SlideShare a Scribd company logo
1 of 41
Download to read offline
Taupymas ir skolinimas
Eglė Kybartienė
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso
prezidentė
Taupyti ar skolintis?
Kiekvieną dieną gauname pasiūlymų skolintis vartojimui —
išsimokėtinai įsigyti kelionę, naujos buitinės technikos ar baldų.
Paskola pati savaime nėra nei blogas, nei geras dalykas.
Tai – tik finansinė priemonė, kuria gali būti tinkamai arba netinkamai
pasinaudota, tad prisiimant bet kokį finansinį įsipareigojimą reikia
vadovautis protu.
Prieš padedant parašą ant paskolos sutarties, reikėtų prisiminti
paprastą principą – skolintos lėšos turi kurti vertę.
Vienas Merfio dėsnių skelbia, kad
norint gauti paskolą pirmiausia
bankui reikia įrodyti, kad jokios
paskolos tau iš viso nereikia.
Taupyti ar skolintis?
Imdami paskolą visada pateikite sau
mažiausiai keturis klausimus
1. Kiek galiu pasiskolinti?
2. Kiek tai kainuos?
3. Kada turėsiu išsimokėti?
4. Kas bus, jei nesugebėsiu įvykdyti įsipareigojimų?
Kaskart svarstydami, ar sudaryti naują
vartojimo kredito sutartį
● Įvertinkite nenumatytas išlaidas.
● Išanalizuokite daugelį pasiūlymų.
● Nepasiduokite reklamai.
Apie vartojimo kreditus
● Skolinantis vartojimui (santykinai nedideles sumas ir nelabai ilgam
laikotarpiui) galima pasinaudoti keliais skirtingais finansavimo
būdais: kredito kortele, vartojimo paskola, išperkamąja nuoma.
● Bendra tokių paskolų savybė ta, kad dažniausiai už vartojimo
paskolas negali būti įkeičiamas nekilnojamas turtas.
● Jei skolinamasi brangesniam daiktui, o paskola gali būti išmokėta
per ilgesnį laiką (kelis mėnesius ar net metus), tada geriau pasirinkti
vartojimo kreditą. Lietuvos finansų institucijos siūlo vartojimo
kreditus, paprastai skirtus nedideliam remontui, sudėtingesnei
namų įrangai įsigyti, brangesnėms medicinos paslaugoms
apmokėti ar panašiai.
BVKKMN
BVKKMN (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma) – tai
procentais išreikštas dydis, kurį reikės mokėti už suteiktą kreditą,
įskaitant palūkanas ir visus su paslaugos suteikimu bei naudojimu
susijusius mokesčius, skaičiuojamus per metus.
Kuo mažesnė BVKKMN, tuo mažesnė bendra kredito kaina.
Labai svarbu žinoti ir bendrą mokamą sumą. Tai yra suteikto vartojimo
kredito ir bendros vartojimo kredito kainos (palūkanų, sutarties
mokesčio, taip pat kitų su vartojimo kreditu susijusių išlaidų, pavyzdžiui,
draudimo) suma.
Norint teisingai pasinaudoti vartojimo
paskola ar išperkamąja nuoma, verta
atsakyti į šiuos klausimus:
● Ar tikrai pirkinys toks būtinas tuoj pat, kad vertėtų imti paskolą ir
mokėti už jį brangiau?
● Ar aišku, kiek iš tikrųjų kainuos paskola?
● Ar sužinojote visas sąlygas iš visų prieinamų skolintojų ir pasirinkote
geriausią variantą?
● Ar tikrai sugebėsite prisiimti papildomą finansinę naštą?
5 patarimai pasiskolinus
1. Išleiskite pasiskolintus pinigus
atsakingai.
2. Išleiskite paskolą tam, kam ir
planavote.
3. Neišleiskite paskolos trumpalaikiams
malonumams.
4. Paėmę kreditą koreguokite įprastą
gyvenimo režimą.
5. Išvykus gyventi svetur ir toliau
nepamirškite įsipareigojimų.
Kodėl reikia taupyti?
„Dirbame ir uždribame, tačiau pinigų kaip nėra taip nėra?“
Mokėjimas elgtis su pinigais – tai sugebėjimas ne tik uždirbti, bet ir
valdyti išlaidas.
„Kam reikia kaupti pinigus, kodėl jų negalima leisti savo malonumui?“
Juk taupymas toks neįdomus ir nuobodus.
Kodėl reikia taupyti?
Viskas priklauso nuo požiūrio ir gyvenimo būdo. Kiekvienas yra savo
laimės kalvis – jei jus tenkina gyvenimas nuo algos iki algos, nėra
poreikio jaustis nepriklausomam, mėgstate leisti pinigus vien savo
užgaidoms ir gyvenate tik šia diena, greičiausiai Jūs ir nepradėsite
taupyti.
Bet jeigu Jūs mėgstate visada turėti užnugarį, kai ištinka bėda ir jaustis
saugiai – taupymas yra geras būdas susikurti labai tvirtą pagrindą po
kojomis.
Pagrindiniai taupymo motyvai arba
kodėl reikia atsakingai valdyti finansus (I)
1. Pinigai
netikėtoms
išlaidoms
2. Pensijos
kaupimas
3. Pradinė
įmoka už
būstą
4. Atostogos
ar brangesni
malonumai
5. Geresnis
automobilis
6. Priežiūros
fondas
7. Mokslai
1. Pinigai netikėtoms išlaidoms
Rekomenduojama susitaupyti sumą, kurios pakaktų 3–6
mėnesiams pragyventi ir būtiniausioms išlaidoms padengti. Jei
taupyti tik pradedate, kuo skubiau į santaupų fondą surinkite bent
300 Eur. Tai padės laikytis taisyklės – santaupos neliečiamos. Jos
skirtos tik išskirtiniams atvejams.
Jei esate tikri dėl būsimųjų pajamų, turite kelis pajamų šaltinius
(šeimoje dirba ir pinigus uždirba keli asmenys), prireikus
galėtumėte pasiskolinti iš artimųjų, užtenka 2–3 mėnesių pajamų
atsargos.
Jei yra didelė tikimybė ilgam netekti pajamų, Jūsų šeimoje yra tik
vienas pajamų šaltinis, užklupus bėdai nebūtų iš kur pasiskolinti ir
didelę dalį išlaidų sudaro tokios išlaidos, kurių negalima sumažinti
(yra išlaikytinių, reikia mokėti paskolų įmokas), atsargų jau reikia
turėti daugiau – prireiks 6–12 mėnesių pajamų sumos.
Jei pajamos yra itin nepastovios, jei yra didžiulė rizika prarasti
darbą ir ilgai negauti naujo, verta pagalvoti apie tokias
santaupas, iš kurių būtų galima pragyventi mažiausiai metus.
Pagrindiniai taupymo motyvai arba
kodėl reikia atsakingai valdyti finansus
2. Pensijos kaupimas
„Sodros“ senatvės pensijos vargu ar pakaks ateityje norimai
gyvenimo kokybei išlaikyti. Tad pradėkite rūpintis savo pensija
patys. Kuo anksčiau pradėsite kaupti pensijai, tuo mažiau galėsite
atidėti ateityje.
Pagrindiniai taupymo motyvai arba
kodėl reikia atsakingai valdyti finansus
3. Pradinė įmoka už būstą
Jei pirksite butą ar namą jau turėdami didesnę nuosavų lėšų dalį,
galėsite prašyti mažesnių palūkanų ar didesnės nuolaidos nuo
būsto pardavimo kainos.
Pagrindiniai taupymo motyvai arba
kodėl reikia atsakingai valdyti finansus
4. Atostogos ar brangesni malonumai
Turėdami daugiau nuosavų lėšų, gausite geresnę kainą nei
pirkdami išsimokėtinai. Be to, vargu ar vilios perspektyva už kelių
savaičių atostogas vėliau mokėti kelerius metus. Taupyti galite
malonumą teikiančioms prabangos prekėms, pavyzdžiui,
nuosavai jachtai.
Pagrindiniai taupymo motyvai arba
kodėl reikia atsakingai valdyti finansus
5. Geresnis automobilis
Įsigiję tokį automobilį už grynuosius sutaupysite paskolos ar lizingo
palūkanas. Be to, mažiau išleisite remontui ir priežiūrai, lyginant su
senu automobiliu.
Pagrindiniai taupymo motyvai arba
kodėl reikia atsakingai valdyti finansus
6. Priežiūros fondas
Iš šių pinigų galėsite susiremontuoti būstą ar automobilį arba juos
pasigerinti. Tokiu atveju jums nereikės imti pinigų iš santaupų
nenumatytiems atvejams.
Pagrindiniai taupymo motyvai arba
kodėl reikia atsakingai valdyti finansus
7. Mokslai
Už sukauptas lėšas siekite magistro laipsnio, mokykitės kalbų ar
lankykite kitus Jums patinkančius kursus. Be to, taupyti galite ir
vaikų mokslams.
Pagrindiniai taupymo motyvai arba
kodėl reikia atsakingai valdyti finansus
Ar žinote, kad vyrų taupymo motyvai yra
visiškai priešingi nei moterų
Kam taupo moterys?
Nenumatytam atvejui
Ilgalaikio vartojimo prekėms
Vaikams ugdyti, lavinti, švietimui
Kam taupo vyrai?
Pajamos, turtui didinti ir pelnui gauti
Investicijoms į nekilnojamąjį turtą,
akcijoms, investiciniams fondams
Ar Jums atrodo, kad taupydami Jūs labai
save apribosite?
Taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Iš
tikrųjų efektyviai taupydami, Jūs
galėsite sau leisti nepalyginamai
daugiau.
Kaip išmintingai pirkti ir taupyti
prekybos centre?
1. Auksinė taisyklė – neikite į parduotuvę tuščiu skrandžiu.
2. Pirkinių sąrašas.
3. Planuokite apsipirkimus ir sekite akcijas.
4. Nesileiskite apgaunami ryškių reklamų.
5. Tikrinkite pasiūlymus „du už vieno kainą“.
6. Pirkite tai, ko reikia, o ne tai, ko norite.
7. Netingėkite pasilenkti.
8. Naudokite daugkartinį pirkinių maišelį.
9. Lyginkite kainas.
10. Vaikus ir drauges palikite namuose.
11. Patikrinkite čekį.
Kaip išmintingai pirkti ir taupyti
prekybos centre
1. Auksinė taisyklė – neikite į parduotuvę tuščiu skrandžiu.
Ar žinote, kad protingą apsipirkimą reikia pradėti dar namuose? Jei
apsiperkate alkanas, tai veikiausiai parduotuvėje paliksite didesnę sumą nei
apsipirkdamas sotus. Atlikti tyrimai rodo, kad apsipirkinėdami sotūs pirkėjai
sutaupo apie 10 proc. nuo pirkinių sumos. Pavalgykite prieš eidami apsipirkti ir
piniginė Jums padėkos. Taip pat pamirškite mobiliuosius telefonus –
kalbėdami telefonu rizikuojate į pirkinių krepšelį įsimesti nereikalingų daiktų.
2. Pirkinių sąrašas
Kad netektų 101-ąjį kartą ištarti „lyg ir nieko ypatingo nenusipirkau – tik
būtiniausių maisto prekių, o šitiek išleidau!", eidami į prekybos centrą, visada
susidarykite ir turėkite pirkinių sąrašą. Atlikti tyrimai parodė, kad impulsyviai
pirkdami pirkėjai išleidžia 40 proc. daugiau nei pirkėjai, žinantys, ko nori.
Mokslininkai teigia, kad kiekviena prekybos centre praleista minutė pirkėjui
kainuoja maždaug papildomą eurą. Netikite? Išbandykite patys.
Kaip išmintingai pirkti ir taupyti
prekybos centre
3. Planuokite apsipirkimus ir sekite akcijas
Jei planuosite savaitės valgiaraščius, užteks apsipirkti kartą ar du per savaitę,
o ilgiau laikomus produktus – makaronus, miltus ir pan. – užteks nusipirkti
keletą kartų per mėnesį. Jei pirkinių sąrašą pritvirtinsite prie šaldytuvo ar
padėsite kitoje gerai matomoje vietoje, galėsite jį papildyti, kai tik pasibaigs
koks produktas. Prekybos centrai platina leidinius, kuriuose nurodomos
galiojančios nuolaidos. Prieš eidami į parduotuvę žvilgtelkite į prekybos
centrų tinklalapius ir paieškokite receptų būtent iš tų produktų.
4. . Nesileiskite apgaunami ryškių reklamų
Rėkiančios reklamos parduotuvėse daro įspūdį, kad jokiu būdu negalite
praleisti siūlomo išpardavimo. Tačiau atidžiai sekite kainas. Tai, kad prekė
pastatyta matomiausioje vietoje dar nereiškia, jog tai geras pirkinys už gerą
kainą.
Kaip išmintingai pirkti ir taupyti
prekybos centre
5. Tikrinkite pasiūlymus „du už vieno kainą“
Tokie pasiūlymai dažniausiai pateikiami ne todėl, kad prekybininkai norėtų
palengvinti jūsų dalią ir padėti sutaupyti, o todėl, kad tikisi uždirbti. Dažnai
tokie pasiūlymai teikiami, kai produktas jau beveik nebetinkamas vartoti, o
prekybininkai turi daug produkto atsargų. Todėl prieš nuspręsdamos
pasinaudoti „du už vieno kainą“ pasiūlymu, labai gerai pagalvokite, ar tikrai
suvartosite nusipirktą kiekį per nurodytą tinkamumo laiką.
6. Pirkite tai, ko reikia, o ne tai, ko norite
Nepirkite daugiau nei reikia. Juk nereikia 4 jogurtų, kai suvalgote tik vieną.
Paskui teks išmesti.
Kaip išmintingai pirkti ir taupyti
prekybos centre
7. Netingėkite pasilenkti
Prekybos centrai lentynose brangiausias prekes paprastai išdėsto akių lygyje.
Skubantys žmonės pirmiausia ima tas prekes, kurias gali lengviausiai pasiekti.
Prekybos centrai tikisi, kad būtent taip Jūs ir pasielgsite. Patikrinkite lentynų
apačią ir viršų, pasidairykite ne tokių garsių ženklų prekių. Taip galite
sutaupyti ne vieną eurą.
8. Naudokite daugkartinį pirkinių maišelį
Į parduotuvę neškitės savo daugkartinį pirkinių maišelį. Tokiu būdu apribosite
perkamų prekių kiekį maišelio talpa – nepirkite daugiau nei galite panešti.
9. Lyginkite kainas
Pirmiausia lyginkite vienos rūšies skirtingų gamintojų produktų, pavyzdžiui,
sviesto kainas. Geriausia lyginti produkto 1 kg kainą, o ne vieno vieneto
(pakuotės) kainą, nes vienoje pakuotėje gali būti 180 g, kitoje – 200 g sviesto.
Pirkdami sveriamas prekes sutaupote dažniau.
Kaip išmintingai pirkti ir taupyti
prekybos centre
10. Vaikus ir draugus palikite namuose.
Vien dėl vaikų prekybos centruose kuriama tokia aplinka, kuri skatintų jų norą
turėti tam tikrą prekę. Įrodyta, kad vaikams kur kas lengviau paveikti ir
papildomo pirkinio išprašyti iš mamos nei iš tėčio, kad mergaitės lengviau
paveikia tėvus nei berniukai ir kad didžiausią įtaką tėvams apsiperkant daro
5–8 metų vaikai. Tad, jei turite tokio amžiaus atžalų, prieš keliaudami apsipirkti,
verčiau palikite jas namuose. Pasivaikščiojimų ir susitikimų su draugais
prekybos centre taip pat neplanuokite. Taip sugaišite mažiau laiko
parduotuvėje ir kils mažiau pagundų į savo krepšelį įsimesti neplanuotą, bet
itin draugų giriamą skanėstą ar brangesnį jogurtą.
11. Patikrinkite čekį
Ar yra tekę grįžus iš parduotuvės pastebėti, kad čekyje yra klaidų – kartais
prekės gali būti nuskaitytos klaidingai: kaina nesutapti su akcijos kaina arba
prekė netgi gali būti nuskaityta du kartus. Todėl kai atsiskaitote kasoje,
nekalbėkite telefonu, o stebėkite savo pirkinių kainas. Jei, jūsų nuomone,
pastebėjote klaidą, pasakykite kasininkui. Nieko nėra blogiau, kai per klaidą
permokate už prekę, kurią tikėjotės įsigyti su nuolaida.
Pagrindinė taupymo taisyklė
Nuolat išleisk mažiau nei uždirbi.
Elektros energijos taupymas
Visų pirma, apgalvokite savo kasdienius įpročius, galbūt pakeitę
juos galėtumėte sutaupyti?
Pradėkime nuo elektros. Mažesnę sąskaitą galite gauti, jei:
Budėjimo režimas Lemputės
Įsirenkite dviejų tarifų skaitiklius
Buitinė technika
Valgio gaminimas
Ar žinote, kaip galima sutaupyti?
Elektros energijos taupymas
Budėjimo režimas
Lemputės
Ar žinote, kaip galima sutaupyti?
Ištisas dienas ir naktis televizoriuje dega raudona lempelė?
Jei prietaiso lemputė dega, vadinasi, energija vis dar
naudojama! Atsisakykite technikos budėjimo režimo. Nakčiai
ar prieš išeidami iš namų iš elektros lizdų išjunkite televizorių,
mobiliojo telefono įkroviklį, muzikinį centrą. Taip sutaupysite
apie 40 proc. jų naudojamos elektros energijos.
Ar žinote, kad paprasta elektros lemputė – neefektyvus
šviesos šaltinis. Tik apie 10 proc. suvartojamos elektros
energijos paverčiama šviesa, o apie 90 proc. virsta šiluma.
Vienas paprasčiausių būdų taupyti – pirkti energiją
taupančias lemputes. Nors jos kainuoja daugiau nei įprastos
kaitrinės lemputės, jos dega gerokai ilgiau (kaitrinės – iki 2
tūkst. valandų, o energiją taupančios – iki 15 tūkst. valandų)
ir sunaudoja maždaug penkis kartus mažiau energijos.
Reguliariai valant dulkes nuo lempučių, apšvietimas
pagerėja net iki 40 proc.
Elektros energijos taupymas
Ar žinote, kaip galima sutaupyti?
Nepamirškite svarbiausius buitinius darbus palikti nakčiai ir
savaitgaliams, kitaip už elektrą mokėsite netgi daugiau nei
iki tol.
Seni elektros ir buities prietaisai sunaudoja nuo 2 iki 5 kartų
daugiau elektros nei nauji. Dabar labiausiai paplitusi A klasės
buitinė technika. A+ energijos klasei yra priskiriami patys
ekonomiškiausi prietaisai. A+ klasės skalbyklės sunaudoja iki
10 proc. mažiau energijos nei A klasės skalbyklės. A+ klasės
šaldiklis sunaudoja iki 24 proc. mažiau energijos negu toks
pat A klasės.
Įsirenkite dviejų
tarifų skaitiklius
Buitinė technika
Elektros energijos taupymas
Ar žinote, kaip galima sutaupyti?
Jei norėjote puodelio arbatos, tai kodėl pripylėte pilną
arbatinį vandens ir šis puškuoja 10 minučių? Visada
naudokite tinkamo dydžio puodus bei keptuves. Virkite tik
tiek vandens, kiek jums reikia. Virdami porą kiaušinių,
neimkite didžiausio puodo, nes tokiu būdu yra švaistoma
elektros energija vandeniui užvirti, o ir kiaušiniams nesmagu
baladotis dideliame puode. Gamindami maistą
greitpuodžiuose galite sutaupyti net 70 proc. elektros
energijos. Jei turite dujinę viryklę, atsisakykite elektrinio
virdulio – jis yra tiesiog elektros ėdrūnas. Jei netikite, eikite ir
pažiūrėkite, kaip sukasi skaitiklis.
Valgio gaminimas
Vandens taupymas
Ar žinote, kaip galima sutaupyti?
Sutvarkykite varvančius čiaupus.
Dviejų ventilių vandens maišytuvus
pakeiskite į vienos svirties ar
automatinius.
Naudokite indaplovę
Įsigykite tinkamą skalbimo mašiną Vonia ar dušas?
Vandens taupymas
Ar žinote, kaip galima sutaupyti?
Sutvarkykite varvančius čiaupus, o dviejų
ventilių vandens maišytuvus pakeiskite į
vienos svirties ar automatinius.
Pakeitus seną dviejų ventilių vandens
maišytuvą į lengvai valdomą vienos svirties
ar automatinį maišytuvą, galima sumažinti
vandens suvartojimą vienu trečdaliu be
jokio diskomforto. Vienos svirties vandens
maišytuvai duoda 12 l vandens per minutę,
o dviejų ventilių maišytuvas – 18 l per minutę,
bet tas skirtumas lieka nepanaudotas, o
tiesiog nuteka į kanalizaciją. Nepamirškite
užsukti čiaupo, kai valotės dantis.
Naudokite indaplovę
Šiuolaikinės indaplovės sunaudoja
tik apie ketvirtadalį vandens, kuris
išleidžiamas plaunant indus
rankomis. Pavyzdžiui, dvylikai
žmonių skirtam indų komplektui
išplauti kriauklėje reikia 60 l
vandens, o indaplovė tam
pačiam kiekiui indų sunaudos tik
15 l. Neperskalaukite indų prieš
dėdami į indaplovę – pakanka
nugramdyti maisto likučius, o visa
kita leiskite išplauti prietaisui.
Vandens taupymas
Ar žinote, kaip galima sutaupyti?
Įsigykite tinkamą skalbimo mašiną
Naujausios skalbyklės naudoja nuo 35 iki 50
proc. mažiau vandens vienam skalbimui
palyginus su senesniais modeliais. Skalbkite
prikrovę ją pilną.
Vonia ar dušas?
Nebūtina maudantis pripilti pilną
vonią vandens. Prausdamiesi po
dušu sunaudosite kur kas mažiau
vandens.
Pats efektyviausias šilumos taupymas – viso namo renovacija.
Taip pat svarbu užtikrinti, kad langai būtų sandarūs bei nepamiršti reguliuoti
šildymą, jei turite tokią galimybę.
Pro pastato sienas prarandama apie 35 proc., pro langus – 37 proc., pro
stogą – 15 proc., pro rūsio perdangas – 13 proc. šilumos. Kompleksiškai
atnaujinus pastatą: įrengus automatizuotą šilumos punktą, įdėjus naujus
langus, įstiklinus balkonus, suremontavus stogą, apšiltinus sienas, galima
sutaupyti 40–60 proc. energijos.
Šilumos taupymas
Ar žinote, kaip galima sutaupyti?
Pinigų srautų valdymas
Pinigų srautai yra tai, ką mes gauname ir ką išleidžiame, arba, kitaip
tariant, pajamos ir išlaidos.
Palyginti su išlaidomis, pajamas kontroliuoti kur kas sunkiau. Juk jų
dydis priklauso nuo to, ar turime darbą, kiek mums už tą darbą moka,
ar darbo yra daug ir pan.
O išlaidas valdome mes patys, todėl svarbu mokėti tai daryti.
Savo išlaidas svarbu valdyti, nes:
● Pajamos yra ribotos.
● Pajamos paprastai gaunamos kartą ar du per mėnesį, o išlaidas
patiriame kasdien.
● Dažniausiai pajamos yra fiksuoto dydžio, o išlaidos – ne.
8 požymiai, kad švaistote pinigus
Pasitikrinkite, kaip išleidžiate pinigus, ir galbūt rasite būdų sutaupyti
1. Perkate naują
daiktą vietoje
naudoto
2. Naudojate banko
kortelės kredito limitą
3. Perkate impulsyviai
4. Dažnai pietaujate ir
vakarieniaujate kavinėse
ar restoranuose
5. Perkate
garsių prekės
ženklų prekes
6. Perkate
daiktus ir jų
nenaudojate
7. Mokate už
nereikalingas paslaugas
8. Turite žalingų įpročių
8 požymiai, kad švaistote pinigus
Pasitikrinkite, kaip išleidžiate pinigus, ir galbūt rasite būdų sutaupyti
1. Perkate naują
daiktą vietoje
naudoto
2. Naudojate banko
kortelės kredito limitą
3. Perkate impulsyviai
Nauji automobiliai netenka didžiosios dalies
pradinės vertės per pirmuosius penkerius
eksploatavimo metus. Tad tūkstančiai eurų
nueina šuniui ant uodegos.
Jei išnaudojote banko suteiktą 1 000 Eur
kredito limitą su 18 proc. metinių palūkanų, tai
Jums kasmet kainuos papildomai po 180 Eur
palūkanų.
Pabandykite atsispirti pagundai iš karto
nusipirkti staiga panorėtą pirkinį – leiskite
norui „subręsti“.
8 požymiai, kad švaistote pinigus
Pasitikrinkite, kaip išleidžiate pinigus, ir galbūt rasite būdų sutaupyti
4. Dažnai pietaujate
ir vakarieniaujate
kavinėse ar
restoranuose
5. Perkate garsių
prekės ženklų daiktus
Įprotis dažnai valgyti kavinėse gali gerokai
paploninti Jūsų piniginę. Pietums valgykite
namie pasigamintą maistą, patys išsivirkite
kavos ir per mėnesį sutaupysite nemažą sumą.
Tiek rinkdamiesi prekes prekybos centruose,
tiek drabužių parduotuvėse, tiek vaistinėse už
garsius prekių ženklus mokate brangiau, nors
šalia galite rasti gal ne tokios išvaizdžios
pakuotės, bet ne ką prastesnės kokybės
atitinkamų prekių. Įspūdinga reklama ar
pakuotė dar nereiškia, kad produktas yra
geresnis.
8 požymiai, kad švaistote pinigus
Pasitikrinkite, kaip išleidžiate pinigus, ir galbūt rasite būdų sutaupyti
6. Perkate daiktus
ir jų nenaudojate
7. Mokate už
nereikalingas
paslaugas
8. Turite žalingų
įpročių
Prisiminkite, kiek kartų prekybos centre
susigundėte didžiulėmis nuolaidomis ir pirkote
daiktą, o jis vėliau tik rinko dulkes. Net ir už
pusę pradinės kainos pirktas daiktas yra
pinigų švaistymas, jei jo nenaudosite.
Ar tikrai Jums reikalingas išplėstinis kabelinės
televizijos paketas su gausybe programų? Ar
tikrai išnaudojate sporto klubo abonementą?
Peržiūrėkite visas išlaidas, kurias iki šiol kas
mėnesį mokėdavote net nesusimąstydami, ir
apkarpykite tas, kurios nebūtinos.
Rūkymas ne tik kenkia sveikatai – šis įprotis
degina Jūsų pinigus. Paskaičiuokite:
pakelis cigarečių per dieną kainuoja 3 Eur,
per mėnesį – 90 Eur, per metus – 1 080 Eur.

More Related Content

What's hot

ეგზოთერმული და ენდოთერმული რეაქციები
ეგზოთერმული და ენდოთერმული რეაქციებიეგზოთერმული და ენდოთერმული რეაქციები
ეგზოთერმული და ენდოთერმული რეაქციებიirinagusha
 
ბაქტერიები
ბაქტერიებიბაქტერიები
ბაქტერიებიeka
 
ამოცანა 28-32
ამოცანა 28-32ამოცანა 28-32
ამოცანა 28-32barambo
 
გაკვეთილი № 44
გაკვეთილი № 44გაკვეთილი № 44
გაკვეთილი № 44datiko43
 
რა აბინძურებს ჰაერს
რა აბინძურებს ჰაერსრა აბინძურებს ჰაერს
რა აბინძურებს ჰაერსana lipartia
 
გაკვეთილი № 42
გაკვეთილი № 42გაკვეთილი № 42
გაკვეთილი № 42datiko43
 
თამბაქოს მავნებლობა
თამბაქოს მავნებლობათამბაქოს მავნებლობა
თამბაქოს მავნებლობაschool n 11
 
გაკვეთილი № 47
გაკვეთილი № 47გაკვეთილი № 47
გაკვეთილი № 47datiko43
 
G 007.docx
G 007.docxG 007.docx
G 007.docxqimia
 
Darbo uždaviniai
Darbo uždaviniaiDarbo uždaviniai
Darbo uždaviniaiLina Ša
 
სტრატეგიული გეგმვა (საბოლოო პროექტი)
სტრატეგიული გეგმვა   (საბოლოო პროექტი)სტრატეგიული გეგმვა   (საბოლოო პროექტი)
სტრატეგიული გეგმვა (საბოლოო პროექტი)Misha Giorgadze
 
საქართველოს ეკოლოგიური პრობლემები
საქართველოს ეკოლოგიური პრობლემებისაქართველოს ეკოლოგიური პრობლემები
საქართველოს ეკოლოგიური პრობლემებიnadiradze123
 

What's hot (13)

ეგზოთერმული და ენდოთერმული რეაქციები
ეგზოთერმული და ენდოთერმული რეაქციებიეგზოთერმული და ენდოთერმული რეაქციები
ეგზოთერმული და ენდოთერმული რეაქციები
 
ბაქტერიები
ბაქტერიებიბაქტერიები
ბაქტერიები
 
ამოცანა 28-32
ამოცანა 28-32ამოცანა 28-32
ამოცანა 28-32
 
ჰაერი
ჰაერიჰაერი
ჰაერი
 
გაკვეთილი № 44
გაკვეთილი № 44გაკვეთილი № 44
გაკვეთილი № 44
 
რა აბინძურებს ჰაერს
რა აბინძურებს ჰაერსრა აბინძურებს ჰაერს
რა აბინძურებს ჰაერს
 
გაკვეთილი № 42
გაკვეთილი № 42გაკვეთილი № 42
გაკვეთილი № 42
 
თამბაქოს მავნებლობა
თამბაქოს მავნებლობათამბაქოს მავნებლობა
თამბაქოს მავნებლობა
 
გაკვეთილი № 47
გაკვეთილი № 47გაკვეთილი № 47
გაკვეთილი № 47
 
G 007.docx
G 007.docxG 007.docx
G 007.docx
 
Darbo uždaviniai
Darbo uždaviniaiDarbo uždaviniai
Darbo uždaviniai
 
სტრატეგიული გეგმვა (საბოლოო პროექტი)
სტრატეგიული გეგმვა   (საბოლოო პროექტი)სტრატეგიული გეგმვა   (საბოლოო პროექტი)
სტრატეგიული გეგმვა (საბოლოო პროექტი)
 
საქართველოს ეკოლოგიური პრობლემები
საქართველოს ეკოლოგიური პრობლემებისაქართველოს ეკოლოგიური პრობლემები
საქართველოს ეკოლოგიური პრობლემები
 

Viewers also liked

Asmeninių finansų valdymas laisvai samdomiems darbuotojams
Asmeninių finansų valdymas laisvai samdomiems darbuotojamsAsmeninių finansų valdymas laisvai samdomiems darbuotojams
Asmeninių finansų valdymas laisvai samdomiems darbuotojamsŽilvinas Butkevičius
 
Asmeninių finansų valdymas | Šeimos finansų akademija
Asmeninių finansų valdymas | Šeimos finansų akademijaAsmeninių finansų valdymas | Šeimos finansų akademija
Asmeninių finansų valdymas | Šeimos finansų akademijaŠeimos Finansų Akademija
 
Išlaidų kontrolė | Šeimos finansų akademija
Išlaidų kontrolė | Šeimos finansų akademijaIšlaidų kontrolė | Šeimos finansų akademija
Išlaidų kontrolė | Šeimos finansų akademijaŠeimos Finansų Akademija
 
Social Media - Philadelphia Immunization Program
Social Media - Philadelphia Immunization ProgramSocial Media - Philadelphia Immunization Program
Social Media - Philadelphia Immunization ProgramJustin Gero
 
SaaS - finansinio plano sudarymas
SaaS - finansinio plano sudarymasSaaS - finansinio plano sudarymas
SaaS - finansinio plano sudarymasDomantas Jovaisas
 
Vytautas ir austėja - buy2let.lt seminaras - investavimas 5 nt lietuvoje
Vytautas ir austėja - buy2let.lt seminaras - investavimas 5 nt lietuvojeVytautas ir austėja - buy2let.lt seminaras - investavimas 5 nt lietuvoje
Vytautas ir austėja - buy2let.lt seminaras - investavimas 5 nt lietuvojeBuy2let
 
Superhost - uždarbis iš nt - ką daryti, kad nereiktų nieko daryti - nekil...
Superhost - uždarbis iš nt - ką daryti, kad nereiktų nieko daryti - nekil...Superhost - uždarbis iš nt - ką daryti, kad nereiktų nieko daryti - nekil...
Superhost - uždarbis iš nt - ką daryti, kad nereiktų nieko daryti - nekil...Buy2let
 
Investavimas i NT 2
Investavimas i NT 2Investavimas i NT 2
Investavimas i NT 2Investuok
 
Viktoras Šerys, "Rent Vilnius" vykdantysis partneris
Viktoras Šerys, "Rent Vilnius" vykdantysis partnerisViktoras Šerys, "Rent Vilnius" vykdantysis partneris
Viktoras Šerys, "Rent Vilnius" vykdantysis partnerisInvestuok
 
Antanas Bimbiras, "RE/MAX Bravo" brokeris,
Antanas Bimbiras, "RE/MAX Bravo" brokeris,Antanas Bimbiras, "RE/MAX Bravo" brokeris,
Antanas Bimbiras, "RE/MAX Bravo" brokeris,Investuok
 
Mantas Mikociunas, NT biuro "Capital Team" vadovas
Mantas Mikociunas, NT biuro "Capital Team" vadovasMantas Mikociunas, NT biuro "Capital Team" vadovas
Mantas Mikociunas, NT biuro "Capital Team" vadovasInvestuok
 
Marius Jansonas, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas
Marius Jansonas, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentasMarius Jansonas, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas
Marius Jansonas, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentasInvestuok
 
Mindaugas Vanagas, NT vystymo bendrovės „Citus“ direktorius
Mindaugas Vanagas, NT vystymo bendrovės „Citus“ direktoriusMindaugas Vanagas, NT vystymo bendrovės „Citus“ direktorius
Mindaugas Vanagas, NT vystymo bendrovės „Citus“ direktoriusInvestuok
 
Donatas Šatkauskas, UAB "Lenndy" vadovas
Donatas Šatkauskas, UAB "Lenndy" vadovasDonatas Šatkauskas, UAB "Lenndy" vadovas
Donatas Šatkauskas, UAB "Lenndy" vadovasInvestuok
 
Jurgis Šefleris, privatus investuotojas
Jurgis Šefleris, privatus investuotojasJurgis Šefleris, privatus investuotojas
Jurgis Šefleris, privatus investuotojasInvestuok
 
Arnoldas Antanavicius, nepriklausomas ekspertas
Arnoldas Antanavicius, nepriklausomas ekspertasArnoldas Antanavicius, nepriklausomas ekspertas
Arnoldas Antanavicius, nepriklausomas ekspertasInvestuok
 
Mindaugas Pakalnis, Vilniaus vyr. architektas, Plėtros departamento vadovas
Mindaugas Pakalnis, Vilniaus vyr. architektas, Plėtros departamento vadovasMindaugas Pakalnis, Vilniaus vyr. architektas, Plėtros departamento vadovas
Mindaugas Pakalnis, Vilniaus vyr. architektas, Plėtros departamento vadovasInvestuok
 
Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko Valdybos narys
Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko Valdybos narysTomas Garbaravičius, Lietuvos banko Valdybos narys
Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko Valdybos narysInvestuok
 
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ vyr. ekonomistas
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ vyr. ekonomistasŽygimantas Mauricas, banko „Nordea“ vyr. ekonomistas
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ vyr. ekonomistasInvestuok
 

Viewers also liked (19)

Asmeninių finansų valdymas laisvai samdomiems darbuotojams
Asmeninių finansų valdymas laisvai samdomiems darbuotojamsAsmeninių finansų valdymas laisvai samdomiems darbuotojams
Asmeninių finansų valdymas laisvai samdomiems darbuotojams
 
Asmeninių finansų valdymas | Šeimos finansų akademija
Asmeninių finansų valdymas | Šeimos finansų akademijaAsmeninių finansų valdymas | Šeimos finansų akademija
Asmeninių finansų valdymas | Šeimos finansų akademija
 
Išlaidų kontrolė | Šeimos finansų akademija
Išlaidų kontrolė | Šeimos finansų akademijaIšlaidų kontrolė | Šeimos finansų akademija
Išlaidų kontrolė | Šeimos finansų akademija
 
Social Media - Philadelphia Immunization Program
Social Media - Philadelphia Immunization ProgramSocial Media - Philadelphia Immunization Program
Social Media - Philadelphia Immunization Program
 
SaaS - finansinio plano sudarymas
SaaS - finansinio plano sudarymasSaaS - finansinio plano sudarymas
SaaS - finansinio plano sudarymas
 
Vytautas ir austėja - buy2let.lt seminaras - investavimas 5 nt lietuvoje
Vytautas ir austėja - buy2let.lt seminaras - investavimas 5 nt lietuvojeVytautas ir austėja - buy2let.lt seminaras - investavimas 5 nt lietuvoje
Vytautas ir austėja - buy2let.lt seminaras - investavimas 5 nt lietuvoje
 
Superhost - uždarbis iš nt - ką daryti, kad nereiktų nieko daryti - nekil...
Superhost - uždarbis iš nt - ką daryti, kad nereiktų nieko daryti - nekil...Superhost - uždarbis iš nt - ką daryti, kad nereiktų nieko daryti - nekil...
Superhost - uždarbis iš nt - ką daryti, kad nereiktų nieko daryti - nekil...
 
Investavimas i NT 2
Investavimas i NT 2Investavimas i NT 2
Investavimas i NT 2
 
Viktoras Šerys, "Rent Vilnius" vykdantysis partneris
Viktoras Šerys, "Rent Vilnius" vykdantysis partnerisViktoras Šerys, "Rent Vilnius" vykdantysis partneris
Viktoras Šerys, "Rent Vilnius" vykdantysis partneris
 
Antanas Bimbiras, "RE/MAX Bravo" brokeris,
Antanas Bimbiras, "RE/MAX Bravo" brokeris,Antanas Bimbiras, "RE/MAX Bravo" brokeris,
Antanas Bimbiras, "RE/MAX Bravo" brokeris,
 
Mantas Mikociunas, NT biuro "Capital Team" vadovas
Mantas Mikociunas, NT biuro "Capital Team" vadovasMantas Mikociunas, NT biuro "Capital Team" vadovas
Mantas Mikociunas, NT biuro "Capital Team" vadovas
 
Marius Jansonas, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas
Marius Jansonas, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentasMarius Jansonas, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas
Marius Jansonas, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas
 
Mindaugas Vanagas, NT vystymo bendrovės „Citus“ direktorius
Mindaugas Vanagas, NT vystymo bendrovės „Citus“ direktoriusMindaugas Vanagas, NT vystymo bendrovės „Citus“ direktorius
Mindaugas Vanagas, NT vystymo bendrovės „Citus“ direktorius
 
Donatas Šatkauskas, UAB "Lenndy" vadovas
Donatas Šatkauskas, UAB "Lenndy" vadovasDonatas Šatkauskas, UAB "Lenndy" vadovas
Donatas Šatkauskas, UAB "Lenndy" vadovas
 
Jurgis Šefleris, privatus investuotojas
Jurgis Šefleris, privatus investuotojasJurgis Šefleris, privatus investuotojas
Jurgis Šefleris, privatus investuotojas
 
Arnoldas Antanavicius, nepriklausomas ekspertas
Arnoldas Antanavicius, nepriklausomas ekspertasArnoldas Antanavicius, nepriklausomas ekspertas
Arnoldas Antanavicius, nepriklausomas ekspertas
 
Mindaugas Pakalnis, Vilniaus vyr. architektas, Plėtros departamento vadovas
Mindaugas Pakalnis, Vilniaus vyr. architektas, Plėtros departamento vadovasMindaugas Pakalnis, Vilniaus vyr. architektas, Plėtros departamento vadovas
Mindaugas Pakalnis, Vilniaus vyr. architektas, Plėtros departamento vadovas
 
Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko Valdybos narys
Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko Valdybos narysTomas Garbaravičius, Lietuvos banko Valdybos narys
Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko Valdybos narys
 
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ vyr. ekonomistas
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ vyr. ekonomistasŽygimantas Mauricas, banko „Nordea“ vyr. ekonomistas
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea“ vyr. ekonomistas
 

Similar to Taupymas ir skolinimas | Šeimos finansų akademija

Kreditine storina
Kreditine storinaKreditine storina
Kreditine storinafastloans1
 
Kreditine ir busto paskola
Kreditine ir busto paskolaKreditine ir busto paskola
Kreditine ir busto paskolafastloans1
 
Užtrauktukai ir indėliai I dalis
Užtrauktukai ir indėliai I dalisUžtrauktukai ir indėliai I dalis
Užtrauktukai ir indėliai I dalisUP_Programa
 
Ar esate priklausomas nuo kredito
Ar esate priklausomas nuo kreditoAr esate priklausomas nuo kredito
Ar esate priklausomas nuo kreditofastloans1
 
Factris gidas verslui
Factris gidas versluiFactris gidas verslui
Factris gidas versluiPlanas A
 
Factris gidas verslui
Factris gidas versluiFactris gidas verslui
Factris gidas versluiPlanas A
 
2014_sesios klaidos kurios brangiai kainuoja
2014_sesios klaidos kurios brangiai kainuoja2014_sesios klaidos kurios brangiai kainuoja
2014_sesios klaidos kurios brangiai kainuojaVytautas Bakas
 
Ko reikia bankrotui
Ko reikia bankrotuiKo reikia bankrotui
Ko reikia bankrotuifastloans1
 
El. knygos "Kaip nusipirkti būstą Lietuvoje" turinys ir įvadas
El. knygos "Kaip nusipirkti būstą Lietuvoje" turinys ir įvadasEl. knygos "Kaip nusipirkti būstą Lietuvoje" turinys ir įvadas
El. knygos "Kaip nusipirkti būstą Lietuvoje" turinys ir įvadasInvestuok
 
20150326 sefleris investuok seminaras
20150326 sefleris investuok seminaras20150326 sefleris investuok seminaras
20150326 sefleris investuok seminarasInvestuok
 
RE/Start (2011)
RE/Start (2011)RE/Start (2011)
RE/Start (2011)Ajonaitis
 
D.u.k. apie kredita
D.u.k. apie kreditaD.u.k. apie kredita
D.u.k. apie kreditafastloans1
 
1 as.ir.aplinka
1 as.ir.aplinka1 as.ir.aplinka
1 as.ir.aplinkaInvestuok
 
Finansinis raštingumas Lietuvoje: Nežinau, ko nežinau.
Finansinis raštingumas Lietuvoje: Nežinau, ko nežinau.Finansinis raštingumas Lietuvoje: Nežinau, ko nežinau.
Finansinis raštingumas Lietuvoje: Nežinau, ko nežinau.Swedbank Lietuvoje
 
ūratė Stanišauskienė, UAB „Skubios siuntos" vykdančioji direktorė apie svajon...
ūratė Stanišauskienė, UAB „Skubios siuntos" vykdančioji direktorė apie svajon...ūratė Stanišauskienė, UAB „Skubios siuntos" vykdančioji direktorė apie svajon...
ūratė Stanišauskienė, UAB „Skubios siuntos" vykdančioji direktorė apie svajon...Antanas Dapkus
 

Similar to Taupymas ir skolinimas | Šeimos finansų akademija (20)

Kreditine storina
Kreditine storinaKreditine storina
Kreditine storina
 
Kreditine ir busto paskola
Kreditine ir busto paskolaKreditine ir busto paskola
Kreditine ir busto paskola
 
Užtrauktukai ir indėliai I dalis
Užtrauktukai ir indėliai I dalisUžtrauktukai ir indėliai I dalis
Užtrauktukai ir indėliai I dalis
 
Ar esate priklausomas nuo kredito
Ar esate priklausomas nuo kreditoAr esate priklausomas nuo kredito
Ar esate priklausomas nuo kredito
 
Factris gidas verslui
Factris gidas versluiFactris gidas verslui
Factris gidas verslui
 
Factris gidas verslui
Factris gidas versluiFactris gidas verslui
Factris gidas verslui
 
Internetinis seminaras apie santaupų ir paskolos valdymo planą (SPVP)
Internetinis seminaras apie santaupų ir paskolos valdymo planą (SPVP)Internetinis seminaras apie santaupų ir paskolos valdymo planą (SPVP)
Internetinis seminaras apie santaupų ir paskolos valdymo planą (SPVP)
 
2014_sesios klaidos kurios brangiai kainuoja
2014_sesios klaidos kurios brangiai kainuoja2014_sesios klaidos kurios brangiai kainuoja
2014_sesios klaidos kurios brangiai kainuoja
 
Ko reikia bankrotui
Ko reikia bankrotuiKo reikia bankrotui
Ko reikia bankrotui
 
Vyro Finansų Vladymas
Vyro Finansų VladymasVyro Finansų Vladymas
Vyro Finansų Vladymas
 
El. knygos "Kaip nusipirkti būstą Lietuvoje" turinys ir įvadas
El. knygos "Kaip nusipirkti būstą Lietuvoje" turinys ir įvadasEl. knygos "Kaip nusipirkti būstą Lietuvoje" turinys ir įvadas
El. knygos "Kaip nusipirkti būstą Lietuvoje" turinys ir įvadas
 
20150326 sefleris investuok seminaras
20150326 sefleris investuok seminaras20150326 sefleris investuok seminaras
20150326 sefleris investuok seminaras
 
RE/Start (2011)
RE/Start (2011)RE/Start (2011)
RE/Start (2011)
 
D.u.k. apie kredita
D.u.k. apie kreditaD.u.k. apie kredita
D.u.k. apie kredita
 
1 as.ir.aplinka
1 as.ir.aplinka1 as.ir.aplinka
1 as.ir.aplinka
 
Module 11 LT.pptx
Module 11 LT.pptxModule 11 LT.pptx
Module 11 LT.pptx
 
Ilja Laurs: Verslo finansavimas rizikos kapitalu
Ilja Laurs: Verslo finansavimas rizikos kapitaluIlja Laurs: Verslo finansavimas rizikos kapitalu
Ilja Laurs: Verslo finansavimas rizikos kapitalu
 
Finansinis raštingumas Lietuvoje: Nežinau, ko nežinau.
Finansinis raštingumas Lietuvoje: Nežinau, ko nežinau.Finansinis raštingumas Lietuvoje: Nežinau, ko nežinau.
Finansinis raštingumas Lietuvoje: Nežinau, ko nežinau.
 
Išorinio investavimo pritraukimas
Išorinio investavimo pritraukimasIšorinio investavimo pritraukimas
Išorinio investavimo pritraukimas
 
ūratė Stanišauskienė, UAB „Skubios siuntos" vykdančioji direktorė apie svajon...
ūratė Stanišauskienė, UAB „Skubios siuntos" vykdančioji direktorė apie svajon...ūratė Stanišauskienė, UAB „Skubios siuntos" vykdančioji direktorė apie svajon...
ūratė Stanišauskienė, UAB „Skubios siuntos" vykdančioji direktorė apie svajon...
 

Taupymas ir skolinimas | Šeimos finansų akademija

  • 1. Taupymas ir skolinimas Eglė Kybartienė Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentė
  • 2. Taupyti ar skolintis? Kiekvieną dieną gauname pasiūlymų skolintis vartojimui — išsimokėtinai įsigyti kelionę, naujos buitinės technikos ar baldų. Paskola pati savaime nėra nei blogas, nei geras dalykas. Tai – tik finansinė priemonė, kuria gali būti tinkamai arba netinkamai pasinaudota, tad prisiimant bet kokį finansinį įsipareigojimą reikia vadovautis protu. Prieš padedant parašą ant paskolos sutarties, reikėtų prisiminti paprastą principą – skolintos lėšos turi kurti vertę.
  • 3. Vienas Merfio dėsnių skelbia, kad norint gauti paskolą pirmiausia bankui reikia įrodyti, kad jokios paskolos tau iš viso nereikia. Taupyti ar skolintis?
  • 4. Imdami paskolą visada pateikite sau mažiausiai keturis klausimus 1. Kiek galiu pasiskolinti? 2. Kiek tai kainuos? 3. Kada turėsiu išsimokėti? 4. Kas bus, jei nesugebėsiu įvykdyti įsipareigojimų?
  • 5. Kaskart svarstydami, ar sudaryti naują vartojimo kredito sutartį ● Įvertinkite nenumatytas išlaidas. ● Išanalizuokite daugelį pasiūlymų. ● Nepasiduokite reklamai.
  • 6. Apie vartojimo kreditus ● Skolinantis vartojimui (santykinai nedideles sumas ir nelabai ilgam laikotarpiui) galima pasinaudoti keliais skirtingais finansavimo būdais: kredito kortele, vartojimo paskola, išperkamąja nuoma. ● Bendra tokių paskolų savybė ta, kad dažniausiai už vartojimo paskolas negali būti įkeičiamas nekilnojamas turtas. ● Jei skolinamasi brangesniam daiktui, o paskola gali būti išmokėta per ilgesnį laiką (kelis mėnesius ar net metus), tada geriau pasirinkti vartojimo kreditą. Lietuvos finansų institucijos siūlo vartojimo kreditus, paprastai skirtus nedideliam remontui, sudėtingesnei namų įrangai įsigyti, brangesnėms medicinos paslaugoms apmokėti ar panašiai.
  • 7. BVKKMN BVKKMN (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma) – tai procentais išreikštas dydis, kurį reikės mokėti už suteiktą kreditą, įskaitant palūkanas ir visus su paslaugos suteikimu bei naudojimu susijusius mokesčius, skaičiuojamus per metus. Kuo mažesnė BVKKMN, tuo mažesnė bendra kredito kaina. Labai svarbu žinoti ir bendrą mokamą sumą. Tai yra suteikto vartojimo kredito ir bendros vartojimo kredito kainos (palūkanų, sutarties mokesčio, taip pat kitų su vartojimo kreditu susijusių išlaidų, pavyzdžiui, draudimo) suma.
  • 8. Norint teisingai pasinaudoti vartojimo paskola ar išperkamąja nuoma, verta atsakyti į šiuos klausimus: ● Ar tikrai pirkinys toks būtinas tuoj pat, kad vertėtų imti paskolą ir mokėti už jį brangiau? ● Ar aišku, kiek iš tikrųjų kainuos paskola? ● Ar sužinojote visas sąlygas iš visų prieinamų skolintojų ir pasirinkote geriausią variantą? ● Ar tikrai sugebėsite prisiimti papildomą finansinę naštą?
  • 9. 5 patarimai pasiskolinus 1. Išleiskite pasiskolintus pinigus atsakingai. 2. Išleiskite paskolą tam, kam ir planavote. 3. Neišleiskite paskolos trumpalaikiams malonumams. 4. Paėmę kreditą koreguokite įprastą gyvenimo režimą. 5. Išvykus gyventi svetur ir toliau nepamirškite įsipareigojimų.
  • 10. Kodėl reikia taupyti? „Dirbame ir uždribame, tačiau pinigų kaip nėra taip nėra?“ Mokėjimas elgtis su pinigais – tai sugebėjimas ne tik uždirbti, bet ir valdyti išlaidas. „Kam reikia kaupti pinigus, kodėl jų negalima leisti savo malonumui?“ Juk taupymas toks neįdomus ir nuobodus.
  • 11. Kodėl reikia taupyti? Viskas priklauso nuo požiūrio ir gyvenimo būdo. Kiekvienas yra savo laimės kalvis – jei jus tenkina gyvenimas nuo algos iki algos, nėra poreikio jaustis nepriklausomam, mėgstate leisti pinigus vien savo užgaidoms ir gyvenate tik šia diena, greičiausiai Jūs ir nepradėsite taupyti. Bet jeigu Jūs mėgstate visada turėti užnugarį, kai ištinka bėda ir jaustis saugiai – taupymas yra geras būdas susikurti labai tvirtą pagrindą po kojomis.
  • 12. Pagrindiniai taupymo motyvai arba kodėl reikia atsakingai valdyti finansus (I) 1. Pinigai netikėtoms išlaidoms 2. Pensijos kaupimas 3. Pradinė įmoka už būstą 4. Atostogos ar brangesni malonumai 5. Geresnis automobilis 6. Priežiūros fondas 7. Mokslai
  • 13. 1. Pinigai netikėtoms išlaidoms Rekomenduojama susitaupyti sumą, kurios pakaktų 3–6 mėnesiams pragyventi ir būtiniausioms išlaidoms padengti. Jei taupyti tik pradedate, kuo skubiau į santaupų fondą surinkite bent 300 Eur. Tai padės laikytis taisyklės – santaupos neliečiamos. Jos skirtos tik išskirtiniams atvejams. Jei esate tikri dėl būsimųjų pajamų, turite kelis pajamų šaltinius (šeimoje dirba ir pinigus uždirba keli asmenys), prireikus galėtumėte pasiskolinti iš artimųjų, užtenka 2–3 mėnesių pajamų atsargos. Jei yra didelė tikimybė ilgam netekti pajamų, Jūsų šeimoje yra tik vienas pajamų šaltinis, užklupus bėdai nebūtų iš kur pasiskolinti ir didelę dalį išlaidų sudaro tokios išlaidos, kurių negalima sumažinti (yra išlaikytinių, reikia mokėti paskolų įmokas), atsargų jau reikia turėti daugiau – prireiks 6–12 mėnesių pajamų sumos. Jei pajamos yra itin nepastovios, jei yra didžiulė rizika prarasti darbą ir ilgai negauti naujo, verta pagalvoti apie tokias santaupas, iš kurių būtų galima pragyventi mažiausiai metus. Pagrindiniai taupymo motyvai arba kodėl reikia atsakingai valdyti finansus
  • 14. 2. Pensijos kaupimas „Sodros“ senatvės pensijos vargu ar pakaks ateityje norimai gyvenimo kokybei išlaikyti. Tad pradėkite rūpintis savo pensija patys. Kuo anksčiau pradėsite kaupti pensijai, tuo mažiau galėsite atidėti ateityje. Pagrindiniai taupymo motyvai arba kodėl reikia atsakingai valdyti finansus
  • 15. 3. Pradinė įmoka už būstą Jei pirksite butą ar namą jau turėdami didesnę nuosavų lėšų dalį, galėsite prašyti mažesnių palūkanų ar didesnės nuolaidos nuo būsto pardavimo kainos. Pagrindiniai taupymo motyvai arba kodėl reikia atsakingai valdyti finansus
  • 16. 4. Atostogos ar brangesni malonumai Turėdami daugiau nuosavų lėšų, gausite geresnę kainą nei pirkdami išsimokėtinai. Be to, vargu ar vilios perspektyva už kelių savaičių atostogas vėliau mokėti kelerius metus. Taupyti galite malonumą teikiančioms prabangos prekėms, pavyzdžiui, nuosavai jachtai. Pagrindiniai taupymo motyvai arba kodėl reikia atsakingai valdyti finansus
  • 17. 5. Geresnis automobilis Įsigiję tokį automobilį už grynuosius sutaupysite paskolos ar lizingo palūkanas. Be to, mažiau išleisite remontui ir priežiūrai, lyginant su senu automobiliu. Pagrindiniai taupymo motyvai arba kodėl reikia atsakingai valdyti finansus
  • 18. 6. Priežiūros fondas Iš šių pinigų galėsite susiremontuoti būstą ar automobilį arba juos pasigerinti. Tokiu atveju jums nereikės imti pinigų iš santaupų nenumatytiems atvejams. Pagrindiniai taupymo motyvai arba kodėl reikia atsakingai valdyti finansus
  • 19. 7. Mokslai Už sukauptas lėšas siekite magistro laipsnio, mokykitės kalbų ar lankykite kitus Jums patinkančius kursus. Be to, taupyti galite ir vaikų mokslams. Pagrindiniai taupymo motyvai arba kodėl reikia atsakingai valdyti finansus
  • 20. Ar žinote, kad vyrų taupymo motyvai yra visiškai priešingi nei moterų Kam taupo moterys? Nenumatytam atvejui Ilgalaikio vartojimo prekėms Vaikams ugdyti, lavinti, švietimui Kam taupo vyrai? Pajamos, turtui didinti ir pelnui gauti Investicijoms į nekilnojamąjį turtą, akcijoms, investiciniams fondams
  • 21. Ar Jums atrodo, kad taupydami Jūs labai save apribosite? Taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tikrųjų efektyviai taupydami, Jūs galėsite sau leisti nepalyginamai daugiau.
  • 22. Kaip išmintingai pirkti ir taupyti prekybos centre? 1. Auksinė taisyklė – neikite į parduotuvę tuščiu skrandžiu. 2. Pirkinių sąrašas. 3. Planuokite apsipirkimus ir sekite akcijas. 4. Nesileiskite apgaunami ryškių reklamų. 5. Tikrinkite pasiūlymus „du už vieno kainą“. 6. Pirkite tai, ko reikia, o ne tai, ko norite. 7. Netingėkite pasilenkti. 8. Naudokite daugkartinį pirkinių maišelį. 9. Lyginkite kainas. 10. Vaikus ir drauges palikite namuose. 11. Patikrinkite čekį.
  • 23. Kaip išmintingai pirkti ir taupyti prekybos centre 1. Auksinė taisyklė – neikite į parduotuvę tuščiu skrandžiu. Ar žinote, kad protingą apsipirkimą reikia pradėti dar namuose? Jei apsiperkate alkanas, tai veikiausiai parduotuvėje paliksite didesnę sumą nei apsipirkdamas sotus. Atlikti tyrimai rodo, kad apsipirkinėdami sotūs pirkėjai sutaupo apie 10 proc. nuo pirkinių sumos. Pavalgykite prieš eidami apsipirkti ir piniginė Jums padėkos. Taip pat pamirškite mobiliuosius telefonus – kalbėdami telefonu rizikuojate į pirkinių krepšelį įsimesti nereikalingų daiktų. 2. Pirkinių sąrašas Kad netektų 101-ąjį kartą ištarti „lyg ir nieko ypatingo nenusipirkau – tik būtiniausių maisto prekių, o šitiek išleidau!", eidami į prekybos centrą, visada susidarykite ir turėkite pirkinių sąrašą. Atlikti tyrimai parodė, kad impulsyviai pirkdami pirkėjai išleidžia 40 proc. daugiau nei pirkėjai, žinantys, ko nori. Mokslininkai teigia, kad kiekviena prekybos centre praleista minutė pirkėjui kainuoja maždaug papildomą eurą. Netikite? Išbandykite patys.
  • 24. Kaip išmintingai pirkti ir taupyti prekybos centre 3. Planuokite apsipirkimus ir sekite akcijas Jei planuosite savaitės valgiaraščius, užteks apsipirkti kartą ar du per savaitę, o ilgiau laikomus produktus – makaronus, miltus ir pan. – užteks nusipirkti keletą kartų per mėnesį. Jei pirkinių sąrašą pritvirtinsite prie šaldytuvo ar padėsite kitoje gerai matomoje vietoje, galėsite jį papildyti, kai tik pasibaigs koks produktas. Prekybos centrai platina leidinius, kuriuose nurodomos galiojančios nuolaidos. Prieš eidami į parduotuvę žvilgtelkite į prekybos centrų tinklalapius ir paieškokite receptų būtent iš tų produktų. 4. . Nesileiskite apgaunami ryškių reklamų Rėkiančios reklamos parduotuvėse daro įspūdį, kad jokiu būdu negalite praleisti siūlomo išpardavimo. Tačiau atidžiai sekite kainas. Tai, kad prekė pastatyta matomiausioje vietoje dar nereiškia, jog tai geras pirkinys už gerą kainą.
  • 25. Kaip išmintingai pirkti ir taupyti prekybos centre 5. Tikrinkite pasiūlymus „du už vieno kainą“ Tokie pasiūlymai dažniausiai pateikiami ne todėl, kad prekybininkai norėtų palengvinti jūsų dalią ir padėti sutaupyti, o todėl, kad tikisi uždirbti. Dažnai tokie pasiūlymai teikiami, kai produktas jau beveik nebetinkamas vartoti, o prekybininkai turi daug produkto atsargų. Todėl prieš nuspręsdamos pasinaudoti „du už vieno kainą“ pasiūlymu, labai gerai pagalvokite, ar tikrai suvartosite nusipirktą kiekį per nurodytą tinkamumo laiką. 6. Pirkite tai, ko reikia, o ne tai, ko norite Nepirkite daugiau nei reikia. Juk nereikia 4 jogurtų, kai suvalgote tik vieną. Paskui teks išmesti.
  • 26. Kaip išmintingai pirkti ir taupyti prekybos centre 7. Netingėkite pasilenkti Prekybos centrai lentynose brangiausias prekes paprastai išdėsto akių lygyje. Skubantys žmonės pirmiausia ima tas prekes, kurias gali lengviausiai pasiekti. Prekybos centrai tikisi, kad būtent taip Jūs ir pasielgsite. Patikrinkite lentynų apačią ir viršų, pasidairykite ne tokių garsių ženklų prekių. Taip galite sutaupyti ne vieną eurą. 8. Naudokite daugkartinį pirkinių maišelį Į parduotuvę neškitės savo daugkartinį pirkinių maišelį. Tokiu būdu apribosite perkamų prekių kiekį maišelio talpa – nepirkite daugiau nei galite panešti. 9. Lyginkite kainas Pirmiausia lyginkite vienos rūšies skirtingų gamintojų produktų, pavyzdžiui, sviesto kainas. Geriausia lyginti produkto 1 kg kainą, o ne vieno vieneto (pakuotės) kainą, nes vienoje pakuotėje gali būti 180 g, kitoje – 200 g sviesto. Pirkdami sveriamas prekes sutaupote dažniau.
  • 27. Kaip išmintingai pirkti ir taupyti prekybos centre 10. Vaikus ir draugus palikite namuose. Vien dėl vaikų prekybos centruose kuriama tokia aplinka, kuri skatintų jų norą turėti tam tikrą prekę. Įrodyta, kad vaikams kur kas lengviau paveikti ir papildomo pirkinio išprašyti iš mamos nei iš tėčio, kad mergaitės lengviau paveikia tėvus nei berniukai ir kad didžiausią įtaką tėvams apsiperkant daro 5–8 metų vaikai. Tad, jei turite tokio amžiaus atžalų, prieš keliaudami apsipirkti, verčiau palikite jas namuose. Pasivaikščiojimų ir susitikimų su draugais prekybos centre taip pat neplanuokite. Taip sugaišite mažiau laiko parduotuvėje ir kils mažiau pagundų į savo krepšelį įsimesti neplanuotą, bet itin draugų giriamą skanėstą ar brangesnį jogurtą. 11. Patikrinkite čekį Ar yra tekę grįžus iš parduotuvės pastebėti, kad čekyje yra klaidų – kartais prekės gali būti nuskaitytos klaidingai: kaina nesutapti su akcijos kaina arba prekė netgi gali būti nuskaityta du kartus. Todėl kai atsiskaitote kasoje, nekalbėkite telefonu, o stebėkite savo pirkinių kainas. Jei, jūsų nuomone, pastebėjote klaidą, pasakykite kasininkui. Nieko nėra blogiau, kai per klaidą permokate už prekę, kurią tikėjotės įsigyti su nuolaida.
  • 28. Pagrindinė taupymo taisyklė Nuolat išleisk mažiau nei uždirbi.
  • 29. Elektros energijos taupymas Visų pirma, apgalvokite savo kasdienius įpročius, galbūt pakeitę juos galėtumėte sutaupyti? Pradėkime nuo elektros. Mažesnę sąskaitą galite gauti, jei: Budėjimo režimas Lemputės Įsirenkite dviejų tarifų skaitiklius Buitinė technika Valgio gaminimas Ar žinote, kaip galima sutaupyti?
  • 30. Elektros energijos taupymas Budėjimo režimas Lemputės Ar žinote, kaip galima sutaupyti? Ištisas dienas ir naktis televizoriuje dega raudona lempelė? Jei prietaiso lemputė dega, vadinasi, energija vis dar naudojama! Atsisakykite technikos budėjimo režimo. Nakčiai ar prieš išeidami iš namų iš elektros lizdų išjunkite televizorių, mobiliojo telefono įkroviklį, muzikinį centrą. Taip sutaupysite apie 40 proc. jų naudojamos elektros energijos. Ar žinote, kad paprasta elektros lemputė – neefektyvus šviesos šaltinis. Tik apie 10 proc. suvartojamos elektros energijos paverčiama šviesa, o apie 90 proc. virsta šiluma. Vienas paprasčiausių būdų taupyti – pirkti energiją taupančias lemputes. Nors jos kainuoja daugiau nei įprastos kaitrinės lemputės, jos dega gerokai ilgiau (kaitrinės – iki 2 tūkst. valandų, o energiją taupančios – iki 15 tūkst. valandų) ir sunaudoja maždaug penkis kartus mažiau energijos. Reguliariai valant dulkes nuo lempučių, apšvietimas pagerėja net iki 40 proc.
  • 31. Elektros energijos taupymas Ar žinote, kaip galima sutaupyti? Nepamirškite svarbiausius buitinius darbus palikti nakčiai ir savaitgaliams, kitaip už elektrą mokėsite netgi daugiau nei iki tol. Seni elektros ir buities prietaisai sunaudoja nuo 2 iki 5 kartų daugiau elektros nei nauji. Dabar labiausiai paplitusi A klasės buitinė technika. A+ energijos klasei yra priskiriami patys ekonomiškiausi prietaisai. A+ klasės skalbyklės sunaudoja iki 10 proc. mažiau energijos nei A klasės skalbyklės. A+ klasės šaldiklis sunaudoja iki 24 proc. mažiau energijos negu toks pat A klasės. Įsirenkite dviejų tarifų skaitiklius Buitinė technika
  • 32. Elektros energijos taupymas Ar žinote, kaip galima sutaupyti? Jei norėjote puodelio arbatos, tai kodėl pripylėte pilną arbatinį vandens ir šis puškuoja 10 minučių? Visada naudokite tinkamo dydžio puodus bei keptuves. Virkite tik tiek vandens, kiek jums reikia. Virdami porą kiaušinių, neimkite didžiausio puodo, nes tokiu būdu yra švaistoma elektros energija vandeniui užvirti, o ir kiaušiniams nesmagu baladotis dideliame puode. Gamindami maistą greitpuodžiuose galite sutaupyti net 70 proc. elektros energijos. Jei turite dujinę viryklę, atsisakykite elektrinio virdulio – jis yra tiesiog elektros ėdrūnas. Jei netikite, eikite ir pažiūrėkite, kaip sukasi skaitiklis. Valgio gaminimas
  • 33. Vandens taupymas Ar žinote, kaip galima sutaupyti? Sutvarkykite varvančius čiaupus. Dviejų ventilių vandens maišytuvus pakeiskite į vienos svirties ar automatinius. Naudokite indaplovę Įsigykite tinkamą skalbimo mašiną Vonia ar dušas?
  • 34. Vandens taupymas Ar žinote, kaip galima sutaupyti? Sutvarkykite varvančius čiaupus, o dviejų ventilių vandens maišytuvus pakeiskite į vienos svirties ar automatinius. Pakeitus seną dviejų ventilių vandens maišytuvą į lengvai valdomą vienos svirties ar automatinį maišytuvą, galima sumažinti vandens suvartojimą vienu trečdaliu be jokio diskomforto. Vienos svirties vandens maišytuvai duoda 12 l vandens per minutę, o dviejų ventilių maišytuvas – 18 l per minutę, bet tas skirtumas lieka nepanaudotas, o tiesiog nuteka į kanalizaciją. Nepamirškite užsukti čiaupo, kai valotės dantis. Naudokite indaplovę Šiuolaikinės indaplovės sunaudoja tik apie ketvirtadalį vandens, kuris išleidžiamas plaunant indus rankomis. Pavyzdžiui, dvylikai žmonių skirtam indų komplektui išplauti kriauklėje reikia 60 l vandens, o indaplovė tam pačiam kiekiui indų sunaudos tik 15 l. Neperskalaukite indų prieš dėdami į indaplovę – pakanka nugramdyti maisto likučius, o visa kita leiskite išplauti prietaisui.
  • 35. Vandens taupymas Ar žinote, kaip galima sutaupyti? Įsigykite tinkamą skalbimo mašiną Naujausios skalbyklės naudoja nuo 35 iki 50 proc. mažiau vandens vienam skalbimui palyginus su senesniais modeliais. Skalbkite prikrovę ją pilną. Vonia ar dušas? Nebūtina maudantis pripilti pilną vonią vandens. Prausdamiesi po dušu sunaudosite kur kas mažiau vandens.
  • 36. Pats efektyviausias šilumos taupymas – viso namo renovacija. Taip pat svarbu užtikrinti, kad langai būtų sandarūs bei nepamiršti reguliuoti šildymą, jei turite tokią galimybę. Pro pastato sienas prarandama apie 35 proc., pro langus – 37 proc., pro stogą – 15 proc., pro rūsio perdangas – 13 proc. šilumos. Kompleksiškai atnaujinus pastatą: įrengus automatizuotą šilumos punktą, įdėjus naujus langus, įstiklinus balkonus, suremontavus stogą, apšiltinus sienas, galima sutaupyti 40–60 proc. energijos. Šilumos taupymas Ar žinote, kaip galima sutaupyti?
  • 37. Pinigų srautų valdymas Pinigų srautai yra tai, ką mes gauname ir ką išleidžiame, arba, kitaip tariant, pajamos ir išlaidos. Palyginti su išlaidomis, pajamas kontroliuoti kur kas sunkiau. Juk jų dydis priklauso nuo to, ar turime darbą, kiek mums už tą darbą moka, ar darbo yra daug ir pan. O išlaidas valdome mes patys, todėl svarbu mokėti tai daryti. Savo išlaidas svarbu valdyti, nes: ● Pajamos yra ribotos. ● Pajamos paprastai gaunamos kartą ar du per mėnesį, o išlaidas patiriame kasdien. ● Dažniausiai pajamos yra fiksuoto dydžio, o išlaidos – ne.
  • 38. 8 požymiai, kad švaistote pinigus Pasitikrinkite, kaip išleidžiate pinigus, ir galbūt rasite būdų sutaupyti 1. Perkate naują daiktą vietoje naudoto 2. Naudojate banko kortelės kredito limitą 3. Perkate impulsyviai 4. Dažnai pietaujate ir vakarieniaujate kavinėse ar restoranuose 5. Perkate garsių prekės ženklų prekes 6. Perkate daiktus ir jų nenaudojate 7. Mokate už nereikalingas paslaugas 8. Turite žalingų įpročių
  • 39. 8 požymiai, kad švaistote pinigus Pasitikrinkite, kaip išleidžiate pinigus, ir galbūt rasite būdų sutaupyti 1. Perkate naują daiktą vietoje naudoto 2. Naudojate banko kortelės kredito limitą 3. Perkate impulsyviai Nauji automobiliai netenka didžiosios dalies pradinės vertės per pirmuosius penkerius eksploatavimo metus. Tad tūkstančiai eurų nueina šuniui ant uodegos. Jei išnaudojote banko suteiktą 1 000 Eur kredito limitą su 18 proc. metinių palūkanų, tai Jums kasmet kainuos papildomai po 180 Eur palūkanų. Pabandykite atsispirti pagundai iš karto nusipirkti staiga panorėtą pirkinį – leiskite norui „subręsti“.
  • 40. 8 požymiai, kad švaistote pinigus Pasitikrinkite, kaip išleidžiate pinigus, ir galbūt rasite būdų sutaupyti 4. Dažnai pietaujate ir vakarieniaujate kavinėse ar restoranuose 5. Perkate garsių prekės ženklų daiktus Įprotis dažnai valgyti kavinėse gali gerokai paploninti Jūsų piniginę. Pietums valgykite namie pasigamintą maistą, patys išsivirkite kavos ir per mėnesį sutaupysite nemažą sumą. Tiek rinkdamiesi prekes prekybos centruose, tiek drabužių parduotuvėse, tiek vaistinėse už garsius prekių ženklus mokate brangiau, nors šalia galite rasti gal ne tokios išvaizdžios pakuotės, bet ne ką prastesnės kokybės atitinkamų prekių. Įspūdinga reklama ar pakuotė dar nereiškia, kad produktas yra geresnis.
  • 41. 8 požymiai, kad švaistote pinigus Pasitikrinkite, kaip išleidžiate pinigus, ir galbūt rasite būdų sutaupyti 6. Perkate daiktus ir jų nenaudojate 7. Mokate už nereikalingas paslaugas 8. Turite žalingų įpročių Prisiminkite, kiek kartų prekybos centre susigundėte didžiulėmis nuolaidomis ir pirkote daiktą, o jis vėliau tik rinko dulkes. Net ir už pusę pradinės kainos pirktas daiktas yra pinigų švaistymas, jei jo nenaudosite. Ar tikrai Jums reikalingas išplėstinis kabelinės televizijos paketas su gausybe programų? Ar tikrai išnaudojate sporto klubo abonementą? Peržiūrėkite visas išlaidas, kurias iki šiol kas mėnesį mokėdavote net nesusimąstydami, ir apkarpykite tas, kurios nebūtinos. Rūkymas ne tik kenkia sveikatai – šis įprotis degina Jūsų pinigus. Paskaičiuokite: pakelis cigarečių per dieną kainuoja 3 Eur, per mėnesį – 90 Eur, per metus – 1 080 Eur.