Gruodžio 3 d. viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė savivaldybių konferencijoje „Laisvė judėti“ pristatė Nacionalinį dviračių takų plėtros planą. Dviračių takų plėtros žemėlapis, tris kartus didėjantis finansavimas, glaudus bendradarbiavimas su savivaldybėmis aiškinantis poreikius ir dviratininkams palankesnės eismo taisyklės – šios priemonės, anot susisiekimo viceministrės, padės kurti dviračių Lietuvą.
5. Dviračių transporto infrastruktūros plėtra 2022-2030
KPPP finansavimo įstatymo nauja redakcija
(5% DJ priemonėms įgyvendinti
5% saugaus eismo priemonėms įgyvendinti)
ES 2021-2027
(apie 100 mln. Eur.)
Savivaldybių biudžetas
(Savivaldybės skiria savo nuožiūra)
Darnaus judumo fondas
6. Kartu parengti dviračių takų plėtros kriterijai
Takas jungia
gyvenvietes į
nenutrūkstamą takų
tinklą, kai jungties ilgis
yra iki 10 km
Takas gali būti esamų takų
tarp gyvenviečių jungtis,
kai planuojamas
takas gyvenvietėse turi
tęsinius
Takas sujungia gyvenvietes su
traukos centrais, kurie nutolę
nuo gyvenvietės iki 15 km (pvz.
saugomos, lankytinos vietos);
Takas sujungia gyvenvietę ir
teritoriją, kurioje kuriamos
darbo vietos (LEZ, pramoninė
teritorija ir pan.)
Takas sutampa su EuroVelo
trasa ar yra tarptautinės trasos
tęsinys.
7. 1000
2000
0
500
1000
1500
2000
2500
2021 2035
Takai šalia vietinės reikšmės kelių (savivaldybės)
2000
3000
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
2021 2035
Takai šalia valstybinės reikšmės kelių
(LAKD)
Bendri nacionaliniai dviračių takų tikslai
km
km
8. Savivaldybėms būtina pasiruošti:
KPPP finansavimo įstatymo, kuris įsigalioja
nuo 2022 sausio mėn. pokyčiui pagal
kurį 5 % KPPP lėšų turės būti skiriama
infrastruktūrinių DJ priemonių įgyvendinimui
(infrastruktūros objektų įgyvendinimui būtina
turėti projektų);
2023 metais, parengus aprašus ir tvarkas, dėl
ES 2021-2027 metų lėšų gavimo
(infrastruktūros objektų įgyvendinimui būtina
turėti projektų); Taip pat rekomenduojama ieškoti galimybių
prie dviračių infrastruktūros plėtros prisidėti
savivaldybių biudžeto lėšomis.
Akcentuoti, kad savivaldybės taip pat turėtų prisidėti prie dviračių takų plėtros iš savo biudžeto;
Pagal KPPP – ne mažiau kaip 5 % darnaus judumo priemonėms įgyvendinti ir ne mažiau kaip 5 % saugaus eismo priemonėms įgyvendinti kasmet;
Darnaus judumo fondas – apie 140 mln. Eur. Kasmet;
ES lėšos – savivaldybėms, pasirengusioms DJMP.
Ką turime šiam momentui tiek LAKD, tiek savivaldybių atsakomybėje.
Pateikti duomenys parodo, kiek takų turime ir koks poreikis yra, kad takų tinklas būtų pakankamai išvystytas.
Realūs skaičiai parodo, kad iki 2030 metų šalia valstybinės reikšmės kelių ir vietinės reikšmės kelių turėtų būti nutiesta apie 1300 km dviračių takų.
Pinigais labai sustambintais rodikliais tai turėtų būti ne mažiau kaip 260 mln. Eur.