2. Didžiausia Baltijos šalių meno galerija
Idėja: supažindinti vilniečius su
naujai pastatytu savivaldybės
pastatu surengiant jame meno
darbų parodą.
• 2004 m. vasario 16 d. naujasis
savivaldybės pastatas visai
savaitei tapo didžiausia Baltijos
šalių meno galerija.
• Savo darbus jame eksponavo
dailininkai, grafikai, fotografai ir
skulptoriai iš visos Lietuvos, taip
pat Latvijos ir Estijos.
• Per savaitę parodas ir pastatą
aplankė apie 7000 žmonių.
3. Kultūros politika
2003 m. mero A. Zuoko iniciatyva Vilniaus
miesto savivaldybė užsakė, o Atviros Lietuvos
fondas parengė sostinės kultūros plėtros
galimybių studiją.
Galimybių studijos išvados:
• Vilnius gali suformuoti ir įgyvendinti vientisą
kultūros politiką;
• Reikia mažinti remiamų renginių skaičių ir
orientuotis į kokybiškus ir išliekamąją vertę
turinčius projektus atsisakant, vadinamų, „alaus
švenčių” miesto centre.
5. I. Dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir
mugių programa
• Idėja: tam, kad Vilniaus Senamiestis netaptu vienu dideliu “alaus baru”, sudaryti sąlygas dailiesiems amatams,
menams, etnografiniams verslams ir mugėms klestėti Vilniaus senamiestyje, labiau susieti paveldą su dabarties
gyvenimo įvairove, atkurti sunykusią dailiųjų amatų, etnografinių verslų tradiciją, skatinti amatininkų dirbtuvių,
parduotuvių, muziejų, meno galerijų, etnografinių užeigų steigimą senamiestyje.
• 2001 metais Vilniaus taryba pritarė mero idėjai laisvas senamiesčio patalpas geriausiose miesto gatvėse -
Totorių, Naugarduko, J. Basanavičiaus, Domininkonų, Stiklių, Užupio bei Pilies gatvėse už simbolinį mokestį
išnuomoti amatininkams bei tautodailininkams.
• Projekto dalyviai įsipareigojo vykdyti edukacines programas moksleiviams ir miesto gyventojams.
• Numatyta projektą pratęsti ir atkuriamame Tymo kvartale, kur ilgainiui įsikurtų dailiųjų amatų ir etnografinės
mugės, kur vilniečiai ir miesto svečiai galėtų pasisemti naujų įspūdžių, žinių apie Vilniaus istoriją, tradicijas ir
kraštovaizdį, taip pat linksmintis ir pramogauti.
6. II. Vilniaus festivaliai
• 2003 m. įsteigta viešoji įstaiga “Vilniaus festivaliai”. Tikslas – tarptautinių, aukštą meninę vertę turinčių bei galinčių
konkuruoti su geriausiais Europos festivaliais kultūros ir meno renginių organizavimas taip skatinant kultūrinį
turizmą ir keliant miesto gyventojų kultūrinio gyvenimo kokybę.
• Všį “Vilniaus festivaliai” ėmėsi organizuoti visų pagrindinių meno sričių festivalius:
• Klasikinės muzikos festivalį - “Vilnaus festivalis”;
• Teatro festivalį - “Sirenos”;
• Džiazo muzikos festivalį - “Vilnius Mama Jazz”;
• Šiuolaikinės muzikos festivalį - “Gaida”;
• Šiuolaikinio šokio festivalį - “Naujasis Baltijos šokis”.
• Oranizacija plėtėsi ir dabar po jos stogu be jau minėtų festivalių buriasi “Kristupo vasaros festivalis” (klasikinės
muzikos festivalis), “Kino pavasaris” (kino filmų festivalis), “Banchetto muzicale” ( senosios muzikos festivalis)
bei “Vilnius jazz” (šiuoliakinio džiazo festivalis).
• Nuo 2004 m. Vilniaus festivaliai kasmet rengia didžiausią miesto renginių ir kultūros šventę po atviru dangumi -
"Sostinės dienos“. Siekdama, kad renginys „Sostinės dienos“ taptų prestižine, aukšto meninio lygio,
profesionaliai ir kūrybingai rengiama didžiausia Vilniaus miesto švente, „Vilniaus festivaliai“ organizavo „Sostinės
dienų“ koncepcijos konkursą.
7. III. Menų spaustuvė
Idėja: miestas turi turėti erdvę lengvai pasiekiamą
nepriklausomoms, nevyriausybinėms organizacijos kurti
ir pristatyti šiuolaikinių scenos menų projektus (teatras,
šokis, video, muzika, tarpdisciplininiai menai).
• Pasirinktos sovietmečiu leisto komunistų laikraščio
„Tiesa“ spaustuvės patalpos Maironio g.
• Susitarta su Kultūros ministerija (ministrė R.
Žakaitienė), kad apleista spaustuvė būtų perduota
Vilniaus miesto savivaldybei.
• 2002 m. Vilniaus miesto savivaldybė, kartu su Atviros Prieš rekonstrukciją
Lietuvos fondu, Lietuvos šokio informacijos centru bei
Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centru tapo VšĮ
“Menų spaustuvė” steigėjais.
• Pavadinimas pasirinktas norint išsaugoti sąsajas su
vilniečiams žinoma spaustuvės erdve ir siekiant
parodyti, kad ji prikeliama naujam gyvenimui, kuriame
nebus spausdinami griežtai cenzūruojami leidiniai,
kuriame laisvi žmonės kurs necenzūruojamą meną.
• Pirmojo Baltijos šalyse menų inkubatoriaus misija -
remti pirmus savarankiškus žingsnius žengiančius
nepriklausomus scenos menų kūrėjus, skatinti naujų
trupių steigimąsi, įgyvendinti alternatyvius,
eksperimentinius projektus kuo mažesnėmis Po rekonstrukcijos
sąnaudomis.
8. IV. Nauja kultūros renginių vieta –
Šv. Kotrynos bažnyčia
Idėja: restauruoti ilgą laiką Senamiestyje stovėjusius
apleistus maldos namus ir sukurti erdvę profesionaliems
Vilniaus miesto meno kolektyvams koncertuoti.
• 2003 m. Vilniaus m. savivaldybė su Vilniaus
Arkivyskupija pasirašė panaudos sutartį, kuri leido
neveikiančius maldos maldos namus restauruoti ir 20
metų naudoti kultūrinei veiklai.
• Šv. Kotrynos bažnyčia yra pirmoji šalies
nepriklausomybės laikotarpiu kompleksiškai restauruota
Vilniaus bažnyčia.
• Naujoje erdvėje savo namus rado ir koncertus rengia
profesionalūs Vilniaus miesto savivaldybės kolektyvai:
Donato Katkaus vadovaujamas “Šv. Kristoforo
kamerinis orkestras”, chorai „Ąžuoliukas“ ir „Jauna
Muzika“ bei daugelis kitų atlikėjų.
• Vilniaus mokytojų namai, galerija VARTAI ir Jūratės
Stauskaitės vaikų ir jaunimo dailės galerija, šalia jų
esantis Teatro, muzikos ir kino muziejus bei minėta
bažnyčia sudaro stiprų kultūros traukos centrą Vilniaus
Senamiestyje.
9. V.Programa “Vilnius – kultūra
besidomintis miestas”
(2006 06 01 – 2008 12 31)
Idėja: kasdieninėje aplinkoje ir suprantamai vilniečiams
pateikti pagrindinę kultūrinę informaciją, skatinti miestiečius
labiau domėtis Lietuvos ir Europos kultūra.
• Projektas buvo sumanytas kaip parengiamasis, prieš
Vilniui tampant Europos kultūros sostine 2009 m.
Programos tikslai:
• Europos kultūros sostinė VISIEMS;
• Kultūros sostinė – kultūringi žmonės;
• Elitinė kultūra VISIEMS.
• Projekto esmė - informacijos apie kultūrą prieinamumas ir
neišvengiamumas, taip kaip jūs negalite išvengti reklamos.
• Populiarinti bei supažindinti su menu pasitelkta daugybė
paprastai komercinės reklamos naudojamų informacijos
kanalų –visuomeninio transporto reklama, lauko reklamos
stendai, ekranai, išleisti atskiri edukaciniai leidiniai.
• Autobusų ir troleibusų šonus puošė žinomi kompozitoriai,
dailininkai, architektai, rašytojai, aktoriai, o jų viduje buvo
sumontuota geros kokybės garso sistema leidusi groti
žymiausių pasaulio kompozitorių kūrinius. Atskirai
sumontuoti video monitoriai leido keleivius supažindinti su
kino meno darbais.
• Iš viso supažindinta su septyniais šimtais menininkų iš
Lietuvos ir kitų pasaulio šalių, pradedant Renesanso
kūrėjais ir baigiant šiuolaikinio meno grandais.
10. Kiti naujosios politikos žingsniai
• Nekomercinio kino puoselėjimas
2002 m. nuspręsta remti ir atnaujinti nekomercinio kino
centrą „Skalvija”, kurio repertuaras kino gurmanus žavi
tikrai įspūdinga kino filmų kolekcija;
• Profesionalaus teatro rėmimas
2003 m. pirmą kartą Lietuvos kultūros istorijoje įvykdytas
konkursas Vilniaus m. teatro vardui gauti. Konkursą
laimėjęs O. Koršunovo teatras gavo teisę vadintis
”Oskaro Koršunono Vilniaus miesto teatras” bei trejus
metus gauti finansinę paramą iš Vilniaus miesto
savivaldybės.
Švietėjiškų iniciatyvų palaikymas
• 2004 m. palaikant dailininkės J. Stauskaitės iniciatyvą
Vilniaus mokytojų namuose įkurta pirmoji Baltijos
valstybėse Vaikų ir jaunimo meno galerija.
11. Vilnius – Europos kultūros sostinė
2009
• 2005 m. pab. Vilniaus savivaldybė perėmė
iš Kultūros ministerijos paraiškos rengimą
tapti Europos kultūros sostine.
• Buvo suburta meno žmonių ir
nepriklausomų ekspertų grupė, kuri per
trumpą laiką parengė projektą „VILNIUS CV
(Creativity and Vitality)“, kurio pagrindinė
tema Europos kultūros gyvybingumas. Šiuo
projektu siekta atskleisti europinę Viliaus
tapatybę.
• Programai pritarė Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ir 2006 vasarą darbo grupė,
kuriai vadovavo meras A. Zuokas programą
pristatė Europos Komisijos ekspertams
Briuselyje.
• 2006 lapkričio mėnesį Europos Komisija
priėmė sprendimą suteikti Vilniui teisę tapti
pirmąja naujai įstojusios į Europos Sąjungą
valstybės sostine, kuriai 2009 m. bus
suteiktas „Europos kultūros sostinė“ vardas.
12. VIZIJA
• VILNIUS – MODERNIAUSIAS VIDURIO
IR RYTŲ EUROPOS MIESTAS,
TARPTAUTINIS VERSLO, MOKSLO IR
KULTŪROS CENTRAS
• VILNIUS – PASAULINIO LYGIO
KULTŪROS IR KONFERENCIJŲ
CENTRAS
• VILNIUS – XXI AMŽIAUS FLUXUS
JUDĖJIMO SOSTINĖ
13. VILNIUS – PASAULINIO LYGIO
KULTŪROS IR KONFERENCIJŲ
CENTRAS
Vilnius yra unikalus miestas, kurį regione
pagal gyventojų skaičių 300 km zonose lenkia
tik Varšuva – apie Vilnių minėtu spinduliu
gyvena daugiau nei 15 mln gyventojų.
Išnaudojant tokią padėtį sumanyta Vilniuje
sukurti keturis strateginius kultūros
objektus:
1. Daugiafunkcinį kultūros centrą,
2. Nacionalinę dailės galeriją,
3. Atgaivinti Profesinių sąjungų rūmus ant
Tauro kalno,
4. Netoli Seimo pastatyti Kongresų ir
tarptautinių konferencijų centrą.
Tikslai:
• tapti pasaulyje žinomu kultūros traukos
centru;
• sukurti ilgalaikius miesto ekonomikos
variklius;
• reprezentuoti Lietuvos valstybę siekiant jai
tapti regiono ekonominiu, politiniu ir
kultūriniu lyderiu.
14. DAUGIAFUNKCINIS KULTŪROS CENTRAS
“Hermitage Guggenheim Vilnius”
• Daugiafunkcinį kultūros centrą sudarytų Jono Meko vizualiųjų menų centras,
Jurgio Mačiūno Fluxus galerija, Ermitažo bei Guggenheimo nuolatinės ir
keičiamos ekspozicijos, Litvakų kultūros centras, nekomercinio kino salės bei
Vaikų ir jaunimo meninio švietimo centras.
• Įgyvendinus šį projektą, Lietuvoje atsirastų tarptautinis modernaus,
tarpdisciplininio ir naujųjų medijų meno centras. O tokių vardų kaip Ermitažas ir
Guggenheimas atsiradimas nedelsiant išplėstų centro žinomumą tarp kitų
Europos ir pasaulio šalių bei užtikrintų gausų lankomumą.
15. DAUGIAFUNKCINIS KULTŪROS CENTRAS
“Hermitage Guggenheim Vilnius”
• Tarptautinių ekspertų parengta Daugiafunkcinio kultūros centro galimybių
studija tik patvirtino, kad šis objektas Vilniui reikalingas.
• Ekonominis poveikis:
• Vilniuje per metus papildomai apsilankytų 425 tūkst. žmonių per metus.
• Muziejui veikiant, žmonės Vilniuje papildomai išleistų apie 72,5 mln. JA V dolerių per
metus .
• Statybų laikotarpiu būtų sukurta 900 trumpalaikių darbo vietų, o muziejui pradėjus
veikti - 900 ilgalaikių darbo vietų (numatoma, kad 200 iš jų būtų muziejaus
darbuotojai).
• Muziejui ėmus stabiliai veikti, papildomai per metus būtų surenkama apie 0,9 mln.
JA V dolerių pelno mokesčių, 9,8 mln. JA V dolerių - PVM ir 2,7 mln. JA V dolerių -
pajamų mokesčių.
• Dėl prognozuojamo aplinkinių sklypų vertės augimo, būtų surenkama daugiau
nekilnojamojo turto mokesčių..
16. Tautos namai
vietoj buvusių Profsąjungų rūmų
Tikslas:
*skatinti lietuvių tautinę savigarbą
*išsaugoti pagarbą Lietuvos
nepriklausomybės patriarchams
Tautos namų pagrindinės komplekso dalys:
Tauro kalnas - nauji pasaulinio lygio
architektūros bei akustikos klasikinės
muzikos rūmai (1600-1800 klausytojų)
Lukiškių aikštė – Laisvės monumentas
Jungiamoji visos teritorijos grandis –
architektūrinė urbanistinė kompozicija
Tautos namai – paminklas Lietuvos
šeimai
17. Tarptautinių kongresų ir konferencijų centras
.
Siekdamas tapti pasaulinės klasės miestu
Vilnius turi užpildyti brangaus kultūrinio-
konferencinio turizmo spragą, “atsivesti” į
Lietuvą pasaulinius vizualinio ir audio meno
ekspozicijų tinklus, didelius tarptautinius
renginius.
Idėja: pastatyti Vilniuje modernią 2500 vietų konferencijų
salę, kurioje galėtų būti rengiamos aukščiausio
lygio tarptautiniai kongresai ir konferencijos.
Neturėdama tokio lygio renginiams skirtų
patalpų:
• Lietuva negali imtis iniciatyvos rengti dideles aukšto
lygio tarptautines konferencijas
• Prarandama Lietuvos įtakos tarptautinėse
organizacijose didinimo galimybė
• Prarandamos užsienio investicijos
• Lėčiau auga turizmo sektorius
• Neįgyvendinamas Lietuvos Respublikos siekis tapti
regiono traukos centru
18. VILNIUS – XXI AMŽIAUS FLUXUS JUDĖJIMO SOSTINĖ
Jono Meko vizualiųjų menų centras
Idėja: susigrąžinti į Lietuvą dviejų
iškiliausių pasaulyje avangardistų,
lietuvių išeivių Jurgio Mačiūno ir Jono
Meko darbus.
2007 m. įsteigtas Jono Meko vizualiųjų
menų centras, kurio pagrindiniai tikslai:
• populiarinti kino klasiką, intelektualųjį,
dokumentinį ir nacionalinį kiną bei
vaizdo meną;
• perkelti į Vilnių pasaulinio garso
menininkų iš Niujorko Jurgio Mačiūno ir
Jono Meko kūrybinį palikimą.
2007 m. Centras pasirašė sutartį su
pasaulinio garso kinematografininku
Jonu Meku dėl FLUXUS kolekcijos
įsigijimo. Įsigyjamą FLUXUS kolekciją
sudaro apie 2600 eksponatų ir tai yra
trečia pagal dydį FLUXUS kolekcija
pasaulyje po Niujorko Moderniojo meno
muziejaus ir Štutgarto valstybinės
galerijos.
19. VILNIUS – XXI AMŽIAUS FLUKSUS JUDĖJIMO SOSTINĖ
FLUXUS MINISTERIJA
Idėja – J. Mačiūno Niujorke įkurtas SOHO menininkų rajonas
Vilniuje.
Projekto tikslas - skatinti meno plėtrą, suteikti galimybes
jauniems ir talentingiems menininkams – neformalams,
pasireikšti, atsidaryti savo dirbtuves, rengti koncertus,
parodas, įvairius pasirodymus.
• „Fluxus ministerija“ atidaryta kaip sudėtinė projekto, į kurį
įtraukta paroda „Jonas Mačiūnas: SoHo tėvas“ ir knygos
„Illegal living“ (išleido Všį „Jono Meko fondas“) pristatymas,
dalis.
• „Illegal living“ (aut. R. Bernstein ir S. Shapiro) pristatyta
„Fluxus ministerijos“ atidarymo metu. Knygoje pasakojama
apie pirmąjį istorijoje menininkų kooperatyvo įkūrimą
Niujorke, Soho rajone. „Fluxus ministerija“ šiandien yra
pastato Wooster 80 analogiškas modelis.
2010 m. kūrybinė industrija įsikūrė apleistame, buvusios
Sveikatos ministerijos ir Vaistinės pastate, adresu Gedimino
pr. 27
„Fluxus ministerijoje“ veikia ateities miesto laboratorija bei
kino salės, kuriose galima peržvelgti Jono Meko filmų
archyvus.
„Fluxus ministerijoje“ nuolatos reziduoja apie 200 menininkų
tiek iš Lietuvos, tiek ir iš užsienio šalių.
