taiko mašinų
mokymosi metodus (51
% atrinktų tyrimų
naudojo bent vieną
Balso klosčių tyrimuose
vyrauja požymiais grįsta
analizė. Tyrimų autoriai
skelbia aukštus
klasifikavimo
eksperimento sąlygomis
rezultatus, pasiektus
sprendžiant
klasifikavimo į 2 klases
Šiuo metu trūksta tyrimų
kuriuose modeliuojama balso
klosčių būklės kaita esant
patologijoms. Tokie tyrimai
turi vertę tiek medicinos tiek
informatikos srityse.
Universalūs kiekybiniai
rodikliai leistų įvertinti balso
klosčių būklę, būklės kaitą ir
Vilniaus universiteto duomenu mokslo ir skaitmeniniu technologiju institutas vaizdo ir signalu analizes grupe
Informatikos metodų taikymo balso klosčių būklei įvertinti tyrimuose vyrauja analitinio pobūdžio apžvalgos. Dėl šios priežasties yra sunku sritį įvertinti kiekybiškai, nes apžvalgose analizuojami tyrimai, kuriuose naudojami panašaus pobūdžio metodai. -> pavyzdziui, Advanced computing solutions for analysis of laryngeal disorders H. Irem Turkmen1 & M. Elif Karsligil1 2019 metu apzvalgoje ivertina metodus balso klosciu patologijoms ivertinti, kai naudojami klinikiniai vaizdai.
„Web of Science“ bibliografinėje duomenų bazėje rasti dokumentai kuriuose nagrinėjama tema – balso klostės.
Atrinkti dokumentai atitinkantys kriterijus:
Citavimo indeksas: SCI-EXPANDED arba CPCI-S
Kalba: anglų
Dokumento tipas: straipsnis, apžvalga, konferencinis straipsnis
Kategorija: computer science, medical informatics, multidisplinary sciences
Metai: > 2010, jei straipsnis / apžvalga, > 2015, jei konferencinis straipsnis
Citavimas: > 1 kartą per metus
Atrinkti dokumentai peržiūrėti, taip iš 392 dokumentų analizei atrinkta 92.
Sisteminio tyrimo srities vaizdo sudarymo metodas buvo adaptuotas kad įgyvendinti darbo tikslą.
Dokumentai apdoroti klasifikavimo schema pagal matmenis:
Objektas
Metodas
Instrumentas
Užduotis
Klasės
Duomenys
Patikra
Klasifikavimo schemos duomenys analizuoti Microsoft Excel ir Microsoft Power BI programomis.
Balso klosčių būklės tyrimuose dažniausiai naudotas eksperimentinis tyrimo metodas (82 % atrinktų tyrimų rėmėsi šiuo metodu).
Dažniausiai pasitaikantis tyrimo objektas yra balso klosčių požymiai (48 % atrinktų tyrimų nagrinėjo šį objektą)
Populiarūs yra medicininiu vaizdu tyrimai – is balso klosciu irasu bandoma nustatyti ivairius geometrinius parametrus (pvz simetrija), segmentuojami vaizdai, kad atpazinti balso klosciu objektus.
Modeliuojant populiaru naudoti navier-stokes lygtis, modeliuojamas per gerklas kylancio oro srautas arba balso klosciu audiniai.
amplitude periodicity index (API), time periodicity index (TPI), amplitude symmetry index (ASI), and phase symmetry index (PSI)
accoustic parameters noise content (HNR, CHNR, VTI, SPI, NNE, GNE), stability and periodicity (RAP, PPQ, APQ), Spectral-Cepstral modeling (11 MFCCs, 28 LPC, 14 formants, amplitude and frequency values of F1 and F2, ratio between their amplitude), Nonlinear behavior (LLE, LZC, four entropy measurements, RPDE, DFA, TEO)
texture features LBPS and Learned CNN features via transfer-learning, SVM classification
Dažniausias uždavinys – klasifikavimas į 2 klases remiantis mašininio mokymosi metodais (26 % atrinktų tyrimų). Šio tipo tyrimuose klasifikuojama į sveiko balso ir patologinio balso klases (gali būti tiriama konkreti patologija arba kelios patologijos sujungtos į vieną klasę). Dažniausiai taikomas mašininio mokymosi metodas – Pagalbinių vektorių mašina (28 % atrinktų tyrimų). Pritaikius šį metodą įvairiems balso klosčių požymiams bandoma įvertinti balso klosčių būklę – tyrimuose vyrauja požymiais grįsta analizė.
Idomi tyrimo uzduotis yra balso elgsenos ir pokycio tyrimai – cia aktualu yra parkinsono ligos pacientai, kadangi balso ivertinimas leistu sekti ligos progresija.
Tyrimo rezultatų kokybei pagerinti reikia papildomų stebėtojų – užtikrinamas nešališkumas atrenkant dokumentus ir pritaikant klasifikavimo schemą. Idealiu atveju sis tyrimas reikalauja bent 3 stebėtoju.
Į tyrimą vertėtų įtraukti duomenis iš kitų bibliografinių duomenų bazių (pvz., „Google Scholar“) – padidinta duomenų imtis. Dar galima panaudoti ‚snowballing‘ metoda – butu itraukti atrinktuose dokumentuose cituojami saltiniai.
Atliktas tyrimas nėra kritinė apžvalga – atrastos „baltosios dėmės“ reikalauja papildomų priežastingumo tyrimų
Balso klosčių būklės įvertinimo užduotis yra veikiama bendrų informatikos srities tendencijų. Didelė dalis tyrimų taiko mašinų mokymosi metodus (51 % atrinktų tyrimų naudojo bent vieną metodą).
Balso klosčių tyrimuose vyrauja požymiais grįsta analizė. Tyrimų autoriai skelbia aukštus klasifikavimo eksperimento sąlygomis rezultatus, pasiektus sprendžiant klasifikavimo į 2 klases užduotį.
Šiuo metu trūksta tyrimų kuriuose modeliuojama balso klosčių būklės kaita esant patologijoms. Tokie tyrimai turi vertę tiek medicinos tiek informatikos srityse. Universalūs kiekybiniai rodikliai leistų įvertinti balso klosčių būklę, būklės kaitą ir leistų susieti rodiklį su galimomis patologijomis.
norm - male/female, dysph - male/female