1. Parengė: Donatas Praškevičius, 10b
Estela Vaznonytė, 10b

2. Įvadas
 Pasibaigus partizaniniam karui, tapo aišku, kad komunistinė
sistema Lietuvoje įsitvirtino ilgam. Žmonėms neliko nieko kito,
kaip tik prisitaikyti prie režimo.
 Priešinimasis tapo mažumos reikalu.
 Ginkluotą kovą keitė taikios priešinimosi esamai valdžiai formos.
 Prasidėjo disidentinis judėjimas.

3. Disidentinio judėjimo priežastys
 Kova už laisvę, patriotizmas;
 Susilpnėjęs totalitarinis režimas SSRS;
 Lenkijoje, Vengrijoje bei Čekoslovakijoje vykę sukilimai prieš
komunistinę valdžią;
 Partizaninio karo įtaka.

4. Veikla
 Kūrėsi nedidelės pogrindinės antisovietinės jaunimo
organizacijos.
 Drąsiausi jų nariai slapta viešose vietose nuplėšdavo sovietines
vėliavas, iškeldavo trispalves, platino atsišaukimus prieš
komunistų valdžią.
 Dalis žmonių minėjo uždraustas tautines ir valstybines sukaktis,
šventė religines šventes, reiškė pagarbą niekinamai Katalikų
bažnyčiai, dainavo patriotines dainas, demonstratyviai atsisakė
kalbėti rusiškai.

5. Pagrindiniai įvykiai
 Romo Kalantos susideginimas;
 Pradėta leisti “Katalikų bažnyčios kronika”;
 Įkurtas Tikinčiųjų teisių gynimo komitetas;
 Įkurta Lietuvos Helsinkio grupė;
 Įsteigta Lietuvos Laisvės Lyga.

6. Romo Kalantos susideginimas
 Romas Kalanta, protestuodamas prieš sovietų valdžią,
susidegino 1972 m. gegužės 14 d. Kaune, Muzikinio teatro
skverelyje budamas 19 metų.
 Po jo žūties prasidėjo masiniai mitingai, susirėmimai su
saugumo pareigūnais.
 Siekdama nuslėpti tikruosius R.Kalantos poelgio motyvus,
tarybinė valdžia apšmeižė jį sunkiu psichikos ligoniu.

7. Pirmasis mitingas po susideginimo
 KGB ataskaitų duomenimis, per dvi dienas į gatves išėjo per 3
tūkst. demonstrantų.
 Jiems malšinti sutelkta per 7 tūkst. draugovininkų, milicininkų,
kareivių.
 Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, nukerpami plikai,
tardomi, mušami, atimami jų dokumentai, aktyvesnieji –
įkalinami.
 Kai kurie buvo išvežti ir paleisti už kelių dešimčių kilometrų

8. Kova už tikėjimą
 Sovietų valdžia siekė palaužti lietuvių tikėjimą ir paversti juos
ateistais, tačiau tam buvo aktyviai priešinamąsi.
 1972 m. pradėtas leisti pogrindinis leidinys “Lietuvos katalikų
bažnyčios kronika”.
 Tikslas - slapta į užsienį persiunčiamas jis visam pasauliui
skelbė apie sovietines represijas ir tikinčiųjų persekiojimus
Lietuvoje.
 1978 m. įkurtas Tikinčiųjų teisių gynimo komitetas.
 Tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į tikinčiųjų
diskriminavimą.
 Įkūrėjai – kunigai A. Svarinskas, S. Tamkevičius, J. Zdebskis ir
kt.

9. Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto nariai
“Lietuvos katalikų
bažnyčios kronikos”

10. Kova už žmogaus teises ir laisves
 1975 m. SSRS pasirašė Helsinkio baigiamąjį aktą, kuriuo
įsipareigojo ginti žmogaus teises ir laisves, tačiau tikrovėje šio
nutarimo nesilaikė.
 Kaip pasipriešinimas šiai apgavystei 1976 m. buvo įkurta
Lietuvos Helsinkio grupė.
 Jos tikslas – informuoti pasaulį apie žmogaus teisių pažeidimus
LSSR.
 Įkūrėjai – disidentai Viktoras Petkus, Tomas Venclova ir kt.
 1978 m. įkurta Lietuvos laisvės lyga (LLL).
 Tikslas – Taikiomis priemonėmis siekti atkurti Lietuvos
nepriklausomybę.
 Įkūrėjai – Antanas Terleckas ir jo bendražygiai.

11. Akimirkos iš Lietuvos laisvės lygos organizuotų mitingų.

12. Sąvokos
 Disidentinis judėjimas – tai neginkluotas pasipriešinimas.
 Disidentas – asmuo nepripažįstantis viešpataujančios
ideologijos; kitaip manantis.
 Ateizmas – Dievo neigimas, bedievystė.

13. Išvada
 Dauguma lietuvių prisitaikė gyventi sovietinėje sistemoje.
Tačiau žmonių širdyse ruseno neisitaikstymas su komunistine
tvarka.

14. Naudota literatūra
 http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/lietuviu-pasipriesinimo-
judejimas-1960-1980-metais-puslapis11.html
 http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/8603.html
 http://lt.wikipedia.org/wiki/Disidentas
 http://protas.pypt.lt/istorija/lietuva_antrosios_sovietines_okupac
ijos_laikotarpiu
 Istorijos vadovėlis Laikas, 10 kl. II dalis.