A. Zuokas: Auginkime Vilnių kartu!
•
0 likes•55,101 views
Dalyvaudami rinkimuose 2011 m. žadėjome pažadinti Vilnių – miegančią gražuolę, kuri snaudžia nuo 2007 m. Turėjome išvesti Vilnių iš savotiškos aklavietės, suteikti miestui energijos ir sugrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis. Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ 2013 m. duomenimis, 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu Vilniuje. Aktyviai dirbdami, suvaldėme kritinę situaciją, pažadinome Vilnių, ir šį proveržį netruko pastebėti visas pasaulis:Vilnius pateko tarp geriausiai valdomų pasaulio miestų (2011 m. pabaigoje „The New York Times“ vertinimas). Dar po metų Vilnius pasaulio reitinge užėmė IV vietą pasaulyje („FDI Magazine“) dirbant bendrai pritraukus 100 proc. daugiau tiesioginių užsienio investicijų. 2013 m. Vilnius tapo daugiausiai investicijų pritraukusiu miestu Europoje (miestų kategorijoje iki 600 000 gyventojų). 2014 m. CNN įtraukė išmanųjį Vilnių į pasaulinės pažangos TOP 10.
Recommended
Recommended
More Related Content
What's hot
Viewers also liked
Viewers also liked (16)
Similar to A. Zuokas: Auginkime Vilnių kartu!
Similar to A. Zuokas: Auginkime Vilnių kartu! (20)
More from Artūras Zuokas
More from Artūras Zuokas (20)
A. Zuokas: Auginkime Vilnių kartu!
- 2. Vilniaus miesto savivaldos 2015 metų rinkimų programa ir prioritetai
- 3. VILNIUS 2007- 2011 m. Miestas prarado energiją, o miestiečiai – pasitikėjimą •Tamsios, neapšviestos gatvės; •Taryboje peštynės dėl valdžios, net 3 merai per ketverius metus; •Sparčiai augančios miesto skolos; •Vilnius pretendavo tapti “duobių sostine”; •Nedarbas sostinėje 2011 metų pradžioje buvo daugiau nei 12 proc.
- 4. ĮSIPAREIGOJOME: Sugrąžinti Vilniui pasitikėjimą ir energiją. Pažadinti Vilnių - miegančią gražuolę, kuri snaudžia nuo 2007 metų, ir siekti, kad Vilnius būtų miestas, kuriame gera gyventi. REZULTATAS: ES statistikos agentūros „Eurostat“ 2013 m. duomenimis, 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu Vilniuje.
- 5. Pažadintas Vilnius gali daug • 2011 m. „The New York Times“ vertinimu Vilnius pateko tarp geriausiai valdomų pasaulio miestų; • 2012 m. „Financial Times“ leidžiamas „FDI Magazine“ įvertino Vilnių, kaip vieną iš didžiausių tiesioginių užsienio investicijų augimą turėjusių regionų pasaulyje. 100 proc. padidinęs investicijas Vilnius pasaulio reitinge užėmė IV vietą; • 2012 m. Navigacijos sistemų gamintojui „TomTom“ paskelbus automobilių spūsčių reitingą, Vilnius nebėra tarp miestų, kuriuose spūstys didžiausios; • 2013 m. Vilnius yra daugiausiai investicijų pritraukęs miestas Europoje, miestų kategorijoje iki 600 000 gyventojų; • 2014 m. CNN įtraukė Vilnių į pasaulinės pažangos TOP 10 ir paskelbė naujuosius išmaniųjų vardą pelniusius miestus, tarp kurių ir Lietuvos sostinė, kurioje veikia vienas greičiausių internetų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
- 6. 2011 - 2015 m. Aktyviai dirbome, kad Vilniuje būtų gera gyventi •Apšvietėme miestą – vilniečiai vėl pasijuto saugesni; •Vilnius - vienintelis augantis Lietuvos didmiestis regione, kur daugėja gyventojų, didėja vaikų skaičius mokyklose ir darželiuose; •Dvigubai sumažėjo nedarbas – nuo 12.4 proc. iki 6,1 proc. (2014.12.). Per šiuos nepilnus ketverius metus, bendradarbiaujant Vilniaus savivaldybei, valstybės institucijoms ir privačiam verslui, vilniečiams sukurta 13 000 gerai apmokamų darbo vietų; •Vilnius tapo regiono IT, startuolių, biotechnologijų ir paslaugų centru, kurį pasirenka didžiausios pasaulio kompanijos.
- 7. 2011 m. pradžioje nedarbas buvo 12,4 proc. Šaltinis: Lietuvos darbo birža
- 8. Vilnius susikaupė vienam didžiausių šuolių į priekį naujausiųjų laikų istorijoje! Protinga, darbšti ir toli į priekį žvelgianti komanda paklojo pamatus, kurie leis mūsų miestui žygiuoti į priekį. Per šiuos metus daug dirbome, kad parengtumėme planus ir projektus ateičiai.
- 9. 2015 - 2020 metų Vilniaus miesto kadencijos pagrindiniai prioritetai
- 10. Naujos kadencijos pagrindiniai prioritetai • Sutvarkytos žalios erdvės; • Sutvarkytos ir įrengtos sporto bei vaikų žaidimo aikštelės; • Kiemų apšvietimas ir sutvarkyti privažiavimo keliai; • Įrengtas saugus parkavimas dviračiams prie namų; • Svarbiausia – išspręstos automobilių parkavimo problemos daugiabučių namų kiemuose. Gyvenimo ir aplinkos kokybė miesto mikrorajonams
- 11. Vilnius turės geriausią viešąjį susisiekimą • 2017 m. bus baigtas vakarinis aplinkkelis ir sutvarkyta 40 gatvių; • Efektyvus eismo reguliavimas ir saugesnės gatvės; • Nauji ekologiški ekobusai ir viešojo transporto prioritetas; • 2014 m. parengėme ir patvirtinome specialųjį dviračių takų plėtros planą, kurį įgyvendinsime iki 2020 metų; • Oranžinių dviračių keitimosi sistemos plėtra Antakalnyje, Saulėtekyje, Žvėryne, Vingio parke ir “Verslo trikampyje”; • Oranžinių ekologiškų automobilių keitimosi sistemos įdiegimas visame Vilniuje. Naujos kadencijos pagrindiniai prioritetai
- 12. Miestas, kuriame nebus eilių darželiuose Naujos kadencijos pagrindiniai prioritetai
- 13. Integruoti į miesto visavertį gyvenimą sodų bendrijas ir individualių namų kvartalus •Mieste esančios sodų bendrijos ir individualių namų kvartalai daugiau nebesijaus atskirti nuo miesto; •Drauge sutvarkysime aplinką, kelius, apšvietimą ir viešąjį transportą; •Skatinsime aktyvesnį miesto esamos infrastruktūros panaudojimą ir atnaujinimą, pramoninių ir apleistų teritorijų centre konversiją; •Atskiros programos nutolusioms gyvenvietėms: Naujoji Vilnia, Grigiškės, Salininkai. Naujos kadencijos pagrindiniai prioritetai
- 14. Svarbiausi visuomeniniai projektai Vilniuje 2015-2019 metais (ES paramos lėšos) • Daugiafunkcinis kompleksas Šeškinėje; • Naujas vandens sporto ir sveikatingumo kompleksas Lazdynuose; • Sporto rūmų rekonstrukcija, pritaikant juos kongresų, konferencijų ir koncertų veiklai; • Neries pakrantės sutvarkymas ir 24 km sveikatingumo trasos nuo Vingio parko iki Valakupių įrengimas; • Viešųjų erdvių tvarkymas: Misionierių sodai, Sapiegų parkas Antakalnyje, Verkių ir Pavilnių parkai, Liepkalnio kalnas, Japoniško sodo kartu su privačiais partneriais įrengimas Šnipiškėse. Naujos kadencijos pagrindiniai prioritetai
- 15. Ir Bernardinų sodas buvo tik pradžia...
- 16. 16 VILNIUS 2020 LIETUVOS SOSTINĖ VILNIUS - MODERNIAUSIAS VIDURIO IR RYTŲ EUROPOS MIESTAS TARPTAUTINIS VERSLO, MOKSLO IR KULTŪROS CENTRAS
- 17. 1717 VILNIUS - SUBALANSUOTOS PLĖTROS MIESTAS Naujoji Vilnia Šeškinė -Fabijoniškės Karoliniškės-Pilaitė Grigiškės Senasis ir naujasis centras Formuosime 5 centrus, kurie padės tolygiai paskirstyti darbo vietas, sukurs geresnę gyvenimo kokybę šalia namų, sumažins transporto spūstis mieste.
- 18. ≈30 km ≈50 km MIESTO GYVENTOJŲ SKAIČIUS 540 000 - 700 000 DIENOS GYVENTOJŲ SKAIČIUS 680 000 - 850 000 METROPOLINĖS ZONOS GYVENTOJŲ SKAIČIUS 800 000 - 1 000 000 NAUDINGO BŪSTO PLOTAS VIENAM GYVENTOJUI ( kv. m) 24,6 - 28,2 VILNIAUS ĮTAKOS ZONA IR PLĖTROS TENDENCIJOS 2015-2050 -Milijoninis metropolinis miestas Europoje komfortišku naudingo būsto ploto standartas ~30 kv.m / 1 gyv. 2015 → 2050
- 19. 19 Aplink Vilnių 16 mln. gyventojų (gyventojų skaičius 300 km zonose) VILNIUS - REGIONO LYDERIS
- 20. 20 VILNIAUS MODERNUMAS tai NAUJOJI EKONOMIKA, kuriama PAŽANGIOS VISUOMENĖS, gyvenančios SAVITOJE APLINKOJE
- 21. 21 Moderni išorės ir vidaus susisiekimo sistema užtikrina greitą ir patogų miesto ryšį su regionu ir visu pasauliu. Vilnius - pažangiausių technologijų ir žinių ekonomikos centras, stimuliuojantis inovacijas šalyje ir regione. Vilnius – garsus kultūros, konferencijų, parodų ir pramogų centras. NAUJOJI EKONOMIKA
- 22. 22 PAŽANGI VISUOMENĖ Vilniečiai - kūrybingi, dinamiški ir išsilavinę žmonės; atviri tarptautiniam bendradarbiavimui (Vilnius-Vakarų ir Rytų kultūrų santakos miestas); saugūs dėl savo ateities (pažangi socialinė sistema užtikrina teisingumą ir saugumą).
- 23. 23 Vilnius - jaukus ir savitas miestas miesto plėtra harmoningai derinama su gausiomis kultūros ir gamtos paveldo vertybėmis, ekologiškas miestas, tausojantis unikalią gamtinę aplinką, kuri yra pritaikyta miesto gyventojų ir svečių rekreacijai. SAVITA APLINKA
- 24. 24 SĖKMĖS SĄLYGOS • Vilniečiai ir bendruomenės yra aktyvūs miesto kūrėjai, todėl skatinsime tiesioginį piliečių įsitraukimą į Vilniaus gražinimą ir tvarkymą suteikdami reikalingą palaikymą bei priemones; • Socialinės inovacijos ir taktinis urbanizmas; • Vilnius bus pirmuoju Rytų Europos dalinimosi ekonomikos miestu (angl. Shareable city); • Vilnius - atviras miestas, nes tai lemia geografinė miesto padėtis, jo daugiatautiškumas ir istorinė patirtis; • Ambicingų planų įgyvendinimui kviečiami Lietuvos ir užsienio partneriai. Vilniaus verslas-globalus, aktyvus Lietuvoje ir užsienyje; • Efektyvus miesto valdymas ir racionalios investicijos, kurios gerina miesto gyventojų gyvenimo kokybę ir susisiekimą; • Tvari ir subalansuota plėtra.
- 25. Socialinės inovacijos •Remsime bendruomeninius daržus ir sodus žaliose zonose, darželių, mokyklų ir ligoninių teritorijose; •Skatinsime socialinius verslus, ypač savivaldybės socialinių paslaugų teikimo srityje; •Kartu su pradedančiais verslininkais steigsime įmones, o joms “atsistojus ant kojų”, suteiksime galimybę išsipirkti; •Skatinsime socialiai orientuotų darbo vietų kūrimą, plėtosime tokių įstaigų tinklą. Sėkmingi pavyzdžiai: “Mano Guru”, “Mes esame”, “Amatų ir tradicinių verslų programa” ir t.t. •Vykdydami viešuosius pirkimus atsižvelgsime ne tik į ekonominį, bet ir socialinį poveikį, tęsime gerąją Vilniaus miesto savivaldybės praktiką dėl atlygimo mokėjimo pagal Statistikos departamento nustatytus vidutinius atlyginimus tame sektoriuje; •Vilnius - šeimos verslo sostinė.
- 26. Dalinimosi ekonomika – sostinės ir miestiečių gerovės įrankis • Sieksime, kad Vilnius taptų pirmuoju Rytų Europos dalinimosi ekonomikos miestu (angl. Shareable city); • Dalinimosi ekonomika, grindžiama pasitikėjimu ir efektyviu informacinių technologijų panaudojimu, įgalina taupyti ir sėkmingai paskirstyti piliečių, verslo ir savivaldybės išteklius, sukuria naujas darbo vietas ir pridėtinę vertę visiems; • Skatinsime savanorystę, nepiniginius mainus, bendrą nuosavybę; • Tarpininkausime tarp miestiečių ir verslo, NT valdytojų siekiant išplėsti ir padidinti patalpų ir erdvių pasiūlą laikinoms ar nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms veikloms (pvz. Socialinės, bendruomeninės veiklos erdvės prekybos centruose, komerciniuose pastatuose ir kt.); •Savivaldybės įstaigos ir įmonės bus įtrauktos į dalinimosi ekonomiką, plečiant jų funkcijas ir tampant atviromis piliečių iniciatyvoms, pvz. bibliotekos dalina ne tik knygas, bet ir stalo žaidimus, muzikos įrašus ir t.t.
- 27. Įkursime VŠĮ “Įrankių banką” • Tai nepelno įstaiga / sav. įmonė, kuri sandėliuoja, nuomoja ir prižiūri įrankius, įrenginius, mažąją techniką ir kitą inventorių bei už simbolinį mokestį nuomoja jį nevyriausybinėms organizacijoms, piliečių grupėms, bendruomenėms ir bendrijoms aplinkos tvarkymo darbams ir talkoms. • Kviečiame prisidėti savo idėjomis ir iniciatyvomis: www.lls.lt
- 28. Taktinis urbanizmas – atviras miestas, patogus pėsčiajam ir dviratininkui • Viešoji erdvė – ne tik fizinė forma, bet ir socialinis turinys – svarbu, kaip bendruomenė ja naudosis; • Planavimas mažais ištekliais ir eksperimentuojant, prieš investavimą – esmė: sprendimai priimami remiantis miestiečio požiūrio tašku ir jo iniciatyva; • Fluxus ministerijos idėja gyva – pakeisime požiūrį į savivaldybei priklausančio nekilnojamo turto valdymą palengvindami jaunimo, žaliųjų ir sumaniųjų verslų, kūrybinių industrijų ir kultūros iniciatyvų startą; • Kitas puikus ir remtinas pavyzdys – “Loftas“ Naujininkuose; • Sieksime, kad patys miestiečiai globotų ir prižiūrėtų viešąsias erdves, kurtų laisvalaikio praleidimo zonas skirtingo amžiaus gyventojams.
- 29. Mokyklos - demokratinės minties pagrindas, ugdančios laisvą asmenybę •Norime, kad mūsų vaikai mokytųsi aplinkoje, kuri skatina, o ne slopina, kūrybiškumą; •Tobulinsime demokratinės mokyklos principus: •Aktyviai įtraukiant mokinius į mokyklos valdymą, ugdymo turinio kūrimą; •Kuriant aplinkas, palankias pilietiškumo, atsakingumo kūrimui; •Ugdant asmenybes, gebančias kritiškai mąstyti, spręsti problemas. •skatinsime žinių mainus: pamokų e-archyvas, video paskaitos iš kitos mokyklos ar kitos šalies, mokyklų tarpusavio e- bendradarbiavimas, keitimasis informacija.
- 30. Tikslas – popamokinio ugdymo krepšelis • Vilniaus m. savivaldybė - popamokinio ugdymo krepšelio pradininkė Lietuvoje (2006 m. skirti popamokinio ugdymo krepšeliai socialiai remtinų šeimų vaikams); • atnaujinsime programą socialiai remtinų šeimų vaikams pagal savivaldybės finansines galimybes; • sieksime, kad LR Vyriausybė ir LR Seimas greičiau patvirtintų popamokinio ugdymo krepšelius visiems moksleiviams. • darželių plėtra šalia namų ir tinkamas aprūpinimas ugdymo priemonėmis; • remsime vaikų dienos centrų steigimą; 30
- 31. Rūpestingas miestas Vilniui rūpi kiekvienas – svetimo skausmo nėra • Pertvarkyti institucinę vaikų globos sistemą: kurti profesionalių vaikų globėjų institutą, skatinti vaikų globą šeimoje ir bendruomeniniuose globos namuose, teikti visokeriopą pagalbą globėjams ir įtėviams, kurti specializuotas paslaugas neįgalius vaikus auginančioms šeimoms ir kt. • Gerinti sąlygas neįgaliųjų integracijai: taikyti universalaus dizaino principus viešojoje aplinkoje, užtikrinti viešojo transporto prieinamumą, remti saviraiškos ir kūrybinės veiklos projektus, pagal poreikius teikti socialines paslaugas. • įvertinant socialinę atskirtį patiriančių asmenų žemą išsilavinimą ir jų integraciją į darbo rinką per paslaugų teikimą, kai darbo ir šeimos derinimas yra problema, nes tėvai dirba šeštadienį ir sekmadienį, o darželiai nedirba, sukursime budinčias grupes ar kitas alternatyvias paslaugas dienos centruose, kurios užtikrintų vaikų priežiūrą, o jų tėvams darbą. Tėvai taps aktyvūs ir sąmoningi modernaus Vilniaus, pažangios visuomenės gyventojai. 31
- 32. Nauja būsto programa vilniečiams • VMS pastangomis LR Seimas įteisino municipalinio būsto statybos galimybę: • pagrindas – ilgalaikė būsto nuoma ir keitimas pagal poreikį, kartu tai galimybė jaunoms šeimoms apsirūpinti būstu nesiskolinant iš banko; • šioje programoje dalyvaujantys statytojai negalės pardavinėti pastatyto namo atskirais butais - jie bus tik nuomojami ilgalaikių nuomos sutarčių pagrindu; • būsto kokybę ir efektyvumą garantuos statytojų atsakomybė už pastato administravimą (visą eksploatacijos laikotarpį); • nuomotojų teisių garantas – savivaldybės dalyvavimas bei specialus šios naujos būsto programos reglamentavimas; • Šiuo metu parengtas 6 namų projektas Žirmūnuose. 32
- 33. Stiprus miestas • profesionalus Vilniaus m. savivaldybės darbo organizavimas - kompetencija prieš politinę priklausomybę; • e-miestas – atvirumas ir patogumas. Greitas ir skaidrus savivaldybės paslaugų prieinamumas internete; • e-demokratijos plėtra, vilniečių žinių įtraukimas į miesto valdymą bei sprendimų priėmimą; • efektyviai dirbančios miesto tarnybos, paslaugūs tarnautojai; • skaidrus ir efektyvus Vilniaus m. savivaldybės strateginių įmonių valdymas panaikinus neteisėtą politikų kišimąsi į ekonominę įmonių veiklą. Tai garantuos kokybiškas paslaugas ir geriausią jų kainą miesto gyventojams. Nepriklausomi stebėtojų ir valdybų nariai. 33
- 34. Saugus miestas • plėsime stebėjimo kamerų tinklą ir miegamuosiuose rajonuose, ypač prie mokyklų ir darželių, decentralizuosime stebėjimo vietas; • skelbsime teisės pažeidimų elektroninį žemėlapį; • įsteigsime bendrą miesto valdymo centrą, kuris apjungs saugumo ir transporto kameras, viešąjį transportą bei specialiąsias tarnybas; • didinsime viešosios tvarkos apsaugos tarnybos (savivaldybių policijos) kompetenciją ir įgaliojimus; • plėtosime saugaus miesto programas: „Saugi mokykla“, „Saugi kaimynystė“ ir kt. 3434
- 35. Žinių miestas Vilnius – kūrybingų žmonių sostinė Vilniaus strateginis planas 2010-2020 •,,Laiminga visuomenė gyvena mieste, kuriame sukauptas ir puoselėjamas stiprus mokslo bei švietimo potencialas, gyvena išsilavinę ir kultūringi žmonės…” •,,Artimiausią dešimtmetį bus siekiama, kad Lietuvos sostinė regione išsiskirtų savo žmonėmis - inteligentiškais, išsilavinusiais, iniciatyviais, išradingais, įdomiais, išraiškingais, įvairiais…’’ •,,Vilnius – žinių ekonomikos ir inovacijų plėtros centras. Atsižvelgiant į šiuo metu Vyriausybės iškeltus strateginius tikslus – iki 2015 metų tapti Šiaurės Europos paslaugų centru, o iki 2020 metų – Inovacijų centru, Vilniaus vaidmuo bus bene svarbiausias Lietuvoje.’’ 35
- 36. Sportuojantis miestas • Vilnius - sporto sostinė, kurioje daug sporto mėgėjų ir profesionalių sportininkų; • geriausių įvairių sporto šakų klubų miestas; • sutvarkyti ir visiems prieinami sporto aikštynai; • nemokamos sveikatingumo mankštos miesto parkuose ir mokyklose; • Vilniaus m. savivaldybės skiriamas finansavimas sportui bus efektyvus ir skaidrus bei atitiks keliamą tikslą – tapti regiono sporto sostine; • ilgalaikis ir skaidrus sporto klubų, kurie dalyvauja tarptautiniuose turnyruose bei skatina sportinį turizmą, finansavimas – klubų žaidėjų sumokėto GPM ar jo dalies sugrąžinimas klubams; • nulinis turto mokesčio tarifas sporto aikštynams ir bazėms; • kiekvienų metų biudžete bus numatytos lėšos žmonių su negalia sportui ir pilnavertei jų integracijai į visuomenę. 3636
- 37. Kultūrtingas miestas Turtingas, nes kultūringas, kultūringas, nes turtingas • traukti Vilnių į europinius kultūrinius tinklus bei procesus – miestas turi spindėti Europos ir pasaulio kultūros turizmo žemėlapiuose; • depolitizuoti kultūros įstaigų valdymą bei sprendimų priėmimą vertinant kultūros programas ir projektus; • kultūros plėtote mažinti socialinę atskirtį, tolesnėse vietovėse (N. Vilnioje, Grigiškėse ir pan.) turi atsirasti kultūros infrastruktūros objektai – daugiafunkciniai centrai, kur būtų kino teatras, parodų salė, viešoji biblioteka, kita bendruomenės poreikiams tinkama vieta ir galimybės; • stiprinti įvairų kultūrinį gyvenimą 5 miesto centruose; • privačių kultūrinių iniciatyvų parama ir palaikymas: Loftas ir t.t.; • bendradarbiaujant su švietimo ir meno institucijomis, kūrybinėmis ir kultūrinėmis industrijomis viešosios bibliotekos turi tapti neformalaus švietimo ir pilietinio ugdymo vieta ir tuo gali žymiai prisidėti prie socialinės atskirties mažinimo, integruojant visas gyventojų grupes. 3737
- 38. Išmanusis miestas • Sutelkti viešus ir privačius išteklius kuriant, plėtojant ir viešinant IT ekosistemą ir infrastruktūrą Vilniuje; • Skatinti technologinių startuolių augimą ir pritraukimą į Vilnių; • Pristatyti Vilnių, kaip idealią vietą multinacionalinių kompanijų IT ir R&D padaliniams; • Pažymėti Vilnių žemėlapyje kaip Baltijos jūros regiono IT ir startuolių sostinę; • Skatinti gyventojus naudoti ir naudotis technologijomis; • Skatinti atviro kodo sprendimus ir padidinti prieigą prie viešojo sektoriaus duomenų; • Skatinti ir remti programavimo ir IT mokymą visose amžiaus grupėse. 38
- 39. Vilnius – istorinis miestas Senamiestis ir jo apsauga: - atnaujinsime programos “Dingęs Vilnius” įgyvendinimą; -Vilnius – medinės architektūros centras Europoje: atnaujinsime medinės pastatų programos įgyvendinimą, pagal kurią numatoma išsaugoti 250 medinių vertingų pastatų. 39
- 40. Energetika ir buitinės atliekų tvarkymas Nuo 2013 m. LRV vyriausybė, pakeitusi įstatymus, atsakinga už esminius sprendimus šilumos ūkyje. Iki 2017 metų pabaigos bus baigtas Vilniaus centralizuoto šilumos ūkio perėjimo prie pigesnio vietinio biokuro naudojimo procesas; •Savivaldybė nemokamai konsultuos gyventojus dėl pastatų renovacijos; •Savivaldybė skatins energetinių paslaugų kompanijų steigimą; •Visi savivaldybei priklausantys ir tinkami pastatai gamins elektrą naudojant saulės elektrines ir dvigubos apskaitos su tinklais principą; •Rūšiuotos buitinės atliekos bus naudojamos šilumai gaminti; •Nauja požeminių konteinerių sistema visame mieste; •Modernus ir šiuolaikiškas buitinių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir panaudojimas; 4040
- 41. Šiuolaikiškame mieste praeitis ir dabartis sutaria bei įkvepia kurti ateitį. Šiuolaikiškas miestas – tai aplinką tausojantys sprendimai ir ypatingas dėmesys aplinkosaugai. Miestas – tarsi sodas, kurį galime užauginti drauge. Miestui, kaip ir sodui, reikia kantrybės, rūpesčio ir atkaklaus triūso. Jis klestės, kai to sieksime visi, bendromis jėgomis. Auginkime Vilnių kartu!
Editor's Notes
- A polycentric system is being developed in the city consisting of the main and four periphferal centres – Ukmergės str., T. Narbuto str., Gariūnai and Naujoji Vilnia. Today the right bank of the Neris River is developing most rapidly – the modern part of the main centre with high-rise buildings. The left bank of the Neris River is also rapidly regenerating while developing new and reconstructing existing objects.
- Gyventojų skaičius yra svarbiausias rodiklis, apibrėžiantis regionų konkurencingumą ir plėtros potencialą. Lyginant Vilnių su kaimyninėmis sostinėmis, Vilnius išsiskiria gyventojų skaičiumi 300 km spindulio zonoje – 16 mln. gyv. Nagrinėjamam regione Vilnių lenkia tik Varšuva (32 mln. gyv.). Su tokiu kiekiu gyventojų Vilniaus regionas tampa labai patrauklia rinka bei vieta kurtis holdingo įmonėms, planuojančioms savo veiklą Lenkijoje, Rusijoje ar baltarusijoje.
- NAUJOJI EKONOMIKA Vilnius - pasaulio vartai į Lietuvą. Sostinė patraukli šalies ir tarptautiniam verslui. Moderni susisiekimo sistema (oro uostas, keliai, geležinkeliai, visuomeninis transportas) užtikrina greitą ir patogų miesto ryšį su regionu ir visu pasauliu. Vilnius - pažangiausių technologijų ir žinių ekonomikos centras, stimuliuojantis inovacijas šalyje ir regione. Šiuolaikinės ekonomikos plėtra glaudžiai siejama su stipriu mokslo ir švietimo potencialu. Vilnius - garsus turizmo, konferencijų, parodų ir pramogų centras.
- PAŽANGI VISUOMENĖ Vilnius - informacinės visuomenės centras. Tai – dinamiška, jaunimo pamėgta kūrybos vieta, užtikrinanti aukštos kvalifikacijos specialistų išteklius. Vilnius - aukštos gyvenimo kokybės miestas. Pažangi socialinė sistema užtikrina socialinį teisingumą ir saugumą visoms gyventojų grupėms. Vilnius yra Vakarų ir Rytų kultūrų santakoje. Ši vertybė skatina tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą.
- SAVITA APLINKA Vilnius - jaukus ir savitas miestas. Miesto plėtra harmoningai derinama su gausiomis kultūros ir gamtos paveldo vertybėmis. Vilnius - ekologiškas miestas, tausojantis unikalią gamtinę aplinką, kuri yra pritaikyta miesto gyventojų ir svečių rekreacijai.
- SĖKMĖS SĄLYGOS Miestas efektyviai valdomas. Vilniečiai yra aktyvūs miesto kūrėjai. Sostinės plėtra skirta jos gyventojų gerovės užtikrinimui. Ambicingų miesto plėtros planų įgyvendinimui kviečiami Lietuvos ir užsienio partneriai. Vilniuje sparčiai didėja investicijos į verslą ir infrastruktūrą. Sostinė plėtojama tvarios ir subalansuotos plėtros principais, bendradarbiaujant su apskritimi bei kitais Lietuvos ir užsienio miestais. Geografinė miesto padėtis ir politinė tolerancija yra svarbiausios prielaidos Vilniui būti “tiltu” tarp Vakarų ir Rytų.
- *Socialinė inovacija – netradicinių sprendimų taikymas įsisenėjusioms problemoms spręsti, viešųjų ir privačių partnerių įtraukimas, tarpsektorinis požiūris orientuojantis į ilgalaikius, efektyvius ir tvarius sprendimus. *Įrankių bankas – ang. Tool Bank – nepelno įstaiga/sav. įmonė, kuri sandėliuoja, nuomoja ir prižiūri įrengkius, įrenginius ir kitą inventorių bei už simbolinį moketį nuomoja jį nevyriausybinėms organizacijoms, pirliečių grupėms, bendruomenėms ir bendrijoms aplinkos tvarkymo darbams ir talkoms.
- Daugiau apie shareable city – manifestas - http://www.collaborativeconsumption.com/2013/06/26/shareable-cities-resolution-passed//
- Daugiau apie shareable city – manifestas - http://www.collaborativeconsumption.com/2013/06/26/shareable-cities-resolution-passed//
- Taktinio urbanizmo principų ir pavyzdžių rinkinys: http://www.pps.org/reference/11principles/ Trumpai – taktinis urbanizmas – Brazlijos miestą Curitiba suprojektavęs garsus architektas Jamie Lerner :“Be careful about making huge plans, because they take forever, cost too much and generate myriad unintended consequences. Make small changes that improve everyday life for ordinary people; make them right away and build on small successes to try something a little more ambitious.” Jis naują terminą sukūrė „urban acupuncture“.