Lietuviai gyvena pagal savo dabartines galimybes: pamažu kaupia santaupas, grąžina skolas, o naujas paskolas ima vangiai. Kviečiame išsamiau susipažinti su naujausia Lietuvos namų ūkių duomenų analize ir sužinoti, kokių įgūdžių prireiks kitais metais tvarkant savo finansus.

1. Namų ūkių finansinio
2012 m. trečias ketvirtis
turto barometras

2. Grynoji namų ūkių finansinio turto vertė didėjo
Namų ūkio finansinis turtas ir
 Namų ūkių finansinis
įsipareigojimai finansų institucijose (mlrd. Lt) turtas1 trečią ketvirtį ūgtelėjo
0,9 proc. (338 mln. Lt)
 Namų ūkių paskolų portfe-
lis finansų institucijose trečią
ketvirtį beveik nesikeitė
 Finansinis turtas didėjo dėl
palankių sąlygų vertybinių
popierių rinkose ir išlaikytos
gyventojų santaupų sumos
1
finansų institucijų indėlių sąskaitose
kaupiamos santaupos, investicijos į skolos
vertybinius popierius, investiciniuose
fonduose, pensijų fonduose, pagal gyvybės
draudimo sutartis sukauptos lėšos
Šaltinis: Lietuvos bankas, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas,
Lietuvos bankų asociacija, SEB
2

3. Namų ūkių pajamos pradėjo didėti vėliau
negu pradėjo augti šalies ūkis
BVP, darbo užmokesčio ir senatvės pensijos  2012 metus galima pavadinti
metinis pokytis (proc.) savotiškais skolos gyventojams
grąžinimo metais: pradėjus augti
ūkiui, darbo užmokestis ir pensijos
pradėjo didėti ne iš karto, o po
6–12 mėnesių.
 Per metus vidutinis darbo
užmokestis padidėjo 2,4 proc.,
vidutinė senatvės pensija – 9 proc.
 Darbo užmokestis dar
nepasiekė prieškrizinio lygio, o
augimas vis dar lėtesnis negu
šalies ūkio
 Darbdaviai neskuba didinti
darbo užmokesčio, o verčiau
moka nereguliarias priemokas
ar premijas
Šaltinis Statistikos departamentas
3

4. Namų ūkiai mažino įsisenėjusias skolas
Namų ūkių vėluojamų Nuo metų pradžios sumokėta
grąžinti įmokų suma (mlrd. litų) vėluojamų grąžinti įmokų suma (mln. litų)
3,3
3,1
2,9
2,7
2,5
2,3
2,1
1,9
1,7
1,5
.
.
m
m
11
12
20
20
Šaltinis manocreditinfo.lt
 Trečią ketvirtį vėluojamų mokėti įmokų sumos augimas sulėtėjo, o spalį ši suma sumažėjo
 Sumažėjimą lėmė ir aktyvesnis ankstesnių skolų grąžinimas, ir lėčiau besikaupiančios
naujos vėluojamos įmokos
4

5. Nors paskolų palūkanos mažos, gyventojai
skolinasi vangiai
Būsto paskolų palūkanos ir infliacija (proc.) Naujų būsto paskolų sutarčių
Naujų būsto paskolų palūkanų norma
vertė (mln. litų)
Viso būsto paskolų portfelio vidutinė palūkanų norma
Vidutinė metinė infliacija (prognozė)
4,10
3,90
3,70
3,50
3,30
3,10
2,90
2,70
2,50
2011 m. 2012 m.
Šaltinis: Lietuvos bankas, SEB Šaltinis Lietuvos bankų asociacija
 Paskolų turintys namų ūkiai nebeskuba jų grąžinti anksčiau
 Imantieji naujas paskolas dažniau negu pernai nustato palūkanas ilgesniam negu vienų
metų laikotarpiui
 Gyventojams priimant sprendimą skolintis šiuo metu svarbus ne tik palūkanų dydis, bet ir
ekonominė aplinka bei ateities lūkesčiai
5

6. Dėl finansų rinkų nepastovumo gyventojai renkasi
stabilesnes turto laikymo formas
JAV(S&P500), Vakarų Europos (DJStoxx600) ir Namų ūkių finansinio turto rūšių pokyčiai
kylančios ekonomikos šalių (MSCIEM) akcijų rinkų 2012 m. (2011 m. 4 ketv. = 100 proc.)
indeksų pokytis (2012 sausio 1 d. = 100%)
S&P DJStoxx600 MSCIEM
120%
115%
110%
105%
100%
95%
90%
Šaltinis: Lietuvos bankas, Lietuvos centrinis vertybinių popierių
Šaltinis Bloomberg Liepa Spalis depozitoriumas, Lietuvos bankų asociacija, SEB
Sausis Kovas
Vasaris Balandis Lapkritis
 Daugėjo lėšų indėlių sąskaitose ir investicijų į obligacijas
 Iš investicinių fondų gyventojai dažniau pasiima pinigus, negu į juos investuoja
 Investicinis gyvybės draudimas pagal naujas sutartis užleidžia pozicijas tradiciniam
(kaupiamajam) draudimui
 Daugiausia antros pakopos pensijų fondų dalyvių lieka pasirinkę vidutinės rizikos fondus
6

7. Taupymo įpročiai kinta ir dėl mažų palūkanų
Terminuotųjų indėlių mėnesio pokyčiai (proc.) Namų ūkių finansinio turto struktūra ir pokyčiai
8%
6%
4%
2%
0%
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
m
m
m
m
m
m
m
m
m
m
m
m
11
07
01
10
12
03
02
05
04
06
08
09
20
20
20
20
20
20
20
20
20
20
20
20
-2%
2001 m.
2002 m.
2003 m.
2004 m.
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m. 2011 m.
2010 m. 2012 m.
-4%
-6%
-8%
„Snoro“ efektas
-10%
-12%
Šaltinis Lietuvos bankas Šaltinis Lietuvos bankas
 Esant mažoms indėlių palūkanoms, mažėja terminuotųjų indėlių populiarumas
 Daugėja lėšų, laikomų neterminuotųjų indėlių sąskaitose arba grynaisiais pinigais
7

8. Yra priežasčių ir išleisti sutaupytus pinigus,
ir juos toliau taupyti
Skatinantys išleisti veiksniai Skatinantys taupyti veiksniai
 Santaupų vertė mažėja dėl infliacijos  Daugelis išmoko taupumo, ir tai
 Vertybinių popierių rinkoje trūksta tapo įpročiu
stabilumo  Dėl ekonominės situacijos (ir
 Nekilnojamojo turto kainų raidos perspektyvų) dar negalima rizikuoti ir
tendencijos išlieka neaiškios likti be piniginių santaupų
 Apklausos rodo geresnes vartotojų  Neturtingesniųjų finansinė padėtis
nuotaikas ir didesnius ketinimus įsigyti iš tiesų nepagerėjo
brangesnių daiktų
8

9. Žvilgsnis į 2013 m.: kaip juos pasitinkame
 Namų ūkių finansinė padėtis
pagerėjo, nes padidėjo pajamos ir
sumažėjo nedarbas
 Įtampa mažėja, nes pradėjo
mažėti vėluojamų grąžinti skolų,
palengvėjo paskolų našta ir yra
sukauptas didesnis likvidžių lėšų
kiekis
 Vis dar vyrauja nežinios
baimė ir noras išvengti bet kokios
rizikos
 Didelė dalis namų ūkių
gyvena iš labai mažų pajamų ir
neturi santaupų
9

10. Žvilgsnis į 2013 m.: galimybių bus,
bet ne visi galės jas išnaudoti
 Nepalankiai besiklostanti padėtis
euro zonos šalyse darytų neigiamą
įtaką Lietuvos namų ūkių pajamoms,
nedarbo lygiui, turto vertei
 Progresiniai mokesčiai būtų
naudingi mažas pajamos gaunan-
tiems ir žalingi didesnes pajamas
gaunantiems žmonėms
 Mažos palūkanos – galimybė
turintiems paskolų arba ketinantiems
skolintis, bet grėsmė turintiems
santaupų
 Alternatyvios turto laikymo
formos vis dar nestabilios, tačiau
sąlygos investuoti ilgam – gana
palankios
10

11. 2013 m. tvarkant namų ūkio finansus,
labiausiai prireiks:
 išlaidų planavimo ir kontroliavimo įgūdžių
 daugiau dėmesio sukauptiems pinigams apsaugoti
 ilgalaikio mąstymo
12

12. Ačiū už dėmesį
13