1. 24
Dau­giau kaip prieš me­tus
LR švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­
te­ri­ja (ŠMM) pa­si­ra­šė su­tar­
tis su aso­cia­ci­ja „In­fo­balt“ ir
Vil­niaus tech­no­lo­gi­jų ir ver­slo
pro­fe­si­nio mo­ky­mo cen­tru
(to­liau – Cen­tras). Šios trys
ins­ti­tu­ci­jos įsi­pa­rei­go­jo ben­
dra­dar­biau­ti ren­giant pa­klau­
sius in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­
jų (IT) spe­cia­lis­tus. Iš­skir­ti­nę
Ja­va pro­gra­muo­to­jų mo­ky­mo
pro­gra­mą Cen­tre vyk­do „In­
fo­balt IT aka­de­mi­ja“, ku­ri pa­
gal su­si­ta­ri­mą veik­lą taip pat
pra­dė­jo 2014 m. (šių m. m.
rug­sė­jo pir­mo­sio­mis die­no­
mis, ple­čiant aka­de­mi­jos
veik­lą, jė­gas su­jun­gė dvi
IT aso­cia­ci­jos – „In­fo­balt“ ir
„Tech Ci­ty Lit­hu­a­nia“, to­dėl
bu­vo pa­keis­tas pa­va­di­ni­mas – „In­fo­balt Tech Ci­ty aka­de­mi­
ja“). Nuo­sek­laus ben­dro vei­ki­mo tiks­las – IT sek­to­riaus plėt­ra,
grei­tas ir ko­ky­biš­kas šiam sek­to­riui ypač rei­ka­lin­gų spe­cia­lis­tų
pa­ren­gi­mas. Pir­mo­ji Ja­va pro­gra­muo­to­jų lai­da jau pa­skli­do
po ša­lies įmo­nes. Tai ŠMM, „In­fo­balt IT aka­de­mi­jos“ ir Cen­tro
iš­skir­ti­nio pro­jek­to plėt­ros re­zul­ta­tas.
„Švie­ti­mo nau­jie­nos“ kal­bi­no pro­fe­si­nio mo­ky­mo re­vo­liu­
ci­jos at­sto­vus prak­ti­kus.
Pa­si­rink­ti tei­sin­gą ke­lią
Klau­si­mai IT pro­gra­muo­to­jų pir­mo­sios lai­dos ab­sol­ven­tui
Vik­to­rui Ba­ra­ce­vi­čiui.
Kokie įspū­džiai li­ko iš
pro­gra­muo­to­jo spe­cia­ly­
bės mo­ky­mų?
Dau­giau­sia dė­me­sio bu­
vo skir­ta prak­ti­niams dar­
bams. Dės­ty­to­jai – įmo­nių
dar­buo­to­jai. Tuo, ką dir­bo
sa­vo įmo­nė­se, da­li­jo­si su
mu­mis mo­ky­mų me­tu. Pro­
gra­mos tiks­las – pa­dė­ti
mo­ki­niui pa­si­rink­ti tei­sin­gą
ke­lią, su­teik­ti ži­nių, ku­rios
leis­tų ra­šy­ti, skai­ty­ti Ja­va
ko­dą bei su­pa­žin­din­ti su ki­
tų sis­te­mų ap­li­ka­ci­jų kū­ri­mo
tech­no­lo­gi­jo­mis, pro­ce­sais.
Šį tiks­lą, ma­nau, pa­vy­ko
įgy­ven­din­ti.
Te­ori­nė da­lis tru­ko la­bai
trum­pai – tik 4 mė­ne­sius. Vis­ko ne­iš­mok­si. Jei­gu tu­ri pro­gra­
ma­vi­mo pa­tir­ties ar­ba esi pa­si­ren­gęs vi­siš­kai at­si­duo­ti moks­
lams – tai pui­ki ga­li­my­bė grei­tai įsi­lie­ti į dar­bo rin­ką.
Kur dir­ba­te? Ar Jus ten­ki­na dar­bo są­ly­gos?
Dir­bu UAB „EIS Group Lie­tu­va“. Tai tarp­tau­ti­nė įmo­nė, ku­
rian­ti IT pro­duk­tus di­de­lėms už­sie­nio drau­di­mo ben­dro­vėms.
Dar­bo są­ly­gos pui­kios: mo­der­ni tech­ni­ka, lanks­tus dar­bo
gra­fi­kas, jau­nas, pro­fe­sio­na­lus ir šau­nus ko­lek­ty­vas. Po­il­sio
kam­ba­ry­je – sta­lo fut­bo­las, sta­lo te­ni­sas, bi­liar­das, kom­piu­te­
ris „Pla­yS­ta­tion“.
Pro­gra­muo­to­jų ren­gi­mas: spar­ta ir ko­ky­bė
Pra­smin­giau­sias są­vei­kos pa­vyz­dys
Klau­si­mai Cen­tro di­rek­to­riui Vin­cen­tui Klem­kai.
Įteik­ti pir­mie­ji „In­fo­balt IT aka­de­mi­jos“ ab­sol­ven­tų di­
plo­mai...
Tai įro­dy­mas, kad at­ve­ria­me nau­ją pro­fe­si­nio mo­ky­mo pus­la­
pį: pro­fe­si­nė mo­kyk­la ga­li pa­reng­ti šiuo me­tu rei­ka­lin­giau­sius,
ypač aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos IT spe­cia­lis­tus. Ne­iš­si­vers­tu­me be
part­ne­rių – IT įmo­nių, jas vie­ni­jan­čių aso­cia­ci­jų – pa­gal­bos mo­
kant, kon­sul­tuo­jant mo­ki­nius, mo­ky­to­jus ir įdar­bi­nant esa­mus ir
bū­si­mus spe­cia­lis­tus. Pir­mai­siais me­tais spe­cia­ly­bės da­ly­kus
dės­tė UAB „EIS Group Lie­tu­va“ dar­buo­to­jai prak­ti­kai. Ne­įsi­
vaiz­duo­ju pra­smin­ges­nio mo­ky­mo įstai­gos ir ver­slo ben­dro­vių
vei­ki­mo iš­vien pa­vyz­džio.
Ar daug susidomėjusių Ja­va pro­gra­muo­to­jo mo­ky­mo
pro­gra­ma?
Mo­ky­tis pro­gra­ma­vi­mo pa­no­ro dau­ge­lis: ir tie, ku­rie jau
anks­čiau ak­ty­viai do­mė­jo­si IT sri­ti­mi, ir tie, ku­rie vi­sai „ža­li“
šio­se veik­lo­se, taip pat per­si­kva­li­fi­kuo­ti nu­spren­dę as­me­nys.
Pra­ėju­sių me­tų re­zul­ta­tai liu­di­ja, kad mo­ty­va­ci­jos tap­ti pro­
gra­muo­to­jais tu­ri ir in­ži­nie­riai, ir ar­chi­tek­tai, ir va­dy­bi­nin­kai.
Šie me­tai – ne iš­im­tis: tarp įsto­ju­sių­jų mo­ky­tis yra ir as­me­nų,
tu­rin­čių hu­ma­ni­ta­ri­nių, so­cia­li­nių moks­lų ba­ka­lau­ro bei ma­gist­
ro di­plo­mus. Per­nai iš maž­daug 70 pa­teik­tų pra­šy­mų mo­ky­tis
Ja­va pro­gra­ma­vi­mo po at­ran­kos pa­kvie­tė­me 28 kan­di­da­tus.
Ta­čiau sėk­min­gai mo­ky­mo pro­gra­mą bai­gė 17 ab­sol­ven­tų.
Šie­met su­si­do­mė­ji­mas dar di­des­nis: su­lau­kė­me 96 pra­šy­mų.
Tvir­tą „taip“ ga­lė­jo­me tar­ti 27 as­me­nims. Dar 27 as­me­nys
bu­vo pri­im­ti mo­ky­tis pa­gal Ja­va pro­gra­muo­to­jo mo­ky­mo pro­
gra­mą „tra­di­ci­niu“ bū­du. Kiek iš jų įgis kva­li­fi­ka­ci­ją, ma­ty­si­me
moks­lo me­tų pa­bai­go­je. Įdo­mus fak­tas: šie­met ga­vo­me ir
jau­nuo­lių, dar ne­bai­gu­sių vi­du­ri­nės mo­kyk­los, už­klau­sų. Va­
di­na­si, jie ruo­šia­si sto­ti mo­ky­tis pas mus, se­ka skel­bia­mą
in­for­ma­ci­ją ir ren­gia­si ki­tais ar dar vė­les­niais me­tais da­ly­vau­ti
at­ran­ko­se.
Ar ne­ke­lia rū­pes­čių pe­da­go­gų kva­li­fi­ka­ci­ja ir mo­ky­mo
ko­ky­bė?
Ne­va­din­čiau to rū­pes­čiais. Tai – na­tū­ra­lūs iš­šū­kiai, ku­rie
ska­ti­na mus pa­si­temp­ti, mo­ky­tis ir to­bu­lė­ti. Cen­tro IT da­ly­ko
mo­ky­to­jai ak­ty­viai kon­sul­tuo­ja­mi įmo­nės spe­cia­lis­tų, to­bu­li­na­si
kva­li­fi­ka­ci­ją prak­ti­nio po­bū­džio se­si­jo­se. Šiais moks­lo me­tais
da­lį spe­cia­ly­bės mo­du­lių jau dės­to mū­sų pro­fe­si­jos mo­ky­to­jai,
da­lį – įmo­nių prak­ti­kai.
Diplomų įteikimo akimirka

2. Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2015 m. Nr. 9 (353)
25
Kur dirba Jū­sų Cen­tre pa­reng­ti IT pro­gra­muo­to­jai?
Dau­gu­ma mo­ki­nių prak­ti­ką at­li­ko jau mi­nė­to­je įmo­nė­je –
„EIS Group Lie­tu­va“. Ši įmo­nė pa­siū­lė dar­bą net 13 ab­sol­ven­
tų. Ki­ta da­lis pro­gra­muo­to­jų dir­ba: UAB „Al­na In­tel­li­gen­ce“,
UAB „Sy­ner­gium“, SEB ban­ko ir ki­tų įmo­nių IT sky­riuo­se. Šiuo
me­tu vi­si ab­sol­ven­tai dir­ba Lie­tu­vo­je.
Pir­ma­sis IT laip­te­lis
Šne­ki­na­me An­drių Pleč­kai­tį, aso­cia­ci­jos „In­fo­balt“
ino­va­ci­jų va­do­vą.
Vie­ne­ri me­tai – ga­na trum­pas lai­ko­tar­pis sie­kiant su­for­
muo­ti tvir­tus įgū­džius. Ar ne­pa­si­kei­tė nuo­mo­nė dėl Ja­va
pro­gra­muo­to­jų mo­ky­mų truk­mės?
Ma­to­me ne­ma­žai pa­vyz­džių, kai dar­bo pra­džiai rei­ka­lin­gus
įgū­džius jau­nuo­liai įgy­ja per ke­le­tą mė­ne­sių įmo­nių IT aka­de­
mi­jo­se. Ne­tu­rin­tys kva­li­fi­ka­ci­jos, ta­čiau sa­va­ran­kiš­kai pa­ban­dę
ir de­gan­tys no­ru, pri­dė­ję už­si­spy­ri­mo – grei­tai pa­sie­kia ge­rą
re­zul­ta­tą. At­si­žvelg­da­mi į darb­da­vių tai­ko­mą jau­nų spe­cia­lis­tų
ug­dy­mo prak­ti­ką, kū­rė­me šią pro­gra­mą, kaip grei­tą bū­dą pra­dė­ti
pro­fe­si­nę veik­lą tiems, ku­rie ne­pla­nuo­ja siek­ti aukš­to­jo moks­lo.
No­rė­tu­me, kad pro­gra­ma lik­tų kon­cen­truo­ta ir leis­tų grei­tai įgy­ti
„pir­ma­jam laip­te­liui“ rei­ka­lin­gų įgū­džių ir ži­nių.
At­sa­ky­mą pa­pil­dė Ro­kas Kon­dro­tas, aso­cia­ci­jos „Tech
Ci­ty Lit­hu­a­nia“ va­do­vas:
Tik­rai ne­pa­kei­tė­me nuo­mo­nės dėl mo­ky­mų truk­mės. Per
me­tus pa­ren­gė­me ge­rų spe­cia­lis­tų, ku­rių įgū­džių vi­siš­kai pa­
kan­ka pra­dė­ti Ja­va pro­gra­muo­to­jo kar­je­rą įmo­nė­je. Tai pui­kus
tram­pli­nas su la­bai kon­cen­truo­to­mis ži­nio­mis – tvir­tiems įgū­
džiams for­muo­ti.
Gal ga­lė­tu­mė­te įver­tin­ti ver­slo įmo­nių in­dė­lį ren­giant
Ja­va pro­gra­muo­to­jų mo­ky­mo pro­gra­mą?
Pro­gra­ma at­si­ra­do Lie­tu­vo­je vei­kian­čio IT ver­slo ini­cia­ty­va.
Iš es­mės ver­slas su­kū­rė ir jos tu­ri­nį. Ka­dan­gi iki šiol pro­fe­si­nio
mo­ky­mo cen­trai į pro­gra­ma­vi­mo įgū­džius orien­tuo­tų pro­gra­
mų ne­tu­rė­jo, tai pa­dė­jo su­kur­ti pui­kiai dar­bo rin­kos po­rei­kius
ati­tin­kan­čią pro­gra­mą – bū­tent to­kios jos ir tu­rė­tų bū­ti. Rei­kia
pa­žy­mė­ti, kad įmo­nių, da­ly­vau­jan­čių šia­me pro­ce­se nuo pat
pra­džių ir su­in­te­re­suo­tų įdar­bin­ti ge­rai be­si­mo­kan­čiuo­sius, prak­
ti­kos vie­tų klau­si­mas iš­spren­džia­mas la­bai pa­pras­tai.
Dar­bas ir ži­nios – „ste­buk­lų“ šer­dis
Klau­si­mai Ju­li­jai Rad­vi­la­vi­čie­nei, UAB „EIS Group
Lie­tu­va“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jai ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mui,
pro­gra­mos ko­or­di­na­to­rei įmo­nė­je.
Su ko­kio­mis pro­ble­mo­mis su­si­dū­rė pe­da­go­gai, reng­da­
mi pir­mą­ją IT pro­fe­sio­na­lų lai­dą?
Pro­ble­mų be­veik ne­bu­vo, nes daug kas ap­mąs­ty­ta iš anks­to.
Pa­ren­gė­me mo­ky­mo pro­gra­mą ir ga­vo­me ŠMM pri­ta­ri­mą per
la­bai trum­pą lai­ką – va­sa­rą. Šios sėk­mės pa­slap­tis – pro­gra­ma
pa­reng­ta pa­gal il­gą lai­ką UAB „EIS Group Lie­tu­va“ vei­kian­čią
mo­ky­mų pro­gra­mą. Ją adap­ta­vo­me pa­lik­da­mi pla­čiai nau­do­
ja­mas tech­no­lo­gi­jas ir pa­ša­li­nę įmo­nės spe­ci­fi­ką. Pa­grin­di­niai
klau­si­mai, ku­riuos spren­dė­me ruoš­da­mie­si mo­ky­mams, bu­vo
mo­ki­nių at­ran­ka ir dar­bo įmo­nė­je bei mo­ky­mo įstai­go­je de­ri­
ni­mas. IT aka­de­mi­jo­je kiek­vie­ną da­ly­ką dės­to ke­li mo­ky­to­jai.
Ši­taip pa­skirs­to­me už­im­tu­mą, kad ap­kro­va mo­kyk­lo­je vi­siš­kai
ne­atit­rauk­tų jų nuo pa­grin­di­nio dar­bo, taip pat už­tik­ri­na­me, kad
kiek­vie­ną da­ly­ką dės­ty­tų bū­tent tos sri­ties spe­cia­lis­tas.
At­sa­ky­mą pa­pil­dė A. Pleč­kai­tis:
Žvelg­da­mi į re­zul­ta­tus ma­to­me, kad dau­giau le­mia ne mo­
ky­mo truk­mė, o įsto­ju­sių­jų no­ras ir mo­ty­va­ci­ja. Ki­ta ver­tus,
darb­da­vių nuo­mo­ne, Ja­va pro­gra­mos su­tei­kia­mų kom­pe­ten­ci­jų
jau­nes­nio­jo pro­gra­muo­to­jo po­zi­ci­jai vi­siš­kai pa­kan­ka. Sie­kiant
pro­fe­si­nių aukš­tu­mų ge­riau­sia mo­kyk­la – prak­ti­nė veik­la.
Gal yra bū­ti­nų iš­skir­ti­nių są­ly­gų, ne­tra­di­ci­nių me­to­dų,
ku­rie pa­de­da sie­kiant ge­ro re­zul­ta­to per trum­pą lai­ką? Jei
taip – at­skleis­ki­te.
Ge­ri re­zul­ta­tai pa­sie­kia­mi ta­da, kai darb­da­viai da­ly­vau­ja
mo­ky­mo­si pro­ce­se kar­tu su mo­ky­mo įstai­ga. Kom­pe­ten­tin­gi
įmo­nių dar­buo­to­jai pa­tys ve­da pa­mo­kas ar­ba vi­sais as­pek­tais
su­de­ri­na jų tu­ri­nį su mo­ky­to­jais, da­ly­vau­ja ver­ti­nant at­si­skai­
ty­mo dar­bus. Mo­ki­niai ska­ti­na­mi siek­ti ge­res­nių re­zul­ta­tų,
pa­vyz­džiui, įmo­nėms nu­sta­tant tam tik­rus at­ran­kos kri­te­ri­jus,
ski­riant prak­ti­nę veiklą. Svar­bus sėk­mės veiks­nys – at­rink­ti mo­
ty­vuo­tus mo­ki­nius. Ste­buk­lų ne­bū­na – iš­mok­ti ama­to per to­kį
trum­pą lai­ką ga­li tas žmo­gus, ku­ris ne tik žo­džiais, bet ir dar­bu,
ži­nio­mis ro­do do­mė­ji­mą­si. La­bai svar­bu leis­ti mo­ki­niams nau­
jas ži­nias iš kar­to iš­ban­dy­ti prak­tiš­kai. Vi­sos te­ori­jos pa­mo­kos
su­si­de­da iš dvie­jų da­lių: nau­jos me­džia­gos iš­dės­ty­mo ir su­si­
ju­sios už­duo­ties spren­di­mo kom­piu­te­riu. Toks dar­bas kla­sė­je
yra la­bai svar­bus, nes mo­ki­nys daž­nai su­si­du­ria su įvai­rio­mis
ne­nu­ma­ty­to­mis si­tu­a­ci­jo­mis, ku­rias ga­li grei­tai pa­dė­ti iš­spręs­ti
tik pa­ty­ręs spe­cia­lis­tas. Lai­ku pa­gal­bos ne­su­lau­kęs mo­ki­nys
ga­li pra­ras­ti pa­si­ti­kė­ji­mą ir mo­ty­va­ci­ją mo­ky­tis.
Ar ga­lė­tu­mė­te nu­ro­dy­ti, kuo ski­ria­si pro­fe­si­nio mo­ky­mo
įstai­go­se ir uni­ver­si­te­tuo­se pa­reng­ti IT spe­cia­lis­tai?
Uni­ver­si­te­tai ren­gia pla­taus pro­fi­lio spe­cia­lis­tus, ku­riems
mo­ky­mo­si me­tu pa­tei­kia­ma daug in­for­ma­ci­jos apie įvai­rias
tech­no­lo­gi­jas ir dar­bo pro­ce­sus. Ta­čiau pa­pras­tai, tu­rint to­kį
pla­tų ži­nių spek­trą, ne­įma­no­ma iš­la­vin­ti vie­no­dai ge­rų įgū­džių
ir, no­rint pa­siek­ti jau­nam spe­cia­lis­tui ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus,
pri­im­tą į dar­bą stu­den­tą rei­kia mo­ky­ti dirb­ti su įmo­nės įran­ga
ir tech­no­lo­gi­jo­mis. Pa­gal įmo­nių pa­reng­tą pro­gra­mą pro­fe­si­nio
mo­ky­mo įstai­go­je ren­gia­mi spe­cia­lis­tai, ku­rie nau­do­da­mi įmo­nių
tech­no­lo­gi­jas tiks­lin­gai la­vi­na dar­bo įgū­džius. Daž­niau­siai jie
ži­no, kur dirbs ir ką da­rys. Mo­ky­da­mie­si su­si­kon­cen­truo­ja ties
kon­kre­čio­mis ži­nio­mis ir įgū­džiais, jiems rei­kia ma­žiau „per­si­jun­
gi­nė­ti“ nuo vie­no da­ly­ko prie ki­to. To­dėl pa­si­bai­gus mo­ky­mams
iš­lei­džia­mi tiks­lin­gai pa­reng­ti spe­cia­lis­tai. Pra­dė­jęs dirb­ti toks
ab­sol­ven­tas bus su­pa­žin­di­na­mas tik su įmo­nės spe­ci­fi­ka, nes
dar­bo įran­kiais nau­do­tis jis jau mo­ka.
Be abe­jo, pro­fe­si­nis iš­si­la­vi­ni­mas ne­pa­kei­čia uni­ver­si­te­ti­nio.
Ta­čiau rin­kai rei­kia įvai­rių spe­cia­lis­tų.
„In­ves­tuo­ti į nau­jų ta­len­tų pa­ieš­ką...“
Kai ku­riais klau­si­mais nuo­mo­nės pa­si­tei­ra­vo­me „Tech Ci­ty
Lit­hu­a­nia“ va­do­vo R. Kon­dro­to:
Ar Ja­va programavimo kal­ba domina jaunimą?
Su­vo­ki­mas ir su­si­do­mė­ji­mas pri­klau­so nuo pa­tei­ki­mo.
Šiuo me­tu „Tech Ci­ty Lit­hu­a­nia“ aso­cia­ci­ja ren­gia ban­do­mo­
jo pro­jek­to pro­gra­mą, ku­ri pa­ska­tins mo­ki­nius do­mė­tis IT ir
pro­gra­ma­vi­mu. Ka­dan­gi dau­gu­ma „Tech Ci­ty Lit­hu­a­nia“ na­rių
naudoja Ja­va, bū­tent šią pro­gra­ma­vi­mo kal­bą pa­si­rin­ko­me ir
bū­si­moms pa­mo­koms. Jo­se mo­ki­niai gaus ne tik Ja­va pa­
grin­dus, bet ir su­si­pa­žins su pro­jek­tų val­dy­mo bei di­zai­no
sub­ti­ly­bė­mis.
Pa­skli­do po ša­lį pir­mo­ji lai­da. Ar jau­nų­jų spe­cia­lis­tų
įgy­tos ži­nios ir prak­ti­niai įgū­džiai pa­tei­si­na darb­da­vių
lū­kes­čius?
Ne tik pa­tei­si­na lū­kes­čius, bet dar la­biau mo­ty­vuo­ja darb­
da­vius in­ves­tuo­ti į nau­jų ta­len­tų pa­ieš­ką ir jų ug­dy­mą. Šie­met
prie šios ini­cia­ty­vos kar­tu su „EIS Group Lie­tu­va“ pri­si­dė­jo dar
trys įmo­nės: „Bal­tic Ama­deus“, „Vis­ma“ ir „Tie­to Lie­tu­va“. Vis
dau­giau įmo­nių pa­reiš­kia no­rą ir ma­to di­de­les per­spek­ty­vas
pri­si­jung­ti prie „In­fo­balt Tech Ci­ty aka­de­mi­jos“ – dėl to at­ei­nan­
čiais me­tais nu­ma­ty­ta plės­ti mo­ky­mų pro­gra­mas.

3. 26
IT ir pro­gra­ma­vi­mas – pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je
Po­kal­bis su To­mu Vai­čiū­nu, UAB „EIS Group Lie­tu­va“
di­rek­to­riu­mi.
Įkur­ti mo­kyk­lą pa­ska­ti­no dar­bo rin­kos ten­den­ci­jos. Ar
daug me­tų pri­reiks, kad Lie­tu­vos IT ver­slo rin­ka bū­tų pri­
pil­dy­ta?
Ma­no­me, kad pri­reiks ne tik daug me­tų, bet ir ne­ma­žai dar­bo
ren­giant ki­tų pa­klau­sių spe­cia­ly­bių dar­buo­to­jus, pa­vyz­džiui,
pro­gra­mi­nės įran­gos te­stuo­to­jus.
Šį at­sa­ky­mą pa­pil­dė A. Pleč­kai­tis:
Skait­me­ni­nėms tech­no­lo­gi­joms tam­pant ne­at­sie­ja­ma žmo­
gaus, vi­suo­me­nės ir ver­slo da­li­mi prog­no­zuo­ja­me to­les­nį
po­rei­kio au­gi­mą. Kol kas ši pir­mo­ji lai­da, la­biau­siai pa­rem­ta
darb­da­vių in­dė­liu ir vyk­do­ma pro­fe­si­nio mo­ky­mo ini­cia­ty­va,
su­da­ro tik apie 1 proc. vi­sų į ša­lies IT sek­to­rių at­ei­nan­čių nau­
jų dar­buo­to­jų.
Ko­kia IT spe­cia­lis­tų – pro­gra­muo­to­jų – ren­gi­mo prak­ti­ka
už­sie­nio ša­ly­se?
Už­sie­ny­je pro­gra­muo­to­jus ren­gia uni­ver­si­te­tai, ko­le­džai,
su­kur­ta ne­ma­žai vir­tu­a­lių mo­ky­mo įstai­gų, ku­rios siū­lo tiek mo­
ka­mus, tiek ne­mo­ka­mus pro­gra­ma­vi­mo kur­sus. Įmo­nės pa­čios
or­ga­ni­zuo­ja mo­ky­mų kur­sus – nuo­lat ieš­ko­ma nau­jų spe­cia­lis­
tų ren­gi­mo for­mų. La­bai svar­bų vaid­me­nį at­lie­ka ir anks­ty­vas
vai­kų švie­ti­mas: Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Es­ti­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je ir
ki­to­se Va­ka­rų ša­ly­se vai­kai mo­ko­mi IT ir pro­gra­ma­vi­mo jau pra­
di­nė­je mo­kyk­lo­je. Skir­tin­gai nuo „su­au­gu­sių­jų“ pro­gra­ma­vi­mo
kal­bų, vai­kų – grin­džia­mos vaiz­di­nė­mis prie­mo­nė­mis, ku­rias
pra­di­nu­kai grei­tai per­pran­ta žais­da­mi. Ši­taip jie nuo ma­žens
ska­ti­na­mi do­mė­tis pro­gra­ma­vi­mu ir at­ei­ty­je ti­ki­ma­si su­lauk­ti
dau­giau be­si­do­mi­nan­čių­jų IT spe­cia­ly­bė­mis.
At­sa­ky­mą pa­pil­dė A. Pleč­kai­tis:
Eu­ro­pos Są­jun­gos sta­tis­ti­kos duo­me­nų ba­zės „Eu­ros­tat“
duo­me­ni­mis, kai ku­rios ša­lys ne­ma­žai spe­cia­lis­tų IT sek­to­riui
pa­ren­gia pro­fe­si­nė­se mo­kyk­lo­se. Pa­vyz­džiui, kai­my­ni­nė­je Len­
ki­jo­je ir net­gi Es­ti­jo­je IT pro­fe­si­nį mo­ky­mą bai­gu­sių­jų skai­čius
be­veik tri­skart di­des­nis.
Vie­nas iš bū­ti­nų ab­sol­ven­to ge­bė­ji­mų – su­dė­tin­gų in­
for­ma­ci­nių sis­te­mų, su­de­da­mų­jų jų da­lių kū­ri­mas. Kaip
mo­ki­niams se­ka­si įveik­ti šį ga­nė­ti­nai aukš­tą tech­ni­nės
kū­ry­bos bar­je­rą?
Ne­da­lo­mas šiuo­lai­ki­nio pro­gra­mi­nės įran­gos kū­ri­mo pro­ce­so
da­ly­vis – IT spe­cia­lis­tų ko­man­da. Ko­man­di­nis dar­bas pa­de­da
nau­jo­kams grei­čiau įsi­lie­ti į su­dė­tin­gą pro­ce­są, per­pras­ti ben­drą
sis­te­mos lo­gi­ką. Už­tik­ri­na­me, kad bū­si­mie­ji spe­cia­lis­tai at­ei­tų
jau pa­si­ren­gę. Ša­lia pro­gra­ma­vi­mo tech­no­lo­gi­jų sub­ti­ly­bių
mo­ko­me ne­di­de­lio, bet la­bai svar­baus pro­gra­mi­nės įran­gos
kū­ri­mo pro­ce­so. Mo­ki­niams iš­sa­miai pa­aiš­ki­na­mi ko­man­di­
nio dar­bo prin­ci­pai, jie iš­ban­do įvai­rius dar­bo įran­kius. At­ėję į
įmo­nę at­lik­ti prak­ti­kos mo­ki­niai iš kar­to pa­ten­ka į ko­man­das,
kiek­vie­nam pri­ski­ria­mas prak­ti­nio mo­ky­mo­si va­do­vas (men­to­
rius), ku­ris pa­de­da nau­jo­kui grei­čiau pri­si­tai­ky­ti ko­lek­ty­ve, ras­ti
spren­di­mus į ki­lu­sius klau­si­mus.
Ja­va pro­gra­muo­to­jų ren­gi­mas pro­fe­si­nio mo­ky­mo cen­
tre, rei­kia­mos ba­zės su­kū­ri­mas – iš­skir­ti­nis pro­jek­tas. Bet
sa­ko­ma: to­bu­lu­mui ri­bų nė­ra. Ne­slėp­ki­te – kaip to­bu­lin­si­te,
plė­si­te IT pro­fe­sio­na­lų ren­gi­mą?
Jau pra­dė­jo­me mo­ky­ti an­trą IT aka­de­mi­jos lai­dą. Šios lai­dos
mo­ky­mo pro­ce­sas šiek tiek skir­sis nuo prieš tai bu­vu­sios: dau­
giau lai­ko skir­si­me prak­ti­kai mo­kyk­lo­je, mo­ki­niai at­liks dau­giau
na­mų dar­bų, pa­ren­gė­me ke­le­tą nau­jų dalykų. Šie­met kai ku­
riuos spe­cia­ly­bės da­ly­kus dės­to mo­ky­mo cen­tro mo­ky­to­jai, tai
ge­ro­kai su­ma­ži­no darb­da­vių krū­vį. IT aka­de­mi­jos ren­gia­mas
pa­skai­tas to­bu­lin­si­me nuo­lat: tech­no­lo­gi­jos kei­čia­si, to­dėl mo­
ky­mo me­džia­ga bus daž­nai at­nau­ji­na­ma. At­ei­ty­je nu­ma­to­mi ir
ki­ti pro­gra­ma­vi­mo tech­no­lo­gi­jų mo­ky­mai.
At­sa­ky­mą pa­pil­dė A. Pleč­kai­tis:
Ban­do­ma­sis Ja­va pro­jek­tas pa­vy­ko sėk­min­gai, vi­si part­ne­
riai pa­ten­kin­ti re­zul­ta­tais, o ab­sol­ven­tai jau dar­buo­ja­si. Ta­čiau,
ma­ty­da­mi ki­tų su pro­gra­ma­vi­mu su­si­ju­sių kva­li­fi­ka­ci­jų po­rei­kį,
ne­ža­da­me už­mig­ti ant lau­rų. Kar­tu su aso­cia­ci­ja „In­fo­balt“ ir
ver­slu jau pla­nuo­ja­me reng­ti ke­lias nau­jas pro­gra­mas – „Mic­
ro­soft NET“ pro­gra­muo­to­jo ir pro­gra­mi­nės įran­gos te­stuo­to­jo.
Ma­no­me, kad da­bar ypač svar­bu kel­ti pro­fe­si­nės mo­kyk­los
mo­ky­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ją, ypač ge­rai su nau­jos sri­ties spe­ci­fi­ka
leis­tų su­si­pa­žin­ti ga­li­my­bė lai­ki­nai pa­dir­bė­ti įmo­nė­se. Taip
pat ti­ki­mės pri­trauk­ti dau­giau įmo­nių-part­ne­rių ir or­ga­ni­zuo­ti
pa­meist­rys­tės prin­ci­pais grįs­tas prak­ti­kas mū­sų įstai­go­je be­
si­mo­kan­čiam jau­ni­mui.
Dė­ko­ja­me už nuo­šir­dų ben­dra­dar­bia­vi­mą ir skir­tą lai­ką.
Šie­met, kaip ir kiek­vie­nais me­tais, Žei­me­lio
že­mės ūkio mo­kyk­lo­je bu­vo mi­ni­ma Eu­ro­pos
kal­bų sa­vai­tė. Nors ji prasidėjo nuo pir­ma­
die­nio, ta­čiau di­džiau­sio dė­me­sio su­lau­kė
ket­vir­ta­die­nio veik­los. Tą die­ną bu­vo su­reng­
ta in­teg­ruo­ta lie­tu­vių ir an­glų kal­bų pa­mo­ka.
Lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja Aud­ro­nė Sku­čie­nė ir aš, an­glų kal­bos
mo­ky­to­jas Lai­mu­tis Lau­ri­na­vi­čius, nag­ri­nė­jo­me Al­be­ro Ka­miu
ro­ma­ną „Sve­ti­mas“. Mo­ki­niams bu­vo ro­do­mos skaid­rės ir ro­
ma­no iš­trau­ka ori­gi­na­lo kal­ba. Vė­liau vy­ku­si in­teg­ruo­ta au­to­
mo­bi­liz­mo ir an­glų kal­bos pa­mo­ka mo­ki­nius taip pat su­ža­vė­jo.
Kol mo­ky­to­jas Ze­no­tas La­cis aiš­ki­no apie au­to­mo­bi­lius bei
ke­lių eis­mo tai­syk­les, pa­tei­kiau an­gliš­kų fra­zių ir pa­sta­bų apie
nau­jau­sias vai­ra­vi­mo ten­den­ci­jas. Mo­ki­niai ban­dė at­spė­ti ir
pri­si­min­ti, kuo ski­ria­si ir kuo yra pa­na­šus vai­ra­vi­mas įvai­rio­se
Eu­ro­pos ša­ly­se. Vyks­tant šioms dis­ku­si­joms ir po­kal­biams lai­
kas pra­bė­go ne­pa­ste­bi­mai.
Eu­ro­pos kal­bų sa­vai­tę pa­bai­gė­me ne­pa­pras­tu mo­kyk­los
bib­lio­te­ko­je vy­ku­siu ren­gi­niu. Su­si­rin­ku­siems mo­ki­niams ir mo­
ky­to­jams bu­vo pa­tei­kia­mi fak­tai apie Eu­ro­pos kal­bas, jų kil­mę ir
reikš­mę. Vi­sus su­ža­vė­jo „kal­bų žie­das“ – ant kiek­vie­no jo la­pe­lio
bu­vo ga­li­ma iš­vys­ti po žo­dį, skir­tą Eu­ro­pos ša­lių drau­gys­tei pa­
brėž­ti. Iš pra­džių kiek­vie­nas žo­dis bu­vo skai­to­mas an­glų, ta­da
ru­sų ir ga­liau­siai lie­tu­vių kal­ba. Po to vi­si tu­rė­jo
trum­pam įtemp­ti klau­są – rei­kė­jo at­pa­žin­ti 7 iš
gar­so ko­lo­nė­lių sklin­dan­čias Eu­ro­pos kal­bas.
Renginį bai­gė­me užduotimi, ku­rioje da­ly­va­vo
6 mo­ki­niai. Kiek­vie­nas ant krū­ti­nės tu­rė­jo po
skir­tin­gą abė­cė­lės rai­dę ir tu­rė­jo su­sto­ti to­kia
tvar­ka, kad iš mi­nė­tų­jų rai­džių su­si­dė­tų žo­dis. Kai ant mo­ki­nių
krū­ti­nių di­džiu­lė­mis rai­dė­mis jau švie­tė žo­dis KAL­BOS, jie vi­
sus nu­ste­bi­no – nu­si­su­ko ir ant nu­ga­ros iš­ryš­kė­jo – GRO­ŽIS.
Tai­gi vi­sa Eu­ro­pos kal­bų sa­vai­tė mo­kyk­lai pri­mi­nė, jog mo­ky­
tis kal­bų yra įdo­mu ir nau­din­ga. Tai su­tei­kia pro­gą įgy­tas ži­nias
ne tik pa­nau­do­ti kas­die­nia­me gy­ve­ni­me, bet ir ben­drau­jant su
už­sie­nio part­ne­riais, darb­da­viais. Tu­rint ome­ny­je, jog Žei­me­lio
že­mės ūkio mo­kyk­la da­ly­vau­ja pro­fe­si­nį mo­ky­mą to­bu­li­nan­čio­je
Le­o­nar­do Da Vin­ci pro­gra­mo­je, tad ke­lio­nės į už­sie­nio ša­lis mo­
ki­niams yra ne­sve­ti­mos. Kal­bų mo­kė­ji­mas pra­ver­čia įvai­rio­se
gy­ve­ni­mo si­tu­a­ci­jo­se, o ir pa­tys mo­ki­niai grei­tai pa­jun­ta, jog
mo­kyk­la jiems pa­de­da įgy­tas kom­pe­ten­ci­jas įtvir­tin­ti tiek Lie­
tu­vo­je, tiek už­sie­ny­je. Kuo dau­giau mo­ki kal­bų, tuo pla­tes­nės
at­si­ve­ria ga­li­my­bės ke­liau­ti, dirb­ti ir re­a­li­zuo­ti sa­ve.
Lai­mu­tis LAU­RI­NA­VI­ČIUS
Žei­me­lio že­mės ūkio m-klos an­glų kal­bos mo­ky­to­jas
Eu­ro­pos kal­bų
sa­vai­tė