1. Kristijonas Donelaitis

2. • Kristijonas Donelaitis (1714 m. sausio 1 d.
Lazdynėliai, Gumbinės apskritis, Prūsijos
karalystė – 1780 m. vasario 18 d.
Tolminkiemis, palaidotas Tolminkiemio
bažnyčioje) – evangelikų liuteronų kunigas,
Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros
pradininkas.

3. • . Donelaičio kūrybos bruožai atsikleidžia jo
iškiliausiame kūrinyje Metai.
Metai - tai epinė poema apie keturis metų laikus.
Daugiausia dėmesio joje skiriama gamtos
aprašymams, XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos
valstiečių baudžiauninkų, poemoje vadinamų
būrais, darbų, papročių pavaizdavimu, kalbama
apie būrų santykius su ponais, lietuvių su
kitataučiais.

4. • 1736-1740 metais Donelaitis mokėsi Karaliaučiaus
universiteto teologijos fakultete. “.
1740 metų vasarą Donelaitis bagia universitetą ir
yra paskiriamas Stalupėnų mokyklos antruoju
mokytoju bei bažnytinio mokinių choro vedėju
(kantoriumi), o netrukus - šios mokyklos vadovu
(rektoriumi).
1743 metų pavasarį Donelaitis buvo paskirtas
Tolminkiemio parapijos pastoriumi ir ėjo šias
pareigas iki mirties.

5. • . Manoma, kad palankesnės literatūrinės kūrybos sąlygos
susiklostė po 1765 metų. Tuo metu Donelaitis
vertė giesmes į lietuvių kalbą, parengė pamokomąją
knygelę ūkininkams. Tuo laiku buvo sukurtos ir keturios
epinio pobūdžio giesmės: Pavasario linksmybės, Vasaros
darbai, Rudenio gėrybės, Žiemos rupesčiai. Be to, išliko
šešios Donelaičio pasakėčios lietuvių kalba (Lapės ir gandro
čėsnis, Rudikis jomarkininks, Šuo didgalvis, Pasaka apie
šūdvabalį, Vilks provininks, Aužuols gyrpelnys), keli proginiai
eilėraščiai vokiečių kalba, religinės giesmės .

6. • Poemoje gausu gamtos vaizdų, kurie gretinami su
žmogaus gyvenimu, suteikiant jiems alegorines
reikšmes. Pagal pasakėčios pavyzdį, didelę dalį
gamtos vaizdų lydi apibendrinimas, „moralas“.
Pavyzdžiui, iš pradžių gėrimasi lakštingalos balsu,
po to kalbama apie pilką, neišvaizdų jos rūbą,
kuris lyginamas su neišrankiu būrų apdaru. Šitas
palyginimas virsta pamokymu būrams - kukli
lakštingalos išvaizda laikoma sektinu pavyzdžiu.

7. • Poemoje gailimasi sunkiai gyvenančių,
begalinius darbus dirbančių būrų, kuriuos
engia ponai, šaiposi kitataučiai. Bet poetas,
nors ir gindamas lietuvininkus būrus, nuolat
juos moko: kaip dirbti, ką valgyti, kaip rengtis,
kaip elgtis per šventes.

8. • K. Donelaitis savo poemoje plačiai rėmėsi kasdienine
kaimo žmonių kalba. Metuose nevengiama vartoti
šiurkščių posakių ar netgi vulgarių žodžių, o nenaudėliai
būrai arba ponai tiesiog valstietiškai išplūstami. Kita
vertus, poema parašyta antikine eilėdara hegzametru, kuris buvo tradiciškai vartojamas
herojiškiems žygiams aprašyti. Ši eiliavimo forma
pakylėja aprašomus kasdieninės būrų buities
vaizdus, sutaurina net ir grubesnius posakius.Visa tai
kuria savitą poemos stilių.
.

9. • Metuose veikia nemažai personažųbūrai, dvarponiai, kitataučiai- bet nėra
piešiamas išorinis veikėjų portretas, jie mažai
individuolizuoti. Būrai skirstomi į teigiamus
(„viežlybuosius“) ir vertus pasmerkimo
(„nenaudėlius“). Šis skirstymas remiasi jų
moraliniu vertinimu.

10. • Donelaitis mirė 1780 metų vasario 18 dieną, ir
buvo palaidotas Tolminkiemyje.

11. •