2. Dvidešimt pirmasis amžius – nuolat besimokančių ir kūrybiškų
asmenybių amžius.
Naujausi atradimai teigia, kad tik gimusio žmogaus smegenys
dirba.
Todėl atminkime hebrajų patarlę
„Neapribok savo vaikų tik tuo, ko pats esi išmokęs, nes jie gimė
kitu laiku“.
Profesinio informavimo netradicinėse
erdvėse
susitikimų metu siekiama :
•kad mokiniai pažintų karjerai svarbias asmenybės
charakteristikas, socialinę aplinką ir socialinių
vaidmenų įvairovę.
• remdamiesi išsamiu savęs ir darbo pasaulio
pažinimu, priimtų adekvačius karjeros sprendimus.
3. Profesinio informavimo netradicinėse erdvėse
pranašumas :
Motyvuojanti domėtis aplinka.
Daug praktiškų ir naudingų patarimų .
Daug vizualinės informacijos.
Mokinių aktyvumas.
Mokinių motyvacijos skatinimas.
5. Svarbi profesinio orientavimo sudedamoji dalis –
tai mokinių supažindinimas su įvairiomis darbo
sritimis ir profesijomis ne pamokų metu.
Svarbu parinkti tokius metodus, kad jie atitiktų
vaikų amžių ir jų mąstymo išsivystymo lygį, kitaip
perteikiama informacija bus netikslinga.
Mokiniai neįprastoje jiems aplinkoje mokosi dirbti
kūrybiškai, stiprina bendravimo ir
bendradarbiavimo įgūdžius, atlieka daugybę
praktinių užduočių, suteikiančių žinių apie
profesijas, „smagios“ patirties ir komandinio darbo
džiaugsmo.
6. Išvykos į muziejus
• Išvykų į muziejus metu vaikai gali pajusti ir pamatyti senųjų
amatų skirtumą nuo dabartinių. Suprasti, kokių įgūdžių ir
mokėjimų reikėjo anuomet ir kokie reikalavimai keliami
šiuolaikiniam žmogui.
• Būnant netradicinėje šiuolaikiškam žmogui erdvėje kyla
įvairios emocijos ir klausimai, į kuriuos atsako ne tik suaugę
žmonės, dalyvaujantys kartu veikloje, tačiau ieškoma
atsakymų ir savo bendraamžių tarpe. Tokia veikla ilgam
išlieka atmintyje, yra galimybė pritaikyti savo žinias, patirtį.
7. Archeologinis kostiumas ir
virvučių vijimas
“Aušros”
muziejuje
Veikla vyko archeologijos ekspozicijoje.
Vaikai susipažino su senovine
tekstilininko profesija . Archeologė
pasakojo apie senovinius rūbus bei
papuošalus nuo akmens amžiaus iki XVII
a. Moksleiviai sužinojo apie siūlus,
audinius ir drabužius: pluošto verpimą,
audimą, drabužių siuvimą, sudėtines
kostiumo dalis, jo nešioseną įvairiuose
Lietuvos regionuose ir audinių išlikimą
žemėje. Jie galėjo apžiūrėti kostiumų
rekonstrukcijas, patys pamėginti nusivyti
vieną archeologinio kostiumo elementą –
spalvotą virvutę.
8. Puodų lipdymas
senoviniais
būdais.“Aušros” muziejus
• Pamoka vyko Senovės
amatų troboje. Remiantis
archeologine Lietuvos
medžiaga, mokiniai buvo
supažindinti su atskirų
istorinių laikotarpių
keramika, jos tipais ir
formomis, aptarė keramikos
gamybos technologiją.
Mokinukai gilinosi į
senovės žmonių gyvenseną,
buitį , paskui nusilipdė iš
molio puodą.Turėjo
galimybę susipažinti su
keramiko darbu.
9. Karpinių menas.
“Aušros” muziejus
• Moksleiviai susipažino su
karpiniuose dažniausiai
naudojamais motyvais,
simbolizuojančiais gerovę,
santarvę, laimę ir kt. Iš
popieriaus mokėsi karpyti
užuolaidėles. O taip pat
diskutavo apie senovės lietuvių
grožio suvokimą namuose,
kalbėjo, kaip puošiami,
įrengiami namai šiais laikais.
Susipažino su dizainerio
specialybe.
10. „Slaptoji lietuviška
mokykla“ Pasvalio krašto
muziejuje.
• Mokinius pasitiko šeimininkė
ir pakvietė į savo dūminę
gryčią, kur laukė pasamdytas
daraktorius.
• Vaikai tapo XIX a. slaptosios
mokyklos mokytiniais: skaitė
iš senovinės knygos, rašė
žąsies plunksnomis ant
medinių lentelių, patys
pasisiuvo sąsiuvinius ir juose
raš metalinėmis plunksnomis.
• Susipažino su mokytojo
profesija , galėjo palyginti
mokytojo darbą šiuolaikinėje
mokykloje su daraktoriaus
darbu, pamatyti šios profesijos
skirtumus ir panašumus.
11. Ch.Frenkelio vilos kino
teatras
Mokiniai turėjo galimybę
pamatyti senovėje naudojamą
kino teatrų aparatūrą, palygino
ją su šiuolaikinių operatorių
darbu. Sužinojo, kaip buvo
įgarsinami begarsiai kino filmai,
kam reikėjo kino teatruose
muzikanto.
12. Kūčiukų kepimas.
Žaliūkių malūnas
• Vaikai sužinojo, kaip buvo
kepami kūčiukai ir patys juos
gamino, kepė. Bandė malti
grūdus senovinėmis girnomis.
13. Malūninko troboje praleistas
laikas suteikė vaikams
galimybę pabandyti atlikti tuos
darbus, kuriuos senovėje
atlikdavo kiekviena namų
šeimininkė.
14. Šiaulių geležinkelių
muziejuje.
• Apžiūrinėdami muziejaus
ekspoziciją pamatė
geležinkelio techniką ,
susipažino darbo technologiją,
galėjo palyginti šių laikų
geležinkeliečio profesiją su
senesnių laikų.
15. OPA užsiėmimai
Profesinio rengimo centre
Šlifuotojo specialybės niuansai.
Kompiuterio dizainas. Šventinių
atvirukų, skelbimų kūrimas.
18. Panevėžio lėlių vežimo,
Šiaulių dramos teatras
Teatro aktorius- lėlininkas Vaikai
turėjo unikalią galimybę ne tik
pasižiūrėti lėlių spektaklį , bet ir
praktiškai susipažinti su lėlininko
profesija, pačiam pabūti aktoriumi.
23. • Įvairūs masiniai renginiai –
popietės, viktorinos, kino
filmų žiūrėjimas ir aptarimas,
susitikimas su įvairių profesijų
atstovais, profesiniam
orientavimui skirtos
konferencijos – gali turėti
stiprų poveikį, sąmoningai
renkantis profesiją.
• Ir nesvarbu, kad galbūt
moksleivio pomėgiai ir
interesai keisis po pradinės
mokyklos, tačiau jeigu
akcentai bus sudėti pradinuko
sąmonėje, jam bus žymiai
paprasčiau ugdyti savo
gebėjimus tolimesniuose
ugdymo etapuose...
