Kalbama, kad vietą kur gimė žmogus galima prilyginti bazinei čakrai Muladharai, esančiai ties uodegikauliu. Galbūt dėl to daugelis žmonių skundžiasi, kad gyvena "subinėj". Išminčiai tvirtina, kad norint kažką pakeisti reikia išeiti iš namų. Gyvenant vienoje vietoje perimami šimtmečiais susiformavę įpročiai, “paveldimos” nuotaikos, skundai ir požiūris į gyvenimą. Įpročio kelias yra platus ir stabilus, tačiau monotoniškas, nuobodus ir, tiesa sakant, niekur nevedantis. Žmonėms atrodo, kad kelionėms ir pažinimui trūksta laiko, kad jie negali sau leisti atitrūkti nuo darbų ilgesniam laikui. Kaip gali būti, kad "niekur nevedančiame" kelyje trūksta laiko? Tai ir yra šio kelio ypatybė.

1. Darius Radkevičius
11 May 2017
Mustango Karalystė
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 1

2. Darius Radkevičius
11 May 2017
Mustango Karalystė
Žmonės tvirtina, kad laikas bėga, o Laikas liudija - kad
žmonės praeina...
Kalbama, kad vietą kur gimė žmogus galima prilyginti bazinei čakrai
Muladharai, esančiai ties uodegikauliu. Galbūt dėl to daugelis žmonių
skundžiasi, kad gyvena "subinėj". Išminčiai tvirtina, kad norint kažką pakeisti
reikia išeiti iš namų. Gyvenant vienoje vietoje perimami šimtmečiais susiformavę
įpročiai, “paveldimos” nuotaikos, skundai ir požiūris į gyvenimą. Įpročio kelias
yra platus ir stabilus, tačiau monotoniškas, nuobodus ir, tiesa sakant, niekur
nevedantis. Žmonėms atrodo, kad kelionėms ir pažinimui trūksta laiko, kad jie
negali sau leisti atitrūkti nuo darbų ilgesniam laikui. Kaip gali būti, kad "niekur
nevedančiame" kelyje trūksta laiko? Tai ir yra šio kelio ypatybė.
Kelias vedantis į pažinimą - siauras kaip kalnų takelis. Jis veda į tolimą kalnų
perėją per akmenis ir riedulius,
juo eidamas gali patirti
nepriteklių ir reikia mokėti
susitarti su savimi. Šiame kelyje
laikas sustoja, savo viduje tu
jauti, kad esi amžinai jaunas ir
žingeidus.
Tvirtinama, kad žygis į
Mustango Karalystę - tai
patekimas į kraštutinį samsaros
lanką, kur žengus vieną
žingsnį į šoną gali pasisekti palikti šį
užburtą samsaros ratą ir net sutikti
drakoną. Tai ėjimas viršutinės - 7
čakros spinduliu.
Kelionė į Mustango Karalystę
buvo organizuota, kaip kelionė ieškant
atsakymo į klausimą – “Kokia mano
gyvenimo Prasmė? Ką aš noriu toliau
daryti?
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 2

3. Darius Radkevičius
11 May 2017
Išminčiai tvirtina, kad vartai į laimę atsiveria tik einant sąmoningu prasmės
paieškos keliu. Einant įprastu keliu - laimė sutinkama tik kaip momentinis ir gana
retas reiškinys, toks kaip ir susitikimas su gerąja fėja. Prasmės, idėjos, “užstrigusio”
sprendimo paieškos - tai perėjimo ritualas - aprašytas pačių įvairiausių tautų
mituose kaip “Herojaus kelias”. Įdomu, kad šio kelio dėsningumai visuose mituose
sutampa.
Prasmės, sprendimo, idėjos paieškos - tai vartai į nežinomybę. Juos praėjus,
žmogaus gali laukti tai, ko šiandien net negali įsivaizduoti. Įprastai, Dangaus
Kanceliarija vėluoja metus, bet žygio metu
atsakymas gali “nukristi” per kelias savaites. Tai
ypatinga kelionė, todėl žengti ja reikia turėti
drąsos ir pasiryžimo.
Mūsų kelionė - tai būdas pajausti Laisvę ir
pabūti su savimi - kažkuriam laikui palikti
įprastą pasaulį - su jo rutina, šeima, draugais ir
nutolti į dvasinę erdvę, kur kasdienybė
pasitraukia iš matomo horizonto. Kelionė - tai
ne intelektualus žaidimas - tai įsisąmonintas
fizinis ir dvasinis perėjimas. Jį galima pasiekti tik
apjungus visus tris elementus:
1. Кūną - kiekvieną rytą pradedam nuo jogos pratimų, juk kūnas yra
dvasios šventykla;
2. Emocijas - kiekvieną dieną atliekami specialūs pratimai leidžiantys
suvokti save;
3. Dvasingumą - meditacijos ir pokalbiai (Prasmė, kaip amžinas pokyčių
variklis įmonėse arba gyvenime).
Kelionės metu bendraujame su sutiktais
vienuoliais ir dvasiniais guru.
Kelionė į Mustango Karalystę prasidėjo,
kada mano sūnus Simonas surado gidą vardu
Karma. Susirinko mūsų penki keliautojai, tačiau
mūsų aptarnavimui reikėjo nusamdyti 10 mulų,
1 arklį, virėją, jo padėjėją, mulų prižiūrėtoją, gidą
bei jo padėjėją.
Atskirai reikia paminėti mūsų virėją. Jis ne
šiaip sau virėjas, tai virėjas, kuris dirbo šį darbą
Everesto antroje stovykloje, 6800 metrų aukštyje.
Ir ne tik virėjavo, bet ir įlipo į Everestą, kaip
šerpas. Tai reiškia, kad jis nešė ant savo pečių
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 3

4. Darius Radkevičius
11 May 2017
dvigubą krūvį – deguonies balionus “baltajam” alpinistui. Vieną dieną, bekeliant
maisto krovinį, trūko virvė ir jis nugarmėjo į plyšį. Visa laimė, kad jis buvo
išgelbėtas, bet nuo to laiko jis metė virėjauti Evereste.
Paslaptingas dovanų poveikis
Pastebėjau keistą tendenciją - prieš kelionę gavus dovaną, ji nusako kelionės
dvasinį turinį. Prieš keletą metų, būnant prie Isyk Kulio ežero, draugas iš
Kazachstano man padovanojo knygą, kad turėčiau ką skaityti lėktuve. Jis
nusprendė, kad knyga jam “per sunki”. Tai buvo – Paramhansos Joganandos "Jogo
autobiografija". Nuskridus į
Indiją, mano nuostabai, mes
apsistojome būtent Joganandos
ašrame Rišikeše. Joganandos
filosofija mus lydėjo visą kelionę
ir aš gavau iniciaciją į šios jogos
paslaptis.
Prieš kelionę į Mustangą,
man draugas užrišo ant rankos
Šivajistinę apyrankę. Atrodė, kad
ji neturės nieko bendro su šia
kelionę, nes važiavau į budistinę
karalystę, bet Šiva - Shivayogi
dėka, užpildė visos mūsų kelionės
pokalbius.
Nematoma Karmos ranka
Pradėsiu pasakojimą nuo pradžių ir po truputį. Atvykę į Katmandu
nusprendėme aplankyti hinduistinę šventovę - Pashupatinath. Tai UNESCO
saugomas kultūrinis paveldas. Pašupati
yra Šivos reinkarnacija - visų gyvūnų
Dievas.
Pashupatinath nuo senų senovės vyksta
laidojimo ritualai - deginami kūnai. Tai
gera vieta pradėti kelionę - nuo
apmąstymo apie būties laikinumą. O
tuo pačiu pamatyti, kaip mūsų
protėviai ugnimi atsisveikindavo su
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 4

5. Darius Radkevičius
11 May 2017
išeinančiais.
Bevaikštant po Pashupatinath gali sutikti pačius įvairius jogus - Nagajogus,
Moneyjogus (tie kur fotografuojasi už pinigus), Shivajogus ir kitus sadhu. Sadhu - tai
žmogus išėjęs į dvasinį kelią. Hinduizmas gyvenimą skirsto į keturis tarpsnius,
vadinamus ašramais. Iki dvidešimt vienerių metų yra mokymosi tarpsnis, vėliau
seka šeimyninis laikotarpis iki keturiasdešimt dviejų, tada tarpsnis link
atsiskyrimo, kuriuo metu žmogus dalinasi įgyta išmintimi ir ruošiasi visiškam
atsižadėjimo tarpsniui. Sulaukęs šešiasdešimties, užauginęs vaikus, kurie gali
pasirūpinti mama, žmogus gali atsidėti dvasiniams siekiams, medituoti ir galų
gale pasiekti dvasinę laisvę. Ši ketvirtoji gyvenimo stadija (ašrama) indų tradicijoje,
vadinama sanjasa. Sadhu tikslas – išsivadavimo (mokšos) pasiekimas meditacijos ir
Brahmano kontempliacijos būdu. Dažnose bendruomenėse sadhu tampama tik po
guru atliktos iniciacijos. Ją sudaro savo laidotuvių imitacija – žmogus gali būti
paskelbiamas netgi oficialiai mirusiu.
Moneyjogai (money - pinigai) tik pozuoja, kaip tikri aktoriai. Pastoviai
tobulina savo kūno puošimą taip, kad pritraukti turistų dėmesį. Tačiau paklausti
apie gyvenimo prasmę, ką
tik kalbėję angliškai,
pareiškia, kad angliškai
nesupranta. Nagajogai
(naga - gyvatė) vaikšto
nuogi, išsitepę kūną
pelenais. Pasirodo, kad
pelenai gerai saugo kūno
šilumą. Nagajogai atlieka
įvairius savotiškus
pratimus su savo lytiniais
organais. Matėme jogą,
kuris savo lytinius organus
sukaustė metaliniu
“nekaltybės”
diržu. Nagajogai
nesiafišuoja, su turistais bendrauja nenoriai.
Linksmai pabendravę su Moneyjogais, padarę keletą įspūdingų fotografijų
atminčiai, užsukome į tikrų jogų pasaulį. Neįtikėtina, bet ten pratimus atliekantis
jogas, vardu Shivayogi, pasirodė puikiai kalbantis rusiškai (tris mūsų grupės dalyviai
buvo rusai ir silpnai kalbantys angliškai) ir su malonumu sutiko pasidalinti pasaulio
sutvėrimo paslaptimis. Vakarop Shivayogi pakvietė mūsų grupę aplankyti jo olą ir
pasilikti nakvoti. Vienas iš mūsiškių nusprendė, kad tokia proga pasitaiko kartą
gyvenime ir liko. Jam taip patiko bendrauti su jogu, kad jis pakvietė jogą prisijungti
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 5

6. Darius Radkevičius
11 May 2017
prie mūsų ekspedicijos ir padengti visas jo kelionės išlaidas. Kitą dieną Shivayogi
sutiko prisijungti prie mūsų komandos, o komanda sutiko jį priimti.
Mūsų gidui Karmai teko skubiai organizuoti papildomą leidimą jogui į
Anapurnos saugomą zoną, vizą į Mustango Karalystę, bei gauti skrydžiui bilietus. Ir
čia prasidėjo stebuklai. Likus valandai iki skrydžio Nepalo biurokratai pareikalavo,
kad aš, kaip grupės lyderis, atvykčiau pasirašyti dokumentus. Likus dvidešimt
minučių iki skrydžio, man buvo paspausta ranka, palinkėta sėkmės ir atiduoti
leidimai. Likus trims minutėms mes atvykom į orouostą. Vairuotojas labiausiai
nervinosi, ragino eismo dalyvius mus praleisti, važiavo maksimaliu 40 km per
valandą greičiu. Karma buvo ramus, o aš atsipalaidavęs. Juk mes dar buvom
neatgavę iš biurokratų savo pasų. Tačiau su mumis buvo mūsų Karma (Karma –
mitologijoje ir etninėse indų religijose reiškia veiksmus, įskaitant ir religinius, kurie
sukelia po jų einantį atlygį. Dažniausias aiškinimas – visuma visų gerų ir blogų
darbų, atliktų asmens ankstesniuose gyvenimuose, kuri apsprendžia likimą
būsimuosiuose gyvenimuose). Ir ką jūs manot? Karma viską padarė, kad būtų
užlaikytas mūsų skrydis ir, dar daugiau, mūsų niekas neprašė pasų, nei kitų
dokumentų nors turėjom net du skrydžius iki Jomsom, mūsų kelionės pradžios
taško.
Pirmos dienos Mustango Karalystėje
Atskridus į Jomsom ir belaukiant pusryčių iš Shivayogi gavom pirmą
kvėpavimo pamoką, kaip atskirti protą nuo sąmonės. Grupėje buvo keturi loginio –
mokslinio mąstymo atstovai, todėl pirmoji pamoka buvo sutikta su įdomumu, bet ir
didele skepticizmo doze.
Pavalgius bei susirinkus visiems kelionės dalyviams - 6 prasmės ieškotojams,
10 mulų, vienam gidui, arkliui, virėjui, mulų prižiūrėtojui, bei dviem
pagalbininkams - karavanas pajudėjo. Mes įžengėme į teritoriją, kurią pirmas
europietis aplankė tik 1952 metais.
Pirmosios dienos kelias ėjo šventosios upės Mustang Kholos (Kali Gandaki)
dugnu, ieškant kaip grybų, šilų
(šaligramų) - suakmenėjusių
priešistorinių gyvių (amonitų). Šila
hinduistų tikėjime yra Dievo Višnu
simbolis. Šila - verčiamas kaip
akmuo, o Šaligrama - vienas iš Višnos
vardų, populiarus Nepale. Šila -
juodas, apvalus akmuo, ir skiriasi nuo
kitų akmenų tuo, kad turi požymius
primenančius Višnu atributus - diską-
ginklą (sudarshana čakra), lotosą,
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 6

7. Darius Radkevičius
11 May 2017
kriauklę, vėzdą. Šilos naudojamos pudžos metu. Hari-bhakti-vilāsa knygoje rašoma:
"Paprasčiausiai prisilietus prie šilagram-šilos, žmogus išsivaduoja nuo visų
nuodėmių, atliktų per milijonus gimimų, o ką kalbėt apie šilos pagerbimą. Atliekant
pudžą šilagram-šilai, žmogus gauna galimybę asmeniškai bendrauti su Dievu Hari
(Vienas iš Višnos vardų)".
Kali Gandaki teka giliausiu pasaulyje kanjonu.
Visi susidomėję ieškojo šilų, rado pačių įvairiausių ir išmoko ne tik atpažinti,
bet ir juos atverti.
Pirmas vakaras, susėdus namų
maldos kambaryje, praėjo dalinantis ar
apmąstant ko kiekvienas tikisi iš
kelionės, kokios prasmės, kokio
atsakymo jis ieško. Net ir Shivayogi.
Vienas norėjo surasti mylimą moterį,
kitas nejautė džiaugsmo darbe, trečias
norėjo pagerinti savo santykius su
pavaldiniais ir pan.
Keliaujant upe pastebėjome, kad
pakrančių kalnuose pilna olų. Pasirodo,
kad jos visos kažkada buvo gyvenamos.
Baigiant kelionę tapo aišku, kad visas Mustangas kažkada gyveno olose, vėliau jose
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 7

8. Darius Radkevičius
11 May 2017
slėpėsi nuo plėšikų, meditavo, kūrė šventyklas. Ir dabar kai kurios olos yra
naudojamos šieno ir gyvulių laikymui, vienuolių ar atsiskyrėlių meditacijai.
Dauguma yra sunkiai prieinamos, dėl byrančios uolienos, randasi labai aukštai, o
kai kuriose galima rasti mumifikavusius meditavusių atsiskyrėlių kūnus.
Mustango Karalystė, o tiksliau Lo Mantangas, visada buvo tibetiečių žemė.
Lo reiškia “žemuma”, o “mantang” – vaistažolės. Tibetiečiams, kurie gyvena puse
kilometro ar kiek aukščiau, Mustangas gal ir atrodo žemuma, bet mums jis tikras
aukščio iššūkis. Beveik visa kelionė vyko tarp trijų su puse ir keturių kilometrų.
Antrą dieną priėjom nuostabų konjoną. Kažkada senovėje žmonės gyveno
kalno viduryje, bet taip aukštai, kad
net sunku įsivaizduoti. Prieš keletą
metų Discavery komanda bandė
nufilmuoti olas, bet pirmas
bandymas buvo nesėkmingas.
Įtvirtinimas oloje ištrūko ir lipęs
alpinistas nukrito ir susilaužė klubą.
Tik kitais metais pavyko įlipti ir
nufilmuoti "daugiabutį".
Tibetiečių legenda pasakoja, kad kai
Tibetą valdė dvylika karingų
kunigaikščių, o šalis buvo
susiskaldžiusi po gausybės karų,
Indijoje karaliui Vatsa
gimė sūnus. Tai buvo
ypatingas sūnus – jo
antakiai buvo turkio
mėlynumo, nukarusiais
akių vokais bei
suaugusiais pirštais.
Karalius nutarė
atsikratyti vaiko. Vaikas
buvo įmestas į upę
medinėje dėžėje. Dėžę iš
upės ištraukė valstietis ir
parsinešė namo. Vaiko
vaikystė buvo laiminga,
nes tėvai jį labai mylėjo.
Kai jis užaugo,
tėvas jam papasakojo
keistą jo istoriją, bet kad nesijaustų blogai, valstietis papasakojo, esant jį “aukštos
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 8

9. Darius Radkevičius
11 May 2017
kilmės” išrinktuoju. Nenusakomo skausmo vejamas jaunulis išėjo į Himalajų kalnus
ir pasiekė Tibete esantį Jarlungą. Vieną dieną jaunuolis sutiko vienuolių grupę. Į
klausimą, kas jis esąs, jaunuolis atsakė esąs Išrinktasis.
Vienuoliai pasodino Išrinktąjį ant medinio krėslo, kurį nešė keturi vyrai.
Nunešė į kaimą ir pavadino Njatri Tsempo, tai reiškia karūnuotas karalius. Taip jis
tapo pirmuoju Tibeto karaliumi. Iki jo atėjimo tibetiečiai gyveno olose. Njatri
Tsempo pastatė pirmąjį namą, kuris dar ir šiandien stovi Jarlunge.
XV - XVII amžiuje
Mustangas buvo turtinga šalis.
Senovėje pro jį ėjo šilko kelias, o
vėliau prekybos kelias tarp Tibeto
ir Nepalo. Ypač buvo vertinama
druska, kurią išgaudavo Mustango
gyventojai. Daugelis gyventojų
turėjo aukso, tol kol neatsirado
diktatorius, kuris nusprendė, kad
turtingas gali būti tik jis vienas.
Buvusią didybę atspindi daugybė
senųjų tvirtovių griuvėsių, esančių
beveik ant kiekvienos "patogesnės"
uolos.
Pasislėpusi keliautojų tyko aukščio liga
Kiekvieną mielą dieną mes kilome vis aukštyn ir aukštyn. Kelionę
pradėjome Jomsome 2700 aukštyje. Lyg aukštis ir nedidelis, tačiau jau nuo pat
pirmos dienos vieną iš mūsų, vieną iš labiausiai patyrusių dalyvių, jau penktą
kartą kylantį į kalnus, pradėjo kankinti kalnų liga. Ji pasireiškė pastoviu galvos
skausmu, pykinimu, silpnumu, kūnas negali susitvarkyti su temperatūra - ji
šokinėja, muša prakaitas, kankina šaltis arba karštis, eiti galima tik per kančią.
Kai trečią kelionės dieną
pasiekėme Samar 3650 aukštyje,
po pietų išgriuvo diduma
dalyvių. Mane irgi kankino
lengvas svaigimas ir galvos
maudimas. Tačiau pamiegojus 4
valandas iki pat vakarienės,
pavalgius ir iškart nugriuvus
miegoti iki ryto, visi, išskyrus
vieną, praėjo adaptacijos ar
"įšventinimo" ritualą ir daugiau
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 9

10. Darius Radkevičius
11 May 2017
nesirgo. Džiaugtis buvo per anksti, nes kalnų dvasios nusprendė, jog vienam
dalyviui kalnų liga taps kasdieniu palydovu. Jei grupė turi vieną ligonį, tada
grupės tempas yra jo ir
diktuojamas. Blogumas nesitraukė
visos kelionės metu, tol kol
nenusileidome iki dviejų
kilometrų aukščio. Mūsų akyse jis
demonstravo geležinę valią eiti,
kartais beveik šliaužti. Eiti
kankinant didelio galvos skausmo,
bei jausmo, kad pastoviai trūksta
deguonies yra tikrai nepaprasta.
Poilsiu tikrai to nepavadinsi.
Mustange keliavimo sąlygos
gana ekstremalios - dieną šviečia stipri saulė, aukštis apie arba virš 4 km, nuo 13 val
įsijungia atšiaurus vėjas. Pasirodo, kad įkaitusios Nepalo žemumos pajudina aukštyn
oro srautą, kuris kaip tuneliu pajuda per Himalajus ir nurimsta tik vakare, kai
atvėsta žemumos. Oras ledinėse Himalajų viršūnėse atvėsta ir virsta atšiauriu gana
šaltu ir labai stipriu vėju. Tik
sutemus oras staigiai atšąla iki
minusinės temperatūros,
šildymo vietiniuose namuose
nėra jokio, netgi “buržuikos”,
nes aukštikalnėse medis yra
didžiausias turtas. Maistą
gamina ant džiovinto mėšlo,
kurį renka piemenis kalnuose
eidami paskui jakų kaimenes.
Vanduo naktį kambaryje
sušąla į ledą, vandens nei
tualete, nei krane nelieka, tol
kol nepateka saulė. Oras labai
sausas – apie 30% drėgmės,
todėl nosis perdžiūva ir
pasidengia kraujingais šašais. Elektra gaminama saulės baterijų yra tik kelias
valandas ir vos užtenka pakrauti telefono ar foto aparato baterijas. Tačiau viską
atperka Himalajų didingumas, iškilminga tyla ir nuostabus grožis.
Pakilus į beveik keturių kilometrų aukštį, atsivėrė nuostabus kalnų grožis,
kelias vinguriavo tai aukštyn, tai žemyn. Piemenų aikštelėse galėjai pamatyti didelius
akmeninius "stalus" ir ant jų padėtus akmenukus. Tai buvo dievams skirtos
aukojimo aikštelės. Žiūrėdamas į pačių įvairiausių formų uolas ar kalnus, galėjai
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 10

11. Darius Radkevičius
11 May 2017
lengvai įžiūrėti daugybę figūrų ar ištisus miestus. Staiga atėjo supratimas iš kur
Indijos meistrai sėmėsi įkvėpimo statydami Šivos šventyklas.
Kelias į LoMantangą,
karalystės sostinę, buvo
nelengvas, bet mes
nusprendėm jį dar "palegvinti"
ir prieš sostinę pakilti virš 5000
metrų aukštį. Aukštos perėjos
įveikimas leidžia natūraliai
užvesti kristalizacijos bangos
mechanizmą ir gauti atsakymą
į patį sudėtingiausią klausimą.
Visa laimė, kad mus vedė
Karma, todėl visą kelią saulė
mums švietė ir vėjas pūtė į
nugarą. Matėme, kaip
kankinosi žygeiviai, kuriuos jų
gidai vedė atvirkščiai! Jų veidai buvo tiesiog juodai apskrudę nuo saulės, tamsesni
net už vietinius. Akys raudonos nuo dulkių, burnos vos gaudė orą pridengtos
šalikais. Išdžiuvusios ir apšašusios lūpos, varvančios nosys.
Kildami aukštyn priėjome įstabią, šiurpulingą vietą. Vieta, kurios vietiniai
gyventojai vengia net dienos metu, o ką kalbėti apie sutemas ar naktį. Pasakojama,
kad toje vietoje Guru Rinpočė susikovė su vietine pabaisa. Besigrumiant pabaisa
nagais išvagojo uolas, o jos krauju buvo nutaškytos uolos. Toje vietoje, kur buvo
išplėštas pabaisos žarnynas pastatyta ilgiausia Mani siena Mustange. Mani reikšmė
kilusi nuo Tibeto budistų maldos "Om Mani Padme Hum" (Tebūnie palaimintas
brangakmenis lotose). Tai
auka dvasioms, kitaip tariant
Genius loci, arba apsauga
nuo blogio. O ten kur liko
gulėti nuplėštas pabaisos
veidas, jis buvo prispaustas
pastatyta didžiule Stupa.
Būnant toje vietoje
apėmė kažkoks nerealus
jausmas. Norėjosi būti ir
būti, oda buvo pašiurpusi
nuo matomos didybės.
Atrodė, kad tolumoje stovi
ištisas miestas iš “Žiedų
valdovo”. Turbūt tai tikrai
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 11

12. Darius Radkevičius
11 May 2017
viena iš Žemės jėgos vietų. Visa grupė žiūrėjo išsižiojusi, jokio nuovargio nebeliko,
aplink didinga tyla, jokių žmonių, jokios gyvybės. Kairėje pusėje stūksojo pabaisos
išvagotos juodos spalvos olos, o ant jų – nepatikėsite! Stovėjo didingos Katedros
kolonos! Tokios taisyklingos, kad net sunku buvo patikėti, jog tai gamtos kūrinys.
Nakvynei apsistojome
nuostabioje vietoje,
visai šalia ypatingų olų.
Į vieną iš jų šiaip ne
taip pavyko įsiropšti.
Apžiūrėjome trijų
kambarių "butą".
Butas gana patogus,
yra suformuotos nišos
"šviestuvams", maisto
gaminimui ir kitiems
pasidėjimams. Patalpa
gana patogi, nors
erdvės nedaug. Bet pats
gražiausias vaizdas atsiveria pro langus. Grožintis atsivėrusia panorama net gimė
noras pasilikti nakvoti. Buvo ypatingas vakaras - mėnulis artėjo prie pilnaties, tokios
ryškios Veneros nebuvau matęs gyvenime, o gamta taip nurimo, kad galėjai pajausti
dvasių virpenimą. Tik vienišo šuns šešėlis nuraibuliavo vakaro sutemose, jam
apibėgant valdas, į vieną pusę ir atgalios. Meditavome beveik dvi valandas, kol
tolumoje sutemas pradėjo skrosti mus beieškančių žibintų švieselės. Vien apie tai
pagalvojus - tas vidinės ramybės pojūtis stebuklingai atgimsta manyje vėl ir vėl.
Ryte stebint atsivėrusį
vaizdą iš mūsų nakvynės vietos -
susidarė įspūdis, kad uolos sienos
yra išvagotos raštu ar
ornamentu. Atrodė, dar truputis
ir galėsi įminti pačias didžiausias
paslaptis. Visą laiką nepaliko
abejonė, o gal mes iš tikrųjų
matom apgriuvusios šventyklos
sienas, o ne šiaip uolą? Tuo
labiau, kad vidury sienos aiškiai
matėsi iškirstas įėjimas - ola.
Žygis į Tsarang esantį
3580 km aukštyje prasidėjo
nuo labai staigaus pakilimo.
Tokio staigaus, kad vienas iš
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 12

13. Darius Radkevičius
11 May 2017
mano kelių sustreikavo ir streikavo kelias dienas. O užlipus ant kalno atsivėrė
tikra lyguma. Shivayogi poilsio minutės proga nupiešė schemą, kaip buvo
sukurta visata. Visi aptarėme schemą, išsiaiškinom detales ir pajudėjom tolyn.
Įdomiausia, kad mano moksliukams schema nesukėlė jokių abejonių, taip tiksliai
viskas buvo paaiškinta. Kuo toliau tuo labiau Shivayogi sutarė su visa komanda.
Vaikinai net pradėjo įrašinėti kalbas, bei perpiešinėti įvairiausias sudėtingas
schemas. Tsarange IX amžiuje buvo pastatytas vienas seniausių veikiančių
vienuolynų ir tebestovi Balti baltutėliai Karaliaus rūmai. Juos gana stipriai
pažeidė žemės
drebėjimas. Todėl
vieną vienuolyno dalį
teks nugriauti ir jos
vietoje iškils moderni
"betonkė". Kultūros
paveldas lyginant
Mustangą ir Butaną
skiriasi kaip diena ir
naktis. Butane viską
atstato ir renovuoja, o
Mustange viskas po
truputi nyksta.
Vienuoliai mums
aprodė vienuolyną bei
jų prižiūrimus
Karaliaus rūmus.
Rūmai tik išorėje gražiai atrodė, o viduje buvo smarkiai apleisti. Pro langus
matėse žmogaus sukurto parko ir tvenkinio likučiai. Vienuolis mums parodė ir
“lobių” kambarį, kuriame buvo saugomi senoviniai ginklai ir … nukirsta
architekto plaštaka. Legenda sako, kad rūmai taip sužavėjo karalių, kad jis liepė
nukirsti architektui ranką, jog jis negalėtų pakartoti tokio stebuklo.
Žygis į bazinę stovyklą 5100 aukštyje ir netikėtas 6100 m viršūnės
įveikimas
Ghar Gompoje (verčiasi kaip vienuolynas – namas) pastatytas seniausias
vienuolynas (8 amžius). Tačiau įdomiausia, kad šis vienuolynas niekada neveikė.
Legenda pasakoja, kad vienuolyną privalėjo pastatyti, nes kitaip buvo neįmanoma
pabaigti pirmojo vienuolyno dabartiniame Tibete statybos. Jis buvo statomas dieną,
o naktį dvasios jį griaudavo. Buvo gauta žinia, kad jei Mustange bus pastatytas
vienuolynas, tai nuramins dvasias. Pastatytas vienuolynas taip ir nepradėjo veikti nes
tuo metu pritrūko vienuolių. Tačiau, kai vienuoliai atsirado, buvo nuspręsta
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 13

14. Darius Radkevičius
11 May 2017
tradicijos nelaužyti ir palikti neveikiantį. Vienuolyną iš kartos į kartą prižiūri ta pati
šeima, o vienuoliai tik laikas nuo laiko susirenka pamaldoms ir ritualams. Išėjus iš
vienuolyno – namo pamatėme dvi
didžiules piramides – vartus.
Vaizdas tikrai buvo netikėtas ir
įspūdingas – beveik Egiptas
Himalajuose.
Toliau kelias vedė vis
aukštyn ir aukštyn. Pakilom iki
suledėjusio krioklio, kuris saulei vis
stipriau šildant pradėjo tirpti.
Milžiniški varvekliai krito ant
akmenų, o juos pakeitė žaismingi
vandens purslai. Pakilus virš
krioklio atsivėrė stepių
kraštovaizdis, ir kuo aukščiau
kilom tuo lygesnė vietovė darėsi.
Atrodė, kad kalnai kažkur dingo, liko tik kalvos. Visi jautėsi pakylėti, išskyrus vieną.
Tam, kurį nepaleido iš savo globos kalnų ragana, darėsi vis sunkiau ir sunkiau.
Kirtus 5100 aukštį jis du kartus
trumpam apalpo. Tada išgirdo
grėsmingą balsą, kuris paliepė
- "Leiskis žemyn, tavęs laukia
šeima". Jis vienintelis iš visos
grupės kelionę gavo dovanų
nuo savo kolektyvo.
Bendradarbiai žinojo, kaip jis
mėgsta kalnus, todėl įtemptų
darbų pabaigoje, už pasiektus
įspūdingus rezultatus, buvo
apdovanotas “poilsine”
kelione. Kai tik atsinaujindavo
ryšys su gimtine, vis gaudavo
paklausimų kaip jam sekasi
poilsis.
Kylant link šio aukščiausio nakvynės taško, Karma papasakojo kaip jis prieš
porą metų vedė NY Times žurnalistą ir kaip jis užsigeidė užlipti į šešetuko viršūnę.
Įsivaizduokite, žurnalistas lipo aštuonias valandas! Čia mūsų vaikinai pareiškė, kad
jis lepšis ir kad jie greičiau užlips. Grupė pasidalino į dvi dalis – lipančius ir
besileidžiančius į sostinę.
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 14

15. Darius Radkevičius
11 May 2017
Naktis palapinėje buvo labai šalta. Tokia šalta, kad mūsų mulai pabėgo
žemyn į sostinę. Dauguma mūsų laukė kada patekės saulė. Trūko oro, sapnavosi
košmarai, kad užgriuvo lavina, kad spaudžia, kad dūsti. Palapinė iš vidaus
pasidengė šerkšnu, jutome kaip ant veido lėtai nusileidžia ir iš karto ištirpsta
mažytės snaigės. Visi norėjo į tualetą, bet kentė iš paskutinių, o išlindus į lauką
šaltyje kerėjo daugybė ryškių žvaigždžių. Nušvitus pirmiems saulės spinduliams
grįžo puiki nuotaika, galima sakyti, beveik euforija.
Ryte trys komandos nariai išėjo "šturmuoti" viršūnės – 6100 m. Kiti
keturi nutarė leistis
žemyn, nes dviem iš jų
streikavo keliai, vienam
balsas liepė leistis, o
ketvirtas norėjo galų gale
sušilti.
Kelias į sostinę Lo
Mantangą vedė tik žemyn
ir žemyn. Kažkur keturių
kilometrų aukštyje
klajokliai buvo įsirengę
savo stovyklą. Užsukome
pas juos į svečius, išgėrėm
arbatos su sviestu,
pavaišino sūriu, kuris
buvo džiovinamas lauke
saulėje. Tiesa, šalia sūrio buvo džiovinamas ir mėšlas. Bet tokiam aukštyje musių
nėra, todėl šios dvi krūvos vėjui padedant, tik gerino savo skonines savybes.
Kelias žemyn atrodo lengvas, bet iš tikrųjų mūsų kojos nepratusios eiti žemyn ir
žemyn, todėl kartais tai atrodė kad norisi užbėgti į kokį nors kalniuką poilsiui.
Pusiaukelės krizė
Lo Mantangas – sostinė esanti 3840 metrų aukštyje. Praėjo lygiai dvi
savaitės nuo kelionės pradžios. Žygio dalyviai susirinko vakare vienam geriausių
sostinės viešbučių. Jau sutemus grįžo ir užkopę į viršūnę. Dviem iš mūsų pasisekė
užlipti į šešių km viršūnę. O pagal alpinizmo taisykles - jei užlipa vienas, tai
pripažįstama pergalė visai grupei. Jų pasakojimas buvo įspūdingas. Pasirodo, kad
dėl visuotinio atšilimo sniego viršūnėje nebeliko. Viršūnėje atsidengė erozija,
todėl įlipti buvo ypatingai sunku - žengi žingsnį ir dėl "gyvų" akmenų pusę
žingsnio slysti atgal. Shivayogi nebuvo paėmęs net lazdų ir kopimui einant į
pabaigą pajuto, kad tuoj nualps. Nežiūrint į jo "Šivaistinį" elgesį, pvz.: stovėt ant
rankų ties bedugnės kraštu ir kitus pavojingus triukus, jis nusprendė, kad geriau
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 15

16. Darius Radkevičius
11 May 2017
nerizikuos tapti grupei našta ir nusileido žemyn nepasiekęs viršūnės. Sergejus,
vienas iš užlipusių į viršūnę pareiškė, kad jis suprato - visus metus ruošėsi ne
IronMan, bet šiam lipimui. Jis detaliai papasakojo kaip vyko jo kopoimas -
pradžioje vienas įkvėpimas ir sustojimas buvo kas penkis žingsnius, vėliau kas
keturis ir galų gale - vienas labai gilus įkvėpimas, vienas žingsnis, vienas
sustojimas. Jei žvilgsnį pasuki į šoną apima jausmas, kad viskas sukasi, kad tuoj
nualpsi. Užlipus į viršūnę prasidėjo pragariškas vėjas, kuris vienu momentu vos
nenupūtė, gerai, kad Karma buvo šalia ir spėjo pagauti. Nusileidimas jiems
buvo ilgas, kaip pati begalybė. Tačiau Sergejus lipdamas gavo atsakymą į patį
giliausią klausimą, kurį jis sau atvėrė. Jei iki šio lipimo jis vis ieškojo, vis
klausinėjo, tai po jo tapo ramus kaip belgas. Ir tada visi suprato, kad NY Times
žurnalistas buvo kietas vyrukas, o ne koks tai lepšis.
Kitą dieną sostinėje paaiškėjo - kalnų liga nei kiek neatstojo, nors aukštis
sumažėjo visu kilometru; ir
geriausiame sostinės viešbutyje
patalpos nešildomos, vanduo tik
drugnas ir tai jei tu pirmas maudaisi...
Shivayogi mane perspėjo, kad grupės
laukia krizė, nes susidėjo du faktoriai -
atrodo, kad jau viskas pasiekta užlipus
į aukščiausią kelionės tašką, bei savo
aukščiausią tašką pasiekė namų
ilgesys.
Staiga paryčiui girdžiu beldimą į savo
duris. Pasirodo vienas mūsų dalyvių
sužinojo, kad susirgo jo mama, bet
kadangi dingo telefoninis ryšys, negalėjo miegoti visą naktį, todėl nusprendė ryte
atsisveikinti su grupe ir skubiai išvykti.
Kiti grupės nariai pradėjo klausinėti ar tiesa, kad ir toliau mūsų laukia "tik
kalnai ir vienuolynai"? O kalnų ligos apsėstasis prašė leistis žemyn. Sostinėje Karma
skubiai organizavo vizitą pas Amchi,
tibetiečių medicinos daktarą. Tačiau šia
pagalba pasinaudojo tik sveikiausi.
Kitas vizitas laukė į Karaliaus rūmus.
Ten turistai neįleidžiami, bet mums
buvo padaryta išimtis, nes Karmos
šeima buvo geri karaliaus draugai.
Taigi su Karaliaus asmens sargybiniu
aptarėme politiką, išgėrėm arbatos bei
buvom pavaišinti Karališkais
sausainiais. Deja senasis Karalius
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 16

17. Darius Radkevičius
11 May 2017
sunkiai sirgo ir buvo gydomas Katmandu. Prieš pat Naujuosius Metus jis paliko šį
pasaulį ir šį kūną. Taip baigėsi vienas Mustango Karalystės etapų, o kas bus ateityje
niekas nebežino. Neliko oficialaus lyderio, dvasinis karalystės vadovas jau seniai
gyvena Indijoje, o Mustangas po truputi virsta mirštančia šalimi, eiline Nepalo
provincija.
Karalius ir jo svita
Kitą rytą mes pasitikome sumažėjusia grupe, bet mūsų laukė nuostabi išvyka
ant arklių. Apjojome sostinės apylinkes ir aplankėme Karaliaus vasaros rezidenciją.
Deja, rūmai uždaryti ir seniai benaudoti. Princas vysto verslą, bet daugiausia
Kathmandu. Po vasaros rezidencijos aplankėme ir kitus miestelius ar kaimus
esančius aplink sostinę.
Sostinės apylinkėse aplankėme vienuolyną, kuris įkurtas kalne. Buvo
įdomu suvokti, kaip atrodė gyvenimas kalno
viduje. Nusileidę nuo vienuolyno
pamatėme baisiai keistą pastatą, pagal savo
architektūrą labai jau panašų į tualetą, bet
kažkodėl dviejų aukštų. Pasirodo, kad
intuicija neklydo, tai tikrai tualetas, bet su
dviguba paskirtimi. Kadangi kalnuose labai
mažai žemės ir jos derlingumo palaikymui
būtinų elementų, todėl vienuoliai atlieka
garbingą trąšų gaminimo darbą. Lipa į
antrą aukštą, o jau žemyn krentančios
trąšos lengvai surenkamos. Paklausite,
kodėl jie nekasa duobės? O pabandyk tu ją
iškasti akmenyje, galą gausi bebandydamas.
Po vienuolyno prijojome labai keistą
vietą - lygi aikštelė lyg kosminių laivų
nusileidimo vieta. Bet pasiriodė, kad tai
futbolo aikštė! Tik rungtynių metu labai
jau toli ir ilgai reikia eiti pasiimti kamuolio
nuskridusio į užribį. Todėl sponsoriai skiria dvidešimt ir daugiau kamuolių
vienom rungtynėms. Šalia aikštės esančios VIP tribūnos buvo įrengtos jau IX
amžiuje. Jose gali tilpti apie 50 žiūrovų ir išdėstytos per keturis aukštus. Kažkada
ten gyveno, arba nuo plėšikų slėpėsi žmonės. Pats futbolo stadionas yra 4 km
aukštyje. Lietuvos rinktinei nugalėti vietinius, sudarytus iš vienuolių, turbūt nėra
jokių šansų. Praleidus daugiau kaip dvi savaites Mustange, mūsų fizinė forma
dar nebuvo pakankamai gera žaisti futbolą bent penkias minutes.
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 17

18. Darius Radkevičius
11 May 2017
Žygis užtruko visą dieną, sugrįžome saulei besileidžiant. Kalnų ligos
užkluptasis jautėsi nekaip net ir nešamas arklio.
Taigi, kalnų liga taip stipriai kankino vieną iš mūsiškių, o Tikslo įveikimo
krizė beveik visus kitus, todėl klausimas - "ar ir toliau vien kalnai ir vienuolynai"
skambėjo vis aštriau. "Jūs gi žinote, Mustangas tai dykuma" - suklydo su atsakymu
gidas ir grupė nusprendė leistis žemyn su džipu. Džipo kaina buvo tolygi lėktuvo
bilietų kainai, bet...
Kalnai ir džipas
Ir štai, mes leidžiamės ir prieš akis iškyla "dykumos" vaizdai. Tokio įspūdingo
grožio, turbūt, niekur nėra. Aplamai Mustango gamta tai ištisas gamtos stebuklų
parkas. Jokiose kitose Himalajų vietose aš nemačiau tokių gamtos grožybių.
Kiekvieną mielą dieną vis kitas siurprizas – tai uoliena ryškiai geltona, tai raudona,
tai žalsva, tai pilka. Kalnų formos pačios keisčiausios, net neabejotina, kad tai
kažkada buvo jūros
dugnas.
Su džipu pasiekus
nakvynės tašką ir
pernakvojus netoli Yaros,
vieninteliame
"viešbutukyje", kur
tamsoje "liūdėjo" dvi
vienišos lovos, o jose
slėpėsi daugybė "blakių".
Mano bendrakeleivis
pareiškė, kad jas visas
uždaužė šlepete, lyg
blakes įmanoma
uždaužyti, mums buvo
surengtas vietinių žmonių
koncertas. Jaunos merginos kuklinosi, raudonavo, bet senimas parodė kaip reikia
šokti ir dainuotii. Kitą dieną mums buvo atvertas dar vienas gamtos stebuklas su
Luri Cliff gompa (vienuolynu), vieta kur susitiko Indijos ir Tibeto menas.
Užlipę į vienuolyną, kuris atrodė kaip didžiulio erelio lizdas vienos uolos
viršūnėje, mes supratome, kad "tie patys kalnai ir tie patys vienuolynai" yra visiškai
kitokie. Bet gailėtis buvo vėlu, beliko žavėtis.
Didingas grožis. Virš galvos sukosi grifai. Ši vieta ne šiaip vieta. Mustange yra
tik du būdai laidoti žmones - vienas susmulkinti paukščiams, o kitas, ten kur
susjungia dvi kalnų upės, sušerti žuvims. Vaikščioti po grifais, kurie gana žemai suka
ratus tau virš galvos, tai ne pats maloniausias laiko leidimas. Vis galvoji, ar tikrai jie
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 18

19. Darius Radkevičius
11 May 2017
žino, kad tu dar nelesamas? Ar tikrai jie sotūs, o gal stipriai išalkę? Jų daug, o tu
vienas ir dar atsilikęs nuo
grupės.
Diena ėjo į pabaigą, o
mūsų laukė džipas, kuris
per kokias tai 8-12 ar
panašiai valandų turėjo
mus pristatyti į Apatinį
Mustangą, į Muktinathą.
Pasirodė, kad dar vienas
mūsų bendražygis
nusprendė mus palikti ir
savaitę anksčiau sugrįžti,
mat labai jau daug
susikaupė darbų. O juk
jis išėjo į kalnus su
klausimu ką daryt su
įkyrėjusiu darbu. Panašu, kad rado atsakymą, jog darbas nėra toks blogas, kaip
kad atrodė.
Važiuojant naktį džipu kalnų keliais švietė nuostabus mėnulis, ryškios
žvaigždės, žaidė nuostabūs ir labai paslaptingi kalnų šėšėliai. Atrodė, kad esi
kažkur kosmose. Tačiau ne visiems buvo taip gražu - išaiškėjo, kad vienas iš
mūsiškių gana stipriai bijo aukščiau, tik jam sekėsi tai nuo mūsų nuslėpti. Ir
vairuotojas kažkodėl sėdėjo labai tylus ir vis meldėsi. Tiesa išryškėjo gana greitai
- vienoje perėjoje užšąla kalnų upelis ir jį labai sudėtinga įveikti, galima
nugarmėti į bedugnę. Vairuotojas mus ragino išvykti kuo anksčiau, tačiau mes,
pakerėti grožio niekur neskubėjom ir išsiruošėme likus valandai iki sutemų.
Nuostabioje mėnulio pilnatyje mus lydėjo sėkmė, bei gamtos ir dievų
geranoriškumas - mes įveikėme upelį pėsčiomis, džipas - su vienu nedideliu
sparno įlenkimu ir paaukota padanga. Sutvarkius automobilį ir pajudėjus tolyn -
vairuotojas tapo ypatingai linksmas ir šnekus.
Žemutinis Mustangas
Vidury nakties pasiekėme Muktinathą (3800m) esantį žemutiniame
Mustange. Į Muktinatho miestą suplaukia Ramaistų, Šivaistų, Budistų ir Anapurnos
žiedo turistų srautai. Tai paskutinė piligriminė Hinduistų vieta. Tai kelias, kuriuo
budizmas pajudėjo link Kinijos. Tai turistų, įveikusių Anapurnos žiedo 5400 perėją,
poilsio vieta. Čia vienoje teritorijoje draugiškai įsikūrusios trys religijos bei vakarų
turistai.
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 19

20. Darius Radkevičius
11 May 2017
Kitą dieną mūsų kelias leidosi vis žemyn ir žemyn. Kalnų liga pasitraukė ir
visa komanda įgyjo reikiamo greičio ir geros nuotaikos. Tiesa, ji liko sumažėjusi dar
vienu nariu. Pakeliui aplankėme vienintelį Mustange Bonų religijos kaimą. Kartą
metuose yra skerdžiamas
jakas, gyventojai ruošiasi
rūsčiai žiemai. Mėsa
džiovinama, kemšamos
dešros. Pats kaimas tiesiog
spinduliuoja
paslaptingumu, visur pilna
apsauginių ženklų, o
kaimas tiesiog atsiduoda
senove. Praeitais metais,
eidamas Anapurnos žiedu,
pagalvojau, kad smagu
būtų jame praleisti naktį.
Štai noras ir išsipildė. Tai
tik patvirtino "Belaukiant
Aukso Amžiaus" parašytą
frazę - Dangaus kanceliarija vėluoja metus.
Žygis apatiniu Mustangu buvo smagus iki Jomsom. Nuo Jomsom viskas
pagedo. Dar prieš septynetą metų žygis Anapurnos žiedu buvo nuostabus, bet prieš
penketą metų nuspręsta nutiesti kelią. Kelias baisiai duobėtas, bet blogiausia, kad jis
vietomis sutampa su pėsčiųjų maršrutu. Beprotiški, automobilių sukelti dulkių
kamuoliai neleidžia džiaugtis žygiu. O ėjimas upės slėniu irgi sudėtingas, čia jau pati
gamta neša daugybę dulkių. Išmatavome vėjo greitį - tik 60 km per valandą
Atsisveikinimas su kalnais
Kasdien kintantis grožis, niekad nesikartojantys peizažai, poliarizuoti
debesys, saulė ir mėnulis kartu nuo vidurdienio, šiluma ir šaltis, srovė ir statika,
ramybė ir pavojus... Himalajai labai paslaptinga vieta. Natūraliai kyla klausimas -
kodėl žmonės ten kėlėsi gyventi? Juk buvo ir yra žymiai palankesnių gyvenimui
vietų. Rūsti gamta, sunkios gyvenimo sąlygos, bet...jie traukia, ten kvėpuoji kitaip,
supranti kokia galinga gamta, atsiveria įvairios paslaptys...
Grįžę į Kathmandu iš karto priėmėme SPA procedūras - kirpykloje už
kampo. Visi buvo apkirpti, apskusti, uždėtos veido kaukės, padarytas pilingas,
nuimta visa kalnuose nujuodinta veido oda ir atliktas galvos bei pusės kūno
masažas.
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 20

21. Darius Radkevičius
11 May 2017
Per atsisveikinimo vakarienę pirmą kartą Boudhanat šimtametė Stupa buvo
apšviesta pačiomis įvairaisiomis spalvomis, kaip tikra Kalėdinė eglutė - taip buvo
ruošiamasi pažymėti vienos seniausių stupų atstatymo po žemės drebėjimo šventę.
Kelionė prasidėjusi stebuklu ir baigėsi stebuklais. Kiekvienas narys
nuoširdžiai pasidalino savo jausmais apie kelionę, suteikė grįžtamąjį ryšį kiekvienam
dalyviui bei padėkojo už gautus vidinius atsakymus. Pasirodė, kad pradiniai
klausimai slėpė tikruosius, o gauti atsakymai nušvietė ateitį vilties spalva. Buvo
nuostabus dvasiškai šiltas atsisveikinimo vakaras.
Kelionė į Mustango Karalystę 2016 lapkritis, 21