Jurgio Gylio pranešimas konferencijoje E-Komercija '13
•Download as PPTX, PDF•
2 likes•1,162 views
IMK.LT, UAB direktorius. Pagrindines kompetencijos sritys: procesu architektura; projektu valdymas; produktu kurimas ir vystymas; klientu aptarnavimo kokybes procesai.
Recommended
More Related Content
What's hot
What's hot (8)
Viewers also liked
Viewers also liked (20)
More from Vladas Sapranavicius
More from Vladas Sapranavicius (20)
Jurgio Gylio pranešimas konferencijoje E-Komercija '13
- 1. KOVA SU BANKŲ MALŪNAIS
- 2. Atsiskaitymo metodų pasiskirstymas 2010 (pagrindinis bankas)
- 3. Banklink pasiskirstymas 2010... Kiti bankai 18% SEB 41% Swed 41%
- 4. Komisinių skirtumas Net iki 6 kartų! Dominuojantys bankai Kiti bankai
- 5. Taikyti sprendimai • mokėjimų metodų ribojimas • nuolaida už mokėjimą “pavedimu” (2 proc.) Papildomos (naujos) problemos: • nepatogu klientams • kuo skiriasi “pavedimu” nuo mano banko logotipo?
- 6. Pavyko susitart su Swedbank sumažėjo daugiau nei 4 kartus! SEB Swed Kiti bankai
- 7. SEB nenusileidžia “Paslaugos savikaina yra laaaabai didelė” “Jūsų apyvarta mūsų banke – labai nedidelė” “Jūs nesinaudojate kitomis mūsų paslaugomis”
- 8. Atsibodo!
- 9. SEB kviečia pakalbėti “Pagaliau duosit žmoniškus įkainius?” “Ne, jūsų apyvartos per mažos, paslaugos savikaina labai brangi...” “tai ko norit, apie ką kalbam?” “Jus mus be pagrindo užpuolėt. Nutraukit įkainio rodymą. Jus pažeidžiat sutartį! Be to, mes padarėm klaidų, neskaičiavom mokesčio... Jei nesiliausit, mes jį nuskaitysim” “Eikit....”
- 10. Jungiasi kolegos
- 11. Lietuvos bankas inicijuoja pasitarimą
- 12. Bendras skundas Lietuvos bankui
- 13. Tuo tarpu kai kam “всё законно!” “...nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad Lietuvoje veikiantys bankai galėjo neleistinai apriboti konkurenciją derindami veiksmus dėl įkainių už kitas bankų teikiamas paslaugas nustatymo (pavyzdžiui, įkainių pakėlimo už elektroninės bankininkystės, sąskaitų tvarkymo, įmokų už komunalinių paslaugų apmokėjimą priėmimo ir kt. paslaugas).” Pirmininkas Šarūnas Keserauskas
- 14. Nesupranta ar sąmoningai klaidina? Bankai patyrė labai dideles investicijas šiai paslaugai įdiegti. Jos turi atsipirkti! Paslauga brangi, joje “dalyvauja” ir Lietuvos bankas su 21 cnt. Yra konkurencija, nesusitarus su vienu banku, galima naudotis kito paslaugomis. Pačios el.parduotuvės nenori diegtis atsiskaitymų kortelėmis. Atsiskaitymas “banklink” yra nesaugus. Bankas patiria didelę riziką, todėl apmokestinimas yra procentinis (nes kuo didesnė suma, tuo didesnė rizika). Visa tai yra mėginimas paveikti derybas sau naudinga linkme. Kodėl įkainius turėtų tirti Lietuvos bankas? Kropo TOPAS: Tai išvis nėra mokėjimo paslauga. Bankas apmokestina pridėtinę vertę: duomenų surinkimą, kliento nukreipimą, pranešimą apie apmokėjimą, saugumą.
- 15. Atliekama įstatymų ES šalyse analizė Numatyta, jog mokėjimo paslaugų teikėjas negali riboti gavėjo teisės nustatyti mokesčius mokėtojui už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą, ar siūlyti už tai nuolaidą mokėtojui. http://www.dutchcivillaw.com/civilcodebook077.htm Olandija https://www.imolin.org/doc/amlid/Bulgaria/Bulgaria_Law_on_Payment_Services_2009.pdf Bulgarija Jungtinė http://www.legislation.gov.uk/uksi/2009/209/contents/made Karalystė http://www.finanstilsynet.dk/en/Regler-og-praksis/Translated-regulations/~/media/Regler- Danija og-praksis/2009/Act385_250509.ashx http://www.mf.gov.si/fileadmin/mf.gov.si/pageuploads/Sektor_za_finan%C4%8Dni_sistem/P Slovėnija la%C4%8Dilno_promet/ZPlaSS_prevodi.pdf http://www.gesetze-im-internet.de/bgb/__675f.html Vokietija Tik Latvijoje yra draudžiama reikalauti mokesčio iš mokėtojo už naudojimąsi mokėjimo paslaugų teikėjo teikiamomis mokėjimo priemonėmis
- 16. siūlomas Mokėjimų įstatymo pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Mokėjimo paslaugų teikėjas negali gavėjui trukdyti mokėtojui siūlyti nuolaidą, siekiančiam naudoti tam tikrą mokėjimo priemonę. Mokėjimo paslaugų teikėjas negali uždrausti gavėjui reikalauti atlyginimo iš mokėtojo už naudojimąsi tam tikra mokėjimo priemone, tačiau gavėjo reikalaujamas atlyginimas negali būti didesnis, nei suma, kurią jis turi sumokėti mokėjimo paslaugų teikėjui už tą konkrečią mokėjimo priemonę. Mokėjimo paslaugų teikėjo ir gavėjo susitarimas drausti gavėjui reikalauti atlyginimo iš mokėtojo už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą ar mokėjimo paslaugų teikėjo bet kokiu būdu ar forma gavėjui nustatytas toks draudimas laikomas negaliojančiu. Gavėjas iki mokėtojui atliekant mokėjimo operaciją privalo sudaryti jam galimybę susipažinti su gavėjo reikalaujamu atlyginimu už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą.“
- 19. kaip galėtų būti: 1.000,00 Lt 970,00 Lt 0 Lt (nepabrangsta) 0 Lt (nepabrangsta) MOKĖJIMAS PAVEDIMU + 2 Lt GRYNAIS PRISTATYMO METU + 5 Lt + 5 Lt + 7 Lt + 12 Lt + 30 Lt + 30 Lt
- 20. “мораль той басни...” Atsiskaitymo metodų pasiskirstymas 2012 I-X
- 21. “а мораль такова” Atsiskaitymo metodų pasiskirstymas nuo 2012 XI
- 22. Vietoj epilogo Ar gali kažką pakeisti? Kartais ir vienas lauke karys... Kartais labai praverčia bendraminčių parama... bet gal reikia ir el.komercijos asociacijos: normalios, veikiančios i padedančios spręsti klausimus?
- 23. Asocoacijos perspektyvos Reikia , bet... Asociacijos negalima kurti: - asmeniui, kuriam reikia titulo viešiesiems ryšiams. - pagal vieną, galbūt didžiausią rinkos dalyvį, kad kiti nebetenkintų kriterijų. Reikia: - bendrai aptartų žaidimo taisyklių - suvokti, kad “gerai visiems” reiškia “gerai ir man”
- 24. Pritariate pasipriešinimui dėl įkainių? JURGIS GYLYS jurgis@imk.lt +370 611 55880 Pritariat? Atiduokit savo balsą “už”: Nominacija: metų žmogus internete
Editor's Notes
- Kadangitemaapiemokėjimus, iškart pradėsiu nuo statistikos.IMK LT veiklospradžioje absoliuti dauguma atsiskaitymų buvo COD.DNB dalis tokia didelė, nes tuomet tai buvo pagrindinis bankas ir čia gaudavom mokėjimus pavedimu.
- Jei žvilgtelt į banklink atsiskaitymų sudėtį, absoliučiai dominuojantys ir lygiom dalimis yra Swedbank ir SEBVisi kiti bankai sudarė apie 18 proc
- Komisinių dydis tarp dominuojančių ir “kitų” bankų skiriasi net 6 kartus!Šioje vietoje lyg ir nesigauna pačių bankų argumentacijos logika:Jei tam, kad įkainis būtų mažesnis reikia daryt didesnes apyvartas,Kodėl įkainis yra mažesnis tuose bankuose, kur daromos apyvartos mažesnės?Ar, visgi nėra taip, kad dominuojantys bankai, valdydami daugiau nei ¾ visų mokėjimų transakcijos rinkosTiesiog piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi?!Daugumaičiasusirinkusių gal ir nereikia papildomai aiškinti, tačiau vistiek noriu pabrėžti:yra ne tik dominuojantys bankai, bet šioje paslaugoje bankas yra absoliutus monopolistas savo vidiniam tinkle.Kitaip tariant, jei klientas turi sąskaitą SEB banke, nėra jokios techninės galimybės aptarnaut jo mokėjimą nesąveikaujant su SEB banku.Šiuo atveju, nenorėdamas piktinti kliento SEB bankas pasiima sveiku protu nesuvokiamą dalį nuo pervedamos sumos paslapčia nuo savo kliento ir svetimomis, t.y. pardavėjo rankomis.
- IMK.LT tokia situacija niekada netenkino.Ir nuolat ieškojom sprendimų ribodami mokėjimus ar ssuteikdami papildomas nuolaidas.Būten papildomų nuolaidų taikymas už atsiskaitymą ne banklink kėlė daugiausia rūpesčių.Nes kuo skiriasi mokėjimas pavedimu nuo mokėjimo paspaudus savo banko logotipą, žmonės nelabai suvokia. Ne tik žmonės. Paaštrėjus bankų įkainių situacijai ir susitinkant įvairiose darbo grupėse, supratom, kad skirtumo nesuvokia net priiminėjantys įstatymus ar Lietuvos priežiūros institucijų darbuotojai.. Ir ryškindavom pranešimus, vėliau jau net rodykles braižėm.Vistiek nuolat tekdavo aiškinti žmonėms, kodėl jie matė, kad bus pritaikyta nuolaida, paspaudė banko logotipą ir nuolaidos nebuvo.Kadangi jau apmokėjo, tai dabar grąžinkite nuolaidą, kurią buvot pažadėję
- Be jokios abejonės, visus tą laiką siekėme palankesnių bankų įkainių.Ir staiga, mums gana netikėtai, bet pagaliau pavyko susiderinti su vienu iš dominuojančių bankų: Swedbank. Jų įkainis sumažėjo 4 kartus ir nors šiuo metu (kai jau atsisakėm SEB banklinko) jis yra didžiausias, bet pasidarė bent jau “protu suvokiamas” ir pateisinamas.
- Tuo tarpu su SEB banko atstovais niekaip nepavyksta rasti bendros kalbos.Argumentai labai įdomūs:-”Jus nesinaudojate kitomis mūsų paslaugomis”Nors neįmanoma naudotis visų bankų paslaugomis atlyginimams pervest ar kt.- “jūsų apyvarta labai nedidelė”nors apyvarta SEB banko sąskaitoje per pirmus 9 2012 mėnesius buvo 1 mln. litų. Ko tuomet gali tikėtis koks kioskas ar kaimo parduotuvėlė?- Arba totalli pasaka “”paslaugos savikaina yra labai didelė”Na, nereikia mums pasakot! Kaštai ne didesni nei bet kokios normalios el.parduotuvės IT sistemų palaikymas.Jie ne tik nesileižia į jokius kompromisus. Bet netgi neisteikia pasakyti kokie turi būti vykdomi kriterijai, kad įkainis būtų sumažintas.Neišgirdom jokios įvardintos sumos ar sąlygų išskyrus šituos abstrakčius argumentus.
- Vieną dieną tiesiog atsibodo. Kadandi techninis sprendimasjau buvo (tas pats algoritmas apskaičiuot ir taikyt nuolaidą už mokėjimą pavedimu), likotik perkeltjį į kitą kainos pusę.Provokacija? Žinom. Bet kitos išeities situacijoje nebematom.Šitoje vietoje įdomiausia yra tai, kad SEB banko atstovai, mano manymu yra užliūliuoti kažkokių neaiškių tyrymų, neva jų aptarnavimas geriausias, paslaugų įkainiai patraukliausi, o klientai labiausiai patenkinti. Jie tiesiog pirma – praleido tą momentą kada jų klientui trūkinėja kantrybė, antra –nebuvo pasiruošę valdyt krizės situacijos. Juk iš pradžių nebuvo tikslo labai smarkiai šurmuliuot: tebuvo tikslas išspręst aktualų klausimą ir pralauž paskutinį bastioną. Ir net pačiomis pirmomis dienomis jie turėjo visas galimybes pasiūlyt kažką arčiau to, ką gavom iš Swedbanko ir nebūtų buvę jokio skandalo, jokių tolimesnių veiksmų.
- Tačiau... Jau kitądieną po to, kai pradėjom papildomai apmokestinti atsiskaitymą SEB banku, paskambino banko iš visų didžiųjų raidžių atstovas, kalbantis netikėtai drebančiu balsu..Susitinkam, kad pasikalbėt. Aš galvoju, kad apie reikalus, o vėliau supratau, kad apie nieką...Čia pateikiama tokia netiksli pokalbio esmės iliustracija.Bankas naudoja tik vieną argumentą, verksmingus pareiškimus, kad pažeidžiam sutartį.Tiesa, ištraukia dar grąsinimą, neva įmonės veiklos pradžioje kažkas banke padarė kažkokią klaidą ir neskaičiavo mums kažkokių mokesčių. Mėgina atseit tartis: nusiraminkit, tada mes nepaskaičiuosim tų mokesčių dabar.Suprantam, kad nieko nebus. Siunčiam “ant trijų linksmų raidžių” ir patys inicijuojam sutarties nutraukimą.
- Kitavertus, labai greitai sulaukiam kai kurių kolegų palaikymo.Prie akcijos “jungiasi” vis daugiau el.parduotuvių. Juokingiausia, regis SEB suvokia, kad vis dar galėtų suvaldyt situaciją, mėgina susitiikinėt su visais, tačiau niekas nesupranta kokiu tikslu, nes siūlo kosmetines korekcijas iki 0.5 procento.
- Tuomet jau Lietuvosbankas kviečia į susitikimą.Nors ir nežinia kiek ketinimai tikri, bet mes suvokiam, kad pasiekėm problemtikos aktualumo, kad jau nebegalima tiesiog nutylėt.Na, valdiškų įstaigų procesai ilgi.
- Todėl, kad visas tas reikalas “netyčia” neužsimirštų El.parduotuvės susitaria tarpusavyje ir teikia bendrą skundą.Kiekvienas, atskiruose vokuose (kad nepažeist formalaus konfidencialumo) pateikiam bankų sutarčių kopijas, kuriose matomi visi įkainiai ir jų skirtumai.Rezultatu gal ir abejojam.. Bet kito kelio jau nėra.
- Kodėl abejojam?Nes viena, mano manymu neįgaliantimonopolinė struktūra jau kelerius metus “tiria”.Netrukus pateiks atsakymą kad taip nieko ir nenustatė.Na, gal ir nieko keista: jie moka pagaut visokias smulkias kelionių agentūras, tačiau nei vieno esminio žaidėjo. O gal nieko čia keisto?? Beje, juokinga yra ir tai, kad yra bijoma siekti daryt bendrųs susitarimų, argumentuojant neva bus pažeista konkurencijos teisė. Todėl negali bankai susitarti bendrai su tarkim el.prekybos atstovais. Nežiūrint, kad dėl tokių bendrų susitarimų vartotojui sąlygos pagerėtų.. Asmeniškai aš manau, kad tokie susitarimai netgi atvirlkščiai tuirėtų būti skatinami, o gal netgi būti pačios konkurencijos tarybos vienu uždavinių. Tačiau.. Man bent jau labai daug abejonių kelia kam tarnauja valdininkai, o konkrečiai šiuo atveju: kieno interesus gina ši, nuolat finansavimo stygiumi besiskundžianti valdininkų kontora.
- Tuo tarpu bankų atstovas su moksliniu laipsniu visdažniaukalba vis didesnes nesąmones.Suprantam, kad kogero priežastis nėra nesuvokimas bankinių paslaugų. Greičiausiai tai yra sąmoningas miglos pūtimas siekiant suklaidinti valdininkus, žiniasklaidą, visuomenę...Panagrinėkim kiekvieną iš čia specialiai parinktų...Kropo TOPAS: Tai išvis nėra mokėjimo paslauga. Bankas apmokestina pridėtinę vertę: duomenų surinkimą, kliento nukreipimą, pranešimą apie apmokėjimą, saugumą.Cha! Taip taip, bankas apmokestina ir pridėtinę vertę už kortelės įkišimo į terminalą paslaugą Tiesą sakant aš nelabai suprantu kaip tokie žmonės gali dirbti švietimo sistemoje ir prisistatinėt profesoriais...
- Savo ruožtu analizuojame kokia yra įstatyminė situacija kitose šalyse.Randam, kad tik Latvijoje įstatymu yra neleidžiama apmokestinti mokėjimo metodo. Visur kitur – priešingai, ir bankams yra draudžiama tam trukdyt. Suprantame, kad tai, kogero vienintelis kelias sprendimui.
- Inicijuojamas įstatymo pakeitimas, kurį pasisiūlo teikti svarstymui Liberalų sąjūdis.Ir kovo mėnesį Seime pritariama Mokėjimo įstatymo pakeitimui.Dabar pateiksiu šiek tiek statistikos jau apie mokėjimo komisinius, jų dalš prekės antkainyje ir pan.
- Atsitiktinai parinkotos skirtingos prekės ir kainos. Matomekokios dalys atitenka pardavėjui, logistikos bendrovei ir bankui.Čia dar įdomu būtų paminėti ką kiekvienos iš dalių gavėjas privalo atlikti:Pardavėjas ne tik valdo tecxhnologiją, į kurią yra investavęs, galbūt netgi daugiau nei SEB’as į savo bankininkystės sistemą.Pardavėjas konsultuoja klientą pirkimo klausimais. Be to iš šitų pinigų organizuoja reklamą klientams pritraukti.Pardavėjas neša riziką (atsisakymas – pinigų grąžinimas; garantiniai įsipareigojimai ir pan.)Logistas taip pat daro nemažas investicijas: į terminalus, į autotransporto ūkį; Logistas, pristatydamas prekę turi kuro sąnaudas; taip pat iš čia yra dengiami vairuotojų atlyginimai ir pan., Visos šios išlaidos taip pat, manau, bus gerokai didesnės nei el.bankininkystės palaikymas. Tuo tarpu kaina už prekės fizinį pristatymą bet kokių adresu Lietuvoje yra lygi, o neretai netgi mažesnė nei pinigų pervedimo tarp sąskaitų tame pačiame banke kaina.Dabar ką daro bankas?Taip, jis turėjo investicijas į sistemą, jis tą sistemą palaiko. Tą patį be kitų uždavinių vykdo bet kuri el.parduotuvė.Toliau tai yra toks pats procesas, kaip paprastas pavedimas, tik tiek, kad klientui yra suformuojamas reikiamas tekstas, o el.parduotuvė gauną automatinį pranešimą apie apmokėjimą.
- Taigi, mokėjimas banklink iš esmės beveik nesiskiria, arba tikrai nesiskiria tiek daug, kad anot pono Kropo “kortelės įkišimo pridetinė paslauga” turėtų būti tokia brangi.Pažiūrėkimkaip skiriasi mokesčio priėmimo kaina:Iliustracijoje rodomos 3 skirtingoskainos 50, 500 ir 1000 LtPriklausomai nuo sumos, kiti mokėjimo metodai nekinta. Nors tikrai galėtume patvirtint, kad COD rizika yra didesnė, kuo didesnė suma.Tuo tarpu matome, kad banklink įkainis skiriasi, priklausomai nuo sumos. Kurlogika? Kuo banko kaštai skiriasi, pervedant 10, 1000 ar 10 000 Lt?!Vėlgi, bankininkų teigimu jie apmokestina “pridėtinę vertę”. Tai gal greitu laiku klientai turės susimokėti už orą, kurį prigadina bankinkai intensyviai besirūpindami savo klientų gerove? Be to, visų bankų komisinis sustoja ties “Sveiko proto riba”, o kaip paaiškinti SEB’o godumą nežinau. Pikčiausia, kad SEB’as, pasinaudodamas įstatymo formuluote tuos pinigus iš savo paties klientų siekia ištraukti svetimomis rankomis, t.y. komisinio dydis yra slepiamas!Tačiau, jei pažiūrėt vartotojo akimis, esmė yra, kad prekės kainodaroje yra numatomi maksimalūs kaštai.Taigi, skirtumas tarp žalio ir raudono ar geltono stulpelių yra ta dalis, kiek galėtų atpigti labai konkretūs pirkiniai.
- Ir pažiūrėkime kaip būtų, jei Seimas priimtų siūlomą Mokėjimų įstatymo pataisą:Prekės kaina ne 1000 Lt, o 970 Lt + atsiskaitymo metodo mokestis. Kaip atrodo: patraukliau klientu?Skatina konkurenciją bankų segmente?Išryškėja atskirų bankų privalumai ir požiūris?Beje, skeptikams:Kai atsisakėme SEB banklink’o, visas prekes atpiginom per tokią dalį, kiek atpigo mokėjimo kaštai. Vistiek tie pinigai atitekdavo ne mums.Kadangi šiuo metu įkainyje yra įskaičiuotas brangiausias banklinkas, todėl ryškesnį skirtumą taip pat atiduodam klientui suteikdami nuolaidą apmokant per mokėjimai.lt sąskaitą. Tai tiesiog praktinis įrodymas, kad kai kaina yra vienas esminių konkurencijos elementų, nereikėtų spekuliuoti, kad “prekybininkai tik papildomą mokestį iš vartotojo paims”.
- Na ir pabaigai dar šiek tiek mokėjimų statistikos.Pažiūrėkime kaiip pasikeičia atsiskaitymų pasiskirstymas, pradėjus papildomai apmokestinti atsiskaitymą SEB banku.2012 iki spalio mėnesio atsiskaitymų pasiskirstymas buvo toks.SEB ir SWED turi labai panašias dalis.
- Pradėjus taikyt papildomą mokestį SEB dalis ženkliai sumažėja... Beje, nuo gruodžio mėnesio mokesčio nebetaikėm, o tiesiog informavom klientus koks būtų dydis. Ir čia rodoma jau nebe SEB paskyra, o tiesiog klientai, kurie būtų mokėję SEB banklinku, tik šiuo metu tai atlieka kitu būdu.Sprendimą mes realizavom per mokėjimai.lt. Kitavertus, jų mokamas komisinis dydis yra lygiai tie patys 3 proc., tačiau ženkliai skiriasi taikomos “lubos”. Ir būtėnt čia, tiesiog dėl brangesnio IMK.LT krepšelio sutelpam į kažkiek padorų komisinio dydį.Nesiimsiu spręsti kiek šis passiskirstymas atitinka realią situaciją lėšų ar sąskaitų bankuose.Tačiau esu įsitikinęs, kad siūloma mokėjimų įstatymo pataisa taip pat bus naudinga ir Lietuvoje veikiantiems mažesniems bankams bei galimai įtakos šios iliustracijos proporcijas.
- Vienareikšmiai: reikia.Nes problematikos yra daugiau nei vien bankų įkainiai. Net nekalbant, kad įstatyminis reguliavimas yra iš tų laikų, kai interneto dar nebuvo.Manau, kad daug ką galėtume nuveikti kartu.Bet, reikia jungtis bendram tikslui, o ne kad kažkas gautų titulą. Tada nebus taip, kad dėl eilinio PR pranešimo asociacija “morališkai palaiko” klausimu, kuris yra aktualus visiems. Tik ar tikrai visiems? Čia dar tema apie tai, kad principai turi būti visiems bendri, o ne pagal vieną rinkos dalyvį, kuris galbūt yra didžiausias, todėl sąlygas turi visai kitokias.Čia nenoriu labai plėstis kaip geriau išnaudot LEPRA ir netgi pasiūliau konferencijos orgabnizatoriams šiek tiek pakoreguoti temą.. Argumentus dėl LEPRA kol kas pasilaikysiu sau, o dėl asociacijos, visus ką domina, siūlau pasilikit 16.00 valandos diskusijai.
- Tai būtų tiek, mielai atsakysiu į klausimus.