Lietuva yra pasirengusi stipriai išplėsti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą ir užtikrinti patogią infrastruktūrą, skirtą naudotis elektromobiliais, – tai pabrėžė susisiekimo ministras Marius Skuodis, šiandien dalyvaudamas Energetikos ministerijos surengtoje diskusijoje „Elektromobilumas: iššūkiai ir ateities vizija“.
4. Elektromobilumo plėtros tikslai
Šiuo metu Lietuvoje registruota 6440 elektromobilių (3720 grynųjų elektromobilių ir 2720 įkraunamų hibridų),
veikia apie 360 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų
Bus įrengta 60 tūkst. elektromobilių
įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst.
viešosios/ pusiau viešosios prieigos
Lietuvos lengvųjų automobilių
parko sudarys elektromobiliai
2030 m.
∼20% 60 000
0.2%
30%
100%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
2020 m.
2025 m.
2030 m.
Lengvųjų komercinių elektromobilių dalis
metiniuose pirkimų sandoriuose
Kitas kuras Elektromobiliai
0.7%
10%
50%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
2020 m.
2025 m.
2030 m.
Lengvųjų keleivinių elektromobilių dalis
metiniuose pirkimų sandoriuose
Kitas kuras Elektromobiliai
5. Elektromobilumo plėtros priemonės
Iškeltus tikslus galia pasiekti tik derinant skirtingas priemones
1 Viešojo transporto
(A) juosta Vilniuje
2 Nemokamas stovėjimas
didžiuose Lietuvos
miestuose
3 Nemokamas įkrovimas iš ES
fondų įrengtoje pirminėje
įkrovimo infrastruktūroje
4 Įsigijimo skatinimas
finansinėmis paskatomis 5 Viešos ir privačios įkrovimo
infrastruktūros plėtra 6 Visuomenės švietimas,
keliavimo įpročių keitimas
7 Mažos taršos zonų
sukūrimas miestuose 8 Registracijos mokesčio peržiūra
ir metinis automobilio taršos
mokestis
9 Griežtesni viešųjų „žaliųjų“
pirkimų reikalavimai
6. 3
Viešosios įkrovimo infrastruktūros plėtros principai
Paprastos ir patrauklios sąlygos naudojantis viešąja įkrovimo
infrastruktūra keliauti elektromobiliu Lietuvoje ir ES
▪ Šalia valstybinės reikšmės kelių ≤50 km atstumu
▪ Šalia daugiabučių, mokymo, gydymo, laisvalaikio, kultūrinių ir
kitų objektų
▪ Naujose arba rekonstruojamose degalinėse, autobusų,
geležinkelio stotyse, oro, jūrų uostuose
▪ Atsiskaitymas vietoje be sutarčių ar identifikavimo priemonių
▪ Lengvai prieinama statinė ir dinaminė informacija apie prieigas
▪ Su pažangiomis matavimo sistemomis – į/iš tinklo perduotos
elektros energijos kiekio matavimui ir kontrolei
▪ Pritaikyta individualių poreikių turintiems naudotojams
▪ Su unikaliausiais sistemoje registruotais kodais roaming‘o
paslaugos įgalinimui
1
2
7. Viešajai įkrovimo infrastruktūrai suplanuota skirti
Ekonomikos gaivinimo ir
atsparumo didinimo
priemonė (RRF)
2021-2027 m. ES
investicijų programa
• fiziniams bei juridiniams asmenims,
savivaldybėms.
savivaldybėms
• Šalia valstybinės reikšmės kelių
• 42 savivaldybėse be darnaus
judrumo mieste planų
• Degalinėse, stotyse, uostose.
18 savivaldybių su darnaus
judrumo mieste planais
> 5 tūkst. viešųjų / pusiau
viešųjų įkrovimo prieigų
~2 tūkst. viešųjų /
pusiau viešųjų įkrovimo
prieigų
~70 mln. Eur.
Tikslas - net 20
kartų daugiau
viešųjų
elektromobilių
įkrovimo
prieigų!
8. Elektromobilumo plėtros finansavimas
Elektromobilumo plėtra, pvz., elektromobilių
įsigijimo skatinimas, taip pat vykdoma/ planuojama iš:
- Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo
priemonės
- Klimato kaitos programos
- Darnaus judumo fondo
- Modernizacijos fondo ir kitų šaltinių
2021 III ketv.
ES sprendimas dėl
finansavimo
2021 IV ketv.
Finansavimo sąlygų
rengimas
2022.II.– 2027 m.
Finansavimas
2021 III – IV ketv.
Savivaldybių ir valstybinės
reikšmės kelių įkrovimo
infrastruktūros plėtros planai