Tarpukario Lietuvoje gyveno per 200 tūkst.žydų,jie buvo viena iš gausiausių tautinių mažumų. Daugiausia žydų gyveno Lietuvos Jeruzalėje(Vilniuje). Žydai aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos valstybę,savo noru dalyvavo Nepriklausomybės kovose. Kitaip nei kitose to meto Europos šalyse, Lietuvos valdžia nepriėmė antisemitinių įstatymų ir bet kokį žmogų, naudojantį smurtą prieš žydus girežtai baudė. 100mečius žydų kultūra sudarė svarią Lietuvos kultūros dalį,be kurios neįmanoma įsivaizduoti šalies istorijos. Pasaulinę šlovę pelnė ir Lietuvą garsino smuiko genijus Jaša Heifecas, skulptorius Žakas Lipšicas bei Nobelio premijos laureatas Aaronas Klugas.
1941m. kilus SSRS-Vokietijos karui prasidėjo holokaustas. Pirmomis savaitėmis prasidėjo žydų persekiojimas: prie viršutinių rūbų prisiūta geltona žvaigždė, jiems uždrausta naudotis viešuoju transportu,net vaikščioti šaligatviais. Taip pat buvo sudarytos naikinimo grupės,kurios ėmė žudyti žydus,komunistus,čigonus. Deja,tačiau nacistams pavyko į persekiojimus įtraukti ir nedidelę dalį gyventojų,vieni susidomėjo žydų turtais,ktii pasidavė žydų propagandos įtakai.
1941 m. Vilniaus senamiestyje įkurtas žydų getas. Tais laikais Vilniuje gyveno apie 57 tūkstančiai žydų, per visą geto gyvenimo laikotarpį gete buvo uždaryta apie 50 tūkstančių žmonių.
Getas buvo sudarytas iš dviejų dalių, Didžiojo ir Mažojo geto.
. Dešimtys tūkstančių ankštuose getuose atsidūrusių žmonių neturėjo kaip apsirūpinti maistu,pastoge. Kambaryje,kuriame turėtų gyventi 2žmonės, jie gyvendavo 17 ir daugiau. Į miestą išeiti galėjo tik turint specialų leidimą,negalėjo parsinešti maisto,kuro. Pastojusios moterys buvo baudžiamos mirtimi. Žmonės buvo žudomi pavieniui arba per naikinimo akcijas.
Gete buvo ligoninė, kurioje buvo suteikiama medicininė pagalba. Didžiausia ligoninės problema buvo pastovus medikamentų trūkumas. Vaistai buvo surenkami iš nužudytų žmonių, kontrabandos keliu. Labai suspaustai gyvenant pastoviai grėsė epidemija, todėl gydytojai visaip stengėsi priversti laikytis higienos.
Net ir tokiomis sąlygomis,žmonės nepasidavė,ir stengėsi nepasiduoti mirties baimei: Slapta įkurta biblioteka,mokykla. Veikė orkestras,du chorai,muzikos mokykla,muziejus,teatras. Žmonės manė, kad tokiu laiku negalima linksmintis. Ypač didelę audrą gete sukėlė teatro sukūrimas. Tačiau po pirmo pasirodymo,kurio pavadinimas buvo ‚‘Ne-spektakliui kapinėse!’ Teatras tapo neatskiriama geto gyvenimo dalis. Jame buvo pastatyti apie 150 spektaklių. Salė visada buvo perpildyta.
1943m. Nacistų vadovybė Ostlando teritorijoje įsakė sunaikinti getus.Rugsėjo 23d. Vilniaus getą sunaikino įsiveržę gestapininkai ir atsiųsti policininkai.Darbingi vyrai ir moterys siųsti į koncentracijos stovyklas.Kiti
Aušvico naikinimo stovyklą.Vokiečių okupacijos metais sunaikinta 195tūkst., 95% Lietuvos žydų. 100mečius klestėjusi litvakų bendruomenė su įspūdingais kultūros laimėjimais ir tradicijomis buvo sunaikinta.
Artūras Zuokas - Visada ėjau prieš srovę - Sąrašo nr. 3 Lietuvos laisvės sąju...Artūras Zuokas
Sąrašo numeris 3 - Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) - rinkiminis leidinys.
TURINYS
6 Lietuva pavargo
10 A. Zuokas: ,,Visą laiką ėjau prieš srovę"
12 A. Čaplikas: ,,Viena mūsų šalies problemų - į Seimą ateina žmonės, nepasiruošę darbui”
14 A. Zuokienė: ,,Vaikai iš mūsų gavo didžiulę pamoką – kaip prasminga tikėti tuo, ką darai, kaip svarbu žinoti, kodėl tai darai ir negailėti savęs”
16 Ž. Šilgalis: ,,Gyvenimas turi būti ne tik prasmingas, bet ir įdomus"
18 Alegorija ,,Politinė grybienė''
20 N. Jagelavičienė: ,,Gyvenu kaip ir Jūs"
21 R. Šukys: ,,Tegu už mane kalba darbai"
22 Lietuvos kariuomenės kūrėjas Č.Jezerskas: ,,Anksčiau patriotus augino šeimose"
25 A. Šventickienė: ,,Lietuvos mokyklose atsiliekantieji „pritempiami“, o gabūs apleidžiami"
26 M. Tarnauskas: ,,Norime pasikeitimų? Keiskimės ir patys”
27 V. Sadauskas: ,,Esu savo šalies patriotas”
28 A. Zuokas ,,Skurdo ekonomika"
30 D. Kelečienė: ,,Nuo vaikystės esu maksimalistė"
31 V. Grigienė: “Daugiausia problemų – Lietuvos regionų gydymo įstaigose”
33 K. Bilius: ,,Valdžia daugiausia yra iš sostinės - jie „likusios Lietuvos“ be Vilniaus nemato ir nesupranta”
33 S. Griciūnienė: ,,Mane pažįsta ir manimi tiki – tai labai svarbus įvertinimas”
34 Kaip priversti politikus dirbti žmonėms?
36 V. Račkauskas: “Nuo jaunystės svajojau būti stiprus ir ginti žmones”
38 Susitikimai su Kauno ir Šiaulių kandidatais
39 V. Puodžiūnas: ,,Net ir klysdami nemeluokime”
40 J. Paukštienė: ,,Mes, mažų miestelių gyventojai, skaudžiai jaučiame socialinę ir ekonominę atskirtį nuo miestų”
41 L. Jakas: ,,Valstybė turi gerbti karių teises”
42 Iš partijos gyvenimo. Nuotraukų kaleidoskopas
Politinė reklama.
2. Turinys:
Kada vyko partizaninis karas?
Priežastys dėl ko vyko partizaninis karas
Karo eiga
3. Kada vyko?
Lietuvos partizaninis karas su SSRS prasidėjo
1944m, o baigės 1953m.
Tėvynę šiame kare gynė savanoriška
kariuomenė – partizanai. Jie buvo organizuoti,
dėvėjo uniformas, turėjo laipsnius,
skiriamuosius ženklus, atvirai nešiojo ginklus,
laikėsi karo įstatymų ir papročių.
5. Priežastys dėl ko kilo karas:
Žiaurus sovietinis teroras pirmaisiais pokario
metais.
Įsitikinimas kad ši okupacija ilgai netruks.
Viltis, jog Vakarai laikysis Atlanto chartijos
įsipareigojimų.
Patriotizmas.
Mobilizacija į Raudonąją armija.
Svarbiausias partizanų tikslas buvo atkurti
nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę.
6. Karo eiga
Partizaninio karo pradžioje veikė dideli, kelių
šimtų, kovotojų būriai. Jie telkėsi miško
stovyklose. Dieną dažnai apsistodavo
kaimuose, užpuldinėjo miestelius. Naktimis
partizanai kontroliavo padėtį kaimuose. 1944 –
1945 metais įvyko didžiausi ir kruviniausi
mūšiai: Palių, Kalniškės, Varčios ir kiti.
7.
1949m. Vasarį netoli Radviliškio įvyko visos
Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Jame
įkurtas vieningą politinę ir karinę vadovybę
turintis Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS).
Vasario 16d. Priimta deklaracija, skelbianti, kad
aukščiausia teisėta valdžia Lietuvoje yra
patizanų vadovybė.
