This document discusses planning adult education events and programs. It provides guidance on preparing for an event through organizing logistics and developing a schedule. When making the teaching and learning program, the document recommends considering goals, content, participant needs, title, educational objectives, content structure, time allocation, and recording the event plan. Program design principles should ensure adaptability, clarity, targeting the audience, maintaining excitement, and including hidden learning objectives. Proper planning of goals, content, methods, and consideration of participant skills and needs are essential for effective adult education programs and events.
3. Preparation for a teachingPreparation for a teaching
event:event:
1. The organisation of the event and
logistics
2. Making the programme of the event
4. Important factors inImportant factors in
organising an event:organising an event:
• Planning the event
• Participants
• Educational and promotional material
• Training accessories
5. The main rule:
The more thoroughly we prepare for
the event, the smoother it is going
through.
7. Questions when making theQuestions when making the
programmeprogramme
Who am I goinng to work with in this seminar?
What is the duration?
What topic am I going to deliver?
What can the participants gain from me?
What are my expectations?
What expectations do the participants and the
organisers have?
How am I going to convey my ideas?
8. The needs of participantsThe needs of participants
• Age
• Education
• Experience
• Competences
9. Topic /TitleTopic /Title
• Answers the question WHAT?
• Consists of no more than 10 words
• Avoids twaddling
• Contains the words that reflect the problem
10. The choice of the trainingThe choice of the training
positionposition
TEACHER
TRAINER
FACILITATOR
1. Gives knowledge,
conveys information
(cognitive approach)
2. Forms skills
(psychomotor
approach)
3. Affects feelings and
emotions (emotional
approach)
11. GoalGoal
“If one does not know to which port one
is sailing, no wind is favorable.”
(Seneca)
13. Educational goalsEducational goals
Mean the result not the activity
Goals can be:
•PURPOSEFUL (e. g: andragogical competences of a
participant)
•LARGE-SCALE (e. g.: introduction of the differences
between pedagogy and andragogy; programme
design principles)
•MINOR (sometimes called objectives)
14. ObjectivesObjectives
Realistic steps that show the result
They can be checked by asking:
•Will the participants be able to, e.g., design a programme,
describe differences, understand, distinguish ...
Realise goals
Objectives reflect:
•Activity content
•Methods
•Results (skills, knowledge, attitudes)
15. Content/1Content/1
What topics are necessary to provide knowledge?
What topics should be put into practice?
What are the goals of practical tasks:
consolidation of the theory?
extention of understanding?
training?
The relationship between theory and practice
The intergration of practical examples and exercises
16. Content/2Content/2
General topics and their sections (logical chain)
The layout of the topics into modules
Allotted space for parallel topics
The topics which can be skipped
Time for revision and generalization
Methods
17. Time consumptionTime consumption
Day-long activity – 6 h.
Topic blocks 90 min long each.
Breaks– 20 – 30 min.
Lunch break– 60-90 min.
18. Time proportionsTime proportions
INTRODUCTION (introducing, event theme, goal,
programme, work methods and rules) - 15%
TEACHING (providing information, questions, answers,
discussions, group work, “icebreakers”) - 80%
COMPLETION (summary, evaluation, farewell)
- 5%
19. Recording the event planRecording the event plan
TIME DURATION ACTIVITIES METHODS TOOLS
9.00 – 9.15 15 min. xxxx Discussion 1-5 slides
Pens
20. Task. Programme designTask. Programme design
principlesprinciples
• Step 1. The participants are devided into 5 groups.
• Step 2. Every group is provided with the description
of one principle of the programme design.
• Step 3. Group memebers discuss their principle and
prepare a short presentation to other participants of
the seminar.
(Duration – 15 min.)
22. SummarySummary
(program(programmeme principprinciplesles))
• Programme principles are considered to be the
essential ‘navigation’ system
• Activity principles could be compared to the
foundation for a building: the stronger the
foundation the stronger the building
• The principles alone are not enough, and you need:
o Tools
o Rules
o Schemes
o Technique
Atsakę į šiuos klausimus numatome, kad parengiamuoju laikotarpiu nueisime tokius žingsnius:
1. Išanalizuosime dalyvių poreikius.
2. Pasirinksime mokymo poziciją.
3. Nustatysime tikslus ir uždavinius.
4. Suformuosime mokymo turinį.
5. Parinksime mokymo metodus ir priemones.
6. Suskaičiuosime laiko sąnaudas.
7. Užrašysime mokymo renginio planą.
8. Apgalvosime kritines fazes.
9. Sudarysime literatūros sąrašą.
Iš anksto apibrėžti mokymo renginio tikslai, juos atitinkančios mokymo renginio temos bei visos potemės turi sudaryti vieną logišką grandinę. Atsižvelgdami į mokymo renginio tikslus ir tikslinę grupę bei jų poreikius, mokymo turinį galime detalizuoti daugiau arba mažiau, tačiau jo nereikėtų perkrauti įvairia medžiaga. Patogiausia temas dėstyti moduliais, t.y. medžiagos dalimis, turinčiomis aiškų tikslą ir apibendrinančias išvadas (pvz., Mokomojo renginio organizavimas). Paprastai po tokio modulio seka praktinės pratybos išgirstai informacijai įtvirtinti, įgūdžiams formuoti.
Santykis tarp teorijos ir praktikos. Suaugusiųjų mokymasis yra aktyvus procesas, orientuotas į praktinį informacijos panaudojimą, todėl turi būti tinkamas santykis tarp informacijos pateikimo bei jos apdorojimo. Literatūroje nurodomas medžiagos pateikimo ir apdorojimo laiko santykis – 1:4 (viena dalis teorijos, keturios dalys praktikos). Realiame mokyme(si) šis santykis labai priklauso nuo dalyvių žinių bei medžiagos sudėtingumo, renginio trukmės ir pan., tačiau jis gali būti atskaitos tašku, rengiant mokymo renginio programos turinį. Renginys bet kuriuo atveju planuojamas taip, kad po 20–30 minučių teorinio įvado sektų ne trumpesnė kaip 30 minučių praktinė užduotis, susijusi su teorinio įvado tema.
Praktinių pavydžių integracija.Teorinė medžiaga dalyviams bus įdomesnė ir geriau suvokiama, jeigu „knyginė“ išmintis iliustruojama pavyzdžiais, susijusiais su mokytojų, dalyvių ir visuomenės patirtimi. Apie tai, kokie pavyzdžiai bus pateikiami, galvojama rengiant mokymo turinio temas, numatant, kokioje vietoje ir kokia mintis bus paremta pavyzdžiu. Iš anksto apgalvojus šį renginio momentą, netenkas ekspromtu galvoje ieškoti tinkamo pavyzdžio arba naudoti pirmą į galvą atėjusį. Renkantis pavyzdžius tikslinga atminti, kad pavyzdžiai iš kitų mokymų, ypač nurodant, kur, kada ir su kuo tai atsitiko, nėra etiški. Taip pat svarbu nepamiršti, kad „per daug sviesto vis dėlto gali sugadinti košę“, todėl nedera teorinio pristatymo paversti asmeninės patirties demonstravimu.
Temos praleidimas, jei trūktų laiko. Laikas mokymo renginyje – labai svarbus. Patirtis rodo, kad ir kaip gerai suplanuotum laiką, kartais jo ima ir pritrūksta. Norėdami išvengti karštligiško išeities ieškojimo pačiame renginyje, jau rengdami mokymo turinį galime numatyti, kokią temą praleistume, jeigu pritrūktų laiko. Kai renginį planuojame moduliais, tai numatyti nėra labai sunku. Kartu galime pagalvoti ir apie tai, kokia papildoma tema (moduliu) galime papildyti turinį, jeigu tam atsirastų poreikis ar to reikalautų situacija.
Laikas medžiagai pakartoti ir apibendrinti. Medžiagos pakartojimas glaudžiai siejasi su praktinėmis užduotimis.Medžiagos apibendrinimą paprastai darome baigdami teorinį įvadą, siedami praktinių užduočių išvadas su išgirsta teorine informacija, užbaigdami dienos arba seminaro darbą. Apibendrinimas primena dalyviams tai, kas buvo išgirsta, padeda jiems susidaryti loginę teorinės ir praktinės medžiagos struktūrą, atkreipia jų dėmesį į pagrindinius dalykus.
Skaičiuodami laiko sąnaudas atsižvelgiame į tokius veiksnius:
· tikslinę grupę (dalyvių skaičius, dalyvių turimų žinių lygis, ar visų turimos žinios yra tokios pat);
· renginio tikslus (ar tik supažindinti, ar ir išmokyti, įdiegti naudoti praktiškai) bei turinį;
· pasirinktus mokymo metodus (jų sudėtingumas, trukmė).
Trukmė. Optimali mokomojo renginio suaugusiesiems trukmė – 6 užsiėmimų valandos, kurios dažniausiai dalijamos blokais po 90 minučių; maždaug po 40 darbo minučių rekomenduojama trumpa (5 min.) pertrauka arba aktyvinantis pratimas.
Pertraukos. Nepriklausomai nuo to, kad mokymų metu kaitaliojame pasyvias ir aktyvias fazes, planuodami mokymo renginį nepamirškime tinkamo ilgumo pertraukų. Priešingu atveju mokymasis vyks ne taip sėkmingai: ir dalyviai, ir mes patys jausime perkrovą bei nepasitenkinimą darbu. Iš anksto numatydami tokią riziką, arba sumažinkime mokymo turinį, nustatydami labai aiškius prioritetus arba pailginkime bendrąjį mokymo renginio laiką.
Pietų pertrauka turėtų trukti ne trumpiau nei 60 min., rekomenduojama jos trukmė – 90 minučių. Užsiėmimas po pietų pertraukos turėtų prasidėti aktyvia faze, kitaip dalyviams bus sunku sutelkti dėmesį.
Skaičiuojant laiko sąnaudas mokymo renginyje rekomenduojama įžangai (susipažinimui, renginio temos, tikslų, programos, darbo metodų pristatymui, susitarimui dėl darbo taisyklių, dalyvių lūkesčių išsiaiškinimui) skirti 15% laiko; dėstymui (informacijos pristatymui, klausimams, atsakymams, diskusijoms, darbui grupėmis, ledlaužiams) – 80%, o užbaigimui (apibendrinimui, įvertinimui, atsisveikinimui) – 5% laiko.