2. RINKIMAI
Rinkimai – demokratiškas valstybių valdžios institucijų
sudarymo arba atskirų pareigų užėmimo būdas, kai tauta
ar jos atstovai įstatyme nustatytų procedūrų būdu gali
spręsti, kuriam asmeniui suteikti valdingus įgaliojimus, o
kam juos atimti.
Demokratijoje rinkimai yra tik priemonė, būdas rinkėjų
valiai išreikšti. Realus valios įgyvendinimas priklauso nuo
daugelio aplinkybių, pirmiausia – nuo pilietinės
visuomenės brandumo, valstybės demokratinių
tradicijų, valstybės piliečių politinės-teisinės kultūros
lygio ir pan.
3. RINKIMŲ FUNKCIJOS
Politinės sistemos ir reţimo legitimacijos principas –
dalyvaudami rinkimuos piliečiai patvirtina savo lojalumą
sistemai ir reţimui;
Liaudies suvereniteto išraiškos forma:
•
•
Legaliai suformuluojama valstybės valdţia;
Kitu būdu dauguma piliečių aktyviai nedalyvauja politikoje.
Politinių partijų gyvybingumo patikrinimas
4. RINKĖJŲ ATSTOVAVIMAS
1.
2.
Mandato teorija – rinkimai suteikia galimybę
žmonėms pasirinkti norimą politikos kryptį, todėl
išrinkti atstovai (“delegatai”) turi savo pažiūromis ar
net visuomenine padėtimi būti kuo panašesni į savo
rinkėjus ir vykdyti pažadėta programą.
Patikėtinio teorija –Rinkimuose reikia išrinkti asmenis
(“patikėtinius”), kurie geriausiai išmanytų politikos
subtilybes ir gebėtų savarankiškai priimti
sprendimus, net jeigu apie juos nebuvo kalbama per
rinkimus.
5. RINKIMŲ RŪŠYS
Pagal rinkėjų valios išreiškimo būdą:
Tiesioginiai
Netiesioginiai
Pagal savo mastą:
Visuotiniai
Daliniai
Pagal kadencijos trukmę:
Eiliniai
Neeiliniai
6. RINKIMŲ TEISĖ
Aktyvioji- teisė rinkti (asmuo privalo būti įtrauktas į rinkėjų
sąrašus, jam išduodamas balsavimo biuletenis ir t.t)
Pasyvioji-teisė būti išrinktam (asmuo glai iškelti save
kandidatu į renkamas pareigybes, esant pagrindui ginčyti
rinkimų rezultatus, agituoti už save ir pan.)
7. DEMOKRATIŠKI RINKIMAI
Rinkimai yra demokratiški, jei atitinka šiuos principus:
1.
Visuotinės rinkimų teisės;
2.
Lygios rinkimų teisės;
3.
Tiesioginių rinkimų;
4.
Slapto balsavimo;
5.
Rinkimų rengimo ir vykdymo viešumo.
8. RINKIMŲ SISTEMA
Rinkimų sistema – taisyklių ir procesų, taikomų
formuojant atstovaujamosios valstybės valdţios
organus, suma.
Rinkimų sistema- a) juridiniu poţiūriu – tai balsavimo
rezultatų nustatymo būdas; b) politiniu – įrankis, kuriuo
vadovaudamasi viena ar kita politinė grupuotė stengiasi
gauti daugumą vietų atstovaujamajame organe.
(Šaltinis:
http://www.teisesgidas.lt/modules/sections/index_op_viewarticle_artid_120.html)
Rinkimų sistemos skiriasi viena nuo kitos įvairiais
bruoţais ir tie skirtumai geriausiai atsispindi rinkimų
įstatymuose.
10. MAŢORITARINĖ RINKIMŲ SISTEMA
Privalumai:
rinkėjai geriau paţįsta kandidatus ir turi santykinę
galimybę balsuoti uţ nepriklausomą kandidatą.
maţoritarinė sistema formuoja nuosaikesnes partijas.
institucijos, išrinktos pagal maţoritarinę rinkimų sistemą
bus stabilesnės, darbingesnės ir efektyvesnės
Trūkumai:
Maţas proporcingumas gali sąlygoti rinkimų rezultatus
neatspindinčius realau rinkėjų pasirinkimo
Maţesnėms partijoms sunkiau patekti į politinę areną
11. PROPORCINĖ RINKIMŲ SISTEMA
Privalumai:
Proporcinė rinkimų sistema uţtikrina didesnį proporcingumą.
Į politinę areną lengviau patekti maţesnėms partijoms.
Rezultatai geriau atspintirinkėjų preferencijas.
Trūkumai:
rinkėjas, balsuodamas uţ partijos sąrašą, kandidatus paţįsta
labai maţai arba visai jų nepaţįsta.
Rinkėjams teikiami sąrašai labai stipriai priklauso nuo partijos
lyderio, vadovybės, o išrinktieji lieka stipriai priklausomi nuo
juos iškėlusios partijos.
Proporcinė sistema gali parlamentą paversti diskusijų
klubu, o vyriausybes laikinomis, nedarbingomis.
12. RINKIMŲ KAMPANIJA
Rinkimų kampanija – laikotarpis, kurio metu
politinės partijos, valstybiniai organai, atsakingi uţ
rinkimų organizavimą, atlieka parengiamąjį
organizacinį, ideologinį ir propagandinį darbą;
Rinkimų (referendumo) agitacija – per rinkimų
(referendumo) agitacijos kampanijos etapą politinei
reklamai skleisti skirta veikla, kuria siekiama
paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar
referendume.
(Šaltinis: LR Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės
įstatymas)
13. RINKIMŲ KAMPANIJA
Rinkimų kampanijos elementai, pagal P. Norris:
Kontekstinė aplinka – įstatymų bazė, ţiniasklaidos
struktūra, institucinė struktūra, atsitiktiniai įvykiai ir politinė
kultūra;
Ţinios – informacija, kurią kampanijos organizatoriai nori
perduoti;
Tiesioginiai ir netiesioginiai komunikacijos kanalai – ţinių
perdavimo įrankis;
Ţinių įtaka skirtai auditorijai
15. RINKIMINIŲ KAMPANIJŲ KAITA
Trys pagrindiniai rinkimų kampanijų kaitos
laikotarpiai:
1800 – 1950 - kampanijos paremtos partijos
organizacija, bei savanorių darbu.
1950 – 1990 – siejama su radijo ir televizijos
sklaida. Prasidėjo kampanijų profesionalizacijos
procesas.
1990 – dabar – pradėta labiau orientuotis į
atskras rinkėjų grupes. Kampanijų technologijos
ir profesionalai tapo dar svarbesni.
16. ŠIUOLIKINĖ RINKIMŲ KAMPANIJA
Šiuolaikinės rinkimų kampanijos bruoţai:
Politikos personalizacija;
Remiamasi mokslu;
Partijų nutolimas nuo piliečių;
Komunikacijos struktūrų autonomiškumas;
Nuo pilietiškumo link teatrališkumo.
21. NEGATYVIOS KAMPANIJOS
Negatyvių kampanijų sklaidos formos:
Kandidatų kritika – daţniausiai pasireiškia
reklamose, siekiant sumaţinti rinkėjų pasitikėjimą
kandidatais.;
Ciniškos žinios – vyrauja negatyvus tonas iš kandidatų
lūpų apie politiką, kandidatų strategijas, jų motyvus
(neakcentuojama politikų patirtis, jų siūlymai);
Baimę keliantys pranešimai – pateikia kandidatai arba
ţiniasklaida, nepaisant fakto ar siekiama sukelti nerimą
ar ne.
22. RINKIMŲ KAMPANIJĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI
Yra skiriama keletas papildomų veiksnių, įtakojančių
rinkiminę kampaniją:
Ţiniasklaida - svarbu uţtikrinti laisvą ţiniasklaidos
veikimą, kadangi tai yra pagrindinis naujienų šaltinis;
ţurnalistams reikia įvykio;
Kampanijos finansavimas - efektyvi rinkimų kampanija
kainuoja didelius pinigus ir rinkiminė kampanija su
kiekvienais metais turi tendencijos brangti;
Balsavimo procedūra ir balsų skaičiavimas
