3. Pagrindinės funkcijos:
• 1. Išlaikyti produkto kokybę, t.y. pratęsti
galiojimo laiką.
• 2. Pagerinti arba išsaugoti maistinę vertę.
• 3. Išlaikyti maisto produktų sveikumą.
• 4. Kontroliuoti rūgštingumą, šarmiškumą ir
skatinti rūgimą.
• 5. Suteikti spalvą ir pagerinti skonį.
4. Paplitę maisto priedų rūšys:
• Dažikliai
• Emulsikliai
• Kvapiosios medžiagos
• Standikliai
• Konservantai
• Saldikliai
• Lipnumą reguliuojančios
• Antioksidantai
• Rūgštingumą reguliuojančios
6. Dažiklių tipai
• Yra trijų rūšių, šių priedų:
• Natūralūs
• Natūraliai indentiški
• Sintetiniai
7. Natūralūs dažikliai
• Natūralūs dažikliai gali būti išgaunami iš spalvotų
daržovių, žolės, vaisių žievelių, augalų sėklų ir
šaknų.
• Šie priedai taip pat gali būti ir gyvūninės kilmės.
Kochinelas ar karmino rūgštis yra raudonos
spalvos. Šios medžiagos patenka į gyvulius per
kaktusus ir panašios sudėties pašarus. Vėliau, su
išmatomis pasišalinus kochinelui ir karmino
rūgštims, išmatos yra išdžiovinamos ir sumalamos
iki raudonų miltelių.
8. Natūraliai indentiški
• Kadangi natūralių dažiklių spalvos yra
blankios, chemikai atrado būdą kaip išgauti
natūralias spalvas su geriausiomis jų
savybėmis.
• Šių dažiklių molekulės yra visiškai tokios
pat kaip ir natūraliuose augaluose
randamos, tačiau jos labaratorijoje
pagamintos ir yra sintetinės.
9. • Daugumą natūralių dažiklių sunku pridėti į maisto
produktus. Dažniausiai jie tirpūs tik organiniuose
tirpikliuose ir vandenyje visiškai arba beveik
netirpsta.
10. Sintetiniai dažikliai
• Sintetiniai dažikliai yra gaminami gamyklose ar
tam tikrose labaratorijose ir neturi jokio ryšio su
gamta. Visi dažikliai yra testuojami, kad įsitikinti,
jog jie yra visiškai saugūs. Geras dalykas yra tas,
kad šie dažikliai yra vandenyje tirpūs ir jie gali
būti naudojami maisto produktuose, be jokio
tolesnio apdirbimo.
11. Dažiklių kiekiai
• Dažiklių kiekis maiste yra labai mažas.
• Sintetinių dažiklių spalvos yra daug ryškenės nei natūralių todėl, šių
reikia daug mažiau. Tipiškai tik 10 - 50 miligramų (mg) į kilogramą
maisto.
14. Emulsikliai
• Yra išskiriami du emulsiklių tipai. Vandens-
aliejaus emulsijos ir Aliejaus-Vandens emulsijos.
• Emulsikliai taip pat padeda išlaikyti šviežumą bei
užkirsti kelią pelėsiui, kai aliejus ir riebalai
atsiskiria.
16. Kvapiosios medžiagos
• Maiste gali būti daugiau nei tūkstantis įvairiausių
medžiagų suteikiančių jam skonį.Dauguma iš jų
natūralūs ir yra pernelyg nestabilūs ir negali būti
naudojami pramonėje, kur jie gali būti
saugomi(sandėliuojami) kurį laiką prieš
panaudojant. Dėl šios priežasties yra kuriamos bei
naudojamos sintetinės kvapiosios medžiagos.
17. • Vidutiniškai kvapioji medžiaga susideda nuo 5 iki
50 ingridientų. Keletoje kvapiųjų medžiagų yra
daug daugiau skonį suteikiančių molekulių negu
avietėje; pavyzdžiui, acto, heksano ir Benzoinė
rūgštis.
18. Standikliai
• Suteikia formą ir struktūrą.
• Tirštikliai tirština maistą ir padaro jį ,,storesnį“.
• Stabilizatoriai padeda išlaikyti fizines ir
struktūrines maisto savybes per jo gamybos
transportavimo saugojimo laiką.
19. Standikliai
• Medžiagos priklausančios šiai grupei yra didelės
molekulinės masės junginiai. Papaprastai baltymai
ar angliavandeniai, kaip krakmolas. Dauguma
pastarųjų būna polimerai.
20. Konservantai
• Saugodami maisto produktus, konservantai bando
sulėtinti palankias sąlygas ir taip sustabdyti
mikroorganizmų dauginimasi. Šių dienų
konservantai yra fungistatiniai.
22. Saldikliai
• Išsaugo kepinių struktūrą ir neleidžia jiems
išdžiūti.
• Mažina užšalimo ,,tašką“ leduose.
• Saldikliai dažnai būna kaip konservantas.
• Sustiprina skonį vaisvandeniams.
• Palengvina kepimą ,,komerciniu“ būdu.
23. Lipnumą reguliuojančios
• Dažnai maisto produktai yra gaminami iš miltelių
ir į juos dedamos lipnumą reguliuojančios
medžiagos jog jie galėtų tekėti ir tolygiai
susimaišyti su maistu gamybos procese. Šių
medžiagų kiekis maisto produktuose yra labai
mažas ir po gamybos proceso jo beveik nelieka.
25. Antioksidantai
• Yra įžvelgiama antioksidantų naudojimo nauda .
Dėl oksidacijos reakcijų padidėja cholesterolio
kiekis, kuris gali sukelti kraujotakos ir širdies
problemų. Antioksidantai taip pat gali būti kaip
prevencinė priemonė nuo vėžio, artrito ir kitų ligų.
26. Rūgštingumą reguliuojančios
• Šie priedai suteikia rūgštų bei aštrų skonį.
Jie taip pat gali veikti kaip konservantai.
• Keletas rūgštingumą reguliuojančių
medžiagų; acto rūgštis, citrinų rūgštis,
skruzdžių rūgštis, pieno rūgštis, obuolių
rūgštis, fosforo rūgštis, vyno rūgštis.
27. Saugumas
• Daugelis tyrimų, bandant priedų saugumą yra
atlikti remiantis gyvūnų tyrimais, kurių tyrimų
rezultatus galima prilyginti žmogaus sveikatai.
Dauguma šių tyrimų parodo, jog maisto priedai
gali būti vėžį sukeliantys.
29. 1. Natrio nitratas/nitritas
• Priedas dažniausiai
naudojamas mėsos ir
žuvies gaminiams norint
stabilizuoti raudoną spalvą
ir skonį. Taip pat šis
priedas stabdo bakterijų
dauginimasi.
30. 2. BHA and BHT
• Butilhidroksianizolis ir
butilhidroksitoluenas
naudojamas, kad riebalai ir
aliejai po tam tikro laiko
neapkarstų.
• Taip pat šios
medžiagos yra
oksidantai
•
31. 3. Propilo galatas
• Naudojamas užkirsti
keliui riebalų ir aliejų
gedimui. Dažnai
naudojamas su BHA ir
BHT. Šis priedas
randamas mėsos
produktuose,
kramtomojoje gumoje.
32. 4. Mononatrio glutamatas
• Šis priedas yra amino
rūgštis naudojama kaip
aromato ir skonio
stipriklis į sriubas, salotų
padažus, traškučius,
sušaldytus patiekalus,
restorano maistą.
33. 5. Hidrintas augalinis aliejus
• Hidrintas augalinis aliejus,
kitaip žinomas iš dalies
hindrintas bei kaip trans-
riebalas. Įrodyta jog trans-
riebalai gali sukelti
kraujotakos ir širdies
ligas. Ekspertai
rekomenduoja suvartoti
nedaugiau kaip 2g šių
riebalų per parą.
34. 6. Aspartamas
• Šio priedo galime rasti visuose ,,dietiniuose produktuose“,
pavyzdžiui mažo kaloringumo desertai ar gėrimai.
Aspartamas yra dviejų amino rūgščių ir metanolio
junginys. Šis priedas gali sukelti vėžį arba neurologinių
problemų.
35. 7. Acesulfamas-K
• Tai palyginti naujas saldiklis tik 1998m. patvirtintas bei pradėtas
naudoti gaiviuosiuose gėrimuose. Į šio priedo sudėtį įeina kalis, o pats
saldiklis yra 200 kartų saldesnis už cukrų. Šio saldiklio taip pat
randama kramtomojoje gumoje ir konditerijos gaminiuose.
36. 8. Dažikliai: mėlyna; raudona ;žalia ;geltona
• Visų šitų spalvų
maisto produktai
skatina vėžinių navikų
susidarymą.
37. 9. Olestra
• Sintetinis riebalas.
Kenkiantis kraujotakai
ir širdžiai. Taip pat
trukdo vitaminų
absorvacijai.
38. 10. Kalio bromatas
• Šis priedas yra labai
retas, tačiau
neuždraustas. Mažas
keksiukas gali padėti
pamatus vėžiui.
39. 11. Cukrus
• Vaisiuose cukrus nėra
kenksmingas, tačiau
produktuose kur jis yra
dedamas jis gali daryti žalą
organizmui.
40. 12. Natrio chloridas
• Nedidelis kiekis druskos
yra reikalingas organizmui
tačiau per daug jos gali
sukelti rimtų problemų.
41. Maisto papildai
• Maisto papildas – preparatas, skirtas
padidinti gaunamų maisto medžiagų
kiekiui organizme.
Moksliniai Tyrimai yra parodę, jog geriau vizualiai atrodantis, maistas žmonėms yra kur kas skanesnis.
Toki dažikliai(gyvulines kilmes) yra isgaunami tik centrinėje amerikoje(nes tik ten yra kaktusų)
Todėl dažnai dažikliai yra maišomi su natrio arba kalio druskomis, kurios juos paverčia tirpiais ir naudojamais maisto produktuose
Vandens-aliejaus emulsija, kai emulsiklis vandenį pavercia i mazus laselius ir issklaido po aliejų ir atvirksciai, aliejaus-vandens emulsija kai aliejaus lasiukai issklaidomi po vandenį.
Fungistatiniai – žudo iškarto mokroorganizmus. Taip kenkdami ir žmogui tik mums maži kiekiai nera toki pražūtingi kaip mažiesiems draugams. Pavyzdys – konservantai trukdo supelyti duonai. Ar sugesti pienui
Konservantus gali atstoti šie ,,procesai,,, būdai
Užšalimo taškas tai kai mes pasiimame ledus ir jie nebuna kaip ledas koks o jie gana purūs. Saldikliai kaip konservantas pvz uogienėse, jos dėl saldiklių negenda. Beje vienintelis pasaulyje negendanti produktas yra medus ;p
O antioksidantai stabdo oksidacijos reakcijas, taigi jus liksite sveigi valgydami kelių metų senumo obuolius :D
Dažikliai skaičiukai rodo kaip prasideda E kodas šių dažiklių ant etikečių
Tačiau tyrimai parodė jog šis priedas sukelia vėžį ( esant tam tikrom salygom, pavyzdziui kepant ant grotelių ar siaip sios medziagos virsta reaktyviais junginiais kurie skatina vėžį.
Šios medžiagos naudojamos čipsuose, grudiniuose produktuose, kramtoškėj. Medžiagoms oksiduojantis keičiasi jos struktura, todėl šioms medžiagoms patekus i organizma ir pradejus oksiduojantis atsiranda rizika atsirasti vėžinėms ląstelėms.
Kad si medziaga sukelia vezi nebuvo irodyta taciau tyrimai su gyvunais atskleide jog naudojant siuos priedus lasteles linkusios į vezi.
Šios medžiagos dazniausiai naudojamos rytu europos ir azijos maisto produktuose . Šios medžiagos gali sukelti galvos skausmą pykinimą . Taip pat tyrimai parodė jog sie priedai kenkia nervinėms lastelėms. Pasaulinė masito ir veterinarijos tarnyba rekomenduoja si prieda pakeisti druska.
Suma šių riebalų lengvai susidaro jei valgysime vakarienei mėsa ir isgersime stikline pieno.
Neorologiniu tai tokiu kaip haliucinacijos ir galvos skausmas. O naujausi tyrimai rodo jog vartojant si prieda visa gyvenima beveik 90prov jog susirgsite veziu. Ziauru ane?
Blemba geriu kolą ir matau šitą.. ;c su šiuo saldikliu yra atlikta mazai tyrimu kas atsitinka saikingai naudojan, taciau atlikti tyrimai su ziurkemis parode jog sukelia veziuka.
Absorvacija- įsisavinimas.
Balinanti kildanti medžiaga
Pvz keksiukai, bandeles ir pan. Problemos tai svorio didejimas ir su tuo sisije problemos
aukšto kraujo spaudimo, širdies priepuolis, insultas, ir inkstų nepakankamumas