Konferencijos VAIKYSTĖ IR UGDYMAS - 2015 pranešimas

1. EVELINA RA INSKIEN , dr. REDA PONELIENŽ Ė Ė
Šiauli raj. Gink n lopšelio-dar elio aukl toja,ų ū ų ž ė
Šiauli universiteto Edukologijos katedros lektorų ė
VAIKO TEISI GYVENDINIMOŲ Į
GALIMYB S IKIMOKYKLINIO UGDYMOĖ
STAIGOJEĮ
Šiauliai, 2015

2. Vaikai teisiniu, socialiniu požiūriu yra
asmenybės, turinčios savo poreikius, orumą, norus,
privatumą, individualumą, taip pat ir savo
įstatymiškai ginamas teises bei laisves.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai dėl savo amžiaus
ypatumų, visuomenėje yra viena labiausiai
pažeidžiamų socialinių grupių, jie ypač jautriai
reaguoja į patiriamus pokyčius aplinkoje, todėl
vaiko interesų apsaugai turi būti skiriamas
išskirtinis dėmesys.
Kod l tai aktualu?ė

3. Ikimokykliniame amžiuje formuojasi vaikų vertybės,
pasaulio bei savęs suvokimas. Šiame laikotarpyje
vaikas turi savitas emocijas, jausmus, suvokimą,
kalbą, samprotavimus, visai kitokį nei suaugusiųjų
pasaulį, savitą psichologiją. Tad ugdant reikėtų
nepažeisti jų prigimtinių teisių, prisiderinti prie vaiko
išgyvenimų, galvosenos, kalbos, išmanymo, tyrinėti ir
pažinti jo originalų vidinį pasaulį ir fizinės bei dvasinės
raiškos savitumą. Šiame amžiuje vaikai dar nesugeba
apginti savo teisių, todėl tai padaryti turi suaugusieji,
užtikrindami geras sąlygas vystytis ir ugdytis savo
asmenybę, ginti visuotinai pripažintas vaiko teises bei
laisves.

4. Tyrimo tikslas – atskleisti vaiko teisių
įgyvendinimo galimybes ikimokyklinio ugdymo
pedagogo ir vaiko tarpusavio sąveikos atžvilgiu.
Tyrimo klausimai:
• Kiek dėmesio vaiko teisėms skiriama ikimokyklinio
ugdymo įstaigos programoje?
• Kaip ikimokyklinio ugdymo įstaigoje
įgyvendinamos vaiko teisės?

5. Atsakymui į tyrimo klausimus rasti
atlikta ugdymo įstaigos programos
analizė bei vestas pokalbis su įstaigoje
dirbančiais pedagogais.
Tyrimo metodai

6. Ginkūnų lopšelio-darželio programos analizė
(vaiko teisių aspektu)
• Analizuotos įstaigos programa sudaryta atsižvelgiant į
pagrindines vaiko teises (egzistencijos, vystymosi,
apsaugos, dalyvavimo), programa siekiama kurti sąlygas
vaikų saviraiškai plėtotis.
• Visoje programoje akcentuojama vaiko interesų
pirmenybė bei dalyvavimo teisė. Tai atliepia
programos pradžioje deklaruojamos humanistines
filosofijos pagrindą, pagal kurį įstaigos veikla grindžiama
demokratijos principais, daug dėmesio skiriama vaikų
savarankiškumui: „...Vaikai renkasi aplinką, žaidimus ir
juos modeliuoja patys, taip kaip jiems patinka“.

7. Programa taip pat siekiama:
• demokratinių pedagogų ir vaikų santykių
(„...Kaladėlių statinius, pastatytus iš Lego kaladėlių ir
kitų modernių konstruktorių, leidžiama palikti ilgesniam
laikui, kad vaikas galėtų tęsti darbą, jei to
pageidauja...”). Vaikų ir pedagogų santykiai grindžiami
pagarba ir pasitikėjimu („...auklėtojos bendrauja su
vaikais, šiems dirbant ir žaidžiant, rūpinasi ir padeda...
grupėse vyrauja draugiškas mikroklimatas. Auklėtojos
draugiškai žiūri į vaikų sumanymus...”);
• stengiamasi priimti ir atsižvelgti į kiekvieno vaiko
nuomonę („...Visa grupės aplinka priklauso vaikams,
kurioje jie gali jaustis saugūs ir visada išklausyti...”);
• skatinamas vaikų iniciatyvumas („...Vaikai dirbdami
grupelėmis, betarpiškai bendrauja, tai jiems padeda
įveikti sunkumus, apsispręsti, pratintis reikšti mintis,
suvokti skirtumus, būti savarankiškiems ir mokytis iš
bendraamžių”).

8. Pokalbio su pedagogais apie vaiko teisių įgyvendinimo
situaciją ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje analizė
A. Juodaitytės (2003) teigimu, visapusiškam vaiko asmenybės
formavimui(si) per jo paties natūralią sąveiką su socialine aplinka,
įtaką turi pedagogas ir jo pasirenkami darbo metodai, t. y. pasirenkami
auklėjimo modeliai, metodai siekiant užtikrinti palankią, humanišką
aplinką ikimokyklinėje įstaigoje.
Pokalbio metodu siekta atskleisti, kaip vaiko teises
ikimokyklinėje įstaigoje vertina pedagogai. Tyrimas atliktas 2014 metų
spalio-lapkričio mėnesiais. Konkretus pokalbio laikas ir vieta buvo
derinami iš anksto. Pokalbis atliktas pagal iš anksto parengtus
klausimus, jame dalyvavo visi (9) įstaigos pedagogai.
Tyrimo metu buvo stengiamasi įžvelgti, kaip pedagogai vertina
vaiko teises ir kaip tai įgyvendina savo organizuojamoje veikloje.

9. Pedagogų požiūris į vaiko teises
Pozityvus požiūris Labiau negatyvus požiūris Neutralus požiūris
„...Ugdymo įstaiga stengiasi
visapusiškai lavinti vaiką,
atsižvelgdama į kiekvieno vaiko
protinius, fizinius, socialinius
gebėjimus...“ (p6).
„Nuo gimimo vaikui akcentuojame, kad jis
turi daug teisių, tačiau pamirštame jam
paaiškinti apie pareigas. Taip, kaip mokome
žinoti, kokias vaikas turi teises, taip reikėtų
išmokyti laikytis ir vaikiškų pareigų
(savitvarkos, pagarbos suaugusiems,
mandagumo su draugais“ (p1).
„...Mūsų ikimokyklinėje
ugdymo įstaigoje vaikų teisės
nėra pažeidžiamos, juk čia
viską darom dėl tų vaikų,
tačiau kaip kitur, nežinau,
manau visko būna...“ (p4).
„...Žinoma, kad teigiamas
(nusijuokia), ar gi gali būti kitaip,
juk mes šiuolaikiški pedagogai...“
(p2).
„...Manau, jog per anksti eskaluojamos
vaiko teisės, paūgėję jie patys puikiai reiškia
savo teises, tad pirmiausia gal reikėtų
pradėti kalbėti nuo kitų pamatinių vertybių,
ugdyti pagarbą suaugusiems, draugams,
šeimai, o teises paliekant ateičiai...“ (p3).
„...Manau kitaip negalėtų būti,
šiandien tai neatsiejama nuo mūsų
darbo“ (p8).
„...Skiriamas didelis ir galbūt per didelis
dėmesys vaiko teisėms, taip pamirštant vaiko
pareigas...“ (p5).
„...Mes, pedagogai, dirbam išvien
su šeima gerbdami ir saugodami
vaikų teises...“ (p9).
„...Kadangi esu pedagogė – turi būti
teigiamas požiūris. Tačiau paminėjus žodį
„teisės“ iškart kyla klausimas, o kur
pareigos arba kur pedagogas ir jo teisės...?“
(p7).

10. Pedagogų buvo teirautasi, kaip jie
dažniausiai tvarkosi su netinkamu
vaikų elgesiu ir kokius drausminimo
būdus dažniausiai naudoja savo
praktikoje. Duomenys analizuoti vaiko
teisių apsaugos aspektu. Gautus
duomenis pateiksime kitoje skaidrėje.

11. Humaniški konfliktų sprendimo būdai:
•„...išsiaiškiname problemą, kartu su ugdytiniu aptariame bei išsirenkame
tinkamiausia sprendimo būdą ( p1);
•„...pas mus nustatomos aiškios elgesio ribos. Kalbamės, aiškinamės,
individualiai dirbam su vaiku, pasiūlom žaisti žaidimą su gerai sutariamu
draugu, kitų užduočių. Nuolat pagyrimu skatiname vaikus už gerą elgesį, jei
tai nelabai padeda su tėveliais bandom ieškoti kitų išeičių...“ (p3);
•„...kalbamės ir prisimename susikurtas grupės taisykles, turime
nusiraminimo kėdutę, pasiūlau pakeisti veiklą, buvimo vietą. Iškilus
rimtesniems atvejams kalbamės su tėveliais...“ (p4);
• „...tik gerumu ir abipusiu susitarimu. Nuolat vaikams kartoju „nedaryk
kitam to, ko nenorėtum, kad tau darytų“ (p5);
•„...pirmiausia problemą bandau spręsti pokalbiu, žinoma, niekad nepamirštu
teigiamo asmeninio pavyzdžio, nuolat stengiuosi vaikams priminti ir
stengiamės laikytis grupės taisyklių...“ (p7).
Pedagogų priimami sprendimai, esant netinkamam vaiko
elgesiui:

12. Demokratiški problemų sprendimo būdai
•„...išsiaiškiname problemą, kartu su ugdytiniu aptariame bei išsirenkame
tinkamiausia sprendimo būdą (p1);
•„...vienos taisyklės nėra, tačiau stengiuosi nustatyti ribas, kurių vaikai turi
laikytis, visada stengiuosi pastebėti ir paskatinti teigiamą vaikų elgesį...“
(p6);
•„...bandau susitarti, jei nepavyksta „vilioju“ pasirinkimo laisve, pvz., „arba
tu nustoji trukdyti vaikams žaisti, arba tu turėsi eiti pasirinkti kitą žaidimą,
rinkis...“ (p9).
Autoritariniai, drausminantys sprendimo būdai
•„...duodu jiems pastabas, bandau tartis, o jei nepasiseka, paliepiu eiti
atsisėsti ant kėdutės. Vaikas ten sėdi tiek minučių, kiek jam metų, arba kol pats
sugalvoja, kad jau elgsis gražiai. Po to pasiaiškiname apie gražaus elgesio
svarbą...“ (p2).

13. Išanalizavus gautus duomenis galima
teigti, jog tiek ikimokyklinės ugdymo
įstaigos programa, tiek pedagogai
įgyvendina pagrindines vaiko teises,
kurios užtikrina visapusišką vaiko
asmenybės formavimąsi per jo paties
natūralią sąveiką su pasitikėjimu ir
saugumu grįsta humaniška aplinka.
APIBENDRINIMAS

14. • Analizuota darželio programa „Spalvota vaikystė” atliepia
pagrindines vaiko teises, ypač vaiko interesų pirmenybės
principą bei vaiko dalyvavimo teisę;
• Pedagogai svarbiausiomis ikimokyklinukų teisėmis laiko
egzistencines bei vystymosi teises, nuošalyje palikdami
vaiko dalyvavimo teisę;
• Pedagogai tiek rašydami savaitės ugdomuosius planus, tiek
savo kasdieninėje veikloje remiasi įvairiais metodais,
atsižvelgdami į vaiką, taiko į vaiką orientuoto ugdymo
principus;
• Pedagogai skirtingai vertina vaiko teises ikimokyklinėje
ugdymo įstaigoje: vieni apie jas atsiliepia pozityviai, kiti
pripažįsta, kad laikosi tam tikrų principinių nuostatų, bet tuo
pačiu abejoja, ar vaiko teisės ir pareigos neturėtų būti
aptariamos kartu, ar neturėtų daugiau dėmesio būti
skiriama pedagogų teisėms ir pan.
APIBENDRINIMAS (II)

15. • Siekiant, kad vaikų teisės ikimokyklinėse ugdymo įstaigose būtų
pripažintos ir tinkamai įgyvendintos, pirmiausia būtina skatinti
pedagogus diskutuoti apie jų požiūrį į vaiko teises, remiantis Vaiko
teisių konvencijos nuostatomis;
• Pedagogai turėtų nuolat domėtis, siekti įgyti naujų žinių, įgūdžių vaiko
teisių reikšmingumo klausimais;
• Pedagogai turėtų sudaryti palankias sąlygas vaiko dalyvavimui ugdymo
procese ir įvairių sprendimų priėmime;
• Švietimo ir mokslo ministerija turėtų reguliariai tirti ir analizuoti vaiko
teisių įgyvendinimo situaciją ikimokyklinio ugdymo institucijose ir pagal
tai skatinti pedagoginio švietimo formas (organizuoti kursus, seminarus
apie vaiko teises), nuolat jas tobulinti.
REKOMENDACIJOS

16. Be pozityvumo ir grožio daigų
negalima žmogui išeiti iš vaikystės į
gyvenimą, be pozityvumo ir grožio
daigų negalima išleisti kartos į
kelią...
F. Dostojevskis