Download to read offline
Chemija
- 1. Maisto priedai irpapildai
- 2.
- 3. Pagrindinės funkcijos: • 1.Išlaikyti produkto kokybę, t.y. pratęsti galiojimo laiką. • 2. Pagerinti arba išsaugoti maistinę vertę. • 3. Išlaikyti maisto produktų sveikumą. • 4. Kontroliuoti rūgštingumą, šarmiškumą ir skatinti rūgimą. • 5. Suteikti spalvą ir pagerinti skonį.
- 4. Paplitę maisto priedųrūšys: • Dažikliai • Emulsikliai • Kvapiosios medžiagos • Standikliai • Konservantai • Saldikliai • Lipnumą reguliuojančios • Antioksidantai • Rūgštingumą reguliuojančios
- 5. Dažikliai • Dažikliai įprastaidedami į maistą dėl geresnės išvaizdos.
- 6. Dažiklių tipai • Yratrijų rūšių, šių priedų: • Natūralūs • Natūraliai indentiški • Sintetiniai
- 7. Natūralūs dažikliai • Natūralūsdažikliai gali būti išgaunami iš spalvotų daržovių, žolės, vaisių žievelių, augalų sėklų ir šaknų. • Šie priedai taip pat gali būti ir gyvūninės kilmės. Kochinelas ar karmino rūgštis yra raudonos spalvos. Šios medžiagos patenka į gyvulius per kaktusus ir panašios sudėties pašarus. Vėliau, su išmatomis pasišalinus kochinelui ir karmino rūgštims, išmatos yra išdžiovinamos ir sumalamos iki raudonų miltelių.
- 8. Natūraliai indentiški • Kadanginatūralių dažiklių spalvos yra blankios, chemikai atrado būdą kaip išgauti natūralias spalvas su geriausiomis jų savybėmis. • Šių dažiklių molekulės yra visiškai tokios pat kaip ir natūraliuose augaluose randamos, tačiau jos labaratorijoje pagamintos ir yra sintetinės.
- 9. • Daugumą natūraliųdažiklių sunku pridėti į maisto produktus. Dažniausiai jie tirpūs tik organiniuose tirpikliuose ir vandenyje visiškai arba beveik netirpsta.
- 10. Sintetiniai dažikliai • Sintetiniaidažikliai yra gaminami gamyklose ar tam tikrose labaratorijose ir neturi jokio ryšio su gamta. Visi dažikliai yra testuojami, kad įsitikinti, jog jie yra visiškai saugūs. Geras dalykas yra tas, kad šie dažikliai yra vandenyje tirpūs ir jie gali būti naudojami maisto produktuose, be jokio tolesnio apdirbimo.
- 11. Dažiklių kiekiai • Dažikliųkiekis maiste yra labai mažas. • Sintetinių dažiklių spalvos yra daug ryškenės nei natūralių todėl, šių reikia daug mažiau. Tipiškai tik 10 - 50 miligramų (mg) į kilogramą maisto.
- 12.
- 13. Emulsikliai • Emulsikliai padeda išlaikytivandenį ir aliejus kartu. • Be emulsiklių vanduo ir aliejai atsiskirtų.
- 14. Emulsikliai • Yra išskiriamidu emulsiklių tipai. Vandens- aliejaus emulsijos ir Aliejaus-Vandens emulsijos. • Emulsikliai taip pat padeda išlaikyti šviežumą bei užkirsti kelią pelėsiui, kai aliejus ir riebalai atsiskiria.
- 15. Kvaposios medžiagos • Kvapiosiosmedžiagos dedamos į produktus, kad suteikti ar sustiprinti skonį.
- 16. Kvapiosios medžiagos • Maistegali būti daugiau nei tūkstantis įvairiausių medžiagų suteikiančių jam skonį.Dauguma iš jų natūralūs ir yra pernelyg nestabilūs ir negali būti naudojami pramonėje, kur jie gali būti saugomi(sandėliuojami) kurį laiką prieš panaudojant. Dėl šios priežasties yra kuriamos bei naudojamos sintetinės kvapiosios medžiagos.
- 17. • Vidutiniškai kvapiojimedžiaga susideda nuo 5 iki 50 ingridientų. Keletoje kvapiųjų medžiagų yra daug daugiau skonį suteikiančių molekulių negu avietėje; pavyzdžiui, acto, heksano ir Benzoinė rūgštis.
- 18. Standikliai • Suteikia formąir struktūrą. • Tirštikliai tirština maistą ir padaro jį ,,storesnį“. • Stabilizatoriai padeda išlaikyti fizines ir struktūrines maisto savybes per jo gamybos transportavimo saugojimo laiką.
- 19. Standikliai • Medžiagos priklausančiosšiai grupei yra didelės molekulinės masės junginiai. Papaprastai baltymai ar angliavandeniai, kaip krakmolas. Dauguma pastarųjų būna polimerai.
- 20. Konservantai • Saugodami maistoproduktus, konservantai bando sulėtinti palankias sąlygas ir taip sustabdyti mikroorganizmų dauginimasi. Šių dienų konservantai yra fungistatiniai.
- 21. ,,Natūralūs konservantai“ • Konservavimas,šaldymas, džiovinimas, marinavimas, mėsosir žuvies džiovinimas.
- 22. Saldikliai • Išsaugo kepiniųstruktūrą ir neleidžia jiems išdžiūti. • Mažina užšalimo ,,tašką“ leduose. • Saldikliai dažnai būna kaip konservantas. • Sustiprina skonį vaisvandeniams. • Palengvina kepimą ,,komerciniu“ būdu.
- 23. Lipnumą reguliuojančios • Dažnaimaisto produktai yra gaminami iš miltelių ir į juos dedamos lipnumą reguliuojančios medžiagos jog jie galėtų tekėti ir tolygiai susimaišyti su maistu gamybos procese. Šių medžiagų kiekis maisto produktuose yra labai mažas ir po gamybos proceso jo beveik nelieka.
- 24. Antioksidantai • Antioksidantai naudojamisiekiant sulėtinti maisto produkto oksidaciją, taip prailginant produkto galiojimo laiką.
- 25. Antioksidantai • Yra įžvelgiamaantioksidantų naudojimo nauda . Dėl oksidacijos reakcijų padidėja cholesterolio kiekis, kuris gali sukelti kraujotakos ir širdies problemų. Antioksidantai taip pat gali būti kaip prevencinė priemonė nuo vėžio, artrito ir kitų ligų.
- 26. Rūgštingumą reguliuojančios • Šiepriedai suteikia rūgštų bei aštrų skonį. Jie taip pat gali veikti kaip konservantai. • Keletas rūgštingumą reguliuojančių medžiagų; acto rūgštis, citrinų rūgštis, skruzdžių rūgštis, pieno rūgštis, obuolių rūgštis, fosforo rūgštis, vyno rūgštis.
- 27. Saugumas • Daugelis tyrimų,bandant priedų saugumą yra atlikti remiantis gyvūnų tyrimais, kurių tyrimų rezultatus galima prilyginti žmogaus sveikatai. Dauguma šių tyrimų parodo, jog maisto priedai gali būti vėžį sukeliantys.
- 28. Dvylika pavojingiausių masitopriedų • 1. Natrio nitratas, natrio nitritas 2.BHA ir BHT 3.Propilo galatas 4. Mononatrio glutamatas 5.Hidrintas augalinis aliejus 6.Aspartamas 7.Acesulfamas-K 8.Dažikliai: mėlyna(1,2); raudona (3);žalia(3), geltona (6) 9. Olestra 10.Kalio bromatas 11.Baltasis cukrus 12.Natrio chloridas
- 29. 1. Natrio nitratas/nitritas •Priedas dažniausiai naudojamas mėsos ir žuvies gaminiams norint stabilizuoti raudoną spalvą ir skonį. Taip pat šis priedas stabdo bakterijų dauginimasi.
- 30. 2. BHA andBHT • Butilhidroksianizolis ir butilhidroksitoluenas naudojamas, kad riebalai ir aliejai po tam tikro laiko neapkarstų. • Taip pat šios medžiagos yra oksidantai •
- 31. 3. Propilo galatas •Naudojamas užkirsti keliui riebalų ir aliejų gedimui. Dažnai naudojamas su BHA ir BHT. Šis priedas randamas mėsos produktuose, kramtomojoje gumoje.
- 32. 4. Mononatrio glutamatas •Šis priedas yra amino rūgštis naudojama kaip aromato ir skonio stipriklis į sriubas, salotų padažus, traškučius, sušaldytus patiekalus, restorano maistą.
- 33. 5. Hidrintas augalinisaliejus • Hidrintas augalinis aliejus, kitaip žinomas iš dalies hindrintas bei kaip trans- riebalas. Įrodyta jog trans- riebalai gali sukelti kraujotakos ir širdies ligas. Ekspertai rekomenduoja suvartoti nedaugiau kaip 2g šių riebalų per parą.
- 34. 6. Aspartamas • Šiopriedo galime rasti visuose ,,dietiniuose produktuose“, pavyzdžiui mažo kaloringumo desertai ar gėrimai. Aspartamas yra dviejų amino rūgščių ir metanolio junginys. Šis priedas gali sukelti vėžį arba neurologinių problemų.
- 35. 7. Acesulfamas-K • Taipalyginti naujas saldiklis tik 1998m. patvirtintas bei pradėtas naudoti gaiviuosiuose gėrimuose. Į šio priedo sudėtį įeina kalis, o pats saldiklis yra 200 kartų saldesnis už cukrų. Šio saldiklio taip pat randama kramtomojoje gumoje ir konditerijos gaminiuose.
- 36. 8. Dažikliai: mėlyna;raudona ;žalia ;geltona • Visų šitų spalvų maisto produktai skatina vėžinių navikų susidarymą.
- 37. 9. Olestra • Sintetinisriebalas. Kenkiantis kraujotakai ir širdžiai. Taip pat trukdo vitaminų absorvacijai.
- 38. 10. Kalio bromatas •Šis priedas yra labai retas, tačiau neuždraustas. Mažas keksiukas gali padėti pamatus vėžiui.
- 39. 11. Cukrus • Vaisiuosecukrus nėra kenksmingas, tačiau produktuose kur jis yra dedamas jis gali daryti žalą organizmui.
- 40. 12. Natrio chloridas •Nedidelis kiekis druskos yra reikalingas organizmui tačiau per daug jos gali sukelti rimtų problemų.
- 41. Maisto papildai • Maistopapildas – preparatas, skirtas padidinti gaunamų maisto medžiagų kiekiui organizme.
- 42. Maisto papildai skirstomi: •akims • antioksidantai • širdžiai • imunitetui stiprinti • kaulams • nervų sistemai ir atminčiai • sąnariams • odai, plaukams, nagams • tonizuojantys • atskiroms lytims • lieknėjimui • sportui
- 43. Neapsigaukite ! • Daugumapapildų yra beverčiai, o jų deriniai gali būti netgi kenksmingi. Todėl papildus pirkite tik pasitarus su daktaru.
- 44.
Editor's Notes
- #6 Moksliniai Tyrimai yra parodę, jog geriau vizualiai atrodantis, maistas žmonėms yra kur kas skanesnis.
- #8 Toki dažikliai(gyvulines kilmes) yra isgaunami tik centrinėje amerikoje(nes tik ten yra kaktusų)
- #10 Todėl dažnai dažikliai yra maišomi su natrio arba kalio druskomis, kurios juos paverčia tirpiais ir naudojamais maisto produktuose
- #15 Vandens-aliejaus emulsija, kai emulsiklis vandenį pavercia i mazus laselius ir issklaido po aliejų ir atvirksciai, aliejaus-vandens emulsija kai aliejaus lasiukai issklaidomi po vandenį.
- #21 Fungistatiniai – žudo iškarto mokroorganizmus. Taip kenkdami ir žmogui tik mums maži kiekiai nera toki pražūtingi kaip mažiesiems draugams. Pavyzdys – konservantai trukdo supelyti duonai. Ar sugesti pienui
- #22 Konservantus gali atstoti šie ,,procesai,,, būdai
- #23 Užšalimo taškas tai kai mes pasiimame ledus ir jie nebuna kaip ledas koks o jie gana purūs. Saldikliai kaip konservantas pvz uogienėse, jos dėl saldiklių negenda. Beje vienintelis pasaulyje negendanti produktas yra medus ;p
- #26 O antioksidantai stabdo oksidacijos reakcijas, taigi jus liksite sveigi valgydami kelių metų senumo obuolius :D
- #29 Dažikliai skaičiukai rodo kaip prasideda E kodas šių dažiklių ant etikečių
- #30 Tačiau tyrimai parodė jog šis priedas sukelia vėžį ( esant tam tikrom salygom, pavyzdziui kepant ant grotelių ar siaip sios medziagos virsta reaktyviais junginiais kurie skatina vėžį.
- #31 Šios medžiagos naudojamos čipsuose, grudiniuose produktuose, kramtoškėj. Medžiagoms oksiduojantis keičiasi jos struktura, todėl šioms medžiagoms patekus i organizma ir pradejus oksiduojantis atsiranda rizika atsirasti vėžinėms ląstelėms.
- #32 Kad si medziaga sukelia vezi nebuvo irodyta taciau tyrimai su gyvunais atskleide jog naudojant siuos priedus lasteles linkusios į vezi.
- #33 Šios medžiagos dazniausiai naudojamos rytu europos ir azijos maisto produktuose . Šios medžiagos gali sukelti galvos skausmą pykinimą . Taip pat tyrimai parodė jog sie priedai kenkia nervinėms lastelėms. Pasaulinė masito ir veterinarijos tarnyba rekomenduoja si prieda pakeisti druska.
- #34 Suma šių riebalų lengvai susidaro jei valgysime vakarienei mėsa ir isgersime stikline pieno.
- #35 Neorologiniu tai tokiu kaip haliucinacijos ir galvos skausmas. O naujausi tyrimai rodo jog vartojant si prieda visa gyvenima beveik 90prov jog susirgsite veziu. Ziauru ane?
- #36 Blemba geriu kolą ir matau šitą.. ;c su šiuo saldikliu yra atlikta mazai tyrimu kas atsitinka saikingai naudojan, taciau atlikti tyrimai su ziurkemis parode jog sukelia veziuka.
- #38 Absorvacija- įsisavinimas.
- #39 Balinanti kildanti medžiaga
- #40 Pvz keksiukai, bandeles ir pan. Problemos tai svorio didejimas ir su tuo sisije problemos
- #41 aukšto kraujo spaudimo, širdies priepuolis, insultas, ir inkstų nepakankamumas