Suaugusiųjų pilietinis ugdymas
“Kas nemyli savo šalies,
nieko negali mylėti”
Džordžas Baironas
Kas yra pilietis
• Sąvoka pilietis senovės Graikijoje buvo žinoma jau V
a. pr. Kr. Ne visi Atėnų gyventojai buvo piliečiai.
• Jais negalėjo būti moterys, vergai ir svetimšaliai.
Atėnų piliečiai turėjo teisių ir pareigų.
• Šiuolaikinėje valstybėje žmogus gimsta, ir jam
suteikiama pilietybė.
• 1991 m. buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymas.
Pilietinės pareigos:
• Svarbiausia pilietinė pareiga – kartu su kitais piliečiais
prisiimti atsakomybę už savo tėvynės gerovę ir
klestėjimą.
• Pareiga, o kartu ir teisė, sulaukus 18 metų dalyvauti
rinkimuose ir rinkti įstatymų leidžiamąją valdžią,
savivaldą.
• Svarbios pareigos – laiku ir sąžiningai mokėti
mokesčius, laikytis įstatymų.
Pilietinės pareigos:
• Labai svarbi pilietinė pareiga – kilus pavojui, ginti
savo tėvynę. Ši prievolė atsirado dar antikos laikais.
• Kasdienės pilietinės pareigos:
• tėvų pareiga auginti savo vaikus dorais piliečiais, o
vaikų pareiga – rūpintis savo tėvais senatvėje.
• Saugoti gyvenamąją aplinką.
• Rūpintis savimi, savo tobulėjimu, asmenine sveikata,
rūpintis savo artimaisiais.
Praktinės užduotys:
• Pasiskirstykite grupelėmis ir perskaitykite nurodytą
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo dalį.
• I gr. skaito 8 ir 9 straipsnius,
• II gr. skaito 10 ir 11 straipsnius,
• III gr. skaito 12 straipsnį,
• IV gr. skaito 24, 25 ir 27 straipsnius.
• Kiekviena grupė paaiškina išstudijuotą įstatymo dalį.
Praktinės užduotys:
• Aptarkite iliustracijas, sugalvokite joms
pavadinimus.
Praktinės užduotys:
• Vieni piliečiai
laikomi aktyviais,
kiti – pasyviais.
Kaip
apibūdintumėte
aktyvų ir pasyvų
pilietį?
• Sugalvokite po
trys pavyzdžius
AktyvusAktyvus
pilietispilietis
PasyvusPasyvus
pilietispilietis
Žmogaus teisės ir laisvės
• JTO buvo įkurta 1945 m. spalio 24 d. San Franciske.
Ją kūrė 50 valstybių.
• Šiuo metu į organizacijos veiklą įsijungė 185
valstybės. Jos būstinė Niujorke.
• 1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva tapo JTO nare.
• Jungtinių tautų tikslai:
• užtikrinti taiką ir saugumą;
• skatinti draugiškus valstybių tarpusavio santykius ir
bendradarbiavimą;
Jungtinių tautų tikslai:
• bendradarbiauti sprendžiant tarptautinius ekonominius,
socialinius, kultūrinius klausimus;
• puoselėti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms.
• III tūkstantmečiui JTO iškėlė paplidomų tikslų:
• panaikinti skurdą ir badą;
• užtikrinti visuotinį pradinį ugdymą;
• skatinti lyčių lygybę ir daugiau teisių suteikti moterims;
• sumažinti vaikų mirtingumą;
• įveikti AIDS, maliariją ir kitas ligas;
• užtikrinti nuoseklią aplinkos apsaugą.
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
• 1948 m.JTO paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.
• 1966 m. deklaracija buvo paplidyta dviem dokumentais:
• Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu;
• Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu.
• Šiuos dokumentus ratifikavo dauguma pasaulio valstybių.
• 1992 m. spalio 25 d. buvo priimta LR Konstitucija, kuri taip pat
garantuoja pagrindines žmogaus teises ir laisves.
Pagrindinės žmogaus
teisės ir laisvės:
• žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas;
• žmogaus laisvė neliečiama;
• žmogaus asmuo neliečiamas;
• žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas ( įstatymas ir
teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto
kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo
garbę ir orumą);
• nuosavybė neliečiama;
• žmogaus būstas neliečiamas;
• žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti;
Pagrindinės žmogaus teisės ir
laisvės:
• žmogaus teisė dirbti;
• žmogaus teisė į poilsį ir laisvalaikį;
• žmogaus teisė į tinkamas darbo sąlygas;
• teisė į nuostolių atlygynimą;
• teisė susituokti;
• teisė į medicininę priežiūrą;
• teisė mokytis;
• žodžio laisvė;
• teisė skleisti ir gauti informaciją;
Pagrindinės žmogaus teisės ir
laisvės:
• minties, sąžinės ir tikėjimo laisvė yra neliečiama;
• asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo
nustatyta tvarka;
• pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąjąj vietą
Lietuvoje, laisvai išvykti iš Lietuvos ir atvykti į Lietuvą;
• piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas,
politines partijas;
• negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į
taikius susirinkimus;
• piliečiai, priklausantys tautinėms mažumoms, turi teisę
puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius.
• masinių informacijos priemonių cenzūra draudžiama.
Praktinės užduotys:
• Susiskirstykite į dvi grupeles ir išnagrinėkite
vieną situaciją.
• Iš pasirinktos situacijos išskirkite neteisėtus
veiksmus.
• Nustatykite, ar buvo pažeistos žmogaus teisės
ir laisvės; jeigu taip, įvardykite jas.
I situacija
• Žemės ūkio produkcijai buvo nustatytos per mažos
kainos. Dėl susidariusios padėties žemdirbiai
nusprendė protestuoti. Per protesto akciją jie
blokavo kai kurias kelių Vilnius – Klaipėda, Panevėžys
– Pasvalys – Ryga, Kaunas – Marijampolė- Suvalkai
atkarpas. Dėl šių veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis
tyrimas.
II situacija
• Buvo sulaikytas pilietis, įtariamas nusikaltimu.
Teismas nepagrįstai nusprendė taikyti suimtajam
griežtas medicinos priemones – gydymą
psichiatrinėje ligoninėje. Įtariamasis nebuvo
informuotas apie sulaikymo motyvus, per pirmą
apklausą jam nebuvo suteikta teisinė pagalba, o
prisipažinimą tyrėjai išgavo netinkamais veiksmais.
Psichiatrinėje ligoninėje suimtajam neatiduodavo
korespondencijos.
Praktinės užduotys:
• Išskirkite penkias svarbiausias žmogaus teises
ir laisves.
• Iš penkių žmogaus teisių ir laisvių išsirinkite
tris svarbiausias.
Žmogaus teisių ir laisvių
apsaugos sistema
• 1950 m. Europos Taryba patvirtino Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
• Žmogaus teisių įgyvendinimui prižiūrėti buvo
įsteigtos dvi institucijos:
• Europos žmogaus teisių komisija;
• Europos Žmogaus teisių teismas.
• Europos Žmogaus teisių teismui pateikiami skundai
dėl piliečių teisių ir laisvių pažeidimų.
Europos Žmogaus teisių teismui dažniausiai
skundžiamasi dėl:
• pažeistos teisės į gyvybę;
• spaudos laisvės varžymo;
• savavališko laisvės atėmimo;
• teisminio nagrinėjimo teisingumo ir trukmės;
• telefoninių pokalbių klausymosi;
• tėvų teisės į vaikų globą ir nuosavybės teisės atėmimo
pažeidimų;
• sulaikytųjų asmenų kankinimo ir žeminimo;
• minties, sąžinės ir tikėjimo laisvės suvaržymo;
• teisės balsuoti pažeidimo.
• Teismo sprendimai yra galutiniai ir privalomi.
Lietuvos teismų sistema:
• miesto ar rajono apylinkės teismas;
• apygardos teismas;
• Lietuvos Apeliacinis Teismas;
• Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
• Pasinaudojus visomis teisinėmis galimybėmis, galima kreiptis į
Europos Žmogaus teisių teismą.
• Jei šis Teismas pripažįsta, kad asmens laisvė pažeista, tai
valstybei siūloma susitarti ir bylą baigti taikos sutartimi.
• Priešingu atveju asmeniui priteisiama piniginė kompensacija,
kurią piliečiui privalo sumokėti valstybė.
• Jeigu šisTeismas pripažįsta, kad skundas nepriimtinas, jo
tyrimas laikomas baigtu.
Praktinės užduotys:
• Susiskirstykite į tris grupeles ir atsakykite į klausimus,
remdamiesi pateikta byla;
• Kuris teismas nagrinėjo bylą?
• Kokius pažeidimus ir kokį nesutarimą teismas
nagrinėjo? Kokį sprendimą priėmė?
• Kodėl 1991 m. perversmininkų skundas buvo
atmestas?
• Kuo vadovavosi teismas, priimdamas sprendimus?
• Papildomą informaciją apie Europos Žmogaus Teisių
Teismo bylų nagrinėjimą galima rasti interneto
svetainėje http://www.echr.coe.int
• Vilniuje yra įsikūręs Europos Tarybos informacinis
biuras, kurio fonde yra daug bylų, kurios buvo
nagrinėtos Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Demokratinės valstybės pagrindai
• Demokratija apibrėžiama dvejopai:
• kaip iš visuomenės daugumos kylanti valdžia;
• kaip organizacijų, kolektyvų tvarkymosi principas,
pagrįstas aktyvių narių dalyvavimu, vadovaujančių
organų renkamumas, pakeičiamumas,
atsiskaitomumas kolektyvui.
Demokratinės valstybės pagrindai
• XX a. pirmojoje pusėje pagal apibūdinimo kriterijus
nusistovėjo trys į demokratiją požiūriai:
• Pagal valdžios šaltinį – demokratija yra liaudies
valdžia;
• Pagal valdžios tikslus – demokratija yra valdžia,
veikianti žmonių labui ir jų vardu;
• Pagal valdžios formavimą – demokratija yra sistema,
veikianti žmonių labui ir jų vardu.
Demokratinės valstybės pagrindai
• Eilinių piliečių galimybės tiesogiai dalyvauti valdyme yra
ribotos.
• Šiuolaikinė demokratija yra atstovaujamoji demokratija.
• Demokratija tapatinama su daugumos (50procentų + 1 balsas)
valia.
• Priimti sprendimai reiškia tik daugumos interesus.
• Demokratinę bendruomenę apibūdina principas, kad žmogus
– svarbiausia vertybė, o valstybė tėra įrankis bendriems
žmonių interesams tenkinti.
Demokratinės valstybės pagrindai
• Demokratija gali būti įgyvendinta tik tokioje valstybėje, kuriai
būdinga:
• įstatymo viršenybės principas; jis reiškia, kad valstybės valdžios
institucijos, bet kokie piliečių susivienijimai, atskiri piliečiai turi
veikti pagal priimtus įstatymus, paklusti įstatymui; be to, piliečiai,
kad ir kokios jų būtų pareigos, kilmė, rasė, religija, yra lygūs prieš
įstatymą;
• įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios atskyrimo
principas, šių valdžių savitarpio kontrolė;
• veiksminga įstatymų vykdymo kontrolė;
• daugumos valdžios įgyvendinimas garantuojant mažumos teises.
• Demoktratinėje valstybėje žmogaus galimybė naudotis savo
teisėmis ir atlikti pareigas yra svarbiausias dalykas.
Lietuvos demokratijos tradicijos ir
jų tęstinumas
• Demokratija – valdžia, kuri kyla iš visuomenės daugumos valios, kaip piliečių
tarpusavio santykiai, kurie grįsti laisvės, lygiateisiškumo, pagarbos vienas kitam
principais.
• Lietuvos demokratijos tradicijų pradžia bajoriškoji demokratija, kurią puoselėjo
Lenkijos – Lietuvos valstybės bajorai XVI – XVIII a.
• Bajorai buvo vieninteliai ART piliečiai.
• Svarbiausiomis vertybėmis, jungiančiomis šalies piliečius į visuomenę, laikyta
laisvė, solidarumas, tėvynės meilė it ištikimybė jai.
• Tik 7 – 10 proc. visuomenės turėjo pilietines teises, t. y. galėjo dalyvauti valstybės
valdyme.
• Bajorai sprendė valstybinius ir vietinius klausimus savivaldos institucijose –
seimeliuose.
• Demokratijos tradicijas tęsė 1791 m. konstitucija.
• Tai buvo pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje konstitucija.
Lietuvos demokratijos
tradicijos ir jų tęstinumas
• Nuo 1795 iki 1915 m. Lietuva buvo okupuota Rusijos
imperijos.
• 1918 – 1920 m. vyko Lietuvos nepriklausomybės kovos.
• 1920 – 1940 m. nepriklausomos Lietuvos valstybės laikotarpis.
• 1926 m. birželis – 1926 m. gruodis – demokratiškiausias
Lietuvos valdymo laikotarpis ( prezidentas K. Grinius).
• 1926 m. gruodis – 1940 m. autoritarizmo laikotarpis.
• 1944 – 1990 m. Lietuva – okupuota SSRS.
Lietuvos demokratijos tradicijos ir
jų tęstinumas
• 1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė
nepriklausomybės atkūrimo aktą.
• 1992 m. spalio mė n. 25 d. priimta LR Konstitucija,
kuri garantuoja pilietines teises ir laisves.
• 1991 m. rugsėjo mėn. Lietuva buvo priimta į JTO.
• 2004 m. kovo mėn. 29 d. Lietuva buvo priimta į
NATO.
• 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva buvo priimta į ES.
Praktinė užduotis
• Susikirstykite į grupes po 4 – 6.
• Kiekviena grupė išvardija po 3 demokratijos
buvimo dabartinėje Lietuvos visuomenėje ir
valstybėje ir po 3 jos stokos pavyzdžius.
• Grupės pristato tai, ką nuveikė.
Įstatymų leidžiamoji valdžia: LR
Seimas
• Lietuvos Respublikoje aukščiausioji valdžia – įstatymų
leidžiamoji valdžia.
• Ją Lietuvoje įgyvendina Seimas.
• Seimas svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, leidžia
įstatymus, numato Prezidento rinkimus, tvirtina
valstybės biudžetą, valstybinius mokesčius ir kt.
• Seimą sudaro 141 narys, kuriuos Lietuvos piliečiai
renka kas ketverius metus.
Įstatymų leidžiamoji valdžia: LR
Seimas
• Seimo nariais gali būti LR piliečiai ne jaunesni kaip 25
metų, nuolat gyvenantys Lietuvoje, neturintys
įsipareigojimų kitoms valstybėms.
• Pagrindinės Seimo nario pareigos yra siūlyti ir rengti
įstatymų projektus, dalyvauti Seimo posėdžiuose,
komitetuose, susitikinėti su savo rinkėjais.
Įstatymų leidžiamoji valdžia: LR
Seimas
• Seimui vadovauja Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai.
• Jie kartu su su opozicijos lyderiu sudaro Seimo valdybą.
• Rengti dokumentus, nagrinėti įvairius paklausimus jiems
padeda Seimo kanceliarija.
• Jos vadovas yra Seimo kancleris, penkiems metams skiriamas
valstybės tarnautojas.
• Seimo nariai įstatymų projektus nagrinėja komitetuose.
Įstatymų leidžiamoji valdžia: LR
Seimas
• Seimo nariai gali jungtis į frakcijas – organizuotas
politinių partijų grupes.
• Frakcijai vadovauja seniūnas ar jo pavaduotuojas.
• Seimo dauguma laikomos frakcijos, turinčios daugiau
nei pusę Seimo narių, be to, pasirašiusios sutartį dėl
bendros veiklos ar koalicinės vyriausybės.
• Seimo mažuma – opozicinės frakcijos ir mišri Seimo
narių grupė.
Įstatymų leidžiamoji valdžia: LR
Seimas
• Seimas kasmet renkasi į eilinę pavasario ir rudens
sesiją.
• Svarbiems ir neatidėliotiniems sprendimams priimti
šaukiamos neeilinės Seimo sesijos.
• Tai gi LR Seimas yra visos tautos renkama svarbi
valstybės valdžios dalis, kurios paskirtis – leisti
įstatymus ir garantuoti demokratinį valstybės
valdymą.
Praktinės užduotys
• Sugrupuokite Seimo funkcijas pagal veiklos
sritis.
• Kuriose fukcijų grupėse Seimo veiklos yra
daugiausia?
• Kokios funkcijos yra svarbiausios? Kodėl taip
manote?
• Daugiau informacijos apie LR Seimą galima
rasti internetiniame puslapyje www.lrs.lt
Įstatymų vykdomoji valdžia Lietuvoje:
Prezidentas ir Vyriausybė
• Lietuvos valstybės įstatymus įgyvendina LR Prezidentas ir LR
Vyriausybė.
• LR Prezidentas yra renkamas visų piliečių penkiariems metams.
• Prezidentu gali būti tik LR pilietis, ne mažiau kaip trejus
pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, turintis ne mažiau kaip
keturiasdešimt metų, be to atitinkantis visas sąlygas, kurios
keliamos Seimo nariui.
• Kandidatą į Prezidento postą turi paremti ne mažiau kaip 20
tūkst. rinkėjų savo parašais.
• Išrinktas Prezidentu gali būti tik tas asmuo, kuriam savo balsus
atidavė daugiau kaip pusė visų rinkėjų, dalyvavusių rinkimuose.
Įstatymų vykdomoji valdžia Lietuvoje:
Prezidentas ir Vyriausybė
• Prezidento institucija buvo įsteigta 1919 m. balandžio 4 d.
• Pirmuoju LR Prezidentu buvo išrinktas Antanas Smetona.
• Nuo 1920 iki 1926 m. gruodžio 17 d. prezidentą rinko Seimo
nariai.
• Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo prezidentu tapo
Antanas Smetona sustiprino prezidento galias ir įvedė
autoritarinį valdymą.
• Antrasis pasaulinis karas panaikino Lietuvos nepriklausomybę,
o kartu ir prezidento instituciją.
Įstatymų vykdomoji valdžia Lietuvoje:
Prezidentas ir Vyriausybė
• Atgavus Lietuvos nepriklausomybę 1992 m. spalio 25
d. buvo atkurta ir prezidento institucija.
• Lietuvos prezidentas dirba Prezidentūroje, kuri yra S.
Daukanto aikštėje.
• Prezidento kanceliarija padeda jam atlikti funkcijas ir
rūpinasi Prezidentūros finansine, ūline ir materialine
priežiūra.
Tarpukario Lietuvos Prezidentai:
Antanas Smetona
• 1919 04 04 – 1920 06 19
• 1926 12 19 – 1940 06 15
Tarpukario Lietuvos Prezidentai: Aleksandras
Stulginskis
• 1922 12 21 – 1926 06 07
Tarpukario Lietuvos Prezidentai:
Kazys Grinius
• 1926 06 07 – 1926 12 19
Šiuolaikinės Lietuvos Respublikos Prezidentai:
Algirdas Mykolas Brazauskas
• 1993 02 25 – 1998 02 25
Šiuolaikinės Lietuvos Respublikos
Prezidentai:Valdas Adamkus
• 1998 02 26 – 2003 02 25
• 2004 07 12 – 2009 07 12
Šiuolaikinės Lietuvos Respublikos Prezidentai:
Rolandas Paksas
• 2003 02 26 – 2004 04 06
Šiuolaikinės Lietuvos Respublikos Prezidentai: Artūras
Paulauskas, laikinai einantis prezidento pareigas
• 2004 04 06 – 2004 07 12
Šiuolaikinės Lietuvos Respublikos Prezidentai:
Dalia Grybauskaitė nuo 2009 05 17
Praktinės užduotys
• Susipažinkite su LR Prezidento funkcijomis;
• Sugrupuokite prezidento funkcijas pagal
veiklos sritis;
• Kurių funkcijų yra daugiausia?
• Kokios fukcijos yra svarbiausios? Kodėl taip
manote?
Praktinės užduotys
• Apsilankykite Prezidentūros
tinklalapyje www.prezident.lt ir
susipažinkite su Lietuvos
Respublikos Prezidentės
darbotvarke, jos biografija.
• Surenkite virtualią ekskursiją po
Prezidentūrą.
LR Vyriausybė
• Kita vykdomosios valdžios institucija – Vyriausybė.
• Ji sudaroma iš rinkimus į LR Seimą laimėjusios partijos ar
partijų koalicijos narių, už savo veiklą atsiskaito Seimui.
• LR Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
• Pirmininką Seimui pritarus skiria LR Prezidentas.
• Ministrus skiria Mininstras Pirmininkas, pritarus
Prezidentui.
LR Vyriausybė
• Vyriausybė valstybės valdymo reikalus svarsto
posėdžiuose, sprendimai priimami balsuojant.
• Vyriausybės funkcijos:
• tvarko šalies reikalus;
• garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
• rengia ir teikia Seimui svarstyti įvairių įstatymų, šalies
biudžeto projektus;
• drauge su Prezidentu vykdo užsienio politiką;
• palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis
organizacijomis ir kt.
LR Vyriausybė
• Ministrai už savo veiklą atsakingi Seimui, LR
Prezidentui, pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
• Vyriausybei pavaldžios ne tik ministerijos, bet ir
apskričių viršininkų administracijos.
• Apskričių administracijos apskrityse įgyvendina
valstybės politiką švietimo, kultūros, sveikatos
priežiūros, regionų plėtros, žemėtvarkos, žemės
naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kt. srityse.
LR Vyriausybė
• Pirmoji LR Vyriausybė savo veiklą pradėjo 1918 m. lapkričio
11 d., mininstru pirmininku buvo Augustinas Voldemaras.
• Tarpukario laikotarpiu veikė 21 vyriausybė, kurios kūrė,
sėkmingai organizavo jaunos valstybės gyvenimą.
• Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, darbą atnaujino ir
Lietuvos vyriausybės.
• Pirmuoju nepriklausomos Lietuvos ministru pirmininku
buvo Danutė Kazimiera Prunskienė.
Ministerijų svetainių adresai:
• Aplinkos apsaugos – www.am.lt
• Finansų – www.finmin.lt
• Socialinės apsaugos ir darbo – www.socmin.lt
• Švietimo ir mokslo – www.smm.lt
• Teisingumo – www.tm.lt
• Krašto apsaugos – www.kam.lt
• Sveikatos apsaugos – www.sam.lt
Ministerijų svetainių adresai:
• Vidaus reikalų – www.vm.lt
• Užsienio reikalų – www.urm.lt
• Kultūros – www.muza.lt
• Žemės ūkio – www.zum.lt
• Susisiekimo – www.transp.lt
• Ūkio – www.ukmin.lt
• Energetikos – www.enrin.lt
• Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę kreiptis
žodžiu, raštu, telefonu, nusiųsti elektroninį
paklausimą ar skundą į Vyriausybės
kanceliariją ar kitą Vyriausybės
instituciją,siekdamas išspręsti jam rūpimą
klausimą ar gauti paaiškinimą.
Praktinės užduotys
• Išanalizuokite pateiktas situacijas ir nustatykite, į kurią
Vyriausybės instituciją reikėtų dėl jų kreiptis:
• Laiku neišmokama vaiko globos pašalpa.
• Duobėti ir nepravažiuojami keliai prie jūsų namų.
• Nuolat vėluojantis paštas.
• Dėl nekokybiškų gydymo paslaugų nukentėjo paciento
sveikata.
• Netoli jūsų namų kaupiamos kenksmingos atliekos.
Teisminė valdžia Lietuvos
Respublikoje
• LR teisminę valdžią sudaro Konstitucinis teismas ir teismai,
vykdantys teisingumą.
• Konstitucinio teismo paskirtis – nustatyti, ar įstatymai ir kiti
teisiniai aktai neprieštarauja Konstitucijai ir ar neprieštarauja
Konstitucijai ar įstatymams Prezidento ir Vyriausybės aktai.
• Konstitucinis teismas veikia atskirai nuo kitų valdžios institucijų.
• Pirmas toks teismas atsirado JAV XIX a.pab.
• Europoje jis pirmiausia buvo įsteigtas Austrijoje 1920 m. Vėliau
paplito ir kitose šalyse.
• Konstitucinis teismas Lietuvoje atsirado1993 m.
Teisminė valdžia Lietuvos Respublikoje
• LR teismų veikimo principai:
• teisingumą gali vykdyti tik teismas;
• teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo;
• lygybė prieš įstatymą ir teismą;
• teisė į teisminę gynybą;
• viešas bylų nagrinėjimas;
• teismai gali naudoti visas reikiamas technines
priemones įrodymams surinkti ir pateikti.
• Taigi teisminę valdžią Lietuvos Respublikoje
garantuoja Konstitucinis Teismas, prižiūrintis,
kad įstatymai ir teisiniai aktai neprieštarautų
Konstitucijai, ir teismų sistema, įgyvendinanti
teisingumą.
Praktinės užduotys
• Apsilankykite Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje
www.lrkt.lt ir susipažinkite su Konstitucinio Teismo sudėtimi,
Teismo Pirmininko, teisėjų biografijomis; nustatykite:
• Koks Konstitucinio Teismo teisėjų išsilavinimas?
• Kiek vyriškos ir moteriškos lyties teisėjų?
• Koks teisėjų amžiaus vidurkis?
• Kokie yra paskelbti naujausi Konstitucinio Teismo sprendimai,
nutarimai, išvados?
Praktinės užduotys
• Išnagrinėkite Konstituciniam Teismui skirtus LR
Konstitucijos straipsnius ir, jais remdamiesi
nustatykite:
• Kiek teisėjų dirba Konstituciniame Teisme?
• Kokiu būdu jie užima savo pareigas?
• Kokie reikalavimai keliami KT tesėjui?
• Kas gali kreiptis į KT?
Politinės ideologijos ir partijos
Lietuvoje
• Lietuvos piliečiai jungiasi į politines partijas, norėdami
dalyvauti valstybės valdyme.
• Politinės partijos Vakarų Europoje pradėjo kurtis XIX a. vid.
• Jos steigėsi politinės ideologijos pagrindu.
• XIX a. išryškėjo trys pagrindinės politinės ideologijos-
liberalizmas, konservatizmas, socializmas.
• Pirmoji Lietuvos politinė partija susikūrė 1896 m. – Lietuvos
socialdemokratų partija
• 1902 m. buvo įkurta Lietuvos demokratų partija.
Politinės ideologijos ir partijos
Lietuvoje
• Liberalizmas – visuomeninė politinė ideologija,
stojanti už asmens laisvę.
• Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai naudotis visomis
teisėmis, planuoti savo gyvenimą, susirasti
pragyvenimo šaltinį.
• Valstybės paskirtis – sudaryti sąlygas visiems
žmonėms naudotis savo laisve.
Politinės ideologijos ir partijos
Lietuvoje
• Konservatizmas – visuomeninė politinė ideologija,
stojanti už senų tradicijų laikymąsi, už nusistovėjusius
žmonių tarpusavio ryšių išsaugojimą ir puoselėjimą,
už atsargų ir pamatuotą reformų įgyvendinimą.
• Socializmas - visuomeninė politinė ideologija, stojanti
už socialinę lygybę, teisingumą ir solidarumą, už
teisingą gėrybių paskirstymą tarp visuomenės narių.
Politinės ideologijos ir partijos
Lietuvoje
• Šiuometu Lietuvoje yra 45 politinė partijos.
• Kai kurios iš jų laikomos klasikinėmis, arba tradicinėmis.
• Tai:
• Lietuos socialdemokratų partija;
• LR liberalų sąjūdis;
• Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
• Lietuvos darbo partija.
• Tačiau kuriasi ir naujos partijos:
• Liaudies frontas (J. Paleckis )
• Tautos prisikėlimo partija (A. Valinskas)
• “Drąsos kelias ( N. Venskienės) ir kt.
• Politinė paritja valdžioje turi atstovauti savo rinkėjams.
Praktinė užduotis
• Išvardykite Lietuvos visuomenės gyvenimo sritis, kurias
reikėtų tobulinti, pavyzdžiui, švietimą, sveikatos apsaugą,
socialinę apsaugą.
• Kiekviena grupė rengia vienos arba kelių visuomenės
gyvenimo sričių tobulinimo planą, remdamasi konkrečia
politine ideologija arba politinės partijos programa. Plano
teiginiai surašomi dideliuose popieriaus lapuose.
• Minėtas planas turi atitikti konkrečios politinės partijos
programines nuostatas.
• Kiekviena grupė pristato savo planą.
• Padaromos išvados.
Naudingi adresai
• Europos namai - ši nevyriausybinė
organizacija didina supratimą apie Lietuvos
integracijos į Europos Sąjungą procesą. Ji
priklauso plačiam Europiniam tinklu.
Pasiskaitykite apie projektus, kurie, iš esmės,
skirti informacijos sklaidai.
http://www.eurohouse.lt/
Naudingi adresai
• Internetinis žurnalas “Sociumas” - Būk informuotas!
Pasidairykite archyve politinių ir socialinių straipsnių
• http://www.sociumas.lt
• LR Vyriausioji rinkimų komisija - Šiame tinklalapyje
yra informacija apie rinkimus Lietuvoje: dalyvius,
rezultatus, įstatiminę struktūrą ir kt. Susipažinkite su
Vyriausiąja rinkimų komisija.
• http://www.vrk.lt
Naudingi adresai
• Europos jaunimo portalas –
• http://europa.eu/youth/active_citizenship/in
dex_lt_lt.html
Naudingi adresai
• Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija - Šios
nevyriausybinės organizacijos tikslas - skatinti
demokratiją švietimo įstaigose. Yra informacijos apie
pilietiškumo ir demokratijos kursus bei seminarus.
Taip pat galite surasti įdomių publikacijų įvairiomis
kalbomis: lietuvių, anglų, danų ir lenkų.
• http://www.democ.lt
Naudingi adresai
• Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) -
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba - savarankiška,
savanoriška visuomeninių jaunimo organizacijų ir
visuomeninių jaunimo sąjungų sąjunga. Pagrindinis
šios organizacijos tikslas yra atstovauti jaunimą
valstybinėse institucijose. Ji taip pat dirba
tarptautiniame lygmenyje.
• http://www.lijot.lt
Naudingi adresai
• Lietuvos vaikų ir jaunimo centras - Centras skatina
vaikų socializaciją, švietimą ir tarpkultūrinį
supratimą. Panaršykite po šį portalą ir sužinokite,
kaip galite dalyvauti ir būti aktyvūs!
• http://www.lvjc.lt
• Moterų informacinis portalas - Raskite moterų
organizacijų duomenų bazę Lietuvoje ir dalyvaukite
moterų judėjime!
• http://www.lygus.lt
Naudingi adresai
• Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir
paramos centras - Centro, esančio Vilniuje, tikslas
yra skatinti savanorišką veiklą visoje Lietuvoje.
• http://www.nisc.lt
• Rinkimų informacija - Pasiskaitykite apie rinkimus
šalyje, kandidatus, politines partijas, procesus ir
rezultatus.
• http://www.balsas.lt
Naudingi adresai
• Vilniaus "Apskritas stalas" - Ar Jūs norėtumėte skirti
kelias valandas per dieną savanoriškam darbui? Jūs
galite investuoti Jūsų laiką dirbdami kartu su kitais
jaunais žmonėmis. Tik pasižiūrėkite į organizacijų
sąrašą, kurias jungia ši skėtinė organizacija.
• http://www.vjosas.lt/
Europos Sąjungos valdžios institucijos
ir Lietuva
Europos Sąjungos valdžios institucijos
ir Lietuva
• 2004 m. gegužės1 d. Lietuva įstojo į ES ir įsipareigojo
deleguoti savo atstovus į svarbiausias jos valdžios institucijas.
• Europos Sąjungos Parlamentas – ES įstatymų leidžiamoji
valdžia.
• Jis tvirtina ES biudžetą, vykdo politinę visų ES institucijų
priežiūrą
• Europos Parlamentą sudaro visų valstybių narių politinių
partijų atstovai.
• Jis renkamas tiesiogiai balsuojant kiekvienos valstybės narės
piliečiams.
• Europos parlamentas buvo įsteigtas XX a. 6 – ame deš.
Parlamentas dirba Prancūzijoje, Belgijoje ir Liuksemburge.
Europos Sąjungos valdžios institucijos
ir Lietuva
• Europos Sąjungos Taryba draugia su ES Parlamentu
leidžia įstatymus.
• Numato ekonominės politikos gaires, sudaro sutartis
su valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis.
• Drauge su Parlamentu tvirtina biudžetą, formuoja
užsienio ir saugumo politikos kryptis.
• ES Taryba įsikūrusi Briuselyje.
Europos Sąjungos valdžios institucijos
ir Lietuva
• Europos Sąjungos Viršūnių Taryba – ES valstybių
ir/arba vyriausybių vadovų susitikimai, vykstantys du
kartus per metus pirmininkaujančioje šalyje.
• Lietuvos Prezidentas ir/ar ministras Pirmininkas
privalo jame dalyvauti.
• Į susirinkimus atvyksta Europos Komisijos
pirmininkas.
Europos Sąjungos valdžios
institucijos ir Lietuva
• Europos Komisija – ES vykdomosios valdžios institucija.
• Ji atsakinga už Europos teisių aktų įgyvendinimą ir už Parlamento
ir Tarybos patvirtinto biudžeto ir programų vykdymą.
• Komisija atstovauja ES tarptautiniuose reikaluose ir derasi dėl
tarptautinių sutarčių, ypač prekybos ir bendradarbiavimo srityse.
• Komisija gali inicijuoti teisinių aktų projektus, teikia ES
Parlamentui ir Tarybai teisinius aktus.
• Europos Komisija įsikūrusi Briuselyje.
• Ją sudaro po vieną atstovą iš kiekvienosvalstybės narės.
• Komisija skiriama penkeriems metams.
Europos Sąjungos valdžios
institucijos ir Lietuva
• Taigi svarbiausios ES politinės institucijos yra
Europos Parlamentas, ES Viršūnių Taryba, ES
Taryba, Europos Komisija. Jos užtikrina darnią
visų ES įstaigų veiklą.
Praktinė užduotis
• Apsilankykite ES interneto svetainėje
http://europa.eu.int/index_lt.htm
• Susiskirstę nedidelėmis grupelėmis, pasidomėkite,
kokios informacijos ten galima rasti apie:
• Darbo galimybes;
• ES piliečių teises;
• Jaunimo politiką;
• ES institucijas.
• Parenkite trumpus pranešimus ir juos pristatykite.
Naudinga informacija
• ES yra institucija atstovaujanti organizuotos
pilietinės visuomenės interesams, tai –
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetas (EESRK).
• Daugiau informacijos: www.eesc.europa.eu
• Galiausiai mūsų valstybės valdymo forma, pilietinės
teisės ir privilegijos, kuriomis mes šiandien esame
patenkinti, nustotų galioti jei nebūtų aktyvių piliečių
pilietinėje visuomenėje.
• Valdžia pati savaime nesugebėtų išsaugot to ką
šiandien jau turime ir savo jėgom gyventojų niekaip
nepadarytų aktyviais piliečiais.

Pilietiškumo pagrindai

  • 1.
    Suaugusiųjų pilietinis ugdymas “Kasnemyli savo šalies, nieko negali mylėti” Džordžas Baironas
  • 2.
    Kas yra pilietis •Sąvoka pilietis senovės Graikijoje buvo žinoma jau V a. pr. Kr. Ne visi Atėnų gyventojai buvo piliečiai. • Jais negalėjo būti moterys, vergai ir svetimšaliai. Atėnų piliečiai turėjo teisių ir pareigų. • Šiuolaikinėje valstybėje žmogus gimsta, ir jam suteikiama pilietybė. • 1991 m. buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas.
  • 3.
    Pilietinės pareigos: • Svarbiausiapilietinė pareiga – kartu su kitais piliečiais prisiimti atsakomybę už savo tėvynės gerovę ir klestėjimą. • Pareiga, o kartu ir teisė, sulaukus 18 metų dalyvauti rinkimuose ir rinkti įstatymų leidžiamąją valdžią, savivaldą. • Svarbios pareigos – laiku ir sąžiningai mokėti mokesčius, laikytis įstatymų.
  • 4.
    Pilietinės pareigos: • Labaisvarbi pilietinė pareiga – kilus pavojui, ginti savo tėvynę. Ši prievolė atsirado dar antikos laikais. • Kasdienės pilietinės pareigos: • tėvų pareiga auginti savo vaikus dorais piliečiais, o vaikų pareiga – rūpintis savo tėvais senatvėje. • Saugoti gyvenamąją aplinką. • Rūpintis savimi, savo tobulėjimu, asmenine sveikata, rūpintis savo artimaisiais.
  • 5.
    Praktinės užduotys: • Pasiskirstykitegrupelėmis ir perskaitykite nurodytą Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo dalį. • I gr. skaito 8 ir 9 straipsnius, • II gr. skaito 10 ir 11 straipsnius, • III gr. skaito 12 straipsnį, • IV gr. skaito 24, 25 ir 27 straipsnius. • Kiekviena grupė paaiškina išstudijuotą įstatymo dalį.
  • 6.
    Praktinės užduotys: • Aptarkiteiliustracijas, sugalvokite joms pavadinimus.
  • 12.
    Praktinės užduotys: • Vienipiliečiai laikomi aktyviais, kiti – pasyviais. Kaip apibūdintumėte aktyvų ir pasyvų pilietį? • Sugalvokite po trys pavyzdžius AktyvusAktyvus pilietispilietis PasyvusPasyvus pilietispilietis
  • 13.
    Žmogaus teisės irlaisvės • JTO buvo įkurta 1945 m. spalio 24 d. San Franciske. Ją kūrė 50 valstybių. • Šiuo metu į organizacijos veiklą įsijungė 185 valstybės. Jos būstinė Niujorke. • 1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva tapo JTO nare. • Jungtinių tautų tikslai: • užtikrinti taiką ir saugumą; • skatinti draugiškus valstybių tarpusavio santykius ir bendradarbiavimą;
  • 14.
    Jungtinių tautų tikslai: •bendradarbiauti sprendžiant tarptautinius ekonominius, socialinius, kultūrinius klausimus; • puoselėti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. • III tūkstantmečiui JTO iškėlė paplidomų tikslų: • panaikinti skurdą ir badą; • užtikrinti visuotinį pradinį ugdymą; • skatinti lyčių lygybę ir daugiau teisių suteikti moterims; • sumažinti vaikų mirtingumą; • įveikti AIDS, maliariją ir kitas ligas; • užtikrinti nuoseklią aplinkos apsaugą.
  • 15.
    Visuotinė žmogaus teisiųdeklaracija • 1948 m.JTO paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. • 1966 m. deklaracija buvo paplidyta dviem dokumentais: • Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu; • Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu. • Šiuos dokumentus ratifikavo dauguma pasaulio valstybių. • 1992 m. spalio 25 d. buvo priimta LR Konstitucija, kuri taip pat garantuoja pagrindines žmogaus teises ir laisves.
  • 16.
    Pagrindinės žmogaus teisės irlaisvės: • žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas; • žmogaus laisvė neliečiama; • žmogaus asmuo neliečiamas; • žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas ( įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą); • nuosavybė neliečiama; • žmogaus būstas neliečiamas; • žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti;
  • 17.
    Pagrindinės žmogaus teisėsir laisvės: • žmogaus teisė dirbti; • žmogaus teisė į poilsį ir laisvalaikį; • žmogaus teisė į tinkamas darbo sąlygas; • teisė į nuostolių atlygynimą; • teisė susituokti; • teisė į medicininę priežiūrą; • teisė mokytis; • žodžio laisvė; • teisė skleisti ir gauti informaciją;
  • 18.
    Pagrindinės žmogaus teisėsir laisvės: • minties, sąžinės ir tikėjimo laisvė yra neliečiama; • asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka; • pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąjąj vietą Lietuvoje, laisvai išvykti iš Lietuvos ir atvykti į Lietuvą; • piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas; • negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus; • piliečiai, priklausantys tautinėms mažumoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. • masinių informacijos priemonių cenzūra draudžiama.
  • 19.
    Praktinės užduotys: • Susiskirstykiteį dvi grupeles ir išnagrinėkite vieną situaciją. • Iš pasirinktos situacijos išskirkite neteisėtus veiksmus. • Nustatykite, ar buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės; jeigu taip, įvardykite jas.
  • 20.
    I situacija • Žemėsūkio produkcijai buvo nustatytos per mažos kainos. Dėl susidariusios padėties žemdirbiai nusprendė protestuoti. Per protesto akciją jie blokavo kai kurias kelių Vilnius – Klaipėda, Panevėžys – Pasvalys – Ryga, Kaunas – Marijampolė- Suvalkai atkarpas. Dėl šių veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • 21.
    II situacija • Buvosulaikytas pilietis, įtariamas nusikaltimu. Teismas nepagrįstai nusprendė taikyti suimtajam griežtas medicinos priemones – gydymą psichiatrinėje ligoninėje. Įtariamasis nebuvo informuotas apie sulaikymo motyvus, per pirmą apklausą jam nebuvo suteikta teisinė pagalba, o prisipažinimą tyrėjai išgavo netinkamais veiksmais. Psichiatrinėje ligoninėje suimtajam neatiduodavo korespondencijos.
  • 22.
    Praktinės užduotys: • Išskirkitepenkias svarbiausias žmogaus teises ir laisves. • Iš penkių žmogaus teisių ir laisvių išsirinkite tris svarbiausias.
  • 23.
    Žmogaus teisių irlaisvių apsaugos sistema • 1950 m. Europos Taryba patvirtino Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. • Žmogaus teisių įgyvendinimui prižiūrėti buvo įsteigtos dvi institucijos: • Europos žmogaus teisių komisija; • Europos Žmogaus teisių teismas. • Europos Žmogaus teisių teismui pateikiami skundai dėl piliečių teisių ir laisvių pažeidimų.
  • 24.
    Europos Žmogaus teisiųteismui dažniausiai skundžiamasi dėl: • pažeistos teisės į gyvybę; • spaudos laisvės varžymo; • savavališko laisvės atėmimo; • teisminio nagrinėjimo teisingumo ir trukmės; • telefoninių pokalbių klausymosi; • tėvų teisės į vaikų globą ir nuosavybės teisės atėmimo pažeidimų; • sulaikytųjų asmenų kankinimo ir žeminimo; • minties, sąžinės ir tikėjimo laisvės suvaržymo; • teisės balsuoti pažeidimo. • Teismo sprendimai yra galutiniai ir privalomi.
  • 25.
    Lietuvos teismų sistema: •miesto ar rajono apylinkės teismas; • apygardos teismas; • Lietuvos Apeliacinis Teismas; • Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. • Pasinaudojus visomis teisinėmis galimybėmis, galima kreiptis į Europos Žmogaus teisių teismą. • Jei šis Teismas pripažįsta, kad asmens laisvė pažeista, tai valstybei siūloma susitarti ir bylą baigti taikos sutartimi. • Priešingu atveju asmeniui priteisiama piniginė kompensacija, kurią piliečiui privalo sumokėti valstybė. • Jeigu šisTeismas pripažįsta, kad skundas nepriimtinas, jo tyrimas laikomas baigtu.
  • 26.
    Praktinės užduotys: • Susiskirstykiteį tris grupeles ir atsakykite į klausimus, remdamiesi pateikta byla; • Kuris teismas nagrinėjo bylą? • Kokius pažeidimus ir kokį nesutarimą teismas nagrinėjo? Kokį sprendimą priėmė? • Kodėl 1991 m. perversmininkų skundas buvo atmestas? • Kuo vadovavosi teismas, priimdamas sprendimus?
  • 27.
    • Papildomą informacijąapie Europos Žmogaus Teisių Teismo bylų nagrinėjimą galima rasti interneto svetainėje http://www.echr.coe.int • Vilniuje yra įsikūręs Europos Tarybos informacinis biuras, kurio fonde yra daug bylų, kurios buvo nagrinėtos Europos Žmogaus Teisių Teisme.
  • 28.
    Demokratinės valstybės pagrindai •Demokratija apibrėžiama dvejopai: • kaip iš visuomenės daugumos kylanti valdžia; • kaip organizacijų, kolektyvų tvarkymosi principas, pagrįstas aktyvių narių dalyvavimu, vadovaujančių organų renkamumas, pakeičiamumas, atsiskaitomumas kolektyvui.
  • 29.
    Demokratinės valstybės pagrindai •XX a. pirmojoje pusėje pagal apibūdinimo kriterijus nusistovėjo trys į demokratiją požiūriai: • Pagal valdžios šaltinį – demokratija yra liaudies valdžia; • Pagal valdžios tikslus – demokratija yra valdžia, veikianti žmonių labui ir jų vardu; • Pagal valdžios formavimą – demokratija yra sistema, veikianti žmonių labui ir jų vardu.
  • 30.
    Demokratinės valstybės pagrindai •Eilinių piliečių galimybės tiesogiai dalyvauti valdyme yra ribotos. • Šiuolaikinė demokratija yra atstovaujamoji demokratija. • Demokratija tapatinama su daugumos (50procentų + 1 balsas) valia. • Priimti sprendimai reiškia tik daugumos interesus. • Demokratinę bendruomenę apibūdina principas, kad žmogus – svarbiausia vertybė, o valstybė tėra įrankis bendriems žmonių interesams tenkinti.
  • 31.
    Demokratinės valstybės pagrindai •Demokratija gali būti įgyvendinta tik tokioje valstybėje, kuriai būdinga: • įstatymo viršenybės principas; jis reiškia, kad valstybės valdžios institucijos, bet kokie piliečių susivienijimai, atskiri piliečiai turi veikti pagal priimtus įstatymus, paklusti įstatymui; be to, piliečiai, kad ir kokios jų būtų pareigos, kilmė, rasė, religija, yra lygūs prieš įstatymą; • įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios atskyrimo principas, šių valdžių savitarpio kontrolė; • veiksminga įstatymų vykdymo kontrolė; • daugumos valdžios įgyvendinimas garantuojant mažumos teises. • Demoktratinėje valstybėje žmogaus galimybė naudotis savo teisėmis ir atlikti pareigas yra svarbiausias dalykas.
  • 32.
    Lietuvos demokratijos tradicijosir jų tęstinumas • Demokratija – valdžia, kuri kyla iš visuomenės daugumos valios, kaip piliečių tarpusavio santykiai, kurie grįsti laisvės, lygiateisiškumo, pagarbos vienas kitam principais. • Lietuvos demokratijos tradicijų pradžia bajoriškoji demokratija, kurią puoselėjo Lenkijos – Lietuvos valstybės bajorai XVI – XVIII a. • Bajorai buvo vieninteliai ART piliečiai. • Svarbiausiomis vertybėmis, jungiančiomis šalies piliečius į visuomenę, laikyta laisvė, solidarumas, tėvynės meilė it ištikimybė jai. • Tik 7 – 10 proc. visuomenės turėjo pilietines teises, t. y. galėjo dalyvauti valstybės valdyme. • Bajorai sprendė valstybinius ir vietinius klausimus savivaldos institucijose – seimeliuose. • Demokratijos tradicijas tęsė 1791 m. konstitucija. • Tai buvo pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje konstitucija.
  • 33.
    Lietuvos demokratijos tradicijos irjų tęstinumas • Nuo 1795 iki 1915 m. Lietuva buvo okupuota Rusijos imperijos. • 1918 – 1920 m. vyko Lietuvos nepriklausomybės kovos. • 1920 – 1940 m. nepriklausomos Lietuvos valstybės laikotarpis. • 1926 m. birželis – 1926 m. gruodis – demokratiškiausias Lietuvos valdymo laikotarpis ( prezidentas K. Grinius). • 1926 m. gruodis – 1940 m. autoritarizmo laikotarpis. • 1944 – 1990 m. Lietuva – okupuota SSRS.
  • 34.
    Lietuvos demokratijos tradicijosir jų tęstinumas • 1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė nepriklausomybės atkūrimo aktą. • 1992 m. spalio mė n. 25 d. priimta LR Konstitucija, kuri garantuoja pilietines teises ir laisves. • 1991 m. rugsėjo mėn. Lietuva buvo priimta į JTO. • 2004 m. kovo mėn. 29 d. Lietuva buvo priimta į NATO. • 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva buvo priimta į ES.
  • 35.
    Praktinė užduotis • Susikirstykiteį grupes po 4 – 6. • Kiekviena grupė išvardija po 3 demokratijos buvimo dabartinėje Lietuvos visuomenėje ir valstybėje ir po 3 jos stokos pavyzdžius. • Grupės pristato tai, ką nuveikė.
  • 36.
    Įstatymų leidžiamoji valdžia:LR Seimas • Lietuvos Respublikoje aukščiausioji valdžia – įstatymų leidžiamoji valdžia. • Ją Lietuvoje įgyvendina Seimas. • Seimas svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, leidžia įstatymus, numato Prezidento rinkimus, tvirtina valstybės biudžetą, valstybinius mokesčius ir kt. • Seimą sudaro 141 narys, kuriuos Lietuvos piliečiai renka kas ketverius metus.
  • 37.
    Įstatymų leidžiamoji valdžia:LR Seimas • Seimo nariais gali būti LR piliečiai ne jaunesni kaip 25 metų, nuolat gyvenantys Lietuvoje, neturintys įsipareigojimų kitoms valstybėms. • Pagrindinės Seimo nario pareigos yra siūlyti ir rengti įstatymų projektus, dalyvauti Seimo posėdžiuose, komitetuose, susitikinėti su savo rinkėjais.
  • 38.
    Įstatymų leidžiamoji valdžia:LR Seimas • Seimui vadovauja Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai. • Jie kartu su su opozicijos lyderiu sudaro Seimo valdybą. • Rengti dokumentus, nagrinėti įvairius paklausimus jiems padeda Seimo kanceliarija. • Jos vadovas yra Seimo kancleris, penkiems metams skiriamas valstybės tarnautojas. • Seimo nariai įstatymų projektus nagrinėja komitetuose.
  • 39.
    Įstatymų leidžiamoji valdžia:LR Seimas • Seimo nariai gali jungtis į frakcijas – organizuotas politinių partijų grupes. • Frakcijai vadovauja seniūnas ar jo pavaduotuojas. • Seimo dauguma laikomos frakcijos, turinčios daugiau nei pusę Seimo narių, be to, pasirašiusios sutartį dėl bendros veiklos ar koalicinės vyriausybės. • Seimo mažuma – opozicinės frakcijos ir mišri Seimo narių grupė.
  • 40.
    Įstatymų leidžiamoji valdžia:LR Seimas • Seimas kasmet renkasi į eilinę pavasario ir rudens sesiją. • Svarbiems ir neatidėliotiniems sprendimams priimti šaukiamos neeilinės Seimo sesijos. • Tai gi LR Seimas yra visos tautos renkama svarbi valstybės valdžios dalis, kurios paskirtis – leisti įstatymus ir garantuoti demokratinį valstybės valdymą.
  • 41.
    Praktinės užduotys • SugrupuokiteSeimo funkcijas pagal veiklos sritis. • Kuriose fukcijų grupėse Seimo veiklos yra daugiausia? • Kokios funkcijos yra svarbiausios? Kodėl taip manote?
  • 42.
    • Daugiau informacijosapie LR Seimą galima rasti internetiniame puslapyje www.lrs.lt
  • 43.
    Įstatymų vykdomoji valdžiaLietuvoje: Prezidentas ir Vyriausybė • Lietuvos valstybės įstatymus įgyvendina LR Prezidentas ir LR Vyriausybė. • LR Prezidentas yra renkamas visų piliečių penkiariems metams. • Prezidentu gali būti tik LR pilietis, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, turintis ne mažiau kaip keturiasdešimt metų, be to atitinkantis visas sąlygas, kurios keliamos Seimo nariui. • Kandidatą į Prezidento postą turi paremti ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų savo parašais. • Išrinktas Prezidentu gali būti tik tas asmuo, kuriam savo balsus atidavė daugiau kaip pusė visų rinkėjų, dalyvavusių rinkimuose.
  • 44.
    Įstatymų vykdomoji valdžiaLietuvoje: Prezidentas ir Vyriausybė • Prezidento institucija buvo įsteigta 1919 m. balandžio 4 d. • Pirmuoju LR Prezidentu buvo išrinktas Antanas Smetona. • Nuo 1920 iki 1926 m. gruodžio 17 d. prezidentą rinko Seimo nariai. • Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo prezidentu tapo Antanas Smetona sustiprino prezidento galias ir įvedė autoritarinį valdymą. • Antrasis pasaulinis karas panaikino Lietuvos nepriklausomybę, o kartu ir prezidento instituciją.
  • 45.
    Įstatymų vykdomoji valdžiaLietuvoje: Prezidentas ir Vyriausybė • Atgavus Lietuvos nepriklausomybę 1992 m. spalio 25 d. buvo atkurta ir prezidento institucija. • Lietuvos prezidentas dirba Prezidentūroje, kuri yra S. Daukanto aikštėje. • Prezidento kanceliarija padeda jam atlikti funkcijas ir rūpinasi Prezidentūros finansine, ūline ir materialine priežiūra.
  • 46.
    Tarpukario Lietuvos Prezidentai: AntanasSmetona • 1919 04 04 – 1920 06 19 • 1926 12 19 – 1940 06 15
  • 47.
    Tarpukario Lietuvos Prezidentai:Aleksandras Stulginskis • 1922 12 21 – 1926 06 07
  • 48.
    Tarpukario Lietuvos Prezidentai: KazysGrinius • 1926 06 07 – 1926 12 19
  • 49.
    Šiuolaikinės Lietuvos RespublikosPrezidentai: Algirdas Mykolas Brazauskas • 1993 02 25 – 1998 02 25
  • 50.
    Šiuolaikinės Lietuvos Respublikos Prezidentai:ValdasAdamkus • 1998 02 26 – 2003 02 25 • 2004 07 12 – 2009 07 12
  • 51.
    Šiuolaikinės Lietuvos RespublikosPrezidentai: Rolandas Paksas • 2003 02 26 – 2004 04 06
  • 52.
    Šiuolaikinės Lietuvos RespublikosPrezidentai: Artūras Paulauskas, laikinai einantis prezidento pareigas • 2004 04 06 – 2004 07 12
  • 53.
    Šiuolaikinės Lietuvos RespublikosPrezidentai: Dalia Grybauskaitė nuo 2009 05 17
  • 54.
    Praktinės užduotys • Susipažinkitesu LR Prezidento funkcijomis; • Sugrupuokite prezidento funkcijas pagal veiklos sritis; • Kurių funkcijų yra daugiausia? • Kokios fukcijos yra svarbiausios? Kodėl taip manote?
  • 55.
    Praktinės užduotys • ApsilankykitePrezidentūros tinklalapyje www.prezident.lt ir susipažinkite su Lietuvos Respublikos Prezidentės darbotvarke, jos biografija. • Surenkite virtualią ekskursiją po Prezidentūrą.
  • 56.
    LR Vyriausybė • Kitavykdomosios valdžios institucija – Vyriausybė. • Ji sudaroma iš rinkimus į LR Seimą laimėjusios partijos ar partijų koalicijos narių, už savo veiklą atsiskaito Seimui. • LR Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. • Pirmininką Seimui pritarus skiria LR Prezidentas. • Ministrus skiria Mininstras Pirmininkas, pritarus Prezidentui.
  • 57.
    LR Vyriausybė • Vyriausybėvalstybės valdymo reikalus svarsto posėdžiuose, sprendimai priimami balsuojant. • Vyriausybės funkcijos: • tvarko šalies reikalus; • garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką; • rengia ir teikia Seimui svarstyti įvairių įstatymų, šalies biudžeto projektus; • drauge su Prezidentu vykdo užsienio politiką; • palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ir kt.
  • 58.
    LR Vyriausybė • Ministraiuž savo veiklą atsakingi Seimui, LR Prezidentui, pavaldūs Ministrui Pirmininkui. • Vyriausybei pavaldžios ne tik ministerijos, bet ir apskričių viršininkų administracijos. • Apskričių administracijos apskrityse įgyvendina valstybės politiką švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, regionų plėtros, žemėtvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kt. srityse.
  • 59.
    LR Vyriausybė • PirmojiLR Vyriausybė savo veiklą pradėjo 1918 m. lapkričio 11 d., mininstru pirmininku buvo Augustinas Voldemaras. • Tarpukario laikotarpiu veikė 21 vyriausybė, kurios kūrė, sėkmingai organizavo jaunos valstybės gyvenimą. • Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, darbą atnaujino ir Lietuvos vyriausybės. • Pirmuoju nepriklausomos Lietuvos ministru pirmininku buvo Danutė Kazimiera Prunskienė.
  • 60.
    Ministerijų svetainių adresai: •Aplinkos apsaugos – www.am.lt • Finansų – www.finmin.lt • Socialinės apsaugos ir darbo – www.socmin.lt • Švietimo ir mokslo – www.smm.lt • Teisingumo – www.tm.lt • Krašto apsaugos – www.kam.lt • Sveikatos apsaugos – www.sam.lt
  • 61.
    Ministerijų svetainių adresai: •Vidaus reikalų – www.vm.lt • Užsienio reikalų – www.urm.lt • Kultūros – www.muza.lt • Žemės ūkio – www.zum.lt • Susisiekimo – www.transp.lt • Ūkio – www.ukmin.lt • Energetikos – www.enrin.lt
  • 62.
    • Kiekvienas Lietuvospilietis turi teisę kreiptis žodžiu, raštu, telefonu, nusiųsti elektroninį paklausimą ar skundą į Vyriausybės kanceliariją ar kitą Vyriausybės instituciją,siekdamas išspręsti jam rūpimą klausimą ar gauti paaiškinimą.
  • 63.
    Praktinės užduotys • Išanalizuokitepateiktas situacijas ir nustatykite, į kurią Vyriausybės instituciją reikėtų dėl jų kreiptis: • Laiku neišmokama vaiko globos pašalpa. • Duobėti ir nepravažiuojami keliai prie jūsų namų. • Nuolat vėluojantis paštas. • Dėl nekokybiškų gydymo paslaugų nukentėjo paciento sveikata. • Netoli jūsų namų kaupiamos kenksmingos atliekos.
  • 64.
    Teisminė valdžia Lietuvos Respublikoje •LR teisminę valdžią sudaro Konstitucinis teismas ir teismai, vykdantys teisingumą. • Konstitucinio teismo paskirtis – nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisiniai aktai neprieštarauja Konstitucijai ir ar neprieštarauja Konstitucijai ar įstatymams Prezidento ir Vyriausybės aktai. • Konstitucinis teismas veikia atskirai nuo kitų valdžios institucijų. • Pirmas toks teismas atsirado JAV XIX a.pab. • Europoje jis pirmiausia buvo įsteigtas Austrijoje 1920 m. Vėliau paplito ir kitose šalyse. • Konstitucinis teismas Lietuvoje atsirado1993 m.
  • 65.
    Teisminė valdžia LietuvosRespublikoje • LR teismų veikimo principai: • teisingumą gali vykdyti tik teismas; • teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo; • lygybė prieš įstatymą ir teismą; • teisė į teisminę gynybą; • viešas bylų nagrinėjimas; • teismai gali naudoti visas reikiamas technines priemones įrodymams surinkti ir pateikti.
  • 66.
    • Taigi teisminęvaldžią Lietuvos Respublikoje garantuoja Konstitucinis Teismas, prižiūrintis, kad įstatymai ir teisiniai aktai neprieštarautų Konstitucijai, ir teismų sistema, įgyvendinanti teisingumą.
  • 67.
    Praktinės užduotys • ApsilankykiteKonstitucinio Teismo interneto tinklalapyje www.lrkt.lt ir susipažinkite su Konstitucinio Teismo sudėtimi, Teismo Pirmininko, teisėjų biografijomis; nustatykite: • Koks Konstitucinio Teismo teisėjų išsilavinimas? • Kiek vyriškos ir moteriškos lyties teisėjų? • Koks teisėjų amžiaus vidurkis? • Kokie yra paskelbti naujausi Konstitucinio Teismo sprendimai, nutarimai, išvados?
  • 68.
    Praktinės užduotys • IšnagrinėkiteKonstituciniam Teismui skirtus LR Konstitucijos straipsnius ir, jais remdamiesi nustatykite: • Kiek teisėjų dirba Konstituciniame Teisme? • Kokiu būdu jie užima savo pareigas? • Kokie reikalavimai keliami KT tesėjui? • Kas gali kreiptis į KT?
  • 69.
    Politinės ideologijos irpartijos Lietuvoje • Lietuvos piliečiai jungiasi į politines partijas, norėdami dalyvauti valstybės valdyme. • Politinės partijos Vakarų Europoje pradėjo kurtis XIX a. vid. • Jos steigėsi politinės ideologijos pagrindu. • XIX a. išryškėjo trys pagrindinės politinės ideologijos- liberalizmas, konservatizmas, socializmas. • Pirmoji Lietuvos politinė partija susikūrė 1896 m. – Lietuvos socialdemokratų partija • 1902 m. buvo įkurta Lietuvos demokratų partija.
  • 70.
    Politinės ideologijos irpartijos Lietuvoje • Liberalizmas – visuomeninė politinė ideologija, stojanti už asmens laisvę. • Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai naudotis visomis teisėmis, planuoti savo gyvenimą, susirasti pragyvenimo šaltinį. • Valstybės paskirtis – sudaryti sąlygas visiems žmonėms naudotis savo laisve.
  • 71.
    Politinės ideologijos irpartijos Lietuvoje • Konservatizmas – visuomeninė politinė ideologija, stojanti už senų tradicijų laikymąsi, už nusistovėjusius žmonių tarpusavio ryšių išsaugojimą ir puoselėjimą, už atsargų ir pamatuotą reformų įgyvendinimą. • Socializmas - visuomeninė politinė ideologija, stojanti už socialinę lygybę, teisingumą ir solidarumą, už teisingą gėrybių paskirstymą tarp visuomenės narių.
  • 72.
    Politinės ideologijos irpartijos Lietuvoje • Šiuometu Lietuvoje yra 45 politinė partijos. • Kai kurios iš jų laikomos klasikinėmis, arba tradicinėmis. • Tai: • Lietuos socialdemokratų partija; • LR liberalų sąjūdis; • Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai • Lietuvos darbo partija. • Tačiau kuriasi ir naujos partijos: • Liaudies frontas (J. Paleckis ) • Tautos prisikėlimo partija (A. Valinskas) • “Drąsos kelias ( N. Venskienės) ir kt. • Politinė paritja valdžioje turi atstovauti savo rinkėjams.
  • 73.
    Praktinė užduotis • IšvardykiteLietuvos visuomenės gyvenimo sritis, kurias reikėtų tobulinti, pavyzdžiui, švietimą, sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą. • Kiekviena grupė rengia vienos arba kelių visuomenės gyvenimo sričių tobulinimo planą, remdamasi konkrečia politine ideologija arba politinės partijos programa. Plano teiginiai surašomi dideliuose popieriaus lapuose. • Minėtas planas turi atitikti konkrečios politinės partijos programines nuostatas. • Kiekviena grupė pristato savo planą. • Padaromos išvados.
  • 74.
    Naudingi adresai • Europosnamai - ši nevyriausybinė organizacija didina supratimą apie Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procesą. Ji priklauso plačiam Europiniam tinklu. Pasiskaitykite apie projektus, kurie, iš esmės, skirti informacijos sklaidai. http://www.eurohouse.lt/
  • 75.
    Naudingi adresai • Internetinisžurnalas “Sociumas” - Būk informuotas! Pasidairykite archyve politinių ir socialinių straipsnių • http://www.sociumas.lt • LR Vyriausioji rinkimų komisija - Šiame tinklalapyje yra informacija apie rinkimus Lietuvoje: dalyvius, rezultatus, įstatiminę struktūrą ir kt. Susipažinkite su Vyriausiąja rinkimų komisija. • http://www.vrk.lt
  • 76.
    Naudingi adresai • Europosjaunimo portalas – • http://europa.eu/youth/active_citizenship/in dex_lt_lt.html
  • 77.
    Naudingi adresai • Lietuvosdemokratiškumo ugdymo kolegija - Šios nevyriausybinės organizacijos tikslas - skatinti demokratiją švietimo įstaigose. Yra informacijos apie pilietiškumo ir demokratijos kursus bei seminarus. Taip pat galite surasti įdomių publikacijų įvairiomis kalbomis: lietuvių, anglų, danų ir lenkų. • http://www.democ.lt
  • 78.
    Naudingi adresai • Lietuvosjaunimo organizacijų taryba (LiJOT) - Lietuvos jaunimo organizacijų taryba - savarankiška, savanoriška visuomeninių jaunimo organizacijų ir visuomeninių jaunimo sąjungų sąjunga. Pagrindinis šios organizacijos tikslas yra atstovauti jaunimą valstybinėse institucijose. Ji taip pat dirba tarptautiniame lygmenyje. • http://www.lijot.lt
  • 79.
    Naudingi adresai • Lietuvosvaikų ir jaunimo centras - Centras skatina vaikų socializaciją, švietimą ir tarpkultūrinį supratimą. Panaršykite po šį portalą ir sužinokite, kaip galite dalyvauti ir būti aktyvūs! • http://www.lvjc.lt • Moterų informacinis portalas - Raskite moterų organizacijų duomenų bazę Lietuvoje ir dalyvaukite moterų judėjime! • http://www.lygus.lt
  • 80.
    Naudingi adresai • Nevyriausybiniųorganizacijų informacijos ir paramos centras - Centro, esančio Vilniuje, tikslas yra skatinti savanorišką veiklą visoje Lietuvoje. • http://www.nisc.lt • Rinkimų informacija - Pasiskaitykite apie rinkimus šalyje, kandidatus, politines partijas, procesus ir rezultatus. • http://www.balsas.lt
  • 81.
    Naudingi adresai • Vilniaus"Apskritas stalas" - Ar Jūs norėtumėte skirti kelias valandas per dieną savanoriškam darbui? Jūs galite investuoti Jūsų laiką dirbdami kartu su kitais jaunais žmonėmis. Tik pasižiūrėkite į organizacijų sąrašą, kurias jungia ši skėtinė organizacija. • http://www.vjosas.lt/
  • 82.
    Europos Sąjungos valdžiosinstitucijos ir Lietuva
  • 83.
    Europos Sąjungos valdžiosinstitucijos ir Lietuva • 2004 m. gegužės1 d. Lietuva įstojo į ES ir įsipareigojo deleguoti savo atstovus į svarbiausias jos valdžios institucijas. • Europos Sąjungos Parlamentas – ES įstatymų leidžiamoji valdžia. • Jis tvirtina ES biudžetą, vykdo politinę visų ES institucijų priežiūrą • Europos Parlamentą sudaro visų valstybių narių politinių partijų atstovai. • Jis renkamas tiesiogiai balsuojant kiekvienos valstybės narės piliečiams. • Europos parlamentas buvo įsteigtas XX a. 6 – ame deš. Parlamentas dirba Prancūzijoje, Belgijoje ir Liuksemburge.
  • 84.
    Europos Sąjungos valdžiosinstitucijos ir Lietuva • Europos Sąjungos Taryba draugia su ES Parlamentu leidžia įstatymus. • Numato ekonominės politikos gaires, sudaro sutartis su valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis. • Drauge su Parlamentu tvirtina biudžetą, formuoja užsienio ir saugumo politikos kryptis. • ES Taryba įsikūrusi Briuselyje.
  • 85.
    Europos Sąjungos valdžiosinstitucijos ir Lietuva • Europos Sąjungos Viršūnių Taryba – ES valstybių ir/arba vyriausybių vadovų susitikimai, vykstantys du kartus per metus pirmininkaujančioje šalyje. • Lietuvos Prezidentas ir/ar ministras Pirmininkas privalo jame dalyvauti. • Į susirinkimus atvyksta Europos Komisijos pirmininkas.
  • 86.
    Europos Sąjungos valdžios institucijosir Lietuva • Europos Komisija – ES vykdomosios valdžios institucija. • Ji atsakinga už Europos teisių aktų įgyvendinimą ir už Parlamento ir Tarybos patvirtinto biudžeto ir programų vykdymą. • Komisija atstovauja ES tarptautiniuose reikaluose ir derasi dėl tarptautinių sutarčių, ypač prekybos ir bendradarbiavimo srityse. • Komisija gali inicijuoti teisinių aktų projektus, teikia ES Parlamentui ir Tarybai teisinius aktus. • Europos Komisija įsikūrusi Briuselyje. • Ją sudaro po vieną atstovą iš kiekvienosvalstybės narės. • Komisija skiriama penkeriems metams.
  • 87.
    Europos Sąjungos valdžios institucijosir Lietuva • Taigi svarbiausios ES politinės institucijos yra Europos Parlamentas, ES Viršūnių Taryba, ES Taryba, Europos Komisija. Jos užtikrina darnią visų ES įstaigų veiklą.
  • 88.
    Praktinė užduotis • ApsilankykiteES interneto svetainėje http://europa.eu.int/index_lt.htm • Susiskirstę nedidelėmis grupelėmis, pasidomėkite, kokios informacijos ten galima rasti apie: • Darbo galimybes; • ES piliečių teises; • Jaunimo politiką; • ES institucijas. • Parenkite trumpus pranešimus ir juos pristatykite.
  • 89.
    Naudinga informacija • ESyra institucija atstovaujanti organizuotos pilietinės visuomenės interesams, tai – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK). • Daugiau informacijos: www.eesc.europa.eu
  • 90.
    • Galiausiai mūsųvalstybės valdymo forma, pilietinės teisės ir privilegijos, kuriomis mes šiandien esame patenkinti, nustotų galioti jei nebūtų aktyvių piliečių pilietinėje visuomenėje. • Valdžia pati savaime nesugebėtų išsaugot to ką šiandien jau turime ir savo jėgom gyventojų niekaip nepadarytų aktyviais piliečiais.