Šįmet atsakingai suplanuotame biudžete numatytos išlaidos bus skiriamos svarbiausiems vilniečių poreikiams: mokyklų ir darželių renovacijai, vaikų ir suaugusiųjų ugdymui, modulinių vaikų darželių kūrimui, patogesniam viešajam transportui, gyvenamosios aplinkos gerinimui ir kt.
Per pirmuosius 6 šių metų mėnesius į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą surinkta 13,86 mln. litų daugiau nei buvo planuota, didžiąją dalį viršplaninių pajamų sudaro GPM – 9,82 mln. litų. Be to, vykdant savivaldybės struktūros ir jos įmonių pertvarką per metus sutaupoma 13,75 mln. litų.
Sostinės savivaldybės taryba pradeda svarstyti 2016 metų atsakingą sostinės biudžetą. Vilniaus pajamoms didinti, skoloms mažinti bei vilniečių patogumui kurti subalansuotame biudžete daugiausiai dėmesio skiriama švietimui ir ugdymui, socialiniams reikalams, miesto tvarkymui ir infrastruktūros gerinimui, aplinkos apsaugai – sritims, kurios dabar labiausiai rūpi vilniečiams.
Šiandien sostinės Taryba pritarė 2017 metų biudžetui – jis 19,9 mln. Eur (4,1 proc.) didesnis nei praėjusių metų ir sieks 510,5 mln. Eur. Šįmet atsakingai suplanuotame biudžete numatytos išlaidos bus skiriamos svarbiausiems vilniečių poreikiams: mokyklų ir darželių renovacijai, vaikų ir suaugusiųjų ugdymui, modulinių vaikų darželių kūrimui, patogesniam viešajam transportui, gyvenamosios aplinkos gerinimui ir kt.
Vyriausybės sprendimais sostinės biudžetas yra pats mažiausias, lyginant su Rygos ir Talino miestų iždais. Tokią informaciją pateikia Vilniaus meras Artūras Zuokas, miesto tarybai pristatydamas sostinės biudžeto projektą.
Lyginant 2015–2016 metus, įmonės pajėgumais atliktų darbų apimtys išaugo beveik dvigubai, o veiklos sąnaudos sumažėjo 31 proc. (arba 7 mln. eurų). Per 2016 metus bendrovė sugebėjo uždirbti 840 tūkst. eurų pelno, tuo tarpu 2015 metais buvo patyrusi 924 tūkst. eurų nuostolio. Bendrovės ilgalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 53 proc. arba 1,6 mln. eurų, o skolos tiekėjams – net 90 proc. arba 4,4 mln. eurų.
"Giliavandenis uostas: nauda ekonomikai, poveikis visuomenei ir aplinkai" - d...Baltijos aplinkos forumas
2012 m.sausio 9 d., pirmadienį, 17.30 val. Klaipėdoje („Ryžių malūnas“, Žvejų g. 22) Baltijos aplinkos forumo jūrinės tematikos susitikimų ciklą „Café Scientifique“ pratęsė diskusija apie naująjį giliavandenį uostą – jo naudą ekonomikai, poveikį visuomenei ir aplinkai.
Nuo dirbtinės salos ties Melnrage iki naujo uosto Būtingėje – taip per dešimtmetį vystėsi išorinio giliavandenio uosto vizija. 2011-aisias ji įgavo ryškesnius kontūrus: atlikta uosto statybų galimybių studija ir pradėtas poveikio aplinkai vertinimas. Iš specialistų pasiūlytų alternatyvų rudenį prioritetine pasirinkta vieta prie Būtingės. Tačiau diskusijos apie projektą dar nebaigtos ir dar teks atsakyti į ne vieną klausimą.
Ar tikrai Lietuvai reikia dar vieno uosto? Kokiais kriterijais vadovaujantis buvo renkama jam vieta? Kodėl linkstama prie Būtingės, nepaisant to, kad alternatyva brangesnė? Kokios galimos tokio objekto atsiradimo pasekmės regionui? Kaip bus mažinamas poveikis aplinkai ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninės Latvijos pajūryje?
Apie tai klaipėdiečiai diskutavo susitikime su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi dr. Eugenijumi Gentvilu.
Este documento presenta definiciones de varios conceptos geométricos básicos como planos, ángulos, rectas, triángulos, círculos y esferas. Explica que un plano es una superficie bidimensional que contiene puntos y rectas infinitas, y que los ángulos son formados por la intersección de dos rectas. También define figuras como triángulos equiláteros, isósceles y acutángulos, así como círculos, esferas, rectángulos y sus propiedades.
Este documento contiene una lista de operaciones matemáticas simples que incluyen sumas, restas, multiplicaciones y una división. El objetivo parece ser practicar cálculos básicos.
Este documento presenta las leyes fundamentales de los conjuntos, incluyendo las leyes de impotencia, asociatividad, distributividad, identidad, complemento y De Morgan. Cada ley se demuestra formalmente utilizando notación de conjuntos y lógica proposicional. El documento proporciona demostraciones completas de cada ley para establecer formalmente sus propiedades y relaciones.
Šįmet atsakingai suplanuotame biudžete numatytos išlaidos bus skiriamos svarbiausiems vilniečių poreikiams: mokyklų ir darželių renovacijai, vaikų ir suaugusiųjų ugdymui, modulinių vaikų darželių kūrimui, patogesniam viešajam transportui, gyvenamosios aplinkos gerinimui ir kt.
Per pirmuosius 6 šių metų mėnesius į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą surinkta 13,86 mln. litų daugiau nei buvo planuota, didžiąją dalį viršplaninių pajamų sudaro GPM – 9,82 mln. litų. Be to, vykdant savivaldybės struktūros ir jos įmonių pertvarką per metus sutaupoma 13,75 mln. litų.
Sostinės savivaldybės taryba pradeda svarstyti 2016 metų atsakingą sostinės biudžetą. Vilniaus pajamoms didinti, skoloms mažinti bei vilniečių patogumui kurti subalansuotame biudžete daugiausiai dėmesio skiriama švietimui ir ugdymui, socialiniams reikalams, miesto tvarkymui ir infrastruktūros gerinimui, aplinkos apsaugai – sritims, kurios dabar labiausiai rūpi vilniečiams.
Šiandien sostinės Taryba pritarė 2017 metų biudžetui – jis 19,9 mln. Eur (4,1 proc.) didesnis nei praėjusių metų ir sieks 510,5 mln. Eur. Šįmet atsakingai suplanuotame biudžete numatytos išlaidos bus skiriamos svarbiausiems vilniečių poreikiams: mokyklų ir darželių renovacijai, vaikų ir suaugusiųjų ugdymui, modulinių vaikų darželių kūrimui, patogesniam viešajam transportui, gyvenamosios aplinkos gerinimui ir kt.
Vyriausybės sprendimais sostinės biudžetas yra pats mažiausias, lyginant su Rygos ir Talino miestų iždais. Tokią informaciją pateikia Vilniaus meras Artūras Zuokas, miesto tarybai pristatydamas sostinės biudžeto projektą.
Lyginant 2015–2016 metus, įmonės pajėgumais atliktų darbų apimtys išaugo beveik dvigubai, o veiklos sąnaudos sumažėjo 31 proc. (arba 7 mln. eurų). Per 2016 metus bendrovė sugebėjo uždirbti 840 tūkst. eurų pelno, tuo tarpu 2015 metais buvo patyrusi 924 tūkst. eurų nuostolio. Bendrovės ilgalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 53 proc. arba 1,6 mln. eurų, o skolos tiekėjams – net 90 proc. arba 4,4 mln. eurų.
"Giliavandenis uostas: nauda ekonomikai, poveikis visuomenei ir aplinkai" - d...Baltijos aplinkos forumas
2012 m.sausio 9 d., pirmadienį, 17.30 val. Klaipėdoje („Ryžių malūnas“, Žvejų g. 22) Baltijos aplinkos forumo jūrinės tematikos susitikimų ciklą „Café Scientifique“ pratęsė diskusija apie naująjį giliavandenį uostą – jo naudą ekonomikai, poveikį visuomenei ir aplinkai.
Nuo dirbtinės salos ties Melnrage iki naujo uosto Būtingėje – taip per dešimtmetį vystėsi išorinio giliavandenio uosto vizija. 2011-aisias ji įgavo ryškesnius kontūrus: atlikta uosto statybų galimybių studija ir pradėtas poveikio aplinkai vertinimas. Iš specialistų pasiūlytų alternatyvų rudenį prioritetine pasirinkta vieta prie Būtingės. Tačiau diskusijos apie projektą dar nebaigtos ir dar teks atsakyti į ne vieną klausimą.
Ar tikrai Lietuvai reikia dar vieno uosto? Kokiais kriterijais vadovaujantis buvo renkama jam vieta? Kodėl linkstama prie Būtingės, nepaisant to, kad alternatyva brangesnė? Kokios galimos tokio objekto atsiradimo pasekmės regionui? Kaip bus mažinamas poveikis aplinkai ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninės Latvijos pajūryje?
Apie tai klaipėdiečiai diskutavo susitikime su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi dr. Eugenijumi Gentvilu.
Este documento presenta definiciones de varios conceptos geométricos básicos como planos, ángulos, rectas, triángulos, círculos y esferas. Explica que un plano es una superficie bidimensional que contiene puntos y rectas infinitas, y que los ángulos son formados por la intersección de dos rectas. También define figuras como triángulos equiláteros, isósceles y acutángulos, así como círculos, esferas, rectángulos y sus propiedades.
Este documento contiene una lista de operaciones matemáticas simples que incluyen sumas, restas, multiplicaciones y una división. El objetivo parece ser practicar cálculos básicos.
Este documento presenta las leyes fundamentales de los conjuntos, incluyendo las leyes de impotencia, asociatividad, distributividad, identidad, complemento y De Morgan. Cada ley se demuestra formalmente utilizando notación de conjuntos y lógica proposicional. El documento proporciona demostraciones completas de cada ley para establecer formalmente sus propiedades y relaciones.
La historia de Ítalo Rincón, Meliza Arrunátegui y su hija, la pequeña Valeria, nos ha conmovido el corazón. A través de los medios de comunicación y las redes sociales, nos enteramos de que Valeria nació con una malformación del intestino delgado que requiere de una complicada operación que su familia no puede costear.
Vuyokazi Velentiya has over 5 years of experience in administrative and clerical roles. She holds an ND in Public Relations Management from Walter Sisulu University. Her experience includes roles as an office administrator, graduate trainee, and site administrator. She is proficient in Microsoft Office applications and has strong communication, problem solving, and time management skills. Her most recent role was as an office administrator for Agribee-Agro Processing Linkages Project from January 2014 to January 2015.
World of Watson 2016 - Implementing data scienceKeith Redman
The document describes several sessions occurring at an IBM event on advanced analytics. It provides details on session titles, times, speakers and industries. Some of the sessions include:
- Creating a data science program from the ground up using IBM technologies like Cognos and SPSS at Blue Cross Blue Shield of Western New York.
- An introduction to the IBM Data Science Experience for data scientists to collaborate in the cloud.
- Using cognitive detection APIs in the Data Science Experience to recognize entities in data sets.
- Building a word2vec model with Twitter data in the Data Science Experience.
Renewable energies are becoming more viable alternatives to fossil fuels according to a presentation given in Astana, Kazakhstan. The presentation discussed how rising carbon emissions from fossil fuels are contributing to global warming, rising sea levels, and changes to weather patterns. It argued that green technologies like renewable energy sources, energy efficiency systems, and hydrogen fuel cells can help reduce emissions while providing cleaner energy. Examples provided included using bacteria to produce hydrogen from organic waste, creating electricity from graphene paint and transparent solar windows, and generating biogas from anaerobic digesters. The presentation concluded by advocating for a sustainable development model based on these green technologies.
The document discusses Swansea Libraries' early experiences with Web 2.0 technologies like blogs, social media platforms, photo sharing, and video sharing. It provides examples of how different libraries in Swansea have begun using these tools, including blogs to engage visitors and Facebook and Twitter to promote events. It also highlights challenges faced, such as limited user engagement and the need for frequent updates. The document concludes by asking if libraries are ready to further explore the opportunities of Web 2.0.
1ο ΔΣ Ασπροπύργου: Οι 4 εποχές ... Όλα γύρω μας αλλάζουνAlexandra Tsigkou
Ομαδικές εργασίες των μαθητών του Β1 τμήματος με την εμψύχωση της δασκάλας Κάτιας Αλαχούζου σε περιβαλλοντικό πρόγραμμα, που υλοποιήθηκε τη σχολική χρονιά 2014-2015.
1) The document discusses various transposition ciphers including the rail fence cipher, route cipher, simple columnar transposition, and double transposition cipher. It explains how each cipher works through encrypting and decrypting sample messages.
2) Detection methods for transposition ciphers are also covered, such as frequency analysis and finding anagrams in the ciphertext. Simpler transposition ciphers can be vulnerable to these kinds of cryptanalysis techniques.
3) Genetic algorithms are mentioned as a way for cryptanalysts to find the most likely decryption key through probability calculations.
Europos Sąjungos regioninės politikos ir jos tendencijų apžvalga. Pranešimas skaitytas VšĮ "Atvira visuomenė ir jos draugai" konferencijoje "Regioninė politika ir Klaipėdos vizija"
Prieš kiekvienus rinkimus politikai ir kandidatai žada Vilniui padėti, tačiau praeina rinkimai, ir pažadai pamirštami. O miestui reikia gyventi dabar. Ir šiandien yra gera proga visiems politikams ir jų frakcijoms parodyti, kaip jie iš tiesų pasiruošę gelbėti Vilnių. Todėl raginu visus palikti politines intrigas nuošalyje ir balsuoti už tai, kad Vilniui liktų 55 proc. sostinėje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio. Balsuokite ne prieš ar už „Artūrą Zuoką“, balsuokite už Vilnių, už vilniečius.
Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2015 metaisLRATCA
2015 metais baigėsi Europos Sąjungos 2007-2013 metų finansavimo periodas ir Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statyba. Čia pateikiama informacija skaičiais, kurie iliustruoja kaip regioninės atliekų tvarkymo sistemos tvarkė komunalines atliekas Lietuvoje
1. ES struktūriniai fondai ir jų
panaudojimas Lietuvoje
Parengė:
Viktoras Laukevičius
Matematinė informatika
Vilniaus universitetas
2. 2
Esmė ir paskirtis
Europos Sąjungos struktūrinė parama
nuosekliai mažina socialinius ir
ekonominius skirtumus tarp ES šalių narių
ar atskirų regionų. Jos pamatines vertybes
galima išreikšti dviem žodžiais –
„solidarumas“ ir „sanglauda“
Šiai politikai skiriama daugiau kaip 1/3 ES
biudžeto
3. 3
Fondai
● Europos socialinis fondas (1957)
● Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (1962)
● Europos regioninės plėtros fondas (1975)
● Sanglaudos fondas (1994)
● Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (2013)
4. 4
Biudžeto surinkimas
●
Nuosavi tradiciniai: muitų mokesčiai trečiųjų šalių žemės ūkio
produkcijai ir ES valstybėse pagaminamo cukraus (gliukozės
produktų) rinkliava. Muitų mokesčiai trečiųjų šalių prekėms, tai
yra bendras išorinis tarifas.
●
Valstybėse narėse surenkamo pridėtinės vertės mokesčio
(PVM) procentas
●
Tiesioginiai valstybių narių įnašai, proporcingi kiekvienos
šalies BNP dydžiui ir skaičiuojama 0,7 proc. nuo šalies BNP
●
Kitos pajamos: ES institucijų darbuotojų pajamų mokesčiai,
ne valstybių narių įnašai specialioms Bendrijos programoms
5. 5
Biudžeto surinkimas pagal šaltinius
(2014)
68.7 % - BNP pagrindas
12.3 % - PVM pagrindas
11.4 % - Tradiciniai savi resursai
6.9 % - Kiti šaltiniai
0.7 % - pasilikusi biudžeto dalis nuo
2013
6. 6
Biudžeto surinkimas pagal šalis
(2014)
Įnašas (mlrd. eur) Įnašas (%)
Vokietija 25.815 22.15
Prancūzija 19.575 16.79
Italija 14.368 12.32
... ... ...
Lietuva 0.320 0.27
7. 7
Finansavimas
2014 – 2020 m. numatyta 351,8 mlrd. eurų arba 1/3 ES biudžeto.
● Mažiau išsivystę regionai (BVP vienam gyventojui mažesnis
nei 75 proc. ES vidurkio). 72 regionams (tarp jų ir Lietuvai)
numatyta skirti 182,2 mlrd. Eurų.
● Pereinamojo laikotarpio regionai (BVP vienam gyventojui tarp
75 ir 90 proc. ES vidurkio). 51 regionui numatyta skirti 32,4
mlrd. Eurų
● Labiau išsivystę regionai (BVP vienam gyventojui didesnis nei
90 proc. ES vidurkio). 151 regionui numatyta skirti 54,4 mlrd.
eurų
8. 8
2004 – 2006 m.
Lietuvos 2004-2006 m. bendrasis programavimo dokumentas (BPD). BPD
įgyvendinti buvo skirta 3.091 mlrd. Lt ES struktūrinių fondų lėšų. Įgyvendinti
3524 infrastruktūros, gamybos, žmogiškųjų išteklių, kaimo plėtros ir
žuvininkystės plėtros projektai, kuriems panaudota 3.198 mlrd. Lt (103.47 %).
9. 9
2007 – 2013 m.
ES struktūrinės paramos panaudojimo tikslas – sparčiai gerinti sąlygas
investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiama nauda
pasiektų visus Lietuvos gyventojus.
10. 10
2007 – 2013 m.
Užregistruotų paraiškų skaičius 12656 10 034 680 817,86 €
Patvirtintų finansuoti paraiškų
skaičius
8031 7 472 102 354,55 €
Vertinamų paraiškų skaičius 26 65 903 652,88 €
Įvertintos paraiškos ir sprendžiama
dėl jų finansavimo
4 2 356 046,40 €
Nefinansuojamų paraiškų skaičius 4357 2 352 866 999,18 €
Numatytas finanasavimas
Lietuvai numatytas finansavimas veiksmų
programose ir jų prieduose
Iš viso: 7 423 436 547,00 €
ES lėšos: 6 775 492 823,00 €
11. 11
2014 – 2020 m.
Lietuvai skirta 8,386 mlrd. Eur iš regioninės plėtros, socialinio,
sanglaudos, žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, jūrų reikalų ir
žuvininkystės fondų.
13. 13
VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos
centras
● Europos regioninės plėtros fondas (85 milijonai litų)
● Lietuvos Respublikos biudžetas (15 milijonų litų).
VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos
centras
14. 14
Lietuva – viena geriausiai ES paramą
įsisavinančių šalių
Nuo įstojimo į ES Lietuva kasmet iš jos biudžeto gavo
vidutiniškai 3,6 proc. nuo BVP. Tai yra aukščiausias
rodiklis iš visų ES valstybių narių. Per 9 metus iki 2012
m. pabaigos Lietuva iš ES gavo 10,9 mlrd. eurų, o
įmokėjo 2,4 mlrd. Eurų. Vien dėl iš ES gaunamų
struktūrinių fondų paramos Lietuvos BVP per
pastaruosius 10 metų augo 1,6 proc. punkto sparčiau