7.
V a.pr.Kr. – Senovės Graikijos klestėjimo
viršūnė. Tai – klasikinis Graikijos periodas.
Ypač suklestėjo Periklio vadovaujami Atėnai.
Populiari kalokagatijos idėja jau buvo ryški ir
Homero epochoje.
Pasaulis – kaip darni, tvarkinga, graži visuma –
kosmosas.
Kalos – gražus, patrauklus, garbingas, taurus;
žmogus, pasiryžęs atlikti savo pareigas tėvynei.
Agathos – “geras, žavingas”, tai toks, kurio
darbais ir žygiais gėrisi piliečiai.
8.
KALOKAGATIJA – išorinis ir vidinis žmogaus
grožis, ypač pabrėžiama piliečio nauda
visuomenei.
V a.pr.Kr. ši sąvoka nebeteko luominio
atspalvio, nebebuvo vien aristokratų idealas,
tapo visų graikų auklėjimo, lavinimo ir
lavinimosi tikslu [aristos gr. - geriausias].
Žmogus – kosmoso dalis, ir pats – kaip
kosmosas.
Gražus ir geras žmogus, kuris yra gražaus
kūno, santūrus, teisingas, narsus, kuris savo
gebėjimus ir talentus skiria Tėvynei.)
9. Švietimas – tai ne tik viena iš žmogaus teisių.
Tai – būtina darnaus vystymosi sąlyga ir esminė
gero valdymo, pagrįsto sprendimų priėmimo ir
demokratijos skatinimo priemonė. Dėl to
darnaus vystymosi švietimas (DVŠ) gali padėti
paversti mūsų viziją tikrove.
Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Darnaus
vystymosi švietimo strategija (2005 03 17-18, Vilnius)
11. I. Mokymasis mokytis:
1. Kritinis mąstymas, gebėjimas formuluoti
analizės reikalaujančius klausimus;
2. Sisteminis mąstymas (reiškinių, problemų)
kompleksiškumo suvokimas;
3. Problemų sprendimas, kliūčių įveikimas;
4. Problemų formulavimas, pokyčių valdymas;
5. Į ateities perspektyvą kūrybiškas mąstymas
6. Visuminis požiūris, tarpdalykinių ryšių
supratimas.
12. II. Mokymasis veikti:
1. Mokymasis (žinių taikymas) įvairiuose
realaus gyvenimo kontekstuose;
2. Sprendimų priėmimas neapibrėžtose
situacijose (nesant išsamios
informacijos);
3. Gebėjimas valdyti kritines ir rizikingas
situacijas;
4. Atsakinga veikla;
5. Savigarba veikloje;
6. Veikla esant apribojimams.
13. III. Mokymasis „būti“:
1. Pasitikėjimas savimi
2. Saviraiška ir komunikavimas
3. Streso valdymas
4. Gebėjimas identifikuoti ir svarstyti
vertybines nuostatas.
14. IV. Mokymasis gyventi ir dirbti drauge:
1. Atsakinga veikla – vietos ir globaliu
mastu;
2. Veikla gerbiant kitus;
3. Suinteresuotų grupių ir jų interesų
identifikavimas;
4. Bendradarbiavimas / darbas komandoje;
5. Demokratiškas dalyvavimas priimant
sprendimus;
6. Derybos ir sutarimo pasiekimas;
7. Įsipareigojimų pasiskirstymas
(subsidiarumas)
15. Švietėjas misionierius
Švietėjas asketas
Švietėjas atsiskyrėlis
Švietėjas profesionalas
Švietėjas amatininkas
Švietėjas “netyčiukas”
Guru
Ugdytojas
Mokytojas
/auklėtojas
Siekiamybė
Tai, kas yra
Kokio Švietėjo reikia, kokiai visuomenei?
Gero Švietėjo, gerai visuomenei .
(Perfrazuota pagal V. Lamanauską,
2005, p. 54)
16. Pasaulinių ir europinių švietimo dimensijų
kontekste besikeičiantys pedagogo vaidmenys
Rengia ugdytinius
gyvenimui
Pedagogas
Informacijos
perteikėjas
Metodininkas
Patyręs vyres-
nysis draugas
Klinicistas
Novatorius
Bendradarbiau-
jantis kolega
Konsultantas
Auklėtojas
Psichologas
Pokyčių
tarpininkas
Socialinis
pedagogas
Klasės lyderis
Pateikia ugdytiniams
pagrindinę informacija
Moko naudotis
informacija
Geba įtakoti pozityvaus
klasės psichologinio klimato
formavimąsi
Palaiko ir padeda
ugdytiniui ne mokymosi
aplinkoje spręsti
problemas
Padeda nugalėti kliūtis
Apmąsto ir integruoja žinias bei
patirtį pagrindžia ir numato savo
pažiūras, lūkesčius, nuomones,
vertybes, profesinius sprendimus
Filosofas
Nuolat tobulinasi, domisi,
generuoja, kuria ir diegia
naujas idėjas
Numato perspektyvas ir priemones
tikslams pasiekti, derina mokymo ir
mokymosi būdus
Moko ugdytinius kaip mokytis
Skatina kūrybiškumą ir norą tobulėti
ugdytinio pasirinktomis sąlygomis
Tyrėjas
Mokosi ir
sugeba dirbti
komandoje
Mokymosi procesų
vadovas ir skatintojas
Ugdo savo asmeniu
pavyzdžiu
Nori ir geba padėti ugdytiniams
fiziškai, protiškai, dvasiškai,
doroviškai
Labai gerai pažįsta
ir supranta save Dalyko
mokytojas
Turi asmeninę viziją ir moralinį tikslą
pagerinti ugdytinių gyvenimą ir
pokyčių valdymo įgūdžius
Organizatorius
Auklėtojas
Dalyko
mokytojas
Pagal B.Janiūnaitę ir V. Tumėnienę
17. “Viską, ką tenka išmokti daryti, mes
išmokstame darydami”
Aristotelis
18. ŠvietėjoŠvietėjo atliekami vaidmenys (Harris, Bell, 1994)
VAIDMENYS TURINYS
Švietėjaskaip ATLIKĖJAS Perduoda savo dalyko informaciją.
Perteikia pačią sistemą – sąvokas
kaip kodą.
Švietėjas kaip KOMPOZITORIUS Planuoja, atrenka, parengia
mokymosi medžiagą. Suplanuoja
ir parengia rekomendacijas kaip ja
naudotis. Stengiasi mokyti pačio
mokymosi.
Švietėjas kaip DIRIGENTAS Padeda besimokantiems išlaikyti
reikalingą mokymosi lygį ir
charakterį
Švietėjas kaip KRITIKAS Atlieka diagnozavimo ir vertinimo
procedūras. Vis labiau reikšmingu
tampa paties besimokančiojo
įsivertinimas.
19. Todėl galime teigti, kad yra tradiciniai ir
pakitę ŠvietėjoŠvietėjo vaidmenys:
išlieka tradiciniai (dalyko mokytojas ir
auklėtojas);
kinta tradicinių vaidmenų pobūdis;
išryškėja visiškai nauji pedagogo
vaidmenys: novatorius, konsultantas,
socialinis pedagogas, mokymosi procesų
skatintojas, katalizatorius (klinicistas,
filosofas), tyrėjas, bendradarbiaujantis
kolega).
20. Aktualus tampa ŠvietėjoŠvietėjo – mokymosi
konsultanto vaidmuo. Konsultantas:
padeda ugdytiniui vystyti savo mokymosi
įgūdžius atsižvelgiant į mokymosi stilių;
pataria, kaip taikyti naujas technikas;
palaiko interaktyvų grįžtamąjį ryšį;
skatina ir palaiko ugdytinio pastangas mokytis
netradiciniais būdais;
padeda įveikti mokymosi sunkumus;
individualizuoja mokymosi modulius;
analizuoja ugdytinių mokymosi poreikius.
21. ŠvietėjasŠvietėjas – filosofas:
apmąsto ir integruoja žinias bei patirtį;
pagrindžia ir numato savo pažiūras,
lūkesčius;
pagrindžia ir numato nuomones, vertybes,
profesinius sprendimus (V. Tumėnienė,
2002).
22. Žinių
visuomenė
•Turtas -
specializuotos
žinios
Besimokanti
visuomenė
•Sukuria sąlygas
kiekvienam jos
nariui visą
gyvenimą
mokytis
Informacinė
visuomenė
•Didelis
informacijos
augimo greitis
•Informacijos
vertės supratimas
•Aukšto lygio
informacinės
technologijos
Konfliktas !
Du poliai” “skendimas”
informacijoje ir jos nepriteklius
Konfliktas !
Būtinybė nuolat tobulinti ir
keisti specializuotas žinias
23. “Aš naudojuosi ne tik visomis
smegenimis, kurias turiu, bet ir
tomis, kurias galiu pasiskolinti.”
24. Demokratinei šaliai tokia įtampa ir
didėjanti socialinė nelygybė yra
nepriimtina (anot Peter Drucker (1993),
ateityje gali būti tik dvi klasės – spėjantys
ir nespėjantys mokytis žmonės).
(pagal P. Jucevičienę, 2007)
25. Švietimo visuomenė
Vis siekia bendrojo
išsilavinimo. Visi mokosi
ir mokomi iki tam tikros
ribos. Toliau mokosi tik
dalis žmonių.
Besimokanti visuomenė
Mokosi visi, dalis mokosi
(gauna diplomus). Pasiekę
tam tikrą ribą ir toliau visi
mokosi.
26. “Akimirksniu niekas netampa
pajėgiu ir kūrybingu mokytoju...
Troškimas mokyti ir gebėjimas
mokyti nėra vienas ir tas pats.
Pasitaiko retų išimčių, bet šiaip
būti geru mokytoju reikia išmokti.”
- Herbertas Kohlis
27. Naujasis mokymasis –
tai savianalize, planavimu,
refleksija ir kt. pagrįstas savo
kompetencijos (-ų) tobulinimas,
vykstantis bet kokioje žmogaus
veikloje ir besitęsiantis visą
gyvenimą.
28. Reflektyvi praktika –
tai mokymasis iš savo patirties,
įgyjant aukštesnio lygio
supratimą apie veiklos prigimtį
ir poveikį.
30. Kompetencija –individo žinios, mokėjimai,
įgūdžiai, požiūriai, asmeninės savybės bei vertybės,
lemiančios jo kvalifikacijos raišką arba gebėjimą
veikti.
Pagal P.Jucevičienę
32. Europinės mokymosi visą gyvenimą
kompetencijos
Recomendation of the European Parlament and
of the Council on key competences for lifelong
learning (2005 11 10, Brussels)
33. Gebėti išreikšti ir interpretuoti
reiškinius, jausmus, faktus žodžiu ir raštu
(klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir
rašymas). Visa tai susiejant su socialiniu
ir kultūriniu kontekstu šviečiantis,
mokantis, ruošiantis praktinei veiklai,
dirbant, buityje ir laisvalaikiu.
34. Komunikacija užsienio kalbomis
Tai- žinios, gebėjimai ir įgūdžiai
suvokti kalbantįjį, palaikyti pokalbį,
skaityti ir suprasti tekstą, išryškinant
socialinius aspektus, suvokiant kultūrų
skirtumus. Gebėti išreikšti savo
jausmus, gyvenimo faktus ir reiškinius
raštu ir žodžiu.
35. Matematinė kompetencija ir pagrindinės
mokslo bei technologijų kompetencijos
Matematinė kompetencija – tai
gebėjimas naudoti matematinius
sprendimo veiksmus atmintinai ir raštu
sprendžiant įvairaus lygio problemas
kasdieninėse situacijose, logiškai
mąstant, pasitelkus formules, modelius,
konstruktus ir grafikus.
36. Informacinių technologijų žinojimas
Gebėti naudotis informacinėmis
technologijomis darbo procese,
laisvalaikiu ir komunikuojant. Turėti
įgūdžių naudotis IKT, internetu, gebėti
surasti reikiamą informaciją, ja dalintis,
pristatyti, bendrauti informacinių
technologijų pagalba.
37. Mokymosi mokytis kompetencija
Tai – gebėjimas individualiai
organizuoti savo mokymąsi, jį
individualizuojant ir grupėje, atsižvelgiant
į laiką ir informacijos kiekį. Gebėti
įsisavinti naujas žinias ir įgūdžius, juos
pritaikant praktinėje veikloje: namų
aplinkoje, darbe, mokantis, šviečiantis. Ši
kompetencija grindžiama asmens
motyvacija ir pasitikėjimu.
38. Tarpasmeninė, tarpkultūrinė ir socialinė
kompetencijos, pilietinė kompetencija
Gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su
įvairiais skirtingų kultūrų asmenimis darbo
srityje ir socialinėje aplinkoje bei gebėti
spręsti konfliktus.
Pilietinė kompetencija pasižymi socialinės
ir politinės srities žiniomis bei gebėjimu
aktyviai ir demokratiškai dalyvauti
visuomeniniame gyvenime.
39. Antrepreneriškumas,
(verslumo) kompetencija
Tai – asmens gebėjimas idėjas
realizuoti veikloje. Ši kompetencija apima
kūrybiškumą, atvirumą naujovėms,
gebėjimą rizikuoti, taip pat – gebėjimus
planuoti ir vadovauti projektams. Kasdien
ir namų ir visuomenės aplinkoje prireikia
specifinių žinių bei įgūdžių įgyvendinant
socialinius ir ekonominius, komercinius
projektus.
40. Kultūrinės raiškos kompetencija
Tai kūrybinės idėjų, patirties ir emocijų
raiškos svarbos pripažinimas. Meninė
raiška apima žiniasklaidą, muziką,
literatūrą, vaizduojamąjį bei aktorinį
meną.
41. Europinių (Mokymosi visą gyvenimą) kompetencijų ir
Darnaus vystymosi švietimo (DVŠ) kompetencijų dermė
7. Komunikacija gimtąja kalba
6. Komunikacija užsienio
kalbomis
1. Matematinė kompetencija ir
pagrindinės mokslo bei
technologijų kompetencijos
2. Informacinių technologijų
žinojimo ir naudojimosi
kompetencija
3. Mokymosi mokytis
kompetencija
5. Tarpasmeninė, tarpkultūrinė,
socialinė ir pilietinė kompetencija
4. Antrepreneriškumo (verslumo)
kompetencija
8. Kultūrinės raiškos kompetencija
1. Mokymasis mokytis
2. Mokymasis veikti
4. Mokymasis “būti”
3. Mokymasis gyventi ir
dirbti drauge
42. Kompetencija – asmens žinios,
įgūdžiai, gebėjimai, požiūriai, vertybės,
glūdinčios žmogaus viduje ir
pasireiškiančios sėkmingais žmogaus
konkrečios srities veiklos darbo
rezultatais.
(P.Jucevičienė, 2007, p. 138)
43. Gabumai - įgimti
Gabumas – anatominių ir fiziologinių
sėkmingos veiklos įgymių visuma, lemianti
lengvą, greitą ir kokybišką fizinių ir protinių
veiksmų plėtrą. Gabumai yra įgimti, bet jie kinta,
kokybiškai vystosi praktinėje veikloje. Jei gabumai
neplėtojami, nelavinami, jie gali neatsiskleisti.
Gabumai – visų sugebėjimų, įgyjamų
mokantis ir dirbant, pagrindas.
L.Jovaiša, 2007, Enciklopedinis edukologijos žodynas, p. 79
44. Gebėjimai - įgyjami
(ability/ competence) – fizinė ar psichinė galia
atlikti tam tikrą veiksmą, veiklą, poelgį,
mokėjimo prielaida ar padarinys. Fizinis
gebėjimo pagrindas – sveikata, psichologinis
– gabumai, įgyti sugebėjimai, intelektas,
pedagoginis – žinios, mokėjimai, įgūdžiai,
socialinis – teisė veikti ir kt. Kai kalbama apie
gebėjimą, atsirandanti ko nors išmokus,
vartojamas mokėjimo terminas.
L.Jovaiša, 2007, Enciklopedinis edukologijos žodynas, p. 80
45. Sugebėjimas – kaip rezultatas
1. vidinė individo savybė, lemianti veiksmo
sėkmę, kurioje nors teorinės ar praktinės
veiklos srityje. Jo anatominis – fiziologinis
ir psichologinis pagrindas gabumus
(potencinis sugebėjimo galimumas).
Sugebėjimai vystosi užsiimant veikla,
bendraujant su žmonėmis, ypač mokantis
ir dirbant.
L.Jovaiša, 2007, Enciklopedinis edukologijos žodynas, p.278
46. “Kadangi nežinome, ko labiausiai
reikės ateityje, būtų beprasmiška
stengtis išmokyti to iš anksto. Veikiau
reikėtų stengtis išugdyti žmones,
kurie taip pamėgs mokytis ir taip
puikiai sugebės tai daryti, kad galės
išmokti visko, ko tik prireiks.”
- Johnas Holtas
47. ŠvietėjoŠvietėjo kompetencijos aprašas
Bendrakultūrinė
kompetencija
Profesinės pedagoginės
kompetencijos
Bendrosios
kompetencijos
M o k ė j i m a s i r s u g e b ė j i m a s
1. Daugialypės Lietuvos kultūros
saugojimo;
2. Šalies konstitucinės demokratijos
teorijos ir praktikos skatinimo ir
palaikymo;
3. Socialinio, kultūrinio, kalbinio
ir etninio tapatumo gerbimo;
4. Vadovavimosi šiuolaikine
švietimo paskirties samprata;
5. Pasaulio ir Europos kultūros,
istorijos ir geografijos žinių vertinimo
bei integravimo;
6. Dalyvavimo visuomenės ir
švietimo kaitos procesuose;
1. Informacinių
technologijų naudojimo;
2. Ugdymo/si
aplinkų kūrimo;
3. Dalyko turinio
planavimo ir tobulinimo;
4. Mokymo/si proceso
valdymo;
5. Mokinių pasiekimų ir
pažangos vertinimo;
6. Mokinių motyvavimo ir
paramos jiems;
7. Mokinio pažinimo ir jo
pažangos pripažinimo;
8. Profesinio tobulėjimo.
1. Komunikacinė ir
informacijos valdymo;
2. Bendravimo ir
bendradarbiavimo;
3. Tiriamos veiklos;
4. Reflektavimo ir
mokymosi mokytis;
5. Organizacijos
tobulinimo bei
pokyčių valdymo.
7. Namų aplinkos ir šeimos
vertybių puoselėjimo;
8. Mokinių mokymo vadovautis
bendražmogiškomis vertybėmis.
