SlideShare a Scribd company logo
1 of 90
Download to read offline
1
Individuali ir kolektyvinė sąmonė agentinių ir
daugiaagenčių sistemų projektavime
Darius Plikynas, prof.
KSU mokslo plėtros centras
Email: darius.plikynas@vva.lt
Pranešimo medžiaga:
http://www.vva.lt/mc/pranesimas%20%20VGTU.pdf
Seminaras
Kompiuterininkų dienos – 2013
Šiaulių universitetas, 2013 09 19
2
Vykdoma pagal socialinių mokslų krypties visuotinės
dotacijos projektą* “Virpesinės socialinių sistemų elgesio
paradigmos kūrimas” Nr. VP1-3.1-SMM-07-K-01-137, žr.
http://osimas.vva.lt
* Sutrumpintas pavadinimas - OSIMAS (nuo angl. trumpinio
“Oscillations Based Multi- Agent System Development”)
TURINYS
I. ĮVADAS
1.1 Tradicinės daugiaagentės sistemos
1.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė
I. OSIMAS: BANGINĖ PARADIGMA
II. OSIMAS: PROJEKTINĖS GAIRĖS
III. GRETIMŲ TYRIMŲ KONTEKSTAS
IV. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI
V. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODELIAVIMAS BEI
IMITAVIMAS
3
Pav. Bendroji dirbtinės savitvarkės sistemos schema
4I. ĮVADAS: 1.1 Tradicinės daugiaagentės sistemos (1)
Agentai ir daugiaagentės sistemos: tradiciniu supratimu (1)
5
Pav. Apibendrinta metaprotavimo principo veikimo schema
I. ĮVADAS: 1.1 Tradicinės daugiaagentės sistemos (2)
Agentai ir daugiaagentės sistemos: tradiciniu supratimu (2)
27
Pav. Tradicinės DAS blokinė schema
6I. ĮVADAS : 1.1 Tradicinės daugiaagentės sistemos (3)
Agentai ir daugiaagentės sistemos: tradiciniu supratimu (3)
7
Pav. 2b Bendroji hibridinė DAS, kai naudojami
intelektiniai agentai
Agentai ir daugiaagentės sistemos: tradiciniu supratimu (4)
I. ĮVADAS : 1.1 Tradicinės daugiaagentės sistemos (4)
8
 Dabartiniu metu DAS vyrauja poriniai komunikacijos
protokolai
- sąveika tarp siuntėjo ir gavėjo apribota laike ir erdvėje,
- du agentai keičiasi ontologiškai klasifikuota semantine informacija,
naudodami bendrą komunikacijos protokolą arba tarpinį agentą,
- tokia porinė komunikacija neefektyvi sprendžiant daug uždavinių
vienu metu, organizuojant paralelinį duomenų apdorojimą, valdant
duomenų srautus, sprendžiant konfliktines situacijas ir pan.
I. ĮVADAS : 1.1 Tradicinės daugiaagentės sistemos (5)
9
 Tendencijos rodo, kad ateityje DAS (daugiaagenčių sistemų)
komunikacija ir koordinacija bus realizuojama naudojant
banginius principus
- nesuporinta sąveika,
- netiesioginis ryšys,
- kontekstiniai duomenų mainai,
- plačiajuostis komunikacijos diapazonas
 Šiuolaikinės informacijos ir komunikacijos technologijos
įgalina tokių koordinacinių mechanizmų diegimą
Paralelė: šiuolaikinių aukšto dažnio,
šviesos greičiu veikiančių ICT tinklų
savybės turi akivaizdžių panašumų
su daugialąstelinių organizmų
laukais valdoma homeostazės ir
metabolizmo procesų koordinacija ...
I. ĮVADAS: 1.1 Tradicinės daugiaagentės sistemos (6)
 Šiuolaikinėse informacinėse visuomenėse…
1) informacinis agentas gali vos ne momentaliai gauti ir išsiųsti
informaciją per daugybę kanalų (broadcasting),
2) informacijos srautus agentas valdo pagal savo poreikius
prisiderindamas prie atitinkamų informacinių kanalų,
3) socialiniuose tinkluose (tinklinėje ekonomikoje) agentai tampa
informacijos perdirbėjais, saugotojais ir skleidėjais, t.y. socialinio
tinklo informaciniais mazgais...
 ICT valdymas: laukais paremtos koordinacinės technologijos...
Field-based coordination, Amorphous computing, Multilayered Multi
Agent Situated System (MMASS), Gradient Routing (GRAD), Directed
Diffusion, “Co-Fields” at TOTA Programming Model, CONRO, etc
10I. ĮVADAS : 1.1 Tradicinės daugiaagentės sistemos (7)
Kvantiniame laukų ir virpesių pasaulyje mes nesame atskirti
nuo daugialypės banginės visumos, o sudarome atitinkamuose
savitvarkos lygmenyse neatsiejamą fizinį, biologinį ir socialinį
kontinuumą.
Tokia heterogeninė ir kartu holistinė pasaulėžiūra verčia iš
esmės kitaip modeliuoti socialinius agentus bei jų sistemas. To
pasėkoje atsiranda naujos mokslo šakos, kaip antai socialinis
neuromokslas, neuroekonomika, grupių neurodinamika ir pan.
Šiame pranešime pristatomos kelios naujosios pasaulėžiūros
hipotezės, prielaidos ir postulatai, pagal kuriuos socialiniai ir
grupiniai (kolektyvinės sąmonės) reiškiniai kildinami iš
tarpusavyje suderintų individualių neurodinaminių procesų.
Pastarieji EEG/MEG/fMRI tyrimų dėka žmogaus smegenyse
registruojami taip vadinamų smegenų bangų pavidale.
111.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė (1) 11
Jeigu idėja iš pirmo žvilgsnio neatrodo absurdiška – ji yra
beviltiška (Albert Einstein)
Pav. 2 Daugialypiai laukai kaip susietumo ir sąveikų pernešėjai
12121.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė (2)
Bendras vaizdas daugialypės savitavarkės informacijos
kontekste
Daugiadisciplininių OSIMAS tyrimų problema susiveda į šių
bioelektromagnetinės ar kitos kilmės laukų virtualų modeliavimą,
kuriant socialinio „virpesinio“ agento imitacinius modelius, kurie
generuotų panašią į eksperimentais stebimą individo būsenų
kaitos dinamiką ir galėtų būti panaudojami socialinių sistemų
modeliavimui (daugiaagenčių imitacinių platformų kūrimui).
Kol kas dar tik vystoma naujosios paradigmos koncepcija, todėl
yra kur kas daugiau klausimų nei atsakymų. Pavyzdžiui, nėra iki
galo aišku kaip socialinėse grupėse esančių individų smegenų
aktyvacijų svyravimai sinchronizuojasi tarpusavyje, koks jų
spektrų spektrinis koherentiškumas ir pan.
Nepaisant to, jau galima numatyti seriją individualių ir grupinių
eksperimentų, kurie galėtų patikrinti iškeltas teorines prielaidas,
leistų patikslinti virpesinio agento modelio savybes bei
tarpusavyje suderintos daugiaagentės (socialinės) sistemos
modeliavimo galimybes bei sąlygas.
1313131.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė (3)
1.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė(4) 14
Prieš keliasdešimt metų “rimtam mokslui” sąmonės klausimas
išvis neegzistavo, nes jos tyrimai buvo už racionalaus
mokslinio pažinimo ribų...
Per pastaruosius keliolika metų sąmonės pažinimo klausimas
vėl tapo labai aktualus; dabar sąmonės pažinimas jau
daugiadisciplininis mokslas ...
Psichologija
Neuromokslas
ir neurologija
Kognityvinė
psichologija
Filosofija
Kvantinė
fizika
Kosmologija
Parapsichologija
Socialiniai
mokslai
Pav. 1 Sąmonės pažinimo mokslai
15
Individuali sąmonė...? Kolektyvinė sąmonė...?
Mokslininko mąstymo tikslas – matyti bendrą atskirame ir amžiną
laikiname (Alfred North Whitehead )
15151.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė (5)
161616
William James, psichologijos disciplinos įkūrėjas,
argumentuoja, kad nei vienas empirinis mokslo atradimas
apie smegenų veiklą neprieštarauja galimybei, kad jos
tarnauja kaip priemonė atspindėti už fenomenalaus esantį
nomenalų (transcendentinį) pasaulį, o ne kiekvieno
individualaus žmogaus atveju realizuoja naują sąmonę.
Emile Durkheim, vienas iš šiuolaikinės sociologijos
įkūrėjų, aprašo kolektyvinę sąmonę kaip visuomenės protą,
sukuriamą, kai individų sąmoningumas tampa sugrupuotas
ir sujungtas.
Carl Jung, kolektyvinę pasąmonę suvokė kaip žmonijos
patirčių bendrą rezervuarą, kuris įkūnija archetipinį
mąstymą, realizuojantį individo psichikos tobulėjimą ir
savikūrą.
http://www.truthabouttm.org/truth/SocietalEffects/Rationale-Research/index.cfm#rationale
1.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė (6)
17
Iš esmės, eina kalba apie idealistines pasaulėžiūras
(subjektyvizmas, fenomenalizmas, egzistencializmas,
idealistinis monizmas ir pan.), kurių filosofinės doktrinos
pirmiausia randamos Egipte (pvz., hermetizme), Indijoje (pvz.,
hinduizme, Kašmyro Šaivizme, Advaita Vedantoje), budizme,
vėliau Graikų filosofijoje (pvz., platonizme) ir t.t.
Šių laikų idealizmo filosofijos atstovai: Immanuel Kant, G. W. F.
Hegel, Johann Gottlieb Fichte, Spinoza, Friedrich Wilhelm
Joseph Schelling, Arthur Schopenhauer, G. Leibnitz, E.
Schrodinger, D. Bohm ir t.t.
Keli pagrindiniai idealistinės filosofijos postulatai
- tikrovė yra mentalinės prigimties, t.y. nemateriali
- tikrasis realybės pagrindas yra visaapimančioje sąmonėje
- materiali Visata atsiranda iš sąmonės, kuri yra pirminė
- materija yra savitvarkės informacijos (sąmonės) forma
- laikas ir erdvė yra universalios sąmonės atributai
1.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė(7)
18
• Kuriamos OSIMAS paradigmos
prielaidos remiasi idealistine filosofija
- tai ką sąmoningai jaučiame ir mintijame tėra
labai maža dalis to kas slypi nesąmoningame
lygmenyje, iš kurio formuojasi mūsų
individualus sąmoningumas...
- ne mūsų mintys ar būsenos kuria šį
nesąmoningą sąmonės lauką, o atvirkščiai –
individualios būsenos, mintys, pojūčiai kyla iš
nesąmoningo lygmens, o pastarasis iš
universalios sąmonės lauko...
- universalios sąmonės lauką pagal analogiją
galima interpretuoti tarsi kvantinių galimybių
potencialumą...
1.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė (8)
Individualus
sąmoningumas
Individualus
nesąmoningas
laukas
(pasąmonė ir
viršsąmonė)
Universalios
sąmonės laukas
19
Paimkime pavyzdį iš fizikos
Ar gravitacinis laukas gali būti tiesiogiai pajaustas mūsų jutimo
organais? Ats.: ne, tačiau tai nereiškia, kad grav. lauko nėra.
Panašiai ir su kitais laukais (EM, silpnos ir stiprios sąveikos) -
nors mes tiesiogiai jų nejaučiame, tačiau prielaidos apie jų
egzistavimą padeda paaiškinti daugybę stebimų fizikinių
reiškinių, todėl šių laukų buvimo paneigti negalime.
Remiantis tuo, pagrindinis fizikos uždavinys yra sukurti
Vieningo Lauko Teoriją, kuri apjungtų visas žinomas sąveikas.
Analogiškai, universalios sąmonės lauko fenomenalią raišką
stebėti/jausti per individualios sąmonės registruojamus
jutimus taip pat tiesiogiai negalime, tačiau tai nereiškia, kad
universalios sąmonės laukas neveikia mūsų nesąmoningų
būsenų ir per jas neįtakoja sąmoningų mąstymo procesų.
1.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė (9)
20
Individuali sąmonė tyrinėjama daugybės disciplinų, pradedant
neuromokslu ir baigiant kognityvine psichologija.
Klausimas, o kaip tyrinėti universalią sąmonę, kur jos ieškoti?
Matomai Universali sąmonė netiesiogiai reiškiasi per
universalius principus ir dėsningumus, kurių fone veikia
individuali ir kolektyvinė sąmonės, pvz.,
- ind. ir kolekt. sąmonės procesų negentropija (savitvarka),
- sąmonės procesų koherentiškumas ir sinchroniškumas,
- socialinis susietumas (angl. binding),
- socialiniai tinkliniai efektai,
- informacijos “broadcasting’as”,
- “visi su visais” informacijos mainai (atviroms sistemoms),
- ir pan.
1.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė(10)
21
II. OSIMAS: VIRPESINĖ PARADIGMA
22III. OSIMAS: VIRPESINĖ PARADIGMA (1)
I. Mezoskopiniame lygmenyje pati sudėtingiausia mums žinoma
savitvarkės informacijos forma yra žmogaus sąmonė.
II. Sekant bioelektromagnetiniais laukais paremtomis neurofiziologinėmis
teorijomis, žmogaus sąmoningumas turi dvilypę, t.y. korpuskulinę ir
banginę prigimtį.
III. Banginė prigimtis žmogaus sąmonei suteikia atviroms sistemoms
būdingų savybių ir sukuria prielaidas bendro kolektyvinės pasąmonės
lauko egzistavimui.
IV. Tokiu būdu, žmonių visuomenėse stebimi socialiniai procesai
sąlygojami suderinto kolektyvinės pasąmonės lauko, kurį aktualizuoja
šiuolaikinės informacinės ir komunikacinės technologijos.
V. Tam, kad geriau suprasti, modeliuoti, imituoti ir prognozuoti
informacinio amžiaus žmonių visuomenių elgesį korpuskuline sąveika
paremti daugiaagenčių sistemų poriniai sąveikų modeliai turėtų būti
praplėsti laukams būdingais koordinacijos ir savitvarkos dėsningumais.
OSIMAS paradigmos prielaidos (sutrumpinta):
II. OSIMAS: VIRPESINĖ PARADIGMA (2) 23
Pagrindiniai OSIMAS projekto etapai
Konceptualizavimas
Eksperimentavimas
Modeliavimas
Taikymas
Dabartinis
etapas!
II. OSIMAS: VIRPESINĖ PARADIGMA (3) 24
Viena iš pagrindinių problemų – kaip paaiškinti sąmonei
būdingą savybę – “susietumą” (jungtį), angl. binding, t.y.
holistinį savęs suvokimą kaip integralios visumos...
Jeigu tariame, kad sąmonei būdingas vientisumas ir
susietumas, kas fizikiniame pasaulyje būdinga sąveikas
pernešantiems laukams, tuomet galima daryti prielaidą, kad
sąmonei būdinga ir banginė, ne tik korpuskulinė raiška...
Banginės prigimties prielaida turi potencialias galimybes
paaiškinti sąmonės susietumo, vientisumo, daugialypiškumo
bei kitas savybes...
Tačiau dėl tinkamų banginių modelių bei tyrimo metodų
nebuvimo žmogaus protavimo procesų bei sąmonės
modeliuose bei imitacijose dabar vyrauja išskirtinai
“korpuskuliniai” metodai...
25
Sąmonės banginė prigimtis, pvz., pagal Mc Fadden sąmoningo
elektromagnetinio lauko (CEMI) teoriją aiškinama kaip mūsų
smegenyse krūvininkų judesių sukurtas elektromagnetinis
laukas, kuris per grįžtamąjį ryšį (per joninius neuroninių
membranų kanalus) įtakoja neuroninių tinklų veiklą...
II. OSIMAS: VIRPESINĖ PARADIGMA (4)
Kitos analogiškos teorijos:
Holonomic Brain, Quantum-
Holographic Theory
Pav. 2 Smegenų bangų aktyvacijosPav. 1 Neuroniniai tinklai
26II. OSIMAS: VIRPESINĖ PARADIGMA (5)
Socialinio tinklo efektai vedantys į koherentiškų ekosistemų susidarymą:
- minios elgesys, socialinių normų plitimas,
- ekonominė konvergencija,
- kaskadiniai efektai techno-socialinėse-ekonominėse sistemose,
- žiniasklaidos įtaka, politinės kompanijos, gandai ir nuomonių plitimas,
- svyravimai finansinėse rinkose bei socialinių tinklų susižadinimai,
- demografiniai bei epideminiai pokyčiai,
- mados ir kultūrinių trendų, etinių, religinių bei mokslinių memų plitimas…
Poriniai stipriai tarpusavyje surišti
sąveikų modeliai
Suderinti socialiniai tinklai
Koherentiškos informacinės
ekosistemos
Ateitis!
Socialinių sistemų modeliavimo tendencijos...
Poriniai (pair-to-pair) silpnai tarpusavyje surišti
sąveikų modeliai
27II. OSIMAS: VIRPESINĖ PARADIGMA (6)
Paradigminis poslinkis… … naujajam
pasaulio suvokimui
būdingos banginės
savybės!
Pav. 3 ES flagmaninių projektų gairės
28
III. OSIMAS: PROJEKTO GAIRĖS
29III. OSIMAS: PROJEKTO GAIRĖS (1)
OSIMAS projekto eiga…
1 etapas
konceptualizavimas
OSIMAS paradigma
Virtualaus
skaičiavimo lauko
modelis (VSL)
Virpesinio agento
modelis (VAM)
Banginės sąveikos
mechanizmo modelis (BSM)
2 etapas
eksperimentavimas,
modeliavimas
3 etapas
imitavimas/taikymas
Daugiaagentė imitavimo
platforma (DAS)
Taikomasis uždavinys
Dabartinis etapas...
2011 2012 2013 2014 2015
Virtuali laboratorija (V-lab)
30III. OSIMAS: PROJEKTO GAIRĖS (2)
Veiklų planas (numatyti rezultatiniai rodikliai) …
- konceptualiai nauja imitavimo paradigma
- VAM, VSL, BSM modelių sukūrimas
- daugiaagentė imitavimo sistema (DAS)
- virtuali laboratorija (V-lab)
- DAS pritaikymas konkrečiai praktinei problemai
- monografija (anglų k.)
- straipsniai,
- konferencijos,
- viešinimas (seminarai ir pan.)
31III. OSIMAS: PROJEKTO GAIRĖS (3)
VSL ir VAM teorinio modeliavimo, pvz., …
VSL modelis skirtas:
- virtualios banginės modeliavimo terpės
sąlygų nustatymui,
- virpesinių agentų identifikavimui bendrame
daugialypiame virtualios energijos lauke,
- galimų energijos būsenų kvantizavimui.
Pav. 4 Socialinių agentų energinių būsenų
kvantizavimo pavyzdys remiantis
rotaciniu-vibraciniu dviatomių molekulių
modeliu, kur k- rotacinis kvantinis
skaičius, h- vibracinis kvantinis skaičius
32III. OSIMAS: PROJEKTO GAIRĖS (4)
Pav. 5 Agento kaip negentropijos “siurblio”modelis.
Modeliuojamo virpesinio agento ypatumai...
- savitvarkės energijos forma,
- energija išreikšta virpesių (bendru atveju bangų) formoje,
- energijos išraiškoje koduojama ir informacija,
- saviorganizavimas pagrįstas negentropijos principu.
33III. OSIMAS: PROJEKTO GAIRĖS (5)
Kiti svarstomi virtualaus agento ir jų sistemos imitavimo
modeliai...
- rezonansinių natūralių dažnių,
- fononų,
- banginių paketų sąveikos (WIM),
- stovinčių bangų,
- solitoninių bangų,
- Kuramoto ir Vitiella
silpnai surištų
osciliatorių modeliai ir t.t.
Medžiaga pateikta:
http://www.vva.lt/vcf.pdf
http://www.vva.lt/mc/Work_in_progress.pdf
Pav. 6 Laikinė-dažninė agento elgesio reprezentacija.
Pav. 7 VSL reprezentacija, kur agentai ir ištekliai transformuojami į dažninę formą.
34III. OSIMAS: PROJEKTO GAIRĖS (6)
Pav. 8 VAM: agentas kaip produkcinių taisyklių visuma transformuojanti vidinius
agento energijos išteklius.
35III. OSIMAS: PROJEKTO GAIRĖS (7)
Pav. 9 Horizontalios produkcinės taisyklės (energijos ir informacijos apsikeitimui tarp
agentų)
36III. OSIMAS: PROJEKTO GAIRĖS (8)
37
IV. GRETIMŲ TYRIMŲ KONTEKSTAS
38IV. GRETIMŲ TYRIMŲ KONTEKSTAS (1)
Idėjiškai artimos kitos tyrimų kryptys ...
- field model of consciousness [4],
- field-based coordination mechanisms for multi-agent systems in a
robotics domain [12],
- field computations in natural and artificial intelligence [11],
- vibrating potential field [5],
- quantum computation as a model of consciousness [6],
- intra- and inter-cellular communication mechanisms [7],
- the CEMI theory of consciousness [8],
- the neurophysics of consciousness [9],
- modeling the neurodynamic complexity of teams [10] ,
- organic computing for the emergent behavior of complex systems [13],
- amorphous or pervasive computing in contextual environments [14], etc.s
žr. medžiaga: http://www.vva.lt/mc/Work_in_progress.pdf
39IV. GRETIMŲ TYRIMŲ KONTEKSTAS (2)
Idėjiškai artimos kitos tyrimų grupės ...
- social neuroscience studies at NYU,
- active research center of neuroscientific studies at Caltech,
- behavioral and neural systems research (SNS-Lab) at the Economics
Department in the University of Zurich,
- neuroeconomics at Maastricht University (Netherlands),
- the Self-Organizing Systems Research Group of Harvard University in
Cambridge (USA),
- the Pervasive Artificial Intelligence (PAI) Research Group of the
University of Fribourg (Switzerland),
- the Centre for Computational Analysis of Social and Organizational
Systems (CASOS) of Carnegie Mellon University, etc.
- team neurodynamics studies (Advanced Brain Monitoring group)
ES 7-tosios programos (angl. framework) projektai, susiję su
sudėtingų savitvarkių sistemų koordinacijos tyrimais ...
40IV. GRETIMŲ TYRIMŲ KONTEKSTAS (3)
Pav. 10 Sudėtingų savitvarkių
sistemų Europiniai projektai
Naujausios ES ir JAV tyrimų tendencijos...
 Europos Sąjungos komisija iš 6 flagmaninių ES mokslo
projektų atrinko 2 lyderiaujančius, kuriems per ateinančius 10
metų bus skirta po 1 mlrd eurų.
 Tai „Human brain project“ ir „Graphene“,
žr. http://www.lrytas.lt/sroves/mokslas/grafeno-ir-zmogaus-smegenu-tyrimams-europos-
komisija-skyre-po-milijarda-euru.htm?p=2 ; video klipas
 Įdomu tai, kad JAV analogiškas “Brain Activity Map Project”
projektas jau startuoja tik su vos ne trigubai didesniu
biudžetu, žr. http://www.nytimes.com/2013/02/18/science/project-seeks-to-build-
map-of-human-brain.html?_r=1&
 Tai reiškia, kad žmogaus smegenų ir atitinkamai sąmonės
tyrimai tampa prioritetiniais ...
414141IV. GRETIMŲ TYRIMŲ KONTEKSTAS (4)
Pavyzdys #1, “Co-Fields” modelis
The key points of the field-approach can be summarized as follows:
1. The environment is represented and abstracted by “computational fields”,
propagated by agents or by an environmental network infrastructure. These
fields convey useful information for the agents' coordination tasks and
provide agents with strong coordination-task-tailored context awareness.
2. The motion coordination policy is realized by letting agents move
following the gradients of these fields.
3. Environmental dynamics and agents' movements induce changes in the
fields' surface, composing a feedback cycle that influences agents' movement.
4. This feedback cycle let the system (agents, environment and
infrastructure) auto-organize, so that the coordination task is eventually
achieved in an adaptive and fully distributed way.
A computational field can be considered a sort of spatially distributed data
structure characterized by a unique identifier, a location-dependent numeric
value, and a propagation law determining how the numeric value should change
in space. Fields are locally accessible by agents depending on their location,
providing them a local perspective of the global situation of the system....
424242IV. GRETIMŲ TYRIMŲ KONTEKSTAS (5)
434343IV. GRETIMŲ TYRIMŲ KONTEKSTAS (6)
Pav. 11 The tourist Y senses the field generated by the tourist guide X
(increasing with the distance from the source, as the numeric values in each
room indicates). (left) Y agent follows the field downhill to approach X;
(right) Y follows the eld uphill to get farther from X. In this figure, agent Y
uses the field generated by X directly as an application-specic coordination
field.
Co-fields modelio taikymas: TOTA middleware
Pavyzdys # 2, MMASS modelis
Different forms of interaction are possible within a MMASS: synchronous
reaction between spatially adjacent agents and asynchronous and at-adistance
interaction through a field emission-diffusion-perception mechanism.
Fields are emitted by agents according to their type and state, and propagate
throughout the spatial structure of the environment according to their diffusion
function, reaching and being perceived by other spatially distant agents.
Different sensitivity to fields, capabilities, and behaviors characterize agents of
different types. The platform also supports the implementation of applications
based on the situated cellular agents (SCA) model (Bandini et al. 2003), which is
a particular class of MMASS characterized by a single-layered agent
environment and specific constraints on field definition.
The MMASS platform basic elements:
• Specification and modification of agent structured environment.
• Behavior description and execution of situated agents.
• Synchronous reaction involving spatially adjacent agents.
• Specification and management of field emission-diffusion-perception
mechanism(i.e., asynchronous and at-a-distance interaction among agents).
444444IV. GRETIMŲ TYRIMŲ KONTEKSTAS (7)
454545IV. GRETIMŲ TYRIMŲ KONTEKSTAS (8)
Pav. 12 MMASS model elements and relationships among them.
V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI
46
Pagrindiniai EEG tyrimų tikslai
- abstrakčios virpesinio agento (VAM) idėjos eksperimentinis
tikrinimas, remiantis smegenų bangų aktyvacijomis,
- kolektyvinės sąmonės eksperimentinių įrodymų paieškos
grupei žmonių, esančių analogiškose sąmonės būsenose,
- grupei žmonių eksperimentiškai pastebėtų sinchroniškumo ir
koherentiškumo dėsningumų panaudojimas konstruojant
virpesinių agentų sistemą
- DAS imitacinės platformos kūrimo etape imituoti žinomus
ekonominio aktyvumo ciklus, demografinius pasiskirstymus,
finansinio kapitalo rinkų dinamiką, kultūros ar psichologinio
klimato kitimą, idėjinių memų sklaidą bei kitus sudėtingos
socialinės (tinklinės) dinamikos reiškinius
V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (1) 47
Eksperimentinio tyrimo etapai
I. Individualių būsenų testai
II. Grupinių būsenų testai
V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (3) 48
Pav. 12 Iškeltų hipotezių tikrinimui skirti du eksperimentinių tyrimų etapai
EEG įranga
– BIOSEMI kompanijos (64 kanalų, 31nV triukšmų lygis)
- ABM kompanijos (bevielė 10 kanalų, 1,5V triušmų lygis)
V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (4) 49
Pav. 12 Autorius kaip “bandomasis triušis” MRI institute Indijoje
V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (5) 50
Pav. 13 Filtruoti spektriniai diapazonai:
 , , , .
Smegenų bangų sinchronizacijos ir koherencijos
individualūs ir grupiniai tyrimai
V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (6) 51
Pav. 14 Grupės žmonių smegenų bangų aktyvacijų vizualizacija (web nuoroda)
52V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (7)
Pav. 15 Grupės žmonių smegenų bangų aktyvacijų vizualizacija (web nuoroda)
53V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (8)
Pav. 15 Spektrinės galios tankio skirtumai tose pačiose būsenose dviems
žmonėms
54V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (9)
Pav. 15 Spektrinės galios tankio pasiskirstymai dažnių diapazonuose
55V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (10)
Preliminarių eksperimentinių EEG tyrimų išvados...
- skirtingiems žmonėms tos pačios bazinės (ne sensorinių stimulų
aktyvuotos) sąmonės būsenos gali būti atpažintos pagal
charakteringus EEG signalų spektrinio tankio pasiskirstymus,
t.y. tų pačių būsenų spektrai koreliuoja tarpusavyje skirtingiems
žmonėms)...
- pereinant iš vienų sąmonės būsenų į kitas, stebimas
charakteringas spektrinės galios persiskirstymas iš vienų dažnių
diapazonų į kitus...
- bendrai, remiantis EEG eksperimentiniais tyrimais buvo
patvirtinta esminė prielaida, kad žmogaus sąmonės būsenas
galima nusakyti kaip dėsningas virpesių sistemas...
- tačiau grupiniams eksperimentam reikalinga tikslesnė įranga,
nes naudingi signalai paskęsta triukšmuose...
56V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (11)
Pav. 15a Grupinio eksperimento eskizas
57V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (12)
Grupinių EEG tyrimų tikslai:
i) how coherent and synchronous neurodynamics of brain waves
activations is in the non-sensory evoked states of consciousness like
contemplation, concentration, meditation, self-awareness, etc than
measured simultaneously in the groups of people,
ii) finding out whether and how deeper states of consciousness correlate
with the level of spectral coherence between frequencies and brain
regions,
iii) whether coherent mind state of group of people can influence
unaware and sensory isolated individuals,
iv) finding out whether highly concentrated and sensory isolated mind
state can make influence on the mind states of the unaware group of
people
Laikinės sinchronizacijos tyrimų metodika...
(įvertinama kaip žmonių grupė yra laike sinchronizuota)
1) Išsirenkama dažninė sritis, kurioje atliekama
sinchronizacijos paieška.
2) Įvertinama kanalo ir būsenos sinchronizacija tarp skirtingų
asmenų -> signalų koreliacijos koeficientas
]);Hz0.1Hz,44.0[,(Filter)( ,,,, channelstatepersonchannelstateperson CtF 
);,(_ ,,,,,,, channelstatejchannelstateichannelstateji FFcoefcorrcc 
58V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (11)
3) Laikinės sinchronizacijos įvertinimas:
a) Bendras sinchronizacijos įvertinimas
b) Laikinis kanalų įvertinimas
c) Bendras kanalų įvertinimas


channels
k ji
kstatejicc
personspersonschannels
Sin ,,,
)1(**
1


ji
channelstatejicc
personspersons
channeltSin ,,,
)1(*
1
),(
),()( channeltSinchannelSin 
59V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (12)
Koreliacija tarp kanalų...
60V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (13)
Dažninės koherencijos tyrimų metodika...
(Dažninė grupės sinchronizacija – įvertina dažnius, kuriuose
sinchronizuojasi smegenų veikla)
1) suskaičiuojamas sunormuotas spektras tam tikroje
bangų srityje (range)
2) įvertinamas spektrinis skirtumas
);,(Spectrum)( ,,,, rangeCwS channelstatepersonchannelstateperson 
)(
)(
1
)( ,,
,,
,, wS
wS
wNS channelstateperson
w
channelstateperson
channelstateperson


;))(()( ,,, persons
wNSwSD channelstatepersonchannelstate 
61V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (14)
3) Spektrinė koherencija įvertinama:
a) spektrinis atitikimas per visus kanalus
b) jei spektras skaičiuojamas trumpiems laiko
intervalams galime įvertinti laikinį kitimą
c) Jei spektras skaičiuojamas trumpiems laiko
intervalams galime įvertinti bendrą kanalo spektro
panašumą

channels
k
kstate wSD
channels
wSin )(
1
)( ,
 
w
channels
k
kstate twSD
wchannels
tSin ),(
*
1
)( ,
wtchannelstate twSDchannelSin ,, ),()( 
62V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (16)
Spektrinis panašumas
Kurio kanalo spektras
mažiausiai keičiasi?
Kaip keičiasi
kanalų spektrų
panašumas
laike?
63V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (17)
SMEGENŲ BANGŲ SANTYKINĖS ENERGIJOS
ĮVERTINIMAS SKIRTINGIEMS DAŽNIŲ DIAPAZONAMS
1 pav. Smegenų bangų santykinės energijos priklausomybė nuo būsenos numerio 1-38 Hz
dažnių diapazonui (4 žmonės).
64
Būsenos numeris:
1 – meditacija;
2 – meditacija ir signalų skaičiavimas;
3 – signalų skaičiavimas;
4 – mąstymas;
5 – mąstymas ir signalų skaičiavimas.
Smegenų bangų santykinė energija yra didžiausia meditacijos būsenoje (1 - 38 Hz dažnių
diapazonas). Reikėtų pažymėti, kad 3-čiasis ir 4-tasis žmonės yra nepatyrę medituotojai, ko
pasėkoje yra neatitikimų.
SMEGENŲ BANGŲ SANTYKINĖS ENERGIJOS
ĮVERTINIMAS SKIRTINGIEMS DAŽNIŲ DIAPAZONAMS
2 pav. Smegenų bangų santykinės energijos priklausomybės nuo būsenos numerio atitinkamai
delta, teta, alfa ir beta dažnių diapazonuose (4 žmonės).
65
Delta, teta ir beta bangų
dažnių srityse smegenų bangų
santykinė energija yra
didžiausia meditacijos
būsenoje. Kitoks dėsningumas
stebimas alfa bangų dažnių
srityje: smegenų bangų
santykinė energija yra
didžiausia signalų skaičiavimo
ir mąstymo būsenose.
SMEGENŲ BANGŲ SANTYKINĖS ENERGIJOS
PASISKIRSTYMAS SKIRTINGUOSE DAŽNIŲ DIAPAZONUOSE
3 pav. Smegenų bangų santykinės energijos pasiskirstymas tarp skirtingų dažnių diapazonų:
delta, teta, alfa ir beta (4 žmonės: 1,2 ir 3 būsenos).
66
Alfa bangos santykinai išauga delta bangų atžvilgiu mąstymo
ir signalų skaičiavimo būsenose. Taigi galime teigti, kad alfa
bangos labiausiai išryškėja vienareikšmėse ir labiausiai
apibrėžtose būsenose. Tuo tarpu labiausiai neapibrėžtoje ir
nevienareikšmėje meditacijos būsenoje alfa bangos santykinai
yra mažiausios delta bangų atžvilgiu.
SMEGENŲ BANGŲ SANTYKINĖS ENERGIJOS
PASISKIRSTYMAS SKIRTINGUOSE DAŽNIŲ DIAPAZONUOSE
4 pav. Smegenų bangų santykinės energijos pasiskirstymas tarp skirtingų dažnių diapazonų:
delta, teta, alfa ir beta (4 žmonės: 4 ir 5 būsenos).
67
Čia pateiksime mišrių būsenų analizę, t.y. meditacijos ir signalų skaičiavimo būsena, mąstymo ir signalų skaičiavimo
būsena. Šiose būsenose alfa bangos santykinai išauga delta bangų atžvilgiu lyginant su meditacijos būsena (labiausiai
neapibrėžta ir nevienareikšme), tačiau yra santykinai mažesnės negu atskirose mąstymo ir signalų skaičiavimo
būsenose (labiausiai apibrėžtose ir vienareikšmėse). Meditacijos ir signalų skaičiavimo būsena yra neapibrėžtos ir
apibrėžtos būsenų superpozicija, ko pasėkoje minėtos superpozicinės būsenos apibrėžtis išauga: vienu laiko momento
žmogus užsiima ne tik neapibrėžtu veiksmu (meditacija), bet ir apibrėžtu veiksmu (signalų skaičiavimu). Todėl
meditacijos ir signalų skaičiavimo būsenoje alfa bangos santykinai išauga delta bangų atžvilgiu lyginant su
meditacijos būsena. Mąstymo ir signalų skaičiavimo būsena yra dviejų apibrėžtų būsenų superpozicija, ko pasėkoje
minėtos superpozicinės būsenos apibrėžtis sumažėja: vienu laiko momento žmogus užsiima dvejais apibrėžtais
veiksmais (meditacija ir signalų skaičiavimu), t.y. neaišku, kas konkrečiu laiko momentu yra veikiama – ar mąstoma,
ar skaičiuojami signalai. Todėl mąstymo ir signalų skaičiavimo būsenoje alfa bangos santykinai sumažėja delta bangų
atžvilgiu lyginant su atskiromis mąstymo ir signalų skaičiavimo būsenomis.
4 pav. Smegenų bangų santykinės energijos pasiskirstymas tarp skirtingų dažnių diapazonų:
delta, teta, alfa ir beta (4 žmonių grupė: 1’ būsena).
Būsenos numeris:
1’ – 4 žmonių grupės komandinis darbas.
Čia pateikti 4 žmonių grupės
tyrimų rezultatai. Šiuose
tyrimuose buvo naudojama kita
mažesnio matavimų tikslumo
EEG įranga (256 Hz), ko
pasėkoje stebimi kitokio
pobūdžio santykinės energijos
pasiskirstymai.
SMEGENŲ BANGŲ SANTYKINĖS ENERGIJOS
PASISKIRSTYMAS SKIRTINGUOSE DAŽNIŲ DIAPAZONUOSE
68
69
VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODELIAVIMAS
BEI IMITAVIMAS
70
3.1 Simulation of individual EEG signal dynamics using
refined coupled oscillator energy exchange model
(COEEM)
Main goals:
1. This research addresses an attempt to narrow the gap between field
theoretic and experimental research of single brain neurodynamics.
2. It also gives a framework for applying similar principles of field-
based coordination for the coherent social behavioral dynamics.
VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (1)
 Despite all efforts, most difficult problems remain
– the explanation of the dynamic relationships between different
brain regions (Ho et al. 2005),
- explanation of the partial coherence of EEG signals (Pessa and
Vitiello 2004), (Schelter et al. 2006).
 In fact, proposed coupled oscillator energy exchange model
(COEEM) addresses both issues without modeling of a complex
brain network from the point of detailed mapping of neural
networks.
 In the COEEM model, each neuron (or brain region) is modeled as
an oscillator, which has a phase and a complex amplitude. Thus,
modeling the energy exchange between groups of neurons is
replaced by the model of the energy exchange between groups of
oscillators (Jacobs et al. 2007).
71VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (2)
 In the COEEM, we assume that different areas of the brain connect
via the general electromagnetic field, following coupled oscillator
energy exchange model, which is designed to model the temporal
evolution of EEG data.
 This model is similar to the Kuramoto model but essentially differs
in that the Kuramoto model oscillator amplitude is constant, while in
the COEEM model it is dependent on the phase of the oscillator.
 In this way, we expand the work of other researchers like Pessa and
Vitiello 2004; Onton and Makeig 2006; Friston and Price 2001;
Rubinov and Olaf Sporns 2010; Quiroga et al. 2001; Cerda and
Girau 2013; Ma et al. 2013; Matsuoka 2011.
 The reasoning behind the COEEM model is based on a simulation
of synchronization phenomena observed in activations of the brain.
 For this purpose, a coupled oscillator phase-locking mechanism
(PLM) has been proposed.
72VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (3)
 We use the sinus coupling function of oscillators. The COEEM
model equations are as follows:
where is the complex amplitude of the i-th oscillator, – the
phase of the i-th oscillator, – the angular frequency of the i-th
oscillator, and t – the temporal coordinate.
 Therefore, here we have 2N linear equations for the phases and
complex amplitudes of the oscillators. The system of 2N linear
equations describes the temporal evolutions of the phases and the
complex amplitudes of the oscillators.
N
i
i j i j
j 1,j i
θ
w w sin(θ θ )
t
,
 

  


N
i
i j i j
j 1,j i
w w sin(θ θ )
t
,i j
A
A A
 

  


iA i
i
73VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (4)
The systems of the internal and external oscillators
Fig. 1 The time-evolution of the simulated EEG data is modeled as the
total energy fluctuations of an internal oscillator (or group of
oscillators).
74VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (5)
 The phase difference between two oscillators describes the energy
exchange mechanism between them: the energy exchange process
takes place between oscillators where the phase difference is not
equal to zero (if the phase difference is zero, then energy exchange
is absent).
 In short, by using the COEEM model, we seek to characterize the
dynamic mechanism of the relationships between different brain
regions (Ho et al. 2005) and explain the partial coherence of EEG
signals (Pessa and Vitiello 2004).
 In this way, we can get the temporal evolution of the energy of
each oscillator and evaluate the energy redistribution between
oscillator groups after a certain time.
U W w 
U W w
N N N 
U W w
E E E 
75VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (6)
Fig. 2 The iterative scheme: E is the energy of the EEG signal, RK4 –
the fourth-order Runge-Kuta algorithms, A and  denote complex
amplitude and phase respectively.
76VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (7)
Fig. 3 The COEEM curve calibrated to the experimental EEG curve:
the number of iterations is equal to 3 in case (a), the number of
iterations is equal to 6 in case (b), and the number of iterations is equal
to 16 in case (c).
77VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (7)
Fig. 4 Calibration and prognostication of the COEEM curve: the
number of the calibrated external oscillators is equal to 5 in case (a),
the number of the calibrated external oscillator is equal to 15 in case
(b), and the number of the calibrated external oscillator is equal to 0 in
case (c).
78VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (8)
Table 1. Values of correlation coefficient and mean squared error (35
and 92 points for prognostication).
 It should be noted, that
- phase differencies of all the external oscillators’ does not change
with time, (ii)
- all external oscillators’ are coupled and their phases are locked; in
this way, we apply a coupled oscillator phase-locking mechanism
(PLM).
Fig. 4. (a) (b) (c)
35 points prognoses
Mean squared error
(MSE) 0,43E-06 2,36E-06 1,52E-06
Correlation coefficient 0,80 0,12 -0,30
92 points prognoses
Mean squared error
(MSE)
0,70E-06 2,39E-06 1,72E-06
Correlation coefficient 0,76 0,19 -0,17
79VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (9)
80
 Concluding remarks:
- In fact, our findings revealed that each external uncalibrated
oscillator can radically change the COEEM generated signal.
Therefore, the whole system of oscillators has to be well calibrated.
- Hence follows the assumption that each oscillator potentially
contains information about all the rest of the system.
- It is shown that the COEEM model, which is based on the
PLM, is uniquely suitable for relatively accurate prognoses of
human brain EEG signal dynamics for the chosen EEG channels.
- The proposed model has revealed phase-locking and energy
exchange features uniquely characteristic of human brain EEG
signal dynamics.
VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (10)
81
Excitation propagation in the homogenous ANN media
Main goals:
1. Construction of artificial neural networks (ANN) in order to
simulate and analyze spatio-temporal patterns of information
transmission in the social media.
2. Exploration of local and global conditions for emergence of
deterministic or purely chaotic information transmission patterns.
VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (11)
82
Fig. 13 Emergence of local chaos and global order (each dot represents a perceptron).
Š. Raudys. Information Transmission Concept
Based Model of Wave Propagation in Discrete
Excitable Media. Nonlinear Analysis: Modelling
and Control, 2004, Vol. 9, No. 3, 271–289.
VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (12)
83
Pav. Planuojamos taikymų sritys ir modeliavimo platformos
VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (13)
84
Pav. Kuriamos DAS blokinė schema
VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (14)
85
Pav. Viena iš taikymo sričių - ekonominių svyravimų modelis
VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (15)
86
Pav. Agento principinė schema
VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (16)
87
OSIMAS modelių testavimo virtuali platforma (V-lab):
http://vlab.vva.lt/ (Login: Guest, passw.: guest)
VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (16)
Nuorodos (1)
 Plikynas, D. (2010). A virtual field-based conceptual framework for the simulation of complex social
systems. Journal of Systems Science and Complexity, 23(2), 232-248. http://www.vva.lt/vcf.pdf
 Plikynas, D. (2012) The Conceptual Premises for the Construction of an Oscillation-Based Social
Simulation Paradigm. In the proceedings of the international conference ICSSH 2012, Chennai, 2012.
 Acebrn, Juan A., Bonilla L. L., Vicente P., Conrad J., Ritort F., Spigler R. (2005). The Kuramoto model: a
simple paradigm for synchronization phenomena. Reviews of Modern Physics, 77, 137185
 Bunge S.A., Kahn I. (2009). Cognition: An Overview of Neuroimaging Techniques.Encyclopedia of
Neuroscience, 1063-1067
 Fries, P. (2009). Neuronal Gamma-Band Synchronization as a Fundamental Process in Cortical
Computation.The Annual Review of Neuroscience, 32, 209-224.
 Frohlich, H. (1968). Long-range coherence and energy storage in biological systems.International
Journal of Quantum Chemistry, 2(5), 641-649.
 Lachaux J. P., Rodriguez E., Martinerie J., Varela F. J. (1999). Measuring phase synchrony in brain
signals.Human brain mapping, 8(4), 194-208.
 Libet, B. (1994). A testable field theory of mind-brain interaction.Journal of Consciousness Studies, 1(1),
119-226.
88
Nuorodos (2)
 Lindenberger U., Li S. C., Gruber W., Muller V. (2009). Brains swinging in concert: cortical phase
synchronization while playing guitar.BMC Neuroscience, 10(22), 1471-2202.
 McFadden, J. (2002). Synchronous Firing and Its Influence on the Brain’s Electromagnetic Field.Journal
of Consciousness Studies, 9 (4), 23-50.
 Minfen Shen, Ting, K. H., Chan, F. H. Y.(2003). Analysis of time-varying synchronization of multi-
channel EEG signals using wavelet coherence.Neural Networks and Signal Processing, 1, 216-219.
 Orme-Johnson D.W., Haynes C.T. (1981). EEG phase coherence, pure consciousness, creativity, and TM-
Sidhi experiences.International Journal of Neuroscience, 13, 211-217.
 Travis F. T., Orme-Johnson D. W. (1989). Field model of consciousness: EEG coherence changes as
indicators of field effects.International Journal of Neuroscience, 49, 203-211.
 Mamei, M., Zambonelli, F. (2006). Field-Based Coordination for Pervasive Multiagent Systems.Berlin:
Springer-Verlag.
 Stevens R., Galloway T., Wang P., Berka C., Tan V., Wohlgemuth T., Lamb J., Buckles R.(2012). Modeling
the neurodynamic complexity of submarine navigation teams.Computational and mathematical
organization theory, DOI 10.1007/s10588-012-9135-9
89
Dėkoju už dėmesį
Darius Plikynas, prof.
KSU mokslo plėtros centras
Email: darius.plikynas@vva.lt
Pranešimo medžiaga: http://www.vva.lt/mc/pranesimas%20%20VGTU.pdf

More Related Content

Viewers also liked

minha amiga, minha namorada, minha esposa, minha Vida
minha amiga, minha namorada, minha esposa, minha Vidaminha amiga, minha namorada, minha esposa, minha Vida
minha amiga, minha namorada, minha esposa, minha VidaBárbara Adriana
 
Petição inicial ação alimentos valéria nunes coelho
Petição inicial ação alimentos valéria nunes coelhoPetição inicial ação alimentos valéria nunes coelho
Petição inicial ação alimentos valéria nunes coelhoBruno Rodrigues De Oliveira
 
Rti workshop.ju.1 oct 2013
Rti workshop.ju.1 oct 2013Rti workshop.ju.1 oct 2013
Rti workshop.ju.1 oct 2013Leo Rahman
 
Coligação de Dilma vence nova batalha no TSE contra coligação tucana
Coligação de Dilma vence nova batalha no TSE contra coligação tucanaColigação de Dilma vence nova batalha no TSE contra coligação tucana
Coligação de Dilma vence nova batalha no TSE contra coligação tucanasaladeimprensadilma13
 
一人でやるかみんなでやるか
一人でやるかみんなでやるか一人でやるかみんなでやるか
一人でやるかみんなでやるかnishio
 
Московский государственный университет
Московский государственный университетМосковский государственный университет
Московский государственный университетMaa Enkh
 
Plano de aula power poit dulcimar pires e joelma pinhal
Plano de aula power poit  dulcimar pires  e joelma pinhalPlano de aula power poit  dulcimar pires  e joelma pinhal
Plano de aula power poit dulcimar pires e joelma pinhalpedagogiaempauta2014
 
Eurodetective oü business plan
Eurodetective oü   business planEurodetective oü   business plan
Eurodetective oü business planAlex Kserks
 
Cape computer science may june 1 unit 1 p1
Cape computer science may june 1 unit 1 p1Cape computer science may june 1 unit 1 p1
Cape computer science may june 1 unit 1 p1Official Jonte
 
Hasil dan pembahasan
Hasil dan pembahasanHasil dan pembahasan
Hasil dan pembahasanHapsari Titi
 
40 hadithe të zgjedhura
40 hadithe të zgjedhura40 hadithe të zgjedhura
40 hadithe të zgjedhuraFSstudio
 
Trabalho Produtos e Spots - agência experimental elixir
Trabalho Produtos e Spots - agência experimental elixirTrabalho Produtos e Spots - agência experimental elixir
Trabalho Produtos e Spots - agência experimental elixirThamy Ventura
 

Viewers also liked (16)

Skydrive
SkydriveSkydrive
Skydrive
 
minha amiga, minha namorada, minha esposa, minha Vida
minha amiga, minha namorada, minha esposa, minha Vidaminha amiga, minha namorada, minha esposa, minha Vida
minha amiga, minha namorada, minha esposa, minha Vida
 
Petição inicial ação alimentos valéria nunes coelho
Petição inicial ação alimentos valéria nunes coelhoPetição inicial ação alimentos valéria nunes coelho
Petição inicial ação alimentos valéria nunes coelho
 
Rti workshop.ju.1 oct 2013
Rti workshop.ju.1 oct 2013Rti workshop.ju.1 oct 2013
Rti workshop.ju.1 oct 2013
 
Coligação de Dilma vence nova batalha no TSE contra coligação tucana
Coligação de Dilma vence nova batalha no TSE contra coligação tucanaColigação de Dilma vence nova batalha no TSE contra coligação tucana
Coligação de Dilma vence nova batalha no TSE contra coligação tucana
 
UKS VICTORIA
UKS  VICTORIAUKS  VICTORIA
UKS VICTORIA
 
一人でやるかみんなでやるか
一人でやるかみんなでやるか一人でやるかみんなでやるか
一人でやるかみんなでやるか
 
Московский государственный университет
Московский государственный университетМосковский государственный университет
Московский государственный университет
 
Ac 2 ll
Ac 2 llAc 2 ll
Ac 2 ll
 
Plano de aula power poit dulcimar pires e joelma pinhal
Plano de aula power poit  dulcimar pires  e joelma pinhalPlano de aula power poit  dulcimar pires  e joelma pinhal
Plano de aula power poit dulcimar pires e joelma pinhal
 
Eurodetective oü business plan
Eurodetective oü   business planEurodetective oü   business plan
Eurodetective oü business plan
 
Cape computer science may june 1 unit 1 p1
Cape computer science may june 1 unit 1 p1Cape computer science may june 1 unit 1 p1
Cape computer science may june 1 unit 1 p1
 
Sungai2
Sungai2Sungai2
Sungai2
 
Hasil dan pembahasan
Hasil dan pembahasanHasil dan pembahasan
Hasil dan pembahasan
 
40 hadithe të zgjedhura
40 hadithe të zgjedhura40 hadithe të zgjedhura
40 hadithe të zgjedhura
 
Trabalho Produtos e Spots - agência experimental elixir
Trabalho Produtos e Spots - agência experimental elixirTrabalho Produtos e Spots - agência experimental elixir
Trabalho Produtos e Spots - agência experimental elixir
 

Similar to Plikynas, Darius „Individuali ir kolektyvinė sąmonė agentinių ir daugiaagenčių sistemų projektavime“ KSU

Penki požiūriai informacinę visuomenę
Penki požiūriai informacinę visuomenęPenki požiūriai informacinę visuomenę
Penki požiūriai informacinę visuomenęaivaras17
 
Penki požiūriai informacinę visuomenę
Penki požiūriai informacinę visuomenęPenki požiūriai informacinę visuomenę
Penki požiūriai informacinę visuomenęaivaras17
 
Komunikacijos Samprata, Turinys
Komunikacijos Samprata, TurinysKomunikacijos Samprata, Turinys
Komunikacijos Samprata, TurinysErnesta
 
Daniel Goleman knygos „Visuomeninis intelektas“ pristatymas
Daniel Goleman knygos „Visuomeninis intelektas“ pristatymasDaniel Goleman knygos „Visuomeninis intelektas“ pristatymas
Daniel Goleman knygos „Visuomeninis intelektas“ pristatymasLyderių laikas
 
Sviesuva vaizdine medziaga svietiejams 1 dalis 2013
Sviesuva vaizdine medziaga svietiejams 1 dalis 2013Sviesuva vaizdine medziaga svietiejams 1 dalis 2013
Sviesuva vaizdine medziaga svietiejams 1 dalis 2013valentina valentina
 
Sviesuva vaizdine medziaga svietiejams 1 dalis 2013
Sviesuva vaizdine medziaga svietiejams 1 dalis 2013Sviesuva vaizdine medziaga svietiejams 1 dalis 2013
Sviesuva vaizdine medziaga svietiejams 1 dalis 2013valentina valentina
 
Mihaly Csikszentmihalyi knygos „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ pr...
Mihaly Csikszentmihalyi knygos „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ pr...Mihaly Csikszentmihalyi knygos „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ pr...
Mihaly Csikszentmihalyi knygos „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ pr...Lyderių laikas
 
Visuomenės mokslas ir biohacking'as (NMA žiemos sesija 2016, Palanga)
Visuomenės mokslas ir biohacking'as (NMA žiemos sesija 2016, Palanga)Visuomenės mokslas ir biohacking'as (NMA žiemos sesija 2016, Palanga)
Visuomenės mokslas ir biohacking'as (NMA žiemos sesija 2016, Palanga)Egle Marija Ramanauskaite
 
Informacinė visuomenisė ir informacinės
Informacinė  visuomenisė ir informacinėsInformacinė  visuomenisė ir informacinės
Informacinė visuomenisė ir informacinėsSilvijana
 
Understanding the message
Understanding the messageUnderstanding the message
Understanding the messageKestutis Gecas
 

Similar to Plikynas, Darius „Individuali ir kolektyvinė sąmonė agentinių ir daugiaagenčių sistemų projektavime“ KSU (12)

Penki požiūriai informacinę visuomenę
Penki požiūriai informacinę visuomenęPenki požiūriai informacinę visuomenę
Penki požiūriai informacinę visuomenę
 
Penki požiūriai informacinę visuomenę
Penki požiūriai informacinę visuomenęPenki požiūriai informacinę visuomenę
Penki požiūriai informacinę visuomenę
 
Komunikacijos Samprata, Turinys
Komunikacijos Samprata, TurinysKomunikacijos Samprata, Turinys
Komunikacijos Samprata, Turinys
 
Daniel Goleman knygos „Visuomeninis intelektas“ pristatymas
Daniel Goleman knygos „Visuomeninis intelektas“ pristatymasDaniel Goleman knygos „Visuomeninis intelektas“ pristatymas
Daniel Goleman knygos „Visuomeninis intelektas“ pristatymas
 
Sviesuva vaizdine medziaga svietiejams 1 dalis 2013
Sviesuva vaizdine medziaga svietiejams 1 dalis 2013Sviesuva vaizdine medziaga svietiejams 1 dalis 2013
Sviesuva vaizdine medziaga svietiejams 1 dalis 2013
 
Sviesuva vaizdine medziaga svietiejams 1 dalis 2013
Sviesuva vaizdine medziaga svietiejams 1 dalis 2013Sviesuva vaizdine medziaga svietiejams 1 dalis 2013
Sviesuva vaizdine medziaga svietiejams 1 dalis 2013
 
Mihaly Csikszentmihalyi knygos „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ pr...
Mihaly Csikszentmihalyi knygos „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ pr...Mihaly Csikszentmihalyi knygos „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ pr...
Mihaly Csikszentmihalyi knygos „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ pr...
 
Visuomenės mokslas ir biohacking'as (NMA žiemos sesija 2016, Palanga)
Visuomenės mokslas ir biohacking'as (NMA žiemos sesija 2016, Palanga)Visuomenės mokslas ir biohacking'as (NMA žiemos sesija 2016, Palanga)
Visuomenės mokslas ir biohacking'as (NMA žiemos sesija 2016, Palanga)
 
Informacinė visuomenisė ir informacinės
Informacinė  visuomenisė ir informacinėsInformacinė  visuomenisė ir informacinės
Informacinė visuomenisė ir informacinės
 
Understanding the message
Understanding the messageUnderstanding the message
Understanding the message
 
6 r alisauskas
6 r alisauskas6 r alisauskas
6 r alisauskas
 
5 dalis kas yra gebėjimas bendrauti
5 dalis kas yra gebėjimas bendrauti5 dalis kas yra gebėjimas bendrauti
5 dalis kas yra gebėjimas bendrauti
 

More from Lietuvos kompiuterininkų sąjunga

Eimutis KARČIAUSKAS. Informatikos mokymo pasiekimų vertinimų analizė
Eimutis KARČIAUSKAS. Informatikos mokymo pasiekimų vertinimų analizėEimutis KARČIAUSKAS. Informatikos mokymo pasiekimų vertinimų analizė
Eimutis KARČIAUSKAS. Informatikos mokymo pasiekimų vertinimų analizėLietuvos kompiuterininkų sąjunga
 
B. Čiapas. Prekių atpažinimo tyrimas naudojant giliuosius neuroninius tinklus...
B. Čiapas. Prekių atpažinimo tyrimas naudojant giliuosius neuroninius tinklus...B. Čiapas. Prekių atpažinimo tyrimas naudojant giliuosius neuroninius tinklus...
B. Čiapas. Prekių atpažinimo tyrimas naudojant giliuosius neuroninius tinklus...Lietuvos kompiuterininkų sąjunga
 
D. Dluznevskij. YOLOv5 efektyvumo tyrimas „iPhone“ palaikomose sistemose
D. Dluznevskij.  YOLOv5 efektyvumo tyrimas „iPhone“ palaikomose sistemoseD. Dluznevskij.  YOLOv5 efektyvumo tyrimas „iPhone“ palaikomose sistemose
D. Dluznevskij. YOLOv5 efektyvumo tyrimas „iPhone“ palaikomose sistemoseLietuvos kompiuterininkų sąjunga
 
I. Jakšaitytė. Nuotoliniai kursai informatikos mokytojų kvalifikacijai kelti:...
I. Jakšaitytė. Nuotoliniai kursai informatikos mokytojų kvalifikacijai kelti:...I. Jakšaitytė. Nuotoliniai kursai informatikos mokytojų kvalifikacijai kelti:...
I. Jakšaitytė. Nuotoliniai kursai informatikos mokytojų kvalifikacijai kelti:...Lietuvos kompiuterininkų sąjunga
 
E..Zikariene. Priziurima aplinkos duomenu klasifikacija, pagrista erdviniais ...
E..Zikariene. Priziurima aplinkos duomenu klasifikacija, pagrista erdviniais ...E..Zikariene. Priziurima aplinkos duomenu klasifikacija, pagrista erdviniais ...
E..Zikariene. Priziurima aplinkos duomenu klasifikacija, pagrista erdviniais ...Lietuvos kompiuterininkų sąjunga
 
V. Marcinkevičius. ARIS dirbtinio intelekto kurso mokymosi medžiaga, www.aris...
V. Marcinkevičius. ARIS dirbtinio intelekto kurso mokymosi medžiaga, www.aris...V. Marcinkevičius. ARIS dirbtinio intelekto kurso mokymosi medžiaga, www.aris...
V. Marcinkevičius. ARIS dirbtinio intelekto kurso mokymosi medžiaga, www.aris...Lietuvos kompiuterininkų sąjunga
 
Jolanta Navickaitė. Skaitmeninė kompetencija ir informatikos naujovės bendraj...
Jolanta Navickaitė. Skaitmeninė kompetencija ir informatikos naujovės bendraj...Jolanta Navickaitė. Skaitmeninė kompetencija ir informatikos naujovės bendraj...
Jolanta Navickaitė. Skaitmeninė kompetencija ir informatikos naujovės bendraj...Lietuvos kompiuterininkų sąjunga
 
Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...
Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...
Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...Lietuvos kompiuterininkų sąjunga
 
Monika Danilovaitė. Informatikos metodų taikymas balso klosčių būklei įvertin...
Monika Danilovaitė. Informatikos metodų taikymas balso klosčių būklei įvertin...Monika Danilovaitė. Informatikos metodų taikymas balso klosčių būklei įvertin...
Monika Danilovaitė. Informatikos metodų taikymas balso klosčių būklei įvertin...Lietuvos kompiuterininkų sąjunga
 
Gražina Korvel. Lombardo šnekos ir jos akustinių ypatybių analizė
Gražina Korvel. Lombardo šnekos ir jos akustinių ypatybių analizėGražina Korvel. Lombardo šnekos ir jos akustinių ypatybių analizė
Gražina Korvel. Lombardo šnekos ir jos akustinių ypatybių analizėLietuvos kompiuterininkų sąjunga
 
Gediminas Navickas. Ar mes visi vienodai suvokiame sintetinę kalbą?
Gediminas Navickas. Ar mes visi vienodai suvokiame sintetinę kalbą?Gediminas Navickas. Ar mes visi vienodai suvokiame sintetinę kalbą?
Gediminas Navickas. Ar mes visi vienodai suvokiame sintetinę kalbą?Lietuvos kompiuterininkų sąjunga
 
Tomas Kasperavičius. Robotikos realizacija edukacinėje erdvėje
Tomas Kasperavičius. Robotikos realizacija edukacinėje erdvėjeTomas Kasperavičius. Robotikos realizacija edukacinėje erdvėje
Tomas Kasperavičius. Robotikos realizacija edukacinėje erdvėjeLietuvos kompiuterininkų sąjunga
 
Paulius Šakalys. Robotika: sąvoka, rūšys, pritaikymas edukacinėje erdvėje
Paulius Šakalys. Robotika: sąvoka, rūšys, pritaikymas edukacinėje erdvėjePaulius Šakalys. Robotika: sąvoka, rūšys, pritaikymas edukacinėje erdvėje
Paulius Šakalys. Robotika: sąvoka, rūšys, pritaikymas edukacinėje erdvėjeLietuvos kompiuterininkų sąjunga
 

More from Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (20)

LIKS ataskaita 2021-2023
LIKS ataskaita 2021-2023LIKS ataskaita 2021-2023
LIKS ataskaita 2021-2023
 
Eimutis KARČIAUSKAS. Informatikos mokymo pasiekimų vertinimų analizė
Eimutis KARČIAUSKAS. Informatikos mokymo pasiekimų vertinimų analizėEimutis KARČIAUSKAS. Informatikos mokymo pasiekimų vertinimų analizė
Eimutis KARČIAUSKAS. Informatikos mokymo pasiekimų vertinimų analizė
 
B. Čiapas. Prekių atpažinimo tyrimas naudojant giliuosius neuroninius tinklus...
B. Čiapas. Prekių atpažinimo tyrimas naudojant giliuosius neuroninius tinklus...B. Čiapas. Prekių atpažinimo tyrimas naudojant giliuosius neuroninius tinklus...
B. Čiapas. Prekių atpažinimo tyrimas naudojant giliuosius neuroninius tinklus...
 
D. Dluznevskij. YOLOv5 efektyvumo tyrimas „iPhone“ palaikomose sistemose
D. Dluznevskij.  YOLOv5 efektyvumo tyrimas „iPhone“ palaikomose sistemoseD. Dluznevskij.  YOLOv5 efektyvumo tyrimas „iPhone“ palaikomose sistemose
D. Dluznevskij. YOLOv5 efektyvumo tyrimas „iPhone“ palaikomose sistemose
 
I. Jakšaitytė. Nuotoliniai kursai informatikos mokytojų kvalifikacijai kelti:...
I. Jakšaitytė. Nuotoliniai kursai informatikos mokytojų kvalifikacijai kelti:...I. Jakšaitytė. Nuotoliniai kursai informatikos mokytojų kvalifikacijai kelti:...
I. Jakšaitytė. Nuotoliniai kursai informatikos mokytojų kvalifikacijai kelti:...
 
G. Mezetis. Skaimenines valstybes link
G. Mezetis. Skaimenines valstybes link G. Mezetis. Skaimenines valstybes link
G. Mezetis. Skaimenines valstybes link
 
E..Zikariene. Priziurima aplinkos duomenu klasifikacija, pagrista erdviniais ...
E..Zikariene. Priziurima aplinkos duomenu klasifikacija, pagrista erdviniais ...E..Zikariene. Priziurima aplinkos duomenu klasifikacija, pagrista erdviniais ...
E..Zikariene. Priziurima aplinkos duomenu klasifikacija, pagrista erdviniais ...
 
V. Jakuška. Ką reikėtu žinoti apie .lt domeną?
V. Jakuška. Ką reikėtu žinoti apie .lt domeną?V. Jakuška. Ką reikėtu žinoti apie .lt domeną?
V. Jakuška. Ką reikėtu žinoti apie .lt domeną?
 
V. Marcinkevičius. ARIS dirbtinio intelekto kurso mokymosi medžiaga, www.aris...
V. Marcinkevičius. ARIS dirbtinio intelekto kurso mokymosi medžiaga, www.aris...V. Marcinkevičius. ARIS dirbtinio intelekto kurso mokymosi medžiaga, www.aris...
V. Marcinkevičius. ARIS dirbtinio intelekto kurso mokymosi medžiaga, www.aris...
 
Jolanta Navickaitė. Skaitmeninė kompetencija ir informatikos naujovės bendraj...
Jolanta Navickaitė. Skaitmeninė kompetencija ir informatikos naujovės bendraj...Jolanta Navickaitė. Skaitmeninė kompetencija ir informatikos naujovės bendraj...
Jolanta Navickaitė. Skaitmeninė kompetencija ir informatikos naujovės bendraj...
 
Raimundas Matylevičius. Asmens duomenų valdymas
Raimundas Matylevičius. Asmens duomenų valdymasRaimundas Matylevičius. Asmens duomenų valdymas
Raimundas Matylevičius. Asmens duomenų valdymas
 
Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...
Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...
Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...
 
Monika Danilovaitė. Informatikos metodų taikymas balso klosčių būklei įvertin...
Monika Danilovaitė. Informatikos metodų taikymas balso klosčių būklei įvertin...Monika Danilovaitė. Informatikos metodų taikymas balso klosčių būklei įvertin...
Monika Danilovaitė. Informatikos metodų taikymas balso klosčių būklei įvertin...
 
Rima Šiaulienė. IT VBE 2021 teksto maketavimo užduotis
Rima Šiaulienė. IT VBE 2021 teksto maketavimo užduotisRima Šiaulienė. IT VBE 2021 teksto maketavimo užduotis
Rima Šiaulienė. IT VBE 2021 teksto maketavimo užduotis
 
Gražina Korvel. Lombardo šnekos ir jos akustinių ypatybių analizė
Gražina Korvel. Lombardo šnekos ir jos akustinių ypatybių analizėGražina Korvel. Lombardo šnekos ir jos akustinių ypatybių analizė
Gražina Korvel. Lombardo šnekos ir jos akustinių ypatybių analizė
 
Gediminas Navickas. Ar mes visi vienodai suvokiame sintetinę kalbą?
Gediminas Navickas. Ar mes visi vienodai suvokiame sintetinę kalbą?Gediminas Navickas. Ar mes visi vienodai suvokiame sintetinę kalbą?
Gediminas Navickas. Ar mes visi vienodai suvokiame sintetinę kalbą?
 
Eugenijus Valavičius. Hiperteksto kelias
Eugenijus Valavičius. Hiperteksto keliasEugenijus Valavičius. Hiperteksto kelias
Eugenijus Valavičius. Hiperteksto kelias
 
Tomas Kasperavičius. Robotikos realizacija edukacinėje erdvėje
Tomas Kasperavičius. Robotikos realizacija edukacinėje erdvėjeTomas Kasperavičius. Robotikos realizacija edukacinėje erdvėje
Tomas Kasperavičius. Robotikos realizacija edukacinėje erdvėje
 
Paulius Šakalys. Robotika: sąvoka, rūšys, pritaikymas edukacinėje erdvėje
Paulius Šakalys. Robotika: sąvoka, rūšys, pritaikymas edukacinėje erdvėjePaulius Šakalys. Robotika: sąvoka, rūšys, pritaikymas edukacinėje erdvėje
Paulius Šakalys. Robotika: sąvoka, rūšys, pritaikymas edukacinėje erdvėje
 
Olga Kurasova. Dirbtinis intelektas ir neuroniniai tinklai
Olga Kurasova. Dirbtinis intelektas ir neuroniniai tinklaiOlga Kurasova. Dirbtinis intelektas ir neuroniniai tinklai
Olga Kurasova. Dirbtinis intelektas ir neuroniniai tinklai
 

Plikynas, Darius „Individuali ir kolektyvinė sąmonė agentinių ir daugiaagenčių sistemų projektavime“ KSU

  • 1. 1 Individuali ir kolektyvinė sąmonė agentinių ir daugiaagenčių sistemų projektavime Darius Plikynas, prof. KSU mokslo plėtros centras Email: darius.plikynas@vva.lt Pranešimo medžiaga: http://www.vva.lt/mc/pranesimas%20%20VGTU.pdf Seminaras Kompiuterininkų dienos – 2013 Šiaulių universitetas, 2013 09 19
  • 2. 2 Vykdoma pagal socialinių mokslų krypties visuotinės dotacijos projektą* “Virpesinės socialinių sistemų elgesio paradigmos kūrimas” Nr. VP1-3.1-SMM-07-K-01-137, žr. http://osimas.vva.lt * Sutrumpintas pavadinimas - OSIMAS (nuo angl. trumpinio “Oscillations Based Multi- Agent System Development”)
  • 3. TURINYS I. ĮVADAS 1.1 Tradicinės daugiaagentės sistemos 1.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė I. OSIMAS: BANGINĖ PARADIGMA II. OSIMAS: PROJEKTINĖS GAIRĖS III. GRETIMŲ TYRIMŲ KONTEKSTAS IV. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI V. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODELIAVIMAS BEI IMITAVIMAS 3
  • 4. Pav. Bendroji dirbtinės savitvarkės sistemos schema 4I. ĮVADAS: 1.1 Tradicinės daugiaagentės sistemos (1) Agentai ir daugiaagentės sistemos: tradiciniu supratimu (1)
  • 5. 5 Pav. Apibendrinta metaprotavimo principo veikimo schema I. ĮVADAS: 1.1 Tradicinės daugiaagentės sistemos (2) Agentai ir daugiaagentės sistemos: tradiciniu supratimu (2)
  • 6. 27 Pav. Tradicinės DAS blokinė schema 6I. ĮVADAS : 1.1 Tradicinės daugiaagentės sistemos (3) Agentai ir daugiaagentės sistemos: tradiciniu supratimu (3)
  • 7. 7 Pav. 2b Bendroji hibridinė DAS, kai naudojami intelektiniai agentai Agentai ir daugiaagentės sistemos: tradiciniu supratimu (4) I. ĮVADAS : 1.1 Tradicinės daugiaagentės sistemos (4)
  • 8. 8  Dabartiniu metu DAS vyrauja poriniai komunikacijos protokolai - sąveika tarp siuntėjo ir gavėjo apribota laike ir erdvėje, - du agentai keičiasi ontologiškai klasifikuota semantine informacija, naudodami bendrą komunikacijos protokolą arba tarpinį agentą, - tokia porinė komunikacija neefektyvi sprendžiant daug uždavinių vienu metu, organizuojant paralelinį duomenų apdorojimą, valdant duomenų srautus, sprendžiant konfliktines situacijas ir pan. I. ĮVADAS : 1.1 Tradicinės daugiaagentės sistemos (5)
  • 9. 9  Tendencijos rodo, kad ateityje DAS (daugiaagenčių sistemų) komunikacija ir koordinacija bus realizuojama naudojant banginius principus - nesuporinta sąveika, - netiesioginis ryšys, - kontekstiniai duomenų mainai, - plačiajuostis komunikacijos diapazonas  Šiuolaikinės informacijos ir komunikacijos technologijos įgalina tokių koordinacinių mechanizmų diegimą Paralelė: šiuolaikinių aukšto dažnio, šviesos greičiu veikiančių ICT tinklų savybės turi akivaizdžių panašumų su daugialąstelinių organizmų laukais valdoma homeostazės ir metabolizmo procesų koordinacija ... I. ĮVADAS: 1.1 Tradicinės daugiaagentės sistemos (6)
  • 10.  Šiuolaikinėse informacinėse visuomenėse… 1) informacinis agentas gali vos ne momentaliai gauti ir išsiųsti informaciją per daugybę kanalų (broadcasting), 2) informacijos srautus agentas valdo pagal savo poreikius prisiderindamas prie atitinkamų informacinių kanalų, 3) socialiniuose tinkluose (tinklinėje ekonomikoje) agentai tampa informacijos perdirbėjais, saugotojais ir skleidėjais, t.y. socialinio tinklo informaciniais mazgais...  ICT valdymas: laukais paremtos koordinacinės technologijos... Field-based coordination, Amorphous computing, Multilayered Multi Agent Situated System (MMASS), Gradient Routing (GRAD), Directed Diffusion, “Co-Fields” at TOTA Programming Model, CONRO, etc 10I. ĮVADAS : 1.1 Tradicinės daugiaagentės sistemos (7)
  • 11. Kvantiniame laukų ir virpesių pasaulyje mes nesame atskirti nuo daugialypės banginės visumos, o sudarome atitinkamuose savitvarkos lygmenyse neatsiejamą fizinį, biologinį ir socialinį kontinuumą. Tokia heterogeninė ir kartu holistinė pasaulėžiūra verčia iš esmės kitaip modeliuoti socialinius agentus bei jų sistemas. To pasėkoje atsiranda naujos mokslo šakos, kaip antai socialinis neuromokslas, neuroekonomika, grupių neurodinamika ir pan. Šiame pranešime pristatomos kelios naujosios pasaulėžiūros hipotezės, prielaidos ir postulatai, pagal kuriuos socialiniai ir grupiniai (kolektyvinės sąmonės) reiškiniai kildinami iš tarpusavyje suderintų individualių neurodinaminių procesų. Pastarieji EEG/MEG/fMRI tyrimų dėka žmogaus smegenyse registruojami taip vadinamų smegenų bangų pavidale. 111.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė (1) 11 Jeigu idėja iš pirmo žvilgsnio neatrodo absurdiška – ji yra beviltiška (Albert Einstein)
  • 12. Pav. 2 Daugialypiai laukai kaip susietumo ir sąveikų pernešėjai 12121.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė (2) Bendras vaizdas daugialypės savitavarkės informacijos kontekste
  • 13. Daugiadisciplininių OSIMAS tyrimų problema susiveda į šių bioelektromagnetinės ar kitos kilmės laukų virtualų modeliavimą, kuriant socialinio „virpesinio“ agento imitacinius modelius, kurie generuotų panašią į eksperimentais stebimą individo būsenų kaitos dinamiką ir galėtų būti panaudojami socialinių sistemų modeliavimui (daugiaagenčių imitacinių platformų kūrimui). Kol kas dar tik vystoma naujosios paradigmos koncepcija, todėl yra kur kas daugiau klausimų nei atsakymų. Pavyzdžiui, nėra iki galo aišku kaip socialinėse grupėse esančių individų smegenų aktyvacijų svyravimai sinchronizuojasi tarpusavyje, koks jų spektrų spektrinis koherentiškumas ir pan. Nepaisant to, jau galima numatyti seriją individualių ir grupinių eksperimentų, kurie galėtų patikrinti iškeltas teorines prielaidas, leistų patikslinti virpesinio agento modelio savybes bei tarpusavyje suderintos daugiaagentės (socialinės) sistemos modeliavimo galimybes bei sąlygas. 1313131.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė (3)
  • 14. 1.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė(4) 14 Prieš keliasdešimt metų “rimtam mokslui” sąmonės klausimas išvis neegzistavo, nes jos tyrimai buvo už racionalaus mokslinio pažinimo ribų... Per pastaruosius keliolika metų sąmonės pažinimo klausimas vėl tapo labai aktualus; dabar sąmonės pažinimas jau daugiadisciplininis mokslas ... Psichologija Neuromokslas ir neurologija Kognityvinė psichologija Filosofija Kvantinė fizika Kosmologija Parapsichologija Socialiniai mokslai Pav. 1 Sąmonės pažinimo mokslai
  • 15. 15 Individuali sąmonė...? Kolektyvinė sąmonė...? Mokslininko mąstymo tikslas – matyti bendrą atskirame ir amžiną laikiname (Alfred North Whitehead ) 15151.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė (5)
  • 16. 161616 William James, psichologijos disciplinos įkūrėjas, argumentuoja, kad nei vienas empirinis mokslo atradimas apie smegenų veiklą neprieštarauja galimybei, kad jos tarnauja kaip priemonė atspindėti už fenomenalaus esantį nomenalų (transcendentinį) pasaulį, o ne kiekvieno individualaus žmogaus atveju realizuoja naują sąmonę. Emile Durkheim, vienas iš šiuolaikinės sociologijos įkūrėjų, aprašo kolektyvinę sąmonę kaip visuomenės protą, sukuriamą, kai individų sąmoningumas tampa sugrupuotas ir sujungtas. Carl Jung, kolektyvinę pasąmonę suvokė kaip žmonijos patirčių bendrą rezervuarą, kuris įkūnija archetipinį mąstymą, realizuojantį individo psichikos tobulėjimą ir savikūrą. http://www.truthabouttm.org/truth/SocietalEffects/Rationale-Research/index.cfm#rationale 1.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė (6)
  • 17. 17 Iš esmės, eina kalba apie idealistines pasaulėžiūras (subjektyvizmas, fenomenalizmas, egzistencializmas, idealistinis monizmas ir pan.), kurių filosofinės doktrinos pirmiausia randamos Egipte (pvz., hermetizme), Indijoje (pvz., hinduizme, Kašmyro Šaivizme, Advaita Vedantoje), budizme, vėliau Graikų filosofijoje (pvz., platonizme) ir t.t. Šių laikų idealizmo filosofijos atstovai: Immanuel Kant, G. W. F. Hegel, Johann Gottlieb Fichte, Spinoza, Friedrich Wilhelm Joseph Schelling, Arthur Schopenhauer, G. Leibnitz, E. Schrodinger, D. Bohm ir t.t. Keli pagrindiniai idealistinės filosofijos postulatai - tikrovė yra mentalinės prigimties, t.y. nemateriali - tikrasis realybės pagrindas yra visaapimančioje sąmonėje - materiali Visata atsiranda iš sąmonės, kuri yra pirminė - materija yra savitvarkės informacijos (sąmonės) forma - laikas ir erdvė yra universalios sąmonės atributai 1.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė(7)
  • 18. 18 • Kuriamos OSIMAS paradigmos prielaidos remiasi idealistine filosofija - tai ką sąmoningai jaučiame ir mintijame tėra labai maža dalis to kas slypi nesąmoningame lygmenyje, iš kurio formuojasi mūsų individualus sąmoningumas... - ne mūsų mintys ar būsenos kuria šį nesąmoningą sąmonės lauką, o atvirkščiai – individualios būsenos, mintys, pojūčiai kyla iš nesąmoningo lygmens, o pastarasis iš universalios sąmonės lauko... - universalios sąmonės lauką pagal analogiją galima interpretuoti tarsi kvantinių galimybių potencialumą... 1.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė (8) Individualus sąmoningumas Individualus nesąmoningas laukas (pasąmonė ir viršsąmonė) Universalios sąmonės laukas
  • 19. 19 Paimkime pavyzdį iš fizikos Ar gravitacinis laukas gali būti tiesiogiai pajaustas mūsų jutimo organais? Ats.: ne, tačiau tai nereiškia, kad grav. lauko nėra. Panašiai ir su kitais laukais (EM, silpnos ir stiprios sąveikos) - nors mes tiesiogiai jų nejaučiame, tačiau prielaidos apie jų egzistavimą padeda paaiškinti daugybę stebimų fizikinių reiškinių, todėl šių laukų buvimo paneigti negalime. Remiantis tuo, pagrindinis fizikos uždavinys yra sukurti Vieningo Lauko Teoriją, kuri apjungtų visas žinomas sąveikas. Analogiškai, universalios sąmonės lauko fenomenalią raišką stebėti/jausti per individualios sąmonės registruojamus jutimus taip pat tiesiogiai negalime, tačiau tai nereiškia, kad universalios sąmonės laukas neveikia mūsų nesąmoningų būsenų ir per jas neįtakoja sąmoningų mąstymo procesų. 1.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė (9)
  • 20. 20 Individuali sąmonė tyrinėjama daugybės disciplinų, pradedant neuromokslu ir baigiant kognityvine psichologija. Klausimas, o kaip tyrinėti universalią sąmonę, kur jos ieškoti? Matomai Universali sąmonė netiesiogiai reiškiasi per universalius principus ir dėsningumus, kurių fone veikia individuali ir kolektyvinė sąmonės, pvz., - ind. ir kolekt. sąmonės procesų negentropija (savitvarka), - sąmonės procesų koherentiškumas ir sinchroniškumas, - socialinis susietumas (angl. binding), - socialiniai tinkliniai efektai, - informacijos “broadcasting’as”, - “visi su visais” informacijos mainai (atviroms sistemoms), - ir pan. 1.2 Platesnis požiūris: individuali ir kolektyvinė sąmonė(10)
  • 22. 22III. OSIMAS: VIRPESINĖ PARADIGMA (1) I. Mezoskopiniame lygmenyje pati sudėtingiausia mums žinoma savitvarkės informacijos forma yra žmogaus sąmonė. II. Sekant bioelektromagnetiniais laukais paremtomis neurofiziologinėmis teorijomis, žmogaus sąmoningumas turi dvilypę, t.y. korpuskulinę ir banginę prigimtį. III. Banginė prigimtis žmogaus sąmonei suteikia atviroms sistemoms būdingų savybių ir sukuria prielaidas bendro kolektyvinės pasąmonės lauko egzistavimui. IV. Tokiu būdu, žmonių visuomenėse stebimi socialiniai procesai sąlygojami suderinto kolektyvinės pasąmonės lauko, kurį aktualizuoja šiuolaikinės informacinės ir komunikacinės technologijos. V. Tam, kad geriau suprasti, modeliuoti, imituoti ir prognozuoti informacinio amžiaus žmonių visuomenių elgesį korpuskuline sąveika paremti daugiaagenčių sistemų poriniai sąveikų modeliai turėtų būti praplėsti laukams būdingais koordinacijos ir savitvarkos dėsningumais. OSIMAS paradigmos prielaidos (sutrumpinta):
  • 23. II. OSIMAS: VIRPESINĖ PARADIGMA (2) 23 Pagrindiniai OSIMAS projekto etapai Konceptualizavimas Eksperimentavimas Modeliavimas Taikymas Dabartinis etapas!
  • 24. II. OSIMAS: VIRPESINĖ PARADIGMA (3) 24 Viena iš pagrindinių problemų – kaip paaiškinti sąmonei būdingą savybę – “susietumą” (jungtį), angl. binding, t.y. holistinį savęs suvokimą kaip integralios visumos... Jeigu tariame, kad sąmonei būdingas vientisumas ir susietumas, kas fizikiniame pasaulyje būdinga sąveikas pernešantiems laukams, tuomet galima daryti prielaidą, kad sąmonei būdinga ir banginė, ne tik korpuskulinė raiška... Banginės prigimties prielaida turi potencialias galimybes paaiškinti sąmonės susietumo, vientisumo, daugialypiškumo bei kitas savybes... Tačiau dėl tinkamų banginių modelių bei tyrimo metodų nebuvimo žmogaus protavimo procesų bei sąmonės modeliuose bei imitacijose dabar vyrauja išskirtinai “korpuskuliniai” metodai...
  • 25. 25 Sąmonės banginė prigimtis, pvz., pagal Mc Fadden sąmoningo elektromagnetinio lauko (CEMI) teoriją aiškinama kaip mūsų smegenyse krūvininkų judesių sukurtas elektromagnetinis laukas, kuris per grįžtamąjį ryšį (per joninius neuroninių membranų kanalus) įtakoja neuroninių tinklų veiklą... II. OSIMAS: VIRPESINĖ PARADIGMA (4) Kitos analogiškos teorijos: Holonomic Brain, Quantum- Holographic Theory Pav. 2 Smegenų bangų aktyvacijosPav. 1 Neuroniniai tinklai
  • 26. 26II. OSIMAS: VIRPESINĖ PARADIGMA (5) Socialinio tinklo efektai vedantys į koherentiškų ekosistemų susidarymą: - minios elgesys, socialinių normų plitimas, - ekonominė konvergencija, - kaskadiniai efektai techno-socialinėse-ekonominėse sistemose, - žiniasklaidos įtaka, politinės kompanijos, gandai ir nuomonių plitimas, - svyravimai finansinėse rinkose bei socialinių tinklų susižadinimai, - demografiniai bei epideminiai pokyčiai, - mados ir kultūrinių trendų, etinių, religinių bei mokslinių memų plitimas… Poriniai stipriai tarpusavyje surišti sąveikų modeliai Suderinti socialiniai tinklai Koherentiškos informacinės ekosistemos Ateitis! Socialinių sistemų modeliavimo tendencijos... Poriniai (pair-to-pair) silpnai tarpusavyje surišti sąveikų modeliai
  • 27. 27II. OSIMAS: VIRPESINĖ PARADIGMA (6) Paradigminis poslinkis… … naujajam pasaulio suvokimui būdingos banginės savybės! Pav. 3 ES flagmaninių projektų gairės
  • 29. 29III. OSIMAS: PROJEKTO GAIRĖS (1) OSIMAS projekto eiga… 1 etapas konceptualizavimas OSIMAS paradigma Virtualaus skaičiavimo lauko modelis (VSL) Virpesinio agento modelis (VAM) Banginės sąveikos mechanizmo modelis (BSM) 2 etapas eksperimentavimas, modeliavimas 3 etapas imitavimas/taikymas Daugiaagentė imitavimo platforma (DAS) Taikomasis uždavinys Dabartinis etapas... 2011 2012 2013 2014 2015 Virtuali laboratorija (V-lab)
  • 30. 30III. OSIMAS: PROJEKTO GAIRĖS (2) Veiklų planas (numatyti rezultatiniai rodikliai) … - konceptualiai nauja imitavimo paradigma - VAM, VSL, BSM modelių sukūrimas - daugiaagentė imitavimo sistema (DAS) - virtuali laboratorija (V-lab) - DAS pritaikymas konkrečiai praktinei problemai - monografija (anglų k.) - straipsniai, - konferencijos, - viešinimas (seminarai ir pan.)
  • 31. 31III. OSIMAS: PROJEKTO GAIRĖS (3) VSL ir VAM teorinio modeliavimo, pvz., … VSL modelis skirtas: - virtualios banginės modeliavimo terpės sąlygų nustatymui, - virpesinių agentų identifikavimui bendrame daugialypiame virtualios energijos lauke, - galimų energijos būsenų kvantizavimui. Pav. 4 Socialinių agentų energinių būsenų kvantizavimo pavyzdys remiantis rotaciniu-vibraciniu dviatomių molekulių modeliu, kur k- rotacinis kvantinis skaičius, h- vibracinis kvantinis skaičius
  • 32. 32III. OSIMAS: PROJEKTO GAIRĖS (4) Pav. 5 Agento kaip negentropijos “siurblio”modelis. Modeliuojamo virpesinio agento ypatumai... - savitvarkės energijos forma, - energija išreikšta virpesių (bendru atveju bangų) formoje, - energijos išraiškoje koduojama ir informacija, - saviorganizavimas pagrįstas negentropijos principu.
  • 33. 33III. OSIMAS: PROJEKTO GAIRĖS (5) Kiti svarstomi virtualaus agento ir jų sistemos imitavimo modeliai... - rezonansinių natūralių dažnių, - fononų, - banginių paketų sąveikos (WIM), - stovinčių bangų, - solitoninių bangų, - Kuramoto ir Vitiella silpnai surištų osciliatorių modeliai ir t.t. Medžiaga pateikta: http://www.vva.lt/vcf.pdf http://www.vva.lt/mc/Work_in_progress.pdf Pav. 6 Laikinė-dažninė agento elgesio reprezentacija.
  • 34. Pav. 7 VSL reprezentacija, kur agentai ir ištekliai transformuojami į dažninę formą. 34III. OSIMAS: PROJEKTO GAIRĖS (6)
  • 35. Pav. 8 VAM: agentas kaip produkcinių taisyklių visuma transformuojanti vidinius agento energijos išteklius. 35III. OSIMAS: PROJEKTO GAIRĖS (7)
  • 36. Pav. 9 Horizontalios produkcinės taisyklės (energijos ir informacijos apsikeitimui tarp agentų) 36III. OSIMAS: PROJEKTO GAIRĖS (8)
  • 38. 38IV. GRETIMŲ TYRIMŲ KONTEKSTAS (1) Idėjiškai artimos kitos tyrimų kryptys ... - field model of consciousness [4], - field-based coordination mechanisms for multi-agent systems in a robotics domain [12], - field computations in natural and artificial intelligence [11], - vibrating potential field [5], - quantum computation as a model of consciousness [6], - intra- and inter-cellular communication mechanisms [7], - the CEMI theory of consciousness [8], - the neurophysics of consciousness [9], - modeling the neurodynamic complexity of teams [10] , - organic computing for the emergent behavior of complex systems [13], - amorphous or pervasive computing in contextual environments [14], etc.s žr. medžiaga: http://www.vva.lt/mc/Work_in_progress.pdf
  • 39. 39IV. GRETIMŲ TYRIMŲ KONTEKSTAS (2) Idėjiškai artimos kitos tyrimų grupės ... - social neuroscience studies at NYU, - active research center of neuroscientific studies at Caltech, - behavioral and neural systems research (SNS-Lab) at the Economics Department in the University of Zurich, - neuroeconomics at Maastricht University (Netherlands), - the Self-Organizing Systems Research Group of Harvard University in Cambridge (USA), - the Pervasive Artificial Intelligence (PAI) Research Group of the University of Fribourg (Switzerland), - the Centre for Computational Analysis of Social and Organizational Systems (CASOS) of Carnegie Mellon University, etc. - team neurodynamics studies (Advanced Brain Monitoring group)
  • 40. ES 7-tosios programos (angl. framework) projektai, susiję su sudėtingų savitvarkių sistemų koordinacijos tyrimais ... 40IV. GRETIMŲ TYRIMŲ KONTEKSTAS (3) Pav. 10 Sudėtingų savitvarkių sistemų Europiniai projektai
  • 41. Naujausios ES ir JAV tyrimų tendencijos...  Europos Sąjungos komisija iš 6 flagmaninių ES mokslo projektų atrinko 2 lyderiaujančius, kuriems per ateinančius 10 metų bus skirta po 1 mlrd eurų.  Tai „Human brain project“ ir „Graphene“, žr. http://www.lrytas.lt/sroves/mokslas/grafeno-ir-zmogaus-smegenu-tyrimams-europos- komisija-skyre-po-milijarda-euru.htm?p=2 ; video klipas  Įdomu tai, kad JAV analogiškas “Brain Activity Map Project” projektas jau startuoja tik su vos ne trigubai didesniu biudžetu, žr. http://www.nytimes.com/2013/02/18/science/project-seeks-to-build- map-of-human-brain.html?_r=1&  Tai reiškia, kad žmogaus smegenų ir atitinkamai sąmonės tyrimai tampa prioritetiniais ... 414141IV. GRETIMŲ TYRIMŲ KONTEKSTAS (4)
  • 42. Pavyzdys #1, “Co-Fields” modelis The key points of the field-approach can be summarized as follows: 1. The environment is represented and abstracted by “computational fields”, propagated by agents or by an environmental network infrastructure. These fields convey useful information for the agents' coordination tasks and provide agents with strong coordination-task-tailored context awareness. 2. The motion coordination policy is realized by letting agents move following the gradients of these fields. 3. Environmental dynamics and agents' movements induce changes in the fields' surface, composing a feedback cycle that influences agents' movement. 4. This feedback cycle let the system (agents, environment and infrastructure) auto-organize, so that the coordination task is eventually achieved in an adaptive and fully distributed way. A computational field can be considered a sort of spatially distributed data structure characterized by a unique identifier, a location-dependent numeric value, and a propagation law determining how the numeric value should change in space. Fields are locally accessible by agents depending on their location, providing them a local perspective of the global situation of the system.... 424242IV. GRETIMŲ TYRIMŲ KONTEKSTAS (5)
  • 43. 434343IV. GRETIMŲ TYRIMŲ KONTEKSTAS (6) Pav. 11 The tourist Y senses the field generated by the tourist guide X (increasing with the distance from the source, as the numeric values in each room indicates). (left) Y agent follows the field downhill to approach X; (right) Y follows the eld uphill to get farther from X. In this figure, agent Y uses the field generated by X directly as an application-specic coordination field. Co-fields modelio taikymas: TOTA middleware
  • 44. Pavyzdys # 2, MMASS modelis Different forms of interaction are possible within a MMASS: synchronous reaction between spatially adjacent agents and asynchronous and at-adistance interaction through a field emission-diffusion-perception mechanism. Fields are emitted by agents according to their type and state, and propagate throughout the spatial structure of the environment according to their diffusion function, reaching and being perceived by other spatially distant agents. Different sensitivity to fields, capabilities, and behaviors characterize agents of different types. The platform also supports the implementation of applications based on the situated cellular agents (SCA) model (Bandini et al. 2003), which is a particular class of MMASS characterized by a single-layered agent environment and specific constraints on field definition. The MMASS platform basic elements: • Specification and modification of agent structured environment. • Behavior description and execution of situated agents. • Synchronous reaction involving spatially adjacent agents. • Specification and management of field emission-diffusion-perception mechanism(i.e., asynchronous and at-a-distance interaction among agents). 444444IV. GRETIMŲ TYRIMŲ KONTEKSTAS (7)
  • 45. 454545IV. GRETIMŲ TYRIMŲ KONTEKSTAS (8) Pav. 12 MMASS model elements and relationships among them.
  • 47. Pagrindiniai EEG tyrimų tikslai - abstrakčios virpesinio agento (VAM) idėjos eksperimentinis tikrinimas, remiantis smegenų bangų aktyvacijomis, - kolektyvinės sąmonės eksperimentinių įrodymų paieškos grupei žmonių, esančių analogiškose sąmonės būsenose, - grupei žmonių eksperimentiškai pastebėtų sinchroniškumo ir koherentiškumo dėsningumų panaudojimas konstruojant virpesinių agentų sistemą - DAS imitacinės platformos kūrimo etape imituoti žinomus ekonominio aktyvumo ciklus, demografinius pasiskirstymus, finansinio kapitalo rinkų dinamiką, kultūros ar psichologinio klimato kitimą, idėjinių memų sklaidą bei kitus sudėtingos socialinės (tinklinės) dinamikos reiškinius V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (1) 47
  • 48. Eksperimentinio tyrimo etapai I. Individualių būsenų testai II. Grupinių būsenų testai V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (3) 48 Pav. 12 Iškeltų hipotezių tikrinimui skirti du eksperimentinių tyrimų etapai
  • 49. EEG įranga – BIOSEMI kompanijos (64 kanalų, 31nV triukšmų lygis) - ABM kompanijos (bevielė 10 kanalų, 1,5V triušmų lygis) V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (4) 49 Pav. 12 Autorius kaip “bandomasis triušis” MRI institute Indijoje
  • 50. V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (5) 50 Pav. 13 Filtruoti spektriniai diapazonai:  , , , .
  • 51. Smegenų bangų sinchronizacijos ir koherencijos individualūs ir grupiniai tyrimai V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (6) 51 Pav. 14 Grupės žmonių smegenų bangų aktyvacijų vizualizacija (web nuoroda)
  • 52. 52V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (7) Pav. 15 Grupės žmonių smegenų bangų aktyvacijų vizualizacija (web nuoroda)
  • 53. 53V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (8) Pav. 15 Spektrinės galios tankio skirtumai tose pačiose būsenose dviems žmonėms
  • 54. 54V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (9) Pav. 15 Spektrinės galios tankio pasiskirstymai dažnių diapazonuose
  • 55. 55V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (10) Preliminarių eksperimentinių EEG tyrimų išvados... - skirtingiems žmonėms tos pačios bazinės (ne sensorinių stimulų aktyvuotos) sąmonės būsenos gali būti atpažintos pagal charakteringus EEG signalų spektrinio tankio pasiskirstymus, t.y. tų pačių būsenų spektrai koreliuoja tarpusavyje skirtingiems žmonėms)... - pereinant iš vienų sąmonės būsenų į kitas, stebimas charakteringas spektrinės galios persiskirstymas iš vienų dažnių diapazonų į kitus... - bendrai, remiantis EEG eksperimentiniais tyrimais buvo patvirtinta esminė prielaida, kad žmogaus sąmonės būsenas galima nusakyti kaip dėsningas virpesių sistemas... - tačiau grupiniams eksperimentam reikalinga tikslesnė įranga, nes naudingi signalai paskęsta triukšmuose...
  • 56. 56V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (11) Pav. 15a Grupinio eksperimento eskizas
  • 57. 57V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (12) Grupinių EEG tyrimų tikslai: i) how coherent and synchronous neurodynamics of brain waves activations is in the non-sensory evoked states of consciousness like contemplation, concentration, meditation, self-awareness, etc than measured simultaneously in the groups of people, ii) finding out whether and how deeper states of consciousness correlate with the level of spectral coherence between frequencies and brain regions, iii) whether coherent mind state of group of people can influence unaware and sensory isolated individuals, iv) finding out whether highly concentrated and sensory isolated mind state can make influence on the mind states of the unaware group of people
  • 58. Laikinės sinchronizacijos tyrimų metodika... (įvertinama kaip žmonių grupė yra laike sinchronizuota) 1) Išsirenkama dažninė sritis, kurioje atliekama sinchronizacijos paieška. 2) Įvertinama kanalo ir būsenos sinchronizacija tarp skirtingų asmenų -> signalų koreliacijos koeficientas ]);Hz0.1Hz,44.0[,(Filter)( ,,,, channelstatepersonchannelstateperson CtF  );,(_ ,,,,,,, channelstatejchannelstateichannelstateji FFcoefcorrcc  58V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (11)
  • 59. 3) Laikinės sinchronizacijos įvertinimas: a) Bendras sinchronizacijos įvertinimas b) Laikinis kanalų įvertinimas c) Bendras kanalų įvertinimas   channels k ji kstatejicc personspersonschannels Sin ,,, )1(** 1   ji channelstatejicc personspersons channeltSin ,,, )1(* 1 ),( ),()( channeltSinchannelSin  59V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (12)
  • 60. Koreliacija tarp kanalų... 60V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (13)
  • 61. Dažninės koherencijos tyrimų metodika... (Dažninė grupės sinchronizacija – įvertina dažnius, kuriuose sinchronizuojasi smegenų veikla) 1) suskaičiuojamas sunormuotas spektras tam tikroje bangų srityje (range) 2) įvertinamas spektrinis skirtumas );,(Spectrum)( ,,,, rangeCwS channelstatepersonchannelstateperson  )( )( 1 )( ,, ,, ,, wS wS wNS channelstateperson w channelstateperson channelstateperson   ;))(()( ,,, persons wNSwSD channelstatepersonchannelstate  61V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (14)
  • 62. 3) Spektrinė koherencija įvertinama: a) spektrinis atitikimas per visus kanalus b) jei spektras skaičiuojamas trumpiems laiko intervalams galime įvertinti laikinį kitimą c) Jei spektras skaičiuojamas trumpiems laiko intervalams galime įvertinti bendrą kanalo spektro panašumą  channels k kstate wSD channels wSin )( 1 )( ,   w channels k kstate twSD wchannels tSin ),( * 1 )( , wtchannelstate twSDchannelSin ,, ),()(  62V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (16)
  • 63. Spektrinis panašumas Kurio kanalo spektras mažiausiai keičiasi? Kaip keičiasi kanalų spektrų panašumas laike? 63V. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI (17)
  • 64. SMEGENŲ BANGŲ SANTYKINĖS ENERGIJOS ĮVERTINIMAS SKIRTINGIEMS DAŽNIŲ DIAPAZONAMS 1 pav. Smegenų bangų santykinės energijos priklausomybė nuo būsenos numerio 1-38 Hz dažnių diapazonui (4 žmonės). 64 Būsenos numeris: 1 – meditacija; 2 – meditacija ir signalų skaičiavimas; 3 – signalų skaičiavimas; 4 – mąstymas; 5 – mąstymas ir signalų skaičiavimas. Smegenų bangų santykinė energija yra didžiausia meditacijos būsenoje (1 - 38 Hz dažnių diapazonas). Reikėtų pažymėti, kad 3-čiasis ir 4-tasis žmonės yra nepatyrę medituotojai, ko pasėkoje yra neatitikimų.
  • 65. SMEGENŲ BANGŲ SANTYKINĖS ENERGIJOS ĮVERTINIMAS SKIRTINGIEMS DAŽNIŲ DIAPAZONAMS 2 pav. Smegenų bangų santykinės energijos priklausomybės nuo būsenos numerio atitinkamai delta, teta, alfa ir beta dažnių diapazonuose (4 žmonės). 65 Delta, teta ir beta bangų dažnių srityse smegenų bangų santykinė energija yra didžiausia meditacijos būsenoje. Kitoks dėsningumas stebimas alfa bangų dažnių srityje: smegenų bangų santykinė energija yra didžiausia signalų skaičiavimo ir mąstymo būsenose.
  • 66. SMEGENŲ BANGŲ SANTYKINĖS ENERGIJOS PASISKIRSTYMAS SKIRTINGUOSE DAŽNIŲ DIAPAZONUOSE 3 pav. Smegenų bangų santykinės energijos pasiskirstymas tarp skirtingų dažnių diapazonų: delta, teta, alfa ir beta (4 žmonės: 1,2 ir 3 būsenos). 66 Alfa bangos santykinai išauga delta bangų atžvilgiu mąstymo ir signalų skaičiavimo būsenose. Taigi galime teigti, kad alfa bangos labiausiai išryškėja vienareikšmėse ir labiausiai apibrėžtose būsenose. Tuo tarpu labiausiai neapibrėžtoje ir nevienareikšmėje meditacijos būsenoje alfa bangos santykinai yra mažiausios delta bangų atžvilgiu.
  • 67. SMEGENŲ BANGŲ SANTYKINĖS ENERGIJOS PASISKIRSTYMAS SKIRTINGUOSE DAŽNIŲ DIAPAZONUOSE 4 pav. Smegenų bangų santykinės energijos pasiskirstymas tarp skirtingų dažnių diapazonų: delta, teta, alfa ir beta (4 žmonės: 4 ir 5 būsenos). 67 Čia pateiksime mišrių būsenų analizę, t.y. meditacijos ir signalų skaičiavimo būsena, mąstymo ir signalų skaičiavimo būsena. Šiose būsenose alfa bangos santykinai išauga delta bangų atžvilgiu lyginant su meditacijos būsena (labiausiai neapibrėžta ir nevienareikšme), tačiau yra santykinai mažesnės negu atskirose mąstymo ir signalų skaičiavimo būsenose (labiausiai apibrėžtose ir vienareikšmėse). Meditacijos ir signalų skaičiavimo būsena yra neapibrėžtos ir apibrėžtos būsenų superpozicija, ko pasėkoje minėtos superpozicinės būsenos apibrėžtis išauga: vienu laiko momento žmogus užsiima ne tik neapibrėžtu veiksmu (meditacija), bet ir apibrėžtu veiksmu (signalų skaičiavimu). Todėl meditacijos ir signalų skaičiavimo būsenoje alfa bangos santykinai išauga delta bangų atžvilgiu lyginant su meditacijos būsena. Mąstymo ir signalų skaičiavimo būsena yra dviejų apibrėžtų būsenų superpozicija, ko pasėkoje minėtos superpozicinės būsenos apibrėžtis sumažėja: vienu laiko momento žmogus užsiima dvejais apibrėžtais veiksmais (meditacija ir signalų skaičiavimu), t.y. neaišku, kas konkrečiu laiko momentu yra veikiama – ar mąstoma, ar skaičiuojami signalai. Todėl mąstymo ir signalų skaičiavimo būsenoje alfa bangos santykinai sumažėja delta bangų atžvilgiu lyginant su atskiromis mąstymo ir signalų skaičiavimo būsenomis.
  • 68. 4 pav. Smegenų bangų santykinės energijos pasiskirstymas tarp skirtingų dažnių diapazonų: delta, teta, alfa ir beta (4 žmonių grupė: 1’ būsena). Būsenos numeris: 1’ – 4 žmonių grupės komandinis darbas. Čia pateikti 4 žmonių grupės tyrimų rezultatai. Šiuose tyrimuose buvo naudojama kita mažesnio matavimų tikslumo EEG įranga (256 Hz), ko pasėkoje stebimi kitokio pobūdžio santykinės energijos pasiskirstymai. SMEGENŲ BANGŲ SANTYKINĖS ENERGIJOS PASISKIRSTYMAS SKIRTINGUOSE DAŽNIŲ DIAPAZONUOSE 68
  • 69. 69 VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODELIAVIMAS BEI IMITAVIMAS
  • 70. 70 3.1 Simulation of individual EEG signal dynamics using refined coupled oscillator energy exchange model (COEEM) Main goals: 1. This research addresses an attempt to narrow the gap between field theoretic and experimental research of single brain neurodynamics. 2. It also gives a framework for applying similar principles of field- based coordination for the coherent social behavioral dynamics. VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (1)
  • 71.  Despite all efforts, most difficult problems remain – the explanation of the dynamic relationships between different brain regions (Ho et al. 2005), - explanation of the partial coherence of EEG signals (Pessa and Vitiello 2004), (Schelter et al. 2006).  In fact, proposed coupled oscillator energy exchange model (COEEM) addresses both issues without modeling of a complex brain network from the point of detailed mapping of neural networks.  In the COEEM model, each neuron (or brain region) is modeled as an oscillator, which has a phase and a complex amplitude. Thus, modeling the energy exchange between groups of neurons is replaced by the model of the energy exchange between groups of oscillators (Jacobs et al. 2007). 71VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (2)
  • 72.  In the COEEM, we assume that different areas of the brain connect via the general electromagnetic field, following coupled oscillator energy exchange model, which is designed to model the temporal evolution of EEG data.  This model is similar to the Kuramoto model but essentially differs in that the Kuramoto model oscillator amplitude is constant, while in the COEEM model it is dependent on the phase of the oscillator.  In this way, we expand the work of other researchers like Pessa and Vitiello 2004; Onton and Makeig 2006; Friston and Price 2001; Rubinov and Olaf Sporns 2010; Quiroga et al. 2001; Cerda and Girau 2013; Ma et al. 2013; Matsuoka 2011.  The reasoning behind the COEEM model is based on a simulation of synchronization phenomena observed in activations of the brain.  For this purpose, a coupled oscillator phase-locking mechanism (PLM) has been proposed. 72VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (3)
  • 73.  We use the sinus coupling function of oscillators. The COEEM model equations are as follows: where is the complex amplitude of the i-th oscillator, – the phase of the i-th oscillator, – the angular frequency of the i-th oscillator, and t – the temporal coordinate.  Therefore, here we have 2N linear equations for the phases and complex amplitudes of the oscillators. The system of 2N linear equations describes the temporal evolutions of the phases and the complex amplitudes of the oscillators. N i i j i j j 1,j i θ w w sin(θ θ ) t ,         N i i j i j j 1,j i w w sin(θ θ ) t ,i j A A A         iA i i 73VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (4)
  • 74. The systems of the internal and external oscillators Fig. 1 The time-evolution of the simulated EEG data is modeled as the total energy fluctuations of an internal oscillator (or group of oscillators). 74VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (5)
  • 75.  The phase difference between two oscillators describes the energy exchange mechanism between them: the energy exchange process takes place between oscillators where the phase difference is not equal to zero (if the phase difference is zero, then energy exchange is absent).  In short, by using the COEEM model, we seek to characterize the dynamic mechanism of the relationships between different brain regions (Ho et al. 2005) and explain the partial coherence of EEG signals (Pessa and Vitiello 2004).  In this way, we can get the temporal evolution of the energy of each oscillator and evaluate the energy redistribution between oscillator groups after a certain time. U W w  U W w N N N  U W w E E E  75VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (6)
  • 76. Fig. 2 The iterative scheme: E is the energy of the EEG signal, RK4 – the fourth-order Runge-Kuta algorithms, A and  denote complex amplitude and phase respectively. 76VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (7)
  • 77. Fig. 3 The COEEM curve calibrated to the experimental EEG curve: the number of iterations is equal to 3 in case (a), the number of iterations is equal to 6 in case (b), and the number of iterations is equal to 16 in case (c). 77VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (7)
  • 78. Fig. 4 Calibration and prognostication of the COEEM curve: the number of the calibrated external oscillators is equal to 5 in case (a), the number of the calibrated external oscillator is equal to 15 in case (b), and the number of the calibrated external oscillator is equal to 0 in case (c). 78VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (8)
  • 79. Table 1. Values of correlation coefficient and mean squared error (35 and 92 points for prognostication).  It should be noted, that - phase differencies of all the external oscillators’ does not change with time, (ii) - all external oscillators’ are coupled and their phases are locked; in this way, we apply a coupled oscillator phase-locking mechanism (PLM). Fig. 4. (a) (b) (c) 35 points prognoses Mean squared error (MSE) 0,43E-06 2,36E-06 1,52E-06 Correlation coefficient 0,80 0,12 -0,30 92 points prognoses Mean squared error (MSE) 0,70E-06 2,39E-06 1,72E-06 Correlation coefficient 0,76 0,19 -0,17 79VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (9)
  • 80. 80  Concluding remarks: - In fact, our findings revealed that each external uncalibrated oscillator can radically change the COEEM generated signal. Therefore, the whole system of oscillators has to be well calibrated. - Hence follows the assumption that each oscillator potentially contains information about all the rest of the system. - It is shown that the COEEM model, which is based on the PLM, is uniquely suitable for relatively accurate prognoses of human brain EEG signal dynamics for the chosen EEG channels. - The proposed model has revealed phase-locking and energy exchange features uniquely characteristic of human brain EEG signal dynamics. VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (10)
  • 81. 81 Excitation propagation in the homogenous ANN media Main goals: 1. Construction of artificial neural networks (ANN) in order to simulate and analyze spatio-temporal patterns of information transmission in the social media. 2. Exploration of local and global conditions for emergence of deterministic or purely chaotic information transmission patterns. VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (11)
  • 82. 82 Fig. 13 Emergence of local chaos and global order (each dot represents a perceptron). Š. Raudys. Information Transmission Concept Based Model of Wave Propagation in Discrete Excitable Media. Nonlinear Analysis: Modelling and Control, 2004, Vol. 9, No. 3, 271–289. VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (12)
  • 83. 83 Pav. Planuojamos taikymų sritys ir modeliavimo platformos VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (13)
  • 84. 84 Pav. Kuriamos DAS blokinė schema VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (14)
  • 85. 85 Pav. Viena iš taikymo sričių - ekonominių svyravimų modelis VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (15)
  • 86. 86 Pav. Agento principinė schema VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (16)
  • 87. 87 OSIMAS modelių testavimo virtuali platforma (V-lab): http://vlab.vva.lt/ (Login: Guest, passw.: guest) VI. AGENTŲ IR JŲ SISTEMŲ MODEL. BEI IMITAVIMAS (16)
  • 88. Nuorodos (1)  Plikynas, D. (2010). A virtual field-based conceptual framework for the simulation of complex social systems. Journal of Systems Science and Complexity, 23(2), 232-248. http://www.vva.lt/vcf.pdf  Plikynas, D. (2012) The Conceptual Premises for the Construction of an Oscillation-Based Social Simulation Paradigm. In the proceedings of the international conference ICSSH 2012, Chennai, 2012.  Acebrn, Juan A., Bonilla L. L., Vicente P., Conrad J., Ritort F., Spigler R. (2005). The Kuramoto model: a simple paradigm for synchronization phenomena. Reviews of Modern Physics, 77, 137185  Bunge S.A., Kahn I. (2009). Cognition: An Overview of Neuroimaging Techniques.Encyclopedia of Neuroscience, 1063-1067  Fries, P. (2009). Neuronal Gamma-Band Synchronization as a Fundamental Process in Cortical Computation.The Annual Review of Neuroscience, 32, 209-224.  Frohlich, H. (1968). Long-range coherence and energy storage in biological systems.International Journal of Quantum Chemistry, 2(5), 641-649.  Lachaux J. P., Rodriguez E., Martinerie J., Varela F. J. (1999). Measuring phase synchrony in brain signals.Human brain mapping, 8(4), 194-208.  Libet, B. (1994). A testable field theory of mind-brain interaction.Journal of Consciousness Studies, 1(1), 119-226. 88
  • 89. Nuorodos (2)  Lindenberger U., Li S. C., Gruber W., Muller V. (2009). Brains swinging in concert: cortical phase synchronization while playing guitar.BMC Neuroscience, 10(22), 1471-2202.  McFadden, J. (2002). Synchronous Firing and Its Influence on the Brain’s Electromagnetic Field.Journal of Consciousness Studies, 9 (4), 23-50.  Minfen Shen, Ting, K. H., Chan, F. H. Y.(2003). Analysis of time-varying synchronization of multi- channel EEG signals using wavelet coherence.Neural Networks and Signal Processing, 1, 216-219.  Orme-Johnson D.W., Haynes C.T. (1981). EEG phase coherence, pure consciousness, creativity, and TM- Sidhi experiences.International Journal of Neuroscience, 13, 211-217.  Travis F. T., Orme-Johnson D. W. (1989). Field model of consciousness: EEG coherence changes as indicators of field effects.International Journal of Neuroscience, 49, 203-211.  Mamei, M., Zambonelli, F. (2006). Field-Based Coordination for Pervasive Multiagent Systems.Berlin: Springer-Verlag.  Stevens R., Galloway T., Wang P., Berka C., Tan V., Wohlgemuth T., Lamb J., Buckles R.(2012). Modeling the neurodynamic complexity of submarine navigation teams.Computational and mathematical organization theory, DOI 10.1007/s10588-012-9135-9 89
  • 90. Dėkoju už dėmesį Darius Plikynas, prof. KSU mokslo plėtros centras Email: darius.plikynas@vva.lt Pranešimo medžiaga: http://www.vva.lt/mc/pranesimas%20%20VGTU.pdf