Mokomoje medžiagoje aiškinama, kokiomis savybėmis išsiskiria jūrų ir vandenynų vanduo, pateikiami jūrų ir vandenynų srovių susiformavimo ypatumai, nurodmi šiltųjų ir šaltųjų srovių pasiskirstymo dėsningumai, jų įtaką klimatui. Ši medžiaga skirta 6 klasės mokiniams.
Tarpukario Lietuvoje gyveno per 200 tūkst.žydų,jie buvo viena iš gausiausių tautinių mažumų. Daugiausia žydų gyveno Lietuvos Jeruzalėje(Vilniuje). Žydai aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos valstybę,savo noru dalyvavo Nepriklausomybės kovose. Kitaip nei kitose to meto Europos šalyse, Lietuvos valdžia nepriėmė antisemitinių įstatymų ir bet kokį žmogų, naudojantį smurtą prieš žydus girežtai baudė. 100mečius žydų kultūra sudarė svarią Lietuvos kultūros dalį,be kurios neįmanoma įsivaizduoti šalies istorijos. Pasaulinę šlovę pelnė ir Lietuvą garsino smuiko genijus Jaša Heifecas, skulptorius Žakas Lipšicas bei Nobelio premijos laureatas Aaronas Klugas.
1941m. kilus SSRS-Vokietijos karui prasidėjo holokaustas. Pirmomis savaitėmis prasidėjo žydų persekiojimas: prie viršutinių rūbų prisiūta geltona žvaigždė, jiems uždrausta naudotis viešuoju transportu,net vaikščioti šaligatviais. Taip pat buvo sudarytos naikinimo grupės,kurios ėmė žudyti žydus,komunistus,čigonus. Deja,tačiau nacistams pavyko į persekiojimus įtraukti ir nedidelę dalį gyventojų,vieni susidomėjo žydų turtais,ktii pasidavė žydų propagandos įtakai.
1941 m. Vilniaus senamiestyje įkurtas žydų getas. Tais laikais Vilniuje gyveno apie 57 tūkstančiai žydų, per visą geto gyvenimo laikotarpį gete buvo uždaryta apie 50 tūkstančių žmonių.
Getas buvo sudarytas iš dviejų dalių, Didžiojo ir Mažojo geto.
. Dešimtys tūkstančių ankštuose getuose atsidūrusių žmonių neturėjo kaip apsirūpinti maistu,pastoge. Kambaryje,kuriame turėtų gyventi 2žmonės, jie gyvendavo 17 ir daugiau. Į miestą išeiti galėjo tik turint specialų leidimą,negalėjo parsinešti maisto,kuro. Pastojusios moterys buvo baudžiamos mirtimi. Žmonės buvo žudomi pavieniui arba per naikinimo akcijas.
Gete buvo ligoninė, kurioje buvo suteikiama medicininė pagalba. Didžiausia ligoninės problema buvo pastovus medikamentų trūkumas. Vaistai buvo surenkami iš nužudytų žmonių, kontrabandos keliu. Labai suspaustai gyvenant pastoviai grėsė epidemija, todėl gydytojai visaip stengėsi priversti laikytis higienos.
Net ir tokiomis sąlygomis,žmonės nepasidavė,ir stengėsi nepasiduoti mirties baimei: Slapta įkurta biblioteka,mokykla. Veikė orkestras,du chorai,muzikos mokykla,muziejus,teatras. Žmonės manė, kad tokiu laiku negalima linksmintis. Ypač didelę audrą gete sukėlė teatro sukūrimas. Tačiau po pirmo pasirodymo,kurio pavadinimas buvo ‚‘Ne-spektakliui kapinėse!’ Teatras tapo neatskiriama geto gyvenimo dalis. Jame buvo pastatyti apie 150 spektaklių. Salė visada buvo perpildyta.
1943m. Nacistų vadovybė Ostlando teritorijoje įsakė sunaikinti getus.Rugsėjo 23d. Vilniaus getą sunaikino įsiveržę gestapininkai ir atsiųsti policininkai.Darbingi vyrai ir moterys siųsti į koncentracijos stovyklas.Kiti
Aušvico naikinimo stovyklą.Vokiečių okupacijos metais sunaikinta 195tūkst., 95% Lietuvos žydų. 100mečius klestėjusi litvakų bendruomenė su įspūdingais kultūros laimėjimais ir tradicijomis buvo sunaikinta.
Mokomoje medžiagoje aiškinama, kokiomis savybėmis išsiskiria jūrų ir vandenynų vanduo, pateikiami jūrų ir vandenynų srovių susiformavimo ypatumai, nurodmi šiltųjų ir šaltųjų srovių pasiskirstymo dėsningumai, jų įtaką klimatui. Ši medžiaga skirta 6 klasės mokiniams.
Tarpukario Lietuvoje gyveno per 200 tūkst.žydų,jie buvo viena iš gausiausių tautinių mažumų. Daugiausia žydų gyveno Lietuvos Jeruzalėje(Vilniuje). Žydai aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos valstybę,savo noru dalyvavo Nepriklausomybės kovose. Kitaip nei kitose to meto Europos šalyse, Lietuvos valdžia nepriėmė antisemitinių įstatymų ir bet kokį žmogų, naudojantį smurtą prieš žydus girežtai baudė. 100mečius žydų kultūra sudarė svarią Lietuvos kultūros dalį,be kurios neįmanoma įsivaizduoti šalies istorijos. Pasaulinę šlovę pelnė ir Lietuvą garsino smuiko genijus Jaša Heifecas, skulptorius Žakas Lipšicas bei Nobelio premijos laureatas Aaronas Klugas.
1941m. kilus SSRS-Vokietijos karui prasidėjo holokaustas. Pirmomis savaitėmis prasidėjo žydų persekiojimas: prie viršutinių rūbų prisiūta geltona žvaigždė, jiems uždrausta naudotis viešuoju transportu,net vaikščioti šaligatviais. Taip pat buvo sudarytos naikinimo grupės,kurios ėmė žudyti žydus,komunistus,čigonus. Deja,tačiau nacistams pavyko į persekiojimus įtraukti ir nedidelę dalį gyventojų,vieni susidomėjo žydų turtais,ktii pasidavė žydų propagandos įtakai.
1941 m. Vilniaus senamiestyje įkurtas žydų getas. Tais laikais Vilniuje gyveno apie 57 tūkstančiai žydų, per visą geto gyvenimo laikotarpį gete buvo uždaryta apie 50 tūkstančių žmonių.
Getas buvo sudarytas iš dviejų dalių, Didžiojo ir Mažojo geto.
. Dešimtys tūkstančių ankštuose getuose atsidūrusių žmonių neturėjo kaip apsirūpinti maistu,pastoge. Kambaryje,kuriame turėtų gyventi 2žmonės, jie gyvendavo 17 ir daugiau. Į miestą išeiti galėjo tik turint specialų leidimą,negalėjo parsinešti maisto,kuro. Pastojusios moterys buvo baudžiamos mirtimi. Žmonės buvo žudomi pavieniui arba per naikinimo akcijas.
Gete buvo ligoninė, kurioje buvo suteikiama medicininė pagalba. Didžiausia ligoninės problema buvo pastovus medikamentų trūkumas. Vaistai buvo surenkami iš nužudytų žmonių, kontrabandos keliu. Labai suspaustai gyvenant pastoviai grėsė epidemija, todėl gydytojai visaip stengėsi priversti laikytis higienos.
Net ir tokiomis sąlygomis,žmonės nepasidavė,ir stengėsi nepasiduoti mirties baimei: Slapta įkurta biblioteka,mokykla. Veikė orkestras,du chorai,muzikos mokykla,muziejus,teatras. Žmonės manė, kad tokiu laiku negalima linksmintis. Ypač didelę audrą gete sukėlė teatro sukūrimas. Tačiau po pirmo pasirodymo,kurio pavadinimas buvo ‚‘Ne-spektakliui kapinėse!’ Teatras tapo neatskiriama geto gyvenimo dalis. Jame buvo pastatyti apie 150 spektaklių. Salė visada buvo perpildyta.
1943m. Nacistų vadovybė Ostlando teritorijoje įsakė sunaikinti getus.Rugsėjo 23d. Vilniaus getą sunaikino įsiveržę gestapininkai ir atsiųsti policininkai.Darbingi vyrai ir moterys siųsti į koncentracijos stovyklas.Kiti
Aušvico naikinimo stovyklą.Vokiečių okupacijos metais sunaikinta 195tūkst., 95% Lietuvos žydų. 100mečius klestėjusi litvakų bendruomenė su įspūdingais kultūros laimėjimais ir tradicijomis buvo sunaikinta.
1. Lietuvos gyventojų įvairovė
(tautinė, religinė)
Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos
Geografijos mokytojos
Kristinos Ražanienės
2. Pamokos klausimai
• Aptarti Lietuvos ir kaimyninių valstybių tautinę
įvairovę.
• Įvardinti gausiausias Lietuvoje Tautines mažumas
• Išsiaiškinti priežastis lėmusias netolygų Lietuvos
tautinių mažumų pasiskirstymą valstybės
teritorijoje.
• Išsiaiškinti Lietuvos gyventojų sudėtį pagal tikybą.
1/25/2013 2
3. • Lietuvoje gyvena ...
2 mln. 979 tūkst.
• Absoliučią gyventojų daugumą sudaro lietuviai
( 83,9%)
1/25/2013 3
5. Tautinės mažumos Lietuvoje
• Tai kitų tautybių žmonių grupės, gyvenančios
kitoje, o ne savo valstybėje
• Gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje
užfiksuota net 115-os tautybių žmonių
KOKIŲ TAUTYBIŲ ATSTOVŲ
LIETUVOJE GALIME SUTIKTI?
1/25/2013 5
7. Tautinės mažumos Lietuvoje
• Rusų • Karaimų
• Lenkų • Totorių
• Latvių • Kinų
• Gudų • Libaniečių
• Žydų • Vietnamiečių
• Romai • Ir kt.
Tik trys tautinės grupės sudaro daugiau
nei 1%
1/25/2013 7
8. • Lietuva – demokratinė valstybė ir čia
gyvenantys žmonės turi vienodas teises ir
pareigas.
• Tautinių mažumų gyventojai gali laisvai kalbėti
savo kalba, leisti savo laikraščius, turėti
kultūrines organizacijas, išpažinti savo
tikėjimą
• Tokias teises kitataučiams Lietuvoje suteikia
Tautinių mažumų įstatymas
1/25/2013 8
11. Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis
• Lenkai ir rusai
yra gausiausios tautinės
mažumos.
• Iki 2000 m. rusai
buvo didžiausia tautinė
mažuma, dabar pastebimai
sumažėjo:
• išvesta Sovietų kariuomenė,
• dalis rusų išvyko Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe
• dalis sulietuvėjo.
1/25/2013 11
14. Netolygus tautinių mažumų pasiskirstymas
Šalies gyventojų tautinei įvairovei daugiausiai
įtakos turėjo
• LDK laikotarpis
• Okupacijos
• Rusų, gudų, ukrainiečių gausesnės
bendruomenės Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine,
kituose pramoniniuose Lietuvos miestuose:
Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose.
1/25/2013 14
15. • LENKAI – daugiausiai į mūsų kraštą atsikėlė
po Lietuvos - Lenkijos susivienijimo XVI a.
• Taip pat tarpukariu, Lenkijai okupavus
Vilniaus kraštą
• Daugiausia lenkų - Vilniuje,
Šalčininkuose
1/25/2013 15
16. • RUSAI - pirmieji atsikraustė LDK laikotarpiu
• Vėliau carinės Rusijos valdymo metais,
kada rusų sentikiai buvo tremiami į Lietuvą.
• Daugiausiai rusų įsikūrė sovietmečiu, dirbo
didžiųjų miestų pramonės įmonėse,
karinėse struktūrose, žemės ūkyje.
1/25/2013 16
17. • GUDAI – daugiausia Vilniuje ir pasienyje
su Baltarusija.
• Daug gudų papročių ir etninės kultūros
elementų yra artimi lietuvių papročiams,
kultūrai ir buičiai, nes ilgą laiką buvo LDK
gyventojai.
1/25/2013 17
19. Religijų įvairovė
• Daugiau kaip 85%
Lietuvos gyventojų sieja
save su viena iš 30-ies
skirtingų tikybų
• 10% netikintys
1/25/2013 19
20. • Įstatymų pripažintos – devynios religijos.
• Religinių bendruomenių skaičiumi pirmauja
katalikų bendruomenės
1/25/2013 20
21. Pagal tautinę sudėtį religijos pasiskirsto:
• Romos katalikų daugiausia yra lietuvių, lenkų ir
gudų tautybės žmonių
• Stačiatikių – rusų, gudų, ukrainiečių
• Sentikiai yra jau kelis šimtus mūsų šalyje
gyvenantys rusai
• Evangelikų liuteronų – lietuviai (Tauragės,
Klaipėdos, Šilutės sav.), šiek tiek latvių ir vokiečiai
• Evangelikų reformatų – nedidelė lietuvių dalis
šiaurės Lietuvoje
• Musulmonų sunitų daugumą sudaro totoriai 21
24. PAKARTOKIME
• Kurios dvi Tautinės mažumos Lietuvoje yra
gausiausios?
• Lenkų, rusų
• Kokią dalį gyventojų sudaro Lietuviai?
• 83,9%
• Kokie istoriniai laikotarpiai turėjo daugiausiai
įtakos Lietuvos tautinei įvairovei susiformuoti?
• LDK laikotarpis
• Okupacijos
1/25/2013 24
25. • Kokios priežastys lėmė gyventojų tautinę
sudėtį Vilniuje?
• Istorinės aplinkybės: Sovietų okupacija,
Vilniaus krašto prijungimas prie Lenkijos
• ... Klaipėdoje?
• Ekonominės: jūrų uoste dirbo daug
darbuotojų iš Rusijos
1/25/2013 25
26. • Kodėl Panevėžio ir daugelyje kitų Lietuvos
vidurio miestuose kitataučių labai mažai?
• Geografinė-geopolitinė priežastis
• Kokį procentą sudaro tautinės
mažumos Lietuvoje?
• 16%
1/25/2013 26
27. Namų darbai
• Remiantis užduočių sąsiuvinyje 36 pusl. –
11 užduotyje pateiktais kriterijais paruošti
kūrybinį darbą – stendinį pranešimą
apie kurią nors vieną, Lietuvoje
gyvenančią tautinę mažumą.
• Vaizdumas
• Konkretumas
• Estetiškas, tvarkingas darbas
1/25/2013 27